- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- e2A-1459-392/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35568-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurelus“
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurelus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurelus“ dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija, išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eurelus“ 7 200,81 Eur nesumokėto nuomos mokesčio už valstybinę žemę už 2018 metų 7 mėnesius, 388,85 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad atsakovė 2015 m. vasario 13 d. įgijo nuomos teisę į 3,7953 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos 2012 m. vasario 9 d. sutarties Nr. 31SŽN-79 (toliau ir valstybinės žemės nuomos sutartis) sąlygomis. Pagal žemės nuomos sutarties 10 punktą nuomininkas (atsakovas) žemės nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės; pagal 9 punktą minėto žemės sklypo vertė pagal 2020 m. sausio 1 d. verčių žemėlapius yra 5 262 000 Lt (1 523 981 Eur). Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 22 d. sutartimi Nr. 1-9946 pastatus ir kitus minėtame sklype esančius statinius perleido kitam juridiniam asmeniui. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 22 d. atsakovei suskaičiavo 7 200,81 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. ir atsakovės buveinės adresu išsiuntė pranešimą Nr. 00004846. Atsakovei neatsiskaičius, ieškovas 2018 m. gruodžio 17 d. išsiuntė atsakovei priminimą Nr. ZNM00002367, kuriame nurodė, kad jei atsakovė per 30 kalendorinių dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos skolos nesumokės, bus pradėta mokesčio išieškojimo procedūra įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2015 m. vasario 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-1519 pagrindu įsigijo statinius, esančius Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris valstybinės žemės nuomos 2012 m. vasario 9 d. sutartimi Nr. 31SŽN-79 buvo išnuomotas ankstesniems statinių savininkams, todėl teisės ir pareigos pagal šią sutartį perėjo atsakovei. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 31VĮ-2664-(14.31.2) minėto žemės sklypo sutartis su atsakove buvo nutraukta, kadangi atsakovė žemės sklypą naudojo ne pagal paskirtį (paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), nesiėmė jokių veiksmų pastatų statyboms užbaigti. Atsakovės teigimu, ji ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama užtikrinti minėto žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį, tačiau ieškovas atsakovei neišdavė statybą leidžiančio dokumento, dėl ko atsakovė neturėjo galimybės atlikti veiksmų. Be to, minėtu žemės sklypu naudojosi ieškovo kontroliuojama įstaiga Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija, tokiu būdu atsakovė teikė paramą sportui, tenkindama viešąjį interesą. Tačiau ieškovas tai ignoruoja, todėl priėmus atsakovei nepalankų teismo sprendimą, atsakovė reikalavimą dėl žemės nuomos mokesčio nukreips į Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademiją. Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovės ieškinį, kuriuo ji prašo minėto žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu. Neaišku, kaip suskaičiuotas žemės sklypo nuomos mokestis, nes nurodoma, kad jis gautas žemės sklypo nuomos mokesčio tarifą padauginus iš žemės sklypo vertės, tačiau ieškinyje visiškai nedetalizuojama žemės sklypo vertė, nenurodomas šaltinis, apskaičiavimo pagrindas.
3. Trečiasis asmuo BĮ Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su atsakove teisiniai santykiai nesieja, todėl prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Išvadą byloje teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas valstybinės žemės nuomos mokestį atsakovei už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą už 2018 metų septynis mėnesius suskaičiavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Atsakovė 2015 m. vasario 13 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 1-1519 iš UAB „Emilė“ įsigijo minėtame žemės sklype esančius nebaigtus statinius ir ta pačia sutartimi pardavėjas atsakovei perleido valstybinės žemės nuomos teisę pagal 2012 m. vasario 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽN-79. Nuomos sutartis Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 20 d. įsakymu buvo nutraukta. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 22 d. sutartimi Nr. 1-9946 minėtame žemės sklype esančius statinius perleido UAB „Emilė“. Laikytina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2018 m. liepos 20 d. (įskaitytinai) atsakovė buvo minėto žemės sklypo nuomininkė, o laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. – teisėta naudotoja, nes nuosavybės teise valdė sklype esančius statinius, naudojosi sklypu nesant sudarytos nuomos sutarties, todėl privalėjo mokėti žemės nuomos mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės UAB „Eurelus“ 7 200,81 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, 388,85 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 7 589,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė 171 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
6. Teismas nustatė, kad 3,7953 ha kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba (e. b. l. 9-10). Atsakovė UAB „Eurelus“ 2015 m. vasario 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-1519 įsigijo minėtame sklype esančius nebaigtos statybos statinius ir ta pačia sutartimi atsakovei buvo perleista valstybinės žemės nuomos teisė pagal 2012 m. vasario 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽN-79 (e. b. l. 10, 16-17, 57-59). Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 31VĮ-2664-(14.31.2.) (priedas Nr. 3 prie 2020 m. vasario 14 d. išvados, (e. b. l. 183-186) minėta valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta. 2018 m. rugpjūčio 22 d. sutartimi Nr. 1-9946 atsakovė perleido šiame žemės sklype esančius statinius UAB „Emilė“ (viešame registre sutartis išviešinta 2018 m. rugsėjo 9 d.). Atsakovė UAB „Eurelus“ pareiškė ieškinį dėl Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 31VĮ-2664-(14.31.2.) panaikinimo, kuris buvo atmestas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-290-251/2019). Šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-62-368/2020) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl to nepagrįstais laikytini atsakovės argumentai, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Ieškovas 2018 m. spalio 22 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl 7 200,81 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. sumokėjimo, o 2018 m. gruodžio 17 d. išsiuntė priminimą sumokėti nuomos mokestį per 30 kalendorinių dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos (e. b. l. 7, 8). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi valstybinės žemės nuomos mokestį už nurodytą laikotarpį.
7. Kadangi atsakovė buvo valstybinės žemės sklypo nuomininkė, jai galiojo valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos, įskaitant pareigą sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnis, 6.552 straipsnis, Žemės įstatymo 9 straipsnis). Pagal valstybinės žemės nuomos sutarties 10 punkto nuostatas nuomininkas įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Pagal šios sutarties 9 punktą minėto 3,7953 ha žemės sklypo vertė pagal 2012 m. sausio 1 d. verčių žemėlapius yra 5 262 000 Lt (ekvivalentas 1 523 980,54 Eur). Ieškovas patvirtino, kad nuomotoja nesinaudojo sutartine teise kas tris metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis ir atsakovei žemės nuomos mokestį už 2018 m. septynis mėnesius skaičiavo nuo sutartyje nurodytos žemės sklypo vertės. Pagal valstybinės žemės nuomos sutarties 11 punktą žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminas yra iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.
8. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifo nustatymo“ nustatyti nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą, metiniai tarifai. Šio sprendimo 1.2 punkte įtvirtinta, kad yra taikomas 0,81 procento žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius, – valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos po 2009 m. sausio 1 d. Toks tarifas galiojo nuo 2017 m. sausio 1 d. (sprendimo 3.1 punktas). Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T-226 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių“, galiojusių iki 2018 m. lapkričio 8 d., nuomos mokestis už valstybinę žemę skaičiuojamas žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad 7 200,81 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis už 2018 metų septynis mėnesius apskaičiuotas valstybinės žemės nuomos sutarties 9 punkte nurodytą žemės sklypo vertę (pagal ekvivalentą eurais 1 523 981 Eur) padauginus iš savivaldybės tarybos nustatyto tarifo (0,81 proc.), padalijus iš metų (12 mėn.) ir padauginus iš 7 mėnesių (nes iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. pastatų, esančių valstybinėje žemėje, perleidimo atsakovė buvo teisėta valstybinės žemės naudotoja). Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos suskaičiuotas valstybinės žemės nuomos mokestis už 2018 m. septynis mėnesius už žemės sklypo nuomą UAB „Eurelus“ – 1 523 981 x 0,81 proc. / 12 mėn. x 7 mėn. = 7 200,81 Eur – yra atliktas Vyriausybės nustatyta tvarka (e. b. l. 186).
9. Teismas atsižvelgęs į tai, sprendė, jog atsakovės argumentai, kad yra neaiški mokėtino nuomos mokesčio skaičiavimo tvarka, nuomos mokesčio dydis, yra atmestini kaip nepagrįsti. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad ieškovas tinkamai, taikydamas reikiamą tarifą, nepažeisdamas teisės aktų nustatytos tvarkos, suskaičiavo atsakovės mokėtino nuomos mokesčio už išnuomotą valstybinę žemę, dydį. Atsakovė neginčijo, kad nėra sumokėjusi valstybinės žemės nuomos mokesčio (ar jo dalies) už 2018 metus (laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d.). Kadangi atsakovė savo prievolę vykdė netinkamai, teismas ieškovo reikalavimą tenkino ir ieškovui iš atsakovės priteisė 7 200,81 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis, Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4. punktas, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ 1.2 punktas).
10. Teismas atsakovės argumentus, kad ji leido trečiajam asmeniui Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademijai faktiškai naudotis žemės sklypu, tikėdamasi, kad ieškovas toleruos atsakovės veiksmus, kuriais ji vykdė pareigą užbaigti žemės sklype esančių pastatų statybą, kad atsakovės inicijuotoje civilinėje byloje pripažinus, jog minėto žemės sklypo nuomos sutartis su atsakove buvo nutraukta neteisėtai atsakovė reikalaus, jog ieškovas netrukdytų naudotis sklypu ir leistų statinių savininkams vykdyti nekilnojamojo turto vystymo projektą, laikė neturinčiais teisinės reikšmės nagrinėjamojoje byloje dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo. Be to, įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais jau yra konstatuotas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumas.
11. Teismas ieškovo reikalavimą dėl 388,85 Eur delspinigių laikė pagrįstu ir tenkino. Taip pat ieškovui iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybei priteisė 171 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, atlyginimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Byloje liko neištirta ir neįvertinta faktinė aplinkybė, kad atsakovei išnuomoto žemės sklypo dalimi bei atsakovės statiniais naudojosi trečiasis asmuo – Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija. Atsakovė 2015 m. vasario 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo nuosavybės teise stadioną, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo statiniu ir po juo esančia valstybinės žemės sklypo dalimi nepertraukiamai naudojasi trečiasis asmuo. Tačiau valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu nėra sudaryta. Susidarė tokia faktinė padėtis, kai savivaldybės valdoma biudžetinė įstaiga naudojasi valstybinės žemės sklypo dalimi neatlygintinai, neįteisinus tokio naudojimosi valstybine žeme santykius nei nuomos, nei panaudos sutartimis, tuo tarpu atsakovė, kuri nesinaudoja valstybinės žemės sklypo dalimi, tačiau yra statinio - stadiono - savininkė, privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už kitą faktinį valstybinės žemės sklypo nuomininką. Žemės nuomos sutartis su atsakove net nebuvo sudaryta, teisės ir pareigos jai buvo perkeltos įsigijus pastatus valstybinės žemės sklype, tad faktinės situacijos, susijusios su trečiojo asmens naudojimusi žemės sklypo dalimi atsakovė nežinojo. Apeliantės nuomone, ginčas šioje civilinėje byloje turėjo būti sprendžiamas atsižvelgiant į faktinio nuomininko egzistavimą, todėl ir nuomos mokestis turėjo būti skaičiuojamas atsakovei proporcingai faktiškai naudojamai žemės sklypo daliai. Tuo tarpu ieškovas skaičiavo nuomos mokestį atsakovei už visą valstybinės žemės sklypą.
12.2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog žemės nuomos sutartyje nustatyta, kad atsakomybė už žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus šalims kyla įstatymų nustatyta tvarka. Teigia, jog minėtoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nenumatytas susitarimas dėl netesybų. CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Nors teismas nurodo, kad žemės sklypo nuomos sutartyje yra numatyta, kad atsakomybė už žemės sklypo nuomos pažeidimus šalims kyla įstatymų nustatyta tvarka, tačiau realiai šioje formuluotėje nėra nurodoma, kad šalys susitarė dėl netesybų taikymo sutartinių pažeidimų atveju.
12.3. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netesybų susitarimas turi būti aiškus, konkretus, numatantis netesybų dydį ir jų taikymo apimtį. Tuo tarpu, valstybinės žemės nuomos sutartyje apie netesybų taikymą nėra kalbama, yra pasiremta abstrakčia formuluote dėl atsakomybės taikymo, remiantis įstatymų normomis. Teismas nepagrįstai remiasi poįstatyminiais teisės aktais, kuriuose yra numatytas delspinigių už laiku nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį dydis. Apeliantės vertinimu, poįstatyminio teisės akto nuostatos galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jeigu nebūtų sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Tačiau valstybinės žemės nuomos sudarymo atveju, netesybų taikymo atvejai bei netesybų dydžiai privalo būti nurodomi sutartyje. Priešingu atveju yra varžoma nuomininko teisė žinoti jam taikomų netesybų pagrindą bei dydį.
12.4. Apeliantės vertinimu, teismas neatsižvelgė į ieškovo akivaizdų piktnaudžiavimą ir siekį praturtėti atsakovės atžvilgiu, kadangi, kaip nurodo pats ieškovas savo ieškinyje, valstybinės žemės vertė buvo nustatyta dar 2012 metais, perskaičiuojama nebuvo, nes ieškovas tokios pareigos neturi, o turi teisę kas tris metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas neperskaičiavo žemės sklypo vertės, nes atsakovė nesikreipė dėl perskaičiavimo proceso inicijavimo. Atsakovės vertinimu, ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja jam suteikta teise, nes, akivaizdu, kad valstybinės žemės sklypas, kuriame stovi nebaigti statyti pastatai, kurie nėra rekonstruojami ir vis labiau griūna, natūraliai mažėja. Tuo tarpu, kaip patvirtino pats ieškovas, žemės sklypo vertė nustatyta dar 2012 m., kai žemės sklypas buvo prižiūrimas, pastatai nebuvo apleisti. Nors pats ieškovas, nutraukdamas valstybinės žemės nuomos sutartį su atsakove, konstatuoja, kad žemės sklypas yra apleistas ir neprižiūrimas, jo vertė nėra perskaičiuota, ir valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo prieš 6 metus nustatytos vertės. Atsakovės vertinimu, ieškovas tokiu būdu piktnaudžiauja jam suteikta teise, kadangi vien nuo ieškovo valios priklauso valstybinės žemės sklypo nuomos dydis.
Atsiliepimas
13. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nesutinka su apeliantės nuomone, kad civilinėje byloje liko neištirta ir neįvertinta faktinė aplinkybė, jog atsakovei išnuomoto žemės sklypo dalimi bei atsakovės statiniais naudojosi trečiasis asmuo – Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija. Nes iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, o to nepaneigė ir atsakovė, kad atsakovė 2015 m. vasario 13 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1-1519 iš UAB „Emilė“ nusipirko nebaigtą statyti pastatą - sporto salę, nebaigtą statyti pastatą - laisvalaikio centrą, ūkinį pastatą ir kitus inžinerinius statinius: stadioną bei tvorą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Minėta sutartimi pardavėja UAB „Emilė“ pirkėjai UAB „Eurelus“ (atsakovei) perleido valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽN- 79, kuria atsakovė nuo 2015 m. vasario 13 d. įgijo nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 9 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-79 sąlygomis. Nurodo, kad atsakovės teiginiai, kad dalimi statinių ir po juo esančia valstybinės žemės sklypo dalimi nepertraukiamai naudojasi trečiasis asmuo – Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija, yra nepagrįsti. Ieškovui nėra žinoma ar atsakovė kreipėsi į nuomotoją – Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, apie jokių juridinių sandorių egzistavimą dėl atsakovei priklausančių pastatų nuomos, neturima. Ieškovo nuomone, teismas tinkamai vertino valstybinės žemės nuomos teisinį reglamentavimą ir nustatė faktines aplinkybes. Teismas teisingai pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia konkretų delspinigių dydį įvardyti ne pačioje sutartyje, bet įrašant nukreipiamąją sąlygą į kitą dokumentą. Atsakovė, praleidusi terminą sumokėti mokestį už valstybinės žemės nuomą, privalo mokėti delspinigius už netinkamai įvykdytą prievolę. Akivaizdu, jog atsakovė nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2018 m. liepos 20 d. buvo laikoma valstybinės žemės sklypo nuomininke pagal sutartį, taigi jai galiojo visos valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos kaip ankstesniems pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkams. Ieškovas pagrįstai skaičiavo valstybinės žemės nuomos mokestį už 2018 m., vadovaudamasis valstybinės žemės nuomos sutarties 9 punkte nurodyta žemės sklypo verte, nes minėto žemės sklypo vertė nebuvo perskaičiuota, kadangi šalių (nuomotojo ir nuomininko) nesinaudota sutartine teise kas tris metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, todėl atsakovei žemės nuomos mokestis už 2018 m. septynis mėnesius skaičiuotas nuo sutartyje nurodytos žemės sklypo vertės. Ieškovas tik administruoja žemės nuomos mokesčio mokėjimą, apskaičiuoja mokėtino žemės nuomos mokesčio dydį ir informuoja apie tai valstybinės žemės naudotojus. Ieškovas nėra valstybinės žemės nuomotojas ir nenustato bei neperskaičiuoja valstybinės žemės sklypų verčių, nėra valstybinės žemės nuomos sutarčių šalis bei neturi jokių įgaliojimų keisti sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygas ar savo ruožtu priimti sprendimus, susijusius su valstybinės žemės sklypo vertės pakeitimu.
14. Išvadą byloje teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija pati neturi teisinio pagrindo perskaičiuoti išnuomotų valstybinės žemės sklypų vertės, nes įstatymų leidėjas teisę perskaičiuoti žemės nuomos mokestį suteikia valstybinės žemės nuomotojui, bet ne valstybinės žemės nuomos mokestį administruojančiai institucijai (Šiaulių miesto savivaldybės administracijai). Žemės sklypas nuomos sutartimi iki jos nutraukimo dienos (iki 2018 m. liepos 20 d. įskaitytinai) buvo išnuomotas apeliantei. Žemės nuomos mokestis yra skaičiuojamas nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyto nuomojamo žemės ploto. Valstybinės žemės nuomininkai jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais valstybinės žemės sklypuose, gali laisvai disponuoti (išnuomoti ar suteikti juos panaudai). Apeliantė niekada viešame registre nebuvo išviešinusi informacijos, kad yra suteikusi panaudai ar išnuomojusi Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademijai nuosavybės teise priklausantį statinį - stadioną, ir būtų atsiradęs teisinis pagrindas valstybinės žemės patikėtiniui (Nacionalinei žemės tarnybai), esant nuomininko prašymui, pakeisti žemės sklypo nuomos sutartį ir tokius duomenis perduoti valstybinės žemės nuomos mokestį administruojančiai Šiaulių miesto savivaldybės administracijai. Apeliantė dėl valstybinės žemės nuomos sutarties keitimo prašymų Nacionalinei žemės tarnybai neteikė. Apeliantei nenuomojant tretiesiems asmenims jokio statinio, esančio žemės sklype, valstybinės žemės patikėtiniui nėra teisinio pagrindo keisti nuomos sutartį ir mažinti joje nustatytą nuomojamą valstybinės žemės sklypo plotą. Pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomą reglamentuoja imperatyvios įstatymo normos, todėl derybos dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygų iš esmės nevedamos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 8 punkte nustatyta, kad Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti, tačiau nenumatyta, kad gali skaičiuoti žemės nuomos mokestį už mažesnį plotą, nei nurodytas nuomos sutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
16. Byloje nustatyta, kad 3,7953 ha kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba (e. b. l. 9-10). Atsakovė UAB „Eurelus“ 2015 m. vasario 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-1519 įsigijo minėtame sklype esančius nebaigtos statybos statinius ir ta pačia sutartimi atsakovei buvo perleista valstybinės žemės nuomos teisė pagal 2012 m. vasario 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽN-79 (e. b. l. 10, 16-17, 57-59). Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 31VĮ-2664-(14.31.2.) (priedas Nr. 3 prie 2020 m. vasario 14 d. išvados, (e. b. l. 183-186) minėta valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta. Ieškovas 2018 m. spalio 22 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl 7 200,81 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. sumokėjimo, o 2018 m. gruodžio 17 d. išsiuntė priminimą sumokėti nuomos mokestį per 30 kalendorinių dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos (e. b. l. 7, 8). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi valstybinės žemės nuomos mokestį už nurodytą laikotarpį.
17. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 7 200,81 Eur nesumokėto nuomos mokesčio už valstybinę žemę už 2018 metų 7 mėnesius, 388,85 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas valstybei. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatęs, kad ieškovas tinkamai, taikydamas reikiamą tarifą, nepažeisdamas teisės aktų nustatytos tvarkos, suskaičiavo atsakovo mokėtino nuomos mokesčio už išnuomotą valstybinę žemę, dydį. Teismas konstatavo, kad atsakovė nesumokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio, todėl sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą. Atsakovė, praleidusi terminą sumokėti mokestį už valstybinės žemės nuomą, privalo mokėti delspinigius už netinkamai įvykdytą prievolę. Kadangi delspinigių skaičiavimo laikotarpis, jų norma atitinka teisės aktuose nurodytas sąlygas, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas. Teisėjų kolegija susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį turiniu, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
18. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad civilinėje byloje liko neištirta ir neįvertinta faktinė aplinkybė, kad atsakovei išnuomoto žemės sklypo dalimi bei atsakovės statiniais naudojosi trečiasis asmuo – Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija. Susidarė tokia faktinė padėtis, kai savivaldybės valdoma biudžetinė įstaiga naudojasi valstybinės žemės sklypo dalimi neatlygintinai, neįteisinus tokio naudojimosi valstybine žeme santykius nei nuomos, nei panaudos sutartimis, tuo tarpu atsakovė, kuri nesinaudoja valstybinės žemės sklypo dalimi, tačiau yra statinio - stadiono - savininkė, privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už kitą faktinį valstybinės žemės sklypo nuomininką. Apeliantės nuomone, ginčas šioje civilinėje byloje turėjo būti sprendžiamas atsižvelgiant į faktinio nuomininko egzistavimą, todėl ir nuomos mokestis turėjo būti skaičiuojamas atsakovei proporcingai faktiškai naudojamai žemės sklypo daliai. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
19. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
20. Kaip minėta nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei 2015 m. vasario 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijus žemės sklype esančius nebaigtos statybos statinius buvo perleista valstybinės žemės nuomos teisė pagal 2012 m. vasario 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad šalis siejo valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai. Taigi, atsakovė buvo valstybinės žemės sklypo nuomininkė ir jai galiojo valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos. Iš byloje esančios valstybinės žemės nuomos sutarties matyti, jog 10 punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti žemės nuomos mokestį pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Kaip matyti, atsakovė turėjo pareigą sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą nuomos mokestį. Tuo tarpu, atsakovės argumentai, kad ji neturi mokėti dalies mokesčio, kadangi atsakovei išnuomoto žemės sklypo dalimi bei atsakovės statiniais naudojosi trečiasis asmuo – Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija yra nepagrįsti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademijai yra išnuomotas minėtas žemės sklypas ar jo dalis ar atsakovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų pakeitimo. Kadangi žemės nuomos mokestis yra skaičiuojamas nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyto nuomojamo žemės ploto, o atsakovė yra valstybinės žemės sklypo nuomininkė, tai ji turi mokėti žemės nuomos mokestį.
21. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyta, kad atsakomybė už žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus šalims kyla įstatymų nustatyta tvarka. Teigia, jog minėtoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nenumatytas susitarimas dėl netesybų. Teismas nepagrįstai remiasi poįstatyminiais teisės aktais, kuriuose yra numatytas delspinigių už laiku nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį dydis. Apeliantės vertinimu, poįstatyminio teisės akto nuostatos galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jeigu nebūtų sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Tačiau valstybinės žemės nuomos sudarymo atveju, netesybų taikymo atvejai bei netesybų dydžiai privalo būti nurodomi sutartyje. Priešingu atveju yra varžoma nuomininko teisė žinoti jam taikomų netesybų pagrindą bei dydį. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
22. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog teisės aktai nedraudžia konkretų delspinigių dydį įvardyti ne pačioje sutartyje, bet įrašant nukreipiamąją sąlygą į kitą dokumentą, kadangi reikalavimo susitarimą dėl netesybų mokėjimo sudaryti raštu nesilaikymas tokio susitarimo nedaro negaliojančio. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyta, kad nuomininkas už nuomos sutarties nevykdymą atsako pagal įstatymus. Vadinasi, atsakovė, praleidusi terminą sumokėti mokestį už valstybinės žemės nuomą, privalo mokėti delspinigius už netinkamai įvykdytą prievolę.
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.5 punkte aiškiai nurodyta, kad nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas. Vadinasi, savivaldybės taryboms suteikti įgaliojimai priimti norminio pobūdžio teisės aktus, susijusius su valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimu, išieškojimu ir pan. Pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T–226 patvirtintų taisyklių „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 35 punktą, už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį skaičiuojami 0,03 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas, apskaičiuodamas 388,85 Eur delspinigių sumą, už 180 dienų, už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. gegužės 14 d., būtent ir taikė 0,03 proc. delspinigių dydį nuo atsakovės laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti delspinigius, o atsakovas, praleidęs terminus mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, privalo mokėti delspinigius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. T–226 nuostatų pagrindu.
25. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotos atsakovo pareigos sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį ir delspinigius už tokios prievolės praleidimą.
26. Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į ieškovo akivaizdų piktnaudžiavimą ir siekį praturtėti atsakovės atžvilgiu, kadangi, kaip nurodo pats ieškovas savo ieškinyje, valstybinės žemės vertė buvo nustatyta dar 2012 metais, perskaičiuojama nebuvo, nes ieškovas tokios pareigos neturi, o turi teisę kas tris metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.
27. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyta, kad nuomotojas turi teisę kas 3 metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Sutarties 9 punkte 3,7953 ha žemės sklypo vertė pagal 2012 m. sausio 1 d. verčių žemėlapius yra 5 262 000 Lt. Nustatyta, kad šalys nesinaudojo sutartine teise kas tris metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis ir atsakovei žemės nuomos mokestį 2018 m. septynis mėnesius skaičiavo nuo sutartyje nurodytos žemės sklypo vertės. Taigi, ieškovas pagrįstai skaičiavo valstybinės žemės nuomos mokestį už 2018 m., vadovaudamasis valstybinės žemės nuomos sutarties 9 punkte nurodyta žemės sklypo verte. Atsakovė turėjo teisę kreiptis dėl valstybinės žemės sklypo vertės perskaičiavimo proceso inicijavimo, tačiau šia teise nepasinaudojo.
28. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurelus“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.