Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,,360 IT", neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent:

jis, 2021-04-30 apie 18.10 val. šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš V. G., abejomis rankomis vieną kartą pastūmė šį į pilvo viršutinę dalį, dėl ko nukentėjusysis V. G. patyrė fizinį skausmą (b.l. 42, 63).

Kaltinamasis V. M. (toliau-įtariamasis, kaltinamasis) teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2021-04-30 kaimynas V. G. užkūrė laužą bačkoje, buvo didelė ugnis bei daug dūmų, kurie ėjo į jo sklypą ir namuose juto dūmų kvapą. Todėl nuėjo iki kaimyno ir paprašė, kad užgesintų ugnį. Kaimynas jį pradėjo įžeidinėti ir kaltinti nebūtais dalykais. Kaltino jį, kad yra nesveiko proto, kad yra užgrobęs bendro naudojimo teritoriją, o tai nėra tiesa. Taip pat jam grasino, kad už šį poelgį, jog atėjo, su juo susidoros teisiniu būdu. Taip pat neva jo sklype esantys įrenginiai neatitinka statybos inspekcijos reglamento, tačiau tai netiesa. Kaimynas jam pasakė įžeidžiančius žodžius susijusius su jo šeima, taip pat sakė, kad prieš šį neva visus jie nuteikinėja, bet šitie dalykai yra netiesa. Po išsakytų žodžių, jis pastūmė kaimyną nuo savęs, nes šis su juo kalbėjo agresyviai. Jis jau ruošėsi išeiti, tačiau kaimynas toliau jį įžeidinėjo, todėl jie stovėjo ir aiškinosi dėl bendro naudojimo teritorijos, taip pat jis kaimyno prašė, kad daugiau nefotografuotų jo asmeninės teritorijos. Galiausiai jie išsiskyrė, paspaudė vienas kitam rankas ir išėjo namo. Po šio įvykio jie daugiau nebendravo. Jo manymu nukentėjusysis jį provokavo. Mano, kad toks pastūmimas negalėjo sukelti net fizinio skausmo, nes buvo tik užsimota. Teismo posėdyje atsiprašė kaltinamojo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jokios žalos nukentėjusiajam nepadarė (b.l. 43-45, 117-119).

Nukentėjusysis V. G. (V. G.) (toliau-nukentėjusysis, pareiškėjas) teisme parodė, kad 2021-04-30 buvo jo gimtadienis, todėl nusprendė pasikepti šašlykų, nes. Nuėjo į kiemą, kuris nėra aptvertas ir žaliojoje zonoje, pora metrų nuo jo sklypo ribų, buvo pasistatęs metalinę bačką, šalia bačkos gulėjo lentų atraižos, šašlykinė buvo sugedusi, todėl nusprendė išsikepti šašlyką bačkoje. Minėtas lentų atraižas sumetė į bačką ir uždegė. Nuolat buvo prie bačkos ir stebėjo ugnį. Apie 18.10 val. prie jo priėjo kaimynas V. M., maždaug jo amžiaus, gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir pradėjo reikšti pretenzijas dėl deginamų lentų. Pretenzijos buvo tokios, kad jis negali deginti lentų bendroje žalioje zonoje, kad gali užsidegti žolė, dėl ko gali įvykti gaisras, kuris gali persimesti į kitus sklypus. Jis nurodė, kad nuolat stebi ugnį, todėl užsidegti žolė negali, o jeigu ir užsidegtų, jis šią iškart užgesintų. Kaimynui vis tiek jo atsakymas nepatiko, tuomet jis šiam pasiūlė išsikviesti gaisrinę. Po šių žodžių Vilmantas įniršo ir jį užsipuolė, o būtent dviem rankom stipriai jį pastūmė į krūtinę, dėl to jis buvo nublokštas atgal. Po to iškart smūgiavo jam dešine ranka į veido sritį, tačiau nepataikė, smūgio jam pavyko išvengti. Jis tuomet iš karto kaimynui pasakė, kad parašys policijai pareiškimą ir minėtas įvykis yra filmuojamas bei nurodė į savo namo pusę, kur ant sienos buvo pakabinta vaizdo kamera. Vilmantas pasižiūrėjo į jo namą ir pamatęs kamerą iš kart apsiramino, tačiau ir toliau aiškino, ką jam daryti, kad turi užgesinti ugnį, negali deginti ir panašiai. Toliau konfliktavo žodžiu, tačiau jo daugiau jau nepuldinėjo bei nestumdė. Jis dėl šventos ramybės atsinešė vandens ir užgesino ugnį. Dėl to, kad jis užgesino ugnį ir patraukė bačką iš žalios zonos, kaimynas jam daugiau pretenzijų nereiškė ir nuėjo namo. Po kilusio konflikto, kurio metu jis buvo užpultas, jam skaudėjo viršutinę pilvo dalį, matyt buvo stiprus pastūmimas. Po įvykio nemiegojo 2 naktis, patyrė stresą, negalėjo valgyti, jam susuko pilvą. 200 eurų tai moralinė žala. Tą dieną buvo mano gimtadienis. Turėjome švęsti šeimoje, gimtadienis buvo sutrikdytas. Jeigu kaltinamasis jam atlygins žalą jis sutinka susitaikyti (b.l. 18-21, 113, 115-117).

Liudytoja E. J. teisme parodė, kad ji atliko šioje byloje tyrimą, apklausinėjo kaltinamąjį. Užrašė jo parodymus, ji perskaitė ir jis pasirašė. Garso įrašas daromas nebuvo. Ką jai pasakė apklausos metu kaltinamasis tą ir ji parašė, jai paklausus ar turi ką papildyti, jis paprašė ištrinti sakinį dėl įžeidinėjimų. Ji ištrynė, įtariamasis dar kartą perkaitė ir pasirašė. Apie tai, kad kaltinamais patyrė fizinį smurtą ji tokių duomenų neturėjo, jis tik paprašė padaryti vaizdo įrašų kopijas (b.l. 132-134). Be nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų, teismas remiasi ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele Nr. 1 nurodyta, kad apžiūros objektas - gyvenamojo namo teritorija, kiemas. Gyvenamųjų namų kvartalas išdėstytas ratu, viduryje gyvenamųjų namų kvartalo yra žalioji zona, į kurią galima patekti per gyvenamųjų namų privačią teritoriją. Didžiausia gyvenamųjų namų dalis nėra dar aptverta, nes namai naujos statybos ir daug kas statosi. Pareiškėjo gyvenamasis namas yra dvejų aukštų, teritorija taip pat neaptverta, todėl nesimato jokios ribos tarp privačios ir žalios zonos. Ant gyvenamojo namo yra pakabintos vaizdą fiksuojančios kameros, iš priekio namo yra dvi kameros, o kiemą fiksuoja viena kamera. Gyvenamojo namo vidiniame kieme stovi metalinė bačką, kurios viršus yra išpjautas stačiakampio forma, galima naudoti kaip šašlykinę. Matosi degimo žymės, kad bačkoje buvo deginta mediena. Daugiau kieme jokių daiktų nėra, išskyrus prie bačkos gulinčias supjaustytas lentas. Bačka stovi nuo gyvenamojo namo nutolusi maždaug 13 metrų atstumu. Taip pat buvo apžiūrėta, pagal pareiškėją nurodyta senesnė bačkos stovėjimo vieta, kuri nutolusi maždaug 25 metrų atstumu nuo namo. Ant žemės matosi bačkos stovėjimo žymės. Minėta vieta nuo gyvenamųjų namų nutolusi pakankamai dideliu atstumu, aplinkui jokio miško nėra, tik krūmai, žolė neaukšta (b. l. 12-16).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - USB laikmena. Apžiūrima pareiškėjo pateikta filmavimo medžiaga susidedanti iš dviejų failų.

Pirmoje filmuotoje medžiagoje (failo Nr. 00010003606000000) matosi, kad filmavimas prasideda 2021-04-30 17.39 val., užfiksuota, kaip pareiškėjas pasistatęs metalinę bačką maždaug 25 metrų atstumu nuo namo, galimai žalioje zonoje, nes teritorijos ribų nesimato, bačkoje pradeda kurti ugnį, nes matosi rūkstantys dūmai. Kartu prie pareiškėjo yra vaikas, maždaug 4 metų amžiaus (pareiškėjo dukra).

17.48 val. pareiškėjas prieina prie namo, pasiima kelis medienos gabaliukus ir vėl grįžta prie bačkos, vaikas tuo metu ne kameros pasiekimo zonoje. Taip kelias minutes vaikšto po teritoriją ir renka medienos liekanas bei deda į bačkos vidų.

Nuo 17.51 iki 17.54 val. pareiškėjas buvo palikęs bačką ir filmuotoje medžiagoje nei vaiko nei pareiškėjo nesimato. Vėliau grįžęs prie bačkos jis toliau tvarko šalia bačkos esančią medieną, ją pjauną ir deda į bačkos vidų, kad sudegtų. Prie pareiškėjo vėl atsiranda dukra ir padeda jam tvarkytis.

18.05 val. pareiškėjo dukra prieina prie namo ir žaidžia su žaislais ant smėlio, nekreipdama dėmesio į tėvą, o pareiškėjas ir toliau pjausto ir degina medieną.

18.09 val. prie pareiškėjo prieina šviesiai apsirengęs vyriškis, su kuriu pareiškėjas pradeda bendrauti. Minėtas vyriškis kažką aiškina, nuolat kelia kairę ranką, paskui 18.10 val. prieina prie pareiškėjo labai arti ir staigiai pareiškėją pastumia abejomis rankomis bei iškart eidamas į pareiškėją dešine ranka smogia pareiškėjui į veidą, iš vaizdo įrašo atrodo, kad pataiko.

Pareiškėjas atsakomųjų veiksmų nesiima, tik traukiasi nuo užpuoliko ir dešinę ranką pakėlęs, parodo namo link. Vyriškis daugiau nepuola ir toliau su pareiškėju bendrauja kilnodamas rankas. Tuo metu vaikas žaidžia prie namo ir minėto užpuolimo nematė. Atstumas pakankamai nemažas, todėl vyriškio veido neįmanoma įžiūrėti.

Iki pateiktos vaizdo pabaigos 18.13 val. abu asmenys bendrauja, niekas jokių veiksmų daugiau nesiima.

Apžiūrima kita filmuota medžiaga (failo Nr. 00010003630000000), kuris prasideda 2021-04-30 nuo 18.12 val.

Filmuotoje medžiagoje matosi, kaip abu vyriškai ir toliau bendrauja, 18.15 val. pareiškėjas prieina prie namo, kur žaidžia vaikas, pasiima kibirą, prisipila vandens ir 18.16 val. grįžta prie bačkos bei užpila bačką vandeniu, galiausiai užgesina ugnį ir bačką patraukia iš buvusios vietos į kitą, galimai į pareiškėjui priklausančią teritoriją. Visą tą laiką minėtas vyriškis galimai išsiėmęs telefoną filmuoja pareiškėjo veiksmus, kaip šis gesina ugnį. Dar kurį laiką abu asmenys pabendrauja, mosikuodami rankomis, tačiau jokių fizinių veiksmų niekas nesiima.

18.33 val. nuo namo pusės pasirodo moteris, galimai pareiškėjo žmona, kuri prieina prie pareiškėjo ir šiam kažką paduoda, po to grįžta prie namo ir bendrauja su šalia namo žaidžiančiu vaiku bei stebi pareiškėjo bendravimą.

18.37 val. moteris kartu su vaiku įeina į namo vidų. Pareiškėjas su vyriškiu ir toliau bendrauja iki pateiktos vaizdo įrašo pabaigos 18.44 val. (b. l. 34, 35).

2021-05-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1100/2021(01), (toliau-specialisto išvada) nurodyta, kad V. G. apžiūros metu sužalojimų nenustatyta (b. l. 28, 29).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 3-4, 32-33, 79-112, 125-131, 134-136).

Įvykio duomenys, vertinimas bei veikos kvalifikavimas

Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, LR BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2014, 2K-65-489/2018).

Mušimas ar kitoks smurtavimas LR BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį žmogaus kūnui, siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai jį sužaloti ar trumpam susargdinti. Fizinis skausmas dažniausiai sukeliamas tiesiogine tyčia, kadangi asmuo arba to siekia, arba tai yra neišvengiama. Už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018).

LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Tai materiali nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-699/2017). Šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas, ar asmuo buvo trumpam susargdintas. Nustačius būtinąjį šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, kad tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, t. y. asmuo sąmoningai veikia taip, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti, arba nors jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-99-417/2018).

Kaltinamasis V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme savo kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo nepripažino, paaiškindamas, kad jis tik stumtelėjo kaimyną, tą įvykio dieną kontaktas tarp jo ir nukentėjusiojo buvo niekinis, jis tik prisilietė prie jo, bet smurto nenaudojo, to kontakto metu dėl jo veiksmų jam negalėjo būti sukeltas fizinis skausmas ar padarytas koks nors sužalojimas. Nukentėjusysis pats sugrėbė jam už rankos ir su kita ranka sudavė jam į ausį. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, taip siekiant sušvelninti pastarojo teisinę padėtį, t.y. save atriboti nuo įvykio ir išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, nes tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisme ištirta bylos medžiaga.

Įvertintina ir tai, kad pats kaltinamasis pripažino, jog įvykio metu kontaktas tarp jo ir nukentėjusiojo buvo, jis prisilietė prie jo.

V. M. suformuluotame 2021-06-02 pranešime apie įtarimą ir 2021-07-13 kaltinamajame akte, t.y. kaltinime nurodyta, kad pastarasis, 2021-04-30 apie 18.10 val. šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš V. G., abejomis rankomis vieną kartą pastūmė šį į pilvo viršutinę dalį, dėl ko nukentėjusysis V. G. patyrė fizinį skausmą (b.l. 42, 63). Pasisakydamas dėl šio kaltinimo kaltinamasis, iš pradžių, kaltu visiškai dėl inkriminuoto nusikaltimo prisipažino, tačiau teisme parodė, kad kaltu-neprisipažino, nes jis tik pastūmė nukentėjusįjį, o nukentėjusysis jam pats sudavė į ausį. Kaip matyti iš kaltinamojo paaiškinimų jis nesutiko su tuo, kad tokiu pastūmimu jis V. G. sukėlė fizinį skausmą, paaiškindamas, kad nepadarė jokio smūgio ir nesukėlė jokio fizinio skausmo, t.y. nežino už ką galėtų būti baudžiamas.

Tačiau su tokiais kaltinamojo paaiškinimais dėl fizinio kontakto buvimo pastumiant nukentėjusįjį ir dėl to kilusių padarinių teismas nesutinka. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis parodė, kad būtent kaltinamasis dviem rankom stipriai jį pastūmė į krūtinę, dėl to jis buvo nublokštas atgal, tuo metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo parodymais, nes jis parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taip pat paminėtina, kad nukentėjusysis viso proceso metu iš esmės analogiškai aiškino nusikaltimo aplinkybes.

Įvertinant ir tai, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir byloje esantis dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis prie bylos viršelio, su V. G. vaizdo įrašu paimtu iš USB laikmenos ir V. M. USB atmintinė, esanti byloje, su vaizdo medžiaga. Minėtuose dokumentuose vaizdo įrašai buvo peržiūrėti teismo posėdyje.

Iš 2021-05-10 kitų objektų apžiūros protokolo kuriame buvo apžiūrėtas V. G. pateiktas vaizdo įrašas ir peržiūrėto vaizdo įrašo užfiksuota, jog kaltinamasis prieina prie nukentėjusiojo labai arti ir staigiai nukentėjusįjį pastumia abejomis rankomis. Nukentėjusysis atsakomųjų veiksmų nesiima, tik traukiasi nuo užpuoliko.

Dėl LR BK 37 straipsnio taikymo

Nors kaltinamasis kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino, tačiau teismas svarsto BK 37 straipsnio taikymą kaltinamojo atžvilgiu.

BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

Pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-231-976/2017). Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017).

Teismas spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu (BK 37 straipsnis, visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba.

Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-128-895/2019).

Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413-895/2016). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-427/2010, Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-153-942/2016 ir 2K-128-489/2020.

Bylos aplinkybės ir kaltinamojo asmenybė vertinami pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, todėl yra pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusysis po 2021-04-30 kaltinamojo smūgio jam sudavimo nesikreipė į medicinos įstaigą, bet 2021-05-11 buvo apžiūrėtas Valstybinėje teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje ir šio skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad V. G. apžiūros metu sužalojimų nenustatyta.

Be abejo, ši žala – fizinio skausmo sukėlimas, yra reikšminga.

Tačiau, įvertinus, jog jokių sužalojimų, net elementarių sumušimui būdingų hematomų ar (ir) nubrozdinimų nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nepatyrė bei nusikaltimo padarymo metu kaltinamojo padarytus veiksmus- kaltinamasis abejomis rankomis vieną kartą pastūmė nukentėjusįjį į pilvo viršutinę dalį, darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai ir stiprumo skausmas sukeltas nukentėjusiajam nėra tokie dideli, jog kaltinamajam negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis tyčia abejomis rankomis vieną kartą pastumdamas į pilvo viršutinę dalį suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti LR BK numatyti padariniai, ir jų norėjo, tačiau teismo vertinimu, tokiems kaltinamojo veiksmams įtakos turėjo ir nukentėjusio elgesys, kuris užkūrė laužą bačkoje, buvo didelė ugnis bei daug dūmų, kurie ėjo į kaltinamojo sklypą ir pastarojo namuose buvo dūmų kvapas, į kaltinamojo prašymą užgesinti ugnį, nukentėjusysis liepė jam pasitraukti (toliau-nukentėjusiojo elgesys).

Be to, kaltinamojo pastūmimas buvo spontaniškas, nulemtas ir nukentėjusio intensyvaus elgesio.

Taigi nustatytos kaltinamojo padarytos veikos aplinkybės leidžia teigti, kad nors kaltinamojo veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas pripažinti jo nusikalstamą veiką mažareikšme.

Pagal susiklosčiusias nagrinėjamoje byloje aplinkybes, kaltinamojo asmenybę – jis, neteistas, administracine tvarka baustas už nešiukštus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, legaliai dirbantis, kaltinamojo padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, todėl yra pagrindas, taikant BK 37 straipsnio nuostatas, atleisti jį už padarytą šį nusikaltimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga V. M., kaip dirbančiam ir gaunančiam pajamų asmeniui, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – minimalaus dydžio, t. y. 5 MGL dydžio, įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 3 straipsnis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, BK 71 straipsnio 2019-06-27 XIII-2263 Įstatymo redakcija). Nustatytinas 5 mėnesių terminas šiai įmokai sumokėti, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b.l. 52-56).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 30).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais.

Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nors nukentėjusysis 2021-06-03 civilinio ieškinio pareiškime (toliau-pareiškimas) nurodė ir apklausos metu parodė, kad nusikaltimo metu patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, stresą, jam skaudėjo krūtinės raumenis ir viršutinėje pilvo dalyje, jis negalėjo valgyti, jam susuko pilvas bei jam padaryta 200 eurų neturtinė žala. Tačiau kaip nustatyta byloje, nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas buvo tik momentinis, dėl vieno pastūmimo abejomis rankomis. Byloje nustatyta, kad V. M. veika buvo pripažinta mažareikšme. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo elgesį bei tai, kad nukentėjusysis nepatyrė fizinės žalos ir sveikatos sutrikdymo, pripažinus V. M. inkriminuotą nusikalstamą veiką mažareikšme, bei nesant įrodymų apie tai, kad nukentėjusysis, kaip jis nurodė pareiškime ir parodė duodamas parodymus, patyrė daug streso, nemiegos ir skausmus krūtinės raumenyse ir viršutinėje pilvo dalyje arba dvasinių išgyvenimų, reputacijos praradimo ir pan., civilinis ieškinys atmestinas (b.l. 30-31).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. M. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o jam įsiteisėjus, ji panaikintina (b.l. 46-47, 68-76).

Nuopsrendžiui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis prie bylos viršelio, su V. G. vaizdo įrašu paimtu iš USB laikmenos, paliktinas saugoti prie bylos iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 32-35, 62, voke prie bylos viršelio).

Nuopsrendžiui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – V. M. USB atmintinė, esanti byloje, su vaizdo medžiaga, V. M. grąžintinas (b.l. 95).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis,-

nusprendžia:

V. M., už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl šio nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1040-269/2021 jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 3 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsnio 2019-06-27 XIII-2263 Įstatymo redakcija, V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur), (dvejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant į šio fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią banke Luminor Bank AS per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį atmesti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. M. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o jam įsiteisėjus, ją panaikinti.

Nuopsrendžiui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį prie bylos viršelio, su V. G. vaizdo įrašu paimtu iš USB laikmenos, palikti saugoti prie bylos iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuopsrendžiui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – V. M. USB atmintinę, esančią byloje, su vaizdo medžiaga, grąžinti V. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.