- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- e2A-3063-880/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23621-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jorūnė Pukinskienė, Urmila Valiukienė, Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- Liertuvos Respublikai
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jorūnės Pukinskienės, Urmilos Valiukienės, Lino Zinkevičiaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei Liertuvos Respublikai dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas): priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovo naudai 29 793,78 Eur turtinę žalą, 5 000 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistas sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat įpareigoti atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, sumokėti įmokas ir mokesčius pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą darbdavio ir darbuotojo mokėtinas įmokas ir mokesčius už laikotarpį, per kurį ieškovas negavo darbo užmokesčio dėl neteisėtų veiksmų (2022-12-20 – 2024-04-18 ir 2024-07-17-2024-10-22). Ieškinyje ieškovas nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-761/2022, ieškovą pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 str. 1 d. (2 veikos) ir BK 2281 str. (2 veikos).
1.2. Ieškovo apeliacinį skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-312-651/2022, ieškovo apeliacinį skundą atmetė.
1.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-788/2023, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria ieškovo apeliacinis skundas atmestas, ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
1.4. Bylą iš naujo apeliacine tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-526/2024, ieškovo apeliacinį skundą tenkino ir panaikino Tauragės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį, kuria ieškovas pripažintas kaltu ir buvo nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. (2 veikos) ir BK 228¹ str. (2 veikos), nes neįrodyta, kad ieškovas dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Taigi, ieškovas buvo išteisintas visa apimtimi. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-761/2022, buvo nuteistas neteisėtai.
1.5. Dėl negauto darbo užmokesčio ieškovas nurodė, jog nuo 2002 m. gruodžio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) įvairiose pareigose. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. DIP-562(6.13E) ieškovas nuo 2022 m. gruodžio 20 d. buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto, valstybės tarnautojo, pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 16 punktą. Pačiame (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakyme, kuriuo ieškovas buvo atleistas iš darbo, nurodyta, kad šis įsakymas yra priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio pagrindu, kurio dalis dėl ieškovo vėliau kaip neteisėta ir nepagrįsta buvo panaikinta. Tai pagrindžia priežastinį ryšį tarp ieškovo neteisėto nuteisimo bei atleidimo iš darbo (duomenys neskelbtini) bei dėl tokio atleidimo patirtos žalos – negauto darbo užmokesčio. Taigi, dėl neteisėto nuteisimo ieškovas buvo atleistas iš darbo valstybės tarnyboje ir dėl to patyrė turtinę žalą negauto darbo užmokesčio ir kitų darbinių pajamų forma.
1.6. Jis patyrė ir 5000 Eur neturtinę žalą. Pirmiausia, neteisėtas nuteisimas bei ikiteisminis tyrimas turėjo ieškovui itin skaudžios reputacinės žalos, atsižvelgiant į tai, kad apie tariamą nusikalstamą veiką, kurios ieškovas nepadarė, buvo skelbiama viešai, kas pakirto aplinkinių pasitikėjimą ieškovu kaip žmogumi bei kaip specialistu ir jį pažemino.
1.7. Dėl vykdyto ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo ir neteisėto nuteisimo patyrė nuolatinį stresą, nerimą, baimę, neapibrėžtumą ir nesaugumą, kas itin neigiamai atsiliepė sveikatos būklei, ypač širdies veiklai, dėl ko ieškovas buvo priverstas lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus. Dėl neteisėto nuteisimo ieškovas buvo atleistas iš darbo (duomenys neskelbtini), kas sukėlė papildomus neigiamus išgyvenimus dėl dalies šeimos pajamų praradimo bei neužtikrintumą dėl šeimos tinkamo finansinio aprūpinimo ateityje. Ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat buvo paimti jo teisėtai įgyti ir laikyti ginklai – tokiu būdu buvo itin apribotas ieškovo socialinis gyvenimas, užkertant jam kelią pilnavertiškai dalyvauti medžiotojų būrelio veikloje, bendravimo galimybės bei mobilumo laisvė. Apie ieškovo nuteisimą sužinojo draugai ir pažįstami, jų sumažėjo, neteisėtu nuteisimu buvo pažeminta jo garbė, orumas, pablogėjo sveikata, jis privalėjo nuolat vaikščioti po įvairias teisėsaugos institucijas, jam buvo apribota judėjimo laisvė, suvaržyta galimybė gyventi visavertį gyvenimą (išvykti atostogų į užsienį, socializuotis medžiotojų būrelyje ir pan.). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo faktas asmens sveikatai, geram vardui, santykiams su draugais bei bendruomene, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovas gyvena nedideliame miestelyje, padaro nepataisomos žalos. Ieškovo atžvilgiu pažeidimas buvo tęstinis, truko beveik dvejus metus, dėl to nepataisomai pažeidė garbę, orumą ir reputaciją, dėl to ieškovas patyrė itin neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kurie atsiliepė sveikatai, sumenkinta savivertė, sumažėjo bendravimo galimybės, taip pat sumažėjo galimybės save realizuoti visuomenėje.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos Respublikos, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
2.1. Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pareikštas CK 6.272 straipsnio pagrindu. Ieškovas neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas. Teisingumo ministerija sutinka, kad ieškovas įrodė neteisėtus teismo veiksmus, tačiau remiantis CK 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovas privalo įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas – žalą ir priežastinį ryšį.
2.2. Ieškovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 17 d. (ieškovo prašymo dėl grąžinimo į darbą pateikimo) iki 2024 m. spalio 22 d. (pasiūlymo grįžti į darbą gavimo diena) negali būti tenkinamas, kadangi tarp teismo atliktų veiksmų ir ieškovo negauto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 17 d. iki 2024 m. spalio 22 d. nėra jokio priežastinio ryšio, t. y. ne dėl teismo atliktų veiksmų ieškovo prašymas dėl grąžinimo į darbą buvo nagrinėjamas daugiau kaip 3-5 mėnesius.
2.3. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. spalio 22 d. jis dirbo kitoje darbovietėje bei gavo su darbo užmokesčiu susijusias pajamas.
Šalies argumentai
2.4. Ieškovas prašo priteisti jam 5 000 Eur neturtinę žalą. Teisingumo ministerija iš dalies su ieškovo motyvais sutinka bei pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo suma turi atitikti konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą bei teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Tauragės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) neteisėtai nuteisė ieškovą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas) ir BK 228¹ straipsnį (apysunkis nusikaltimas). Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 15 d., jo pagrindu ieškovas buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų. Duomenų, kad po ieškovo atleidimo jis ilgą laiką nedirbo, nepateikta, todėl teiginiai dėl šeimos pajamų praradimo, neužtikrintumas dėl šeimos tinkamo finansinio aprūpinimo, nepagrįsti įrodymais; apie neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo ieškovas buvo nuteistas, paskelbta viešai tik vieną kartą. Ieškovo pateikti ligų istorijos išrašai patvirtina, kad jam buvo nustatyta hipertenzinė širdies liga bei paskirti vaistai kraujospūdžio koregavimui, tačiau medicinos dokumentai nepatvirtina, kad vaistų skyrimas buvo susijęs su neteisėtu nuteisimu, todėl duomenų, jog nuteisimas turėjo įtakos ieškovo sveikatai, nėra.
2.5. Ieškovas neteisėtu veiksmu nurodė jo nuteisimą, todėl pagrindo vertinti ir spręsti, ar ieškovas patyrė neturtinę žalą dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų ir priimtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimų, kuriais buvo apribotos ieškovo teisės, nėra. Teisingumo ministerija laikėsi pozicijos, kad dėl ieškovo neteisėto nuteisimo galimai patyrė neturtinę žalą, tačiau vertinant pažeidimo pobūdį bei kilusius padarinius šiuo atveju 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovui 11 472,96 Eur žalos, patirtos negavus darbo užmokesčio; 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 16 472,96 Eur už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2024 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 563,93 Eur išlaidų advokato pagalbai pamokėti; įpareigojo Teisingumo ministeriją apskaičiuoti ir sumokėti pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą darbdavio ir darbuotojo mokėtinas įmokas įvertinant ieškovui priteistą 11 472,96 Eur sumą už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d.; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Be to, teismas paliko nenagrinėtu ieškinio reikalavimą dalyje dėl 2 420 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti baudžiamajame procese, nutraukė civilinę bylą dalyje dėl 3 420 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti baudžiamajame procese.
4. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovo prievolės atlyginti ieškovui dėl negauto darbo užmokesčio patirtą žalą, byloje kyla ginčas dėl laikotarpio, kurio metu ieškovas negavo darbo užmokesčio, atsakingų asmenų.
5. Teismas pažymėjo, kad konstatavus, jog ieškovas buvo nuteistas (buvo įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis) nepagrįstai, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas neteisėtai buvo nušalintas nuo pareigų laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 lapkričio 7 d. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos ieškovo Mokėjimo istorijos (asmeninės sąskaitos) matyti, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 82,03 Eur, atskaičius mokesčius – 51,68 Eur. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl prarasto darbo užmokesčio priteisimo tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistinas žalos atlyginimas dėl negauto užmokesčio už laikotarpį nuo sekančios po 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2023 lapkričio 7 d., t. y. už 222 darbo dienas – 11 472,96 Eur (51,68 x 222), likusioje dalyje šis reikalavimas atmestinas (CK 6.247 straipsnis).
6. Minėtos ieškovo netektos darbinės pajamos yra ieškovo patirta žala, kurią turi atlyginti atsakovas - Lietuvos valstybė (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Teisingumo ministerija, atlygindama žalą dėl negauto darbo užmokesčio, sumoka pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą darbdavio ir darbuotojo mokėtinas įmokas ir mokesčius už laikotarpį, per kurį asmuo negavo darbo užmokesčio dėl neteisėtų veiksmų. Privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos neįskaičiuojamos į asmeniui atlyginamos turtinės žalos sumą. Todėl Teisingumo ministerija įpareigotina apskaičiuoti ir sumokėti pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą darbdavio ir darbuotojo mokėtinas įmokas nuo ieškovui priteistinos 11 472,96 EUR sumos už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas patyrė neturtinę žalą, byloje kyla ginčas tik dėl neturtinės žalos dydžio.
8. Teismas nurodė, kad laikotarpiu iki Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio priėmimo ieškovas aiškiai buvo neapibrėžtoje padėtyje, buvo jau priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuris jau kartą buvo paliktas nepakeistu, todėl tokia neapibrėžta padėtis neabejotinai kėlė nerimą ir psichologinį spaudimą ieškovui. Naikinant apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. Ieškovas gyvena nedideliame miestelyje, apie jo neva padarytą nusikalstamą veiką buvo pranešta vietiniame laikraštyje, todėl tokia žinia buvo paskleista labai plačiai ieškovo artimoje aplinkoje. Iš Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos 2024 kovo 18 d. asmens apžiūros matyti, jog ieškovas širdies darbo sutrikimus jaučia daugiau nei metus laiko, t. y. liga prasidėjo po maždaug dviejų metų nuo ikiteisminio tyrimo bylos pradėjimo ir tęsiasi visą baudžiamojo persekiojimo laiką. Nors ligos priežastys galėjo būti kelios, tačiau nuolatinis ilgai (beveik ketverius metus) besitęsiantis stresas galėjo ir, labiausiai tikėtina, buvo, ieškovo ligos pagrindine priežastimi.
9. Teismas pažymėjo, jog baudžiamasis persekiojimas, trukęs beveik ketverius metus, ir priimtas apkaltinamasis įsiteisėjęs nuosprendis bet kokiam normalios psichikos asmeniui keltų labai didelį psichologinį stresą. Ta aplinkybė, jog atsirado hipertenzija ieškovui, tik parodo, jog vidinis ieškovo stresas įgijo ir išoriškai nustatomas pasekmes – ligą. Net jei nebūtų kilusi hipertenzija ar kita liga ieškovui, teismo vertinimu, baudžiamasis persekiojimas beveik ketverius metus su įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuris vėliau panaikintas dėl esminių proceso normų pažeidimo, nenustačius ieškovą įvykdžius nusikalstamas veikas, būtų pakankamas pagrindas vertinti, jog ieškovas galėjo patirti 5 000 Eur neturtinės žalos. Tarp neteisėtos veikos (nuteisimo) ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys (atsakovas to neginčijo, ginčijo tik žalos dydį), todėl atsakovas laikytinas atsakingu dėl neturtinės žalos padarymo ieškovui (CK 6.246, 6.247, 6.250, 6.272 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimą iš dalies, t. y.: 1) ieškovui priteisti ne didesnę nei 2500 Eur neturtinę žalą; 2) atmesti reikalavimą dėl žalos atlyginimo negautų pajamų forma. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinę žalą, nurodo itin abstrakčius motyvus, kurie neatskleidžia nei ieškovo išgyvenimų intensyvumo, nei išskirtinio jų pobūdžio ar laipsnio, kas galėtų suponuoti apie pagrindą priteisti didesnę nei 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą. Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai nurodo, kad bene 4 metus trukęs baudžiamasis persekiojimas neabejotinai paveikė ieškovo būseną, t. y. kėlė nerimą ir psichologinį spaudimą, kuris, teismo vertinimu, galėjo išsivystyti į nustatytą hipertenzinę širdies ligą. Tačiau šios aplinkybės nėra niekaip patvirtinamos objektyviais duomenimis.
10.2. Nors pats baudžiamasis persekiojimas asmenims gali kelti tam tikrus nepatogumus, tačiau savaime nėra faktas, suponuojantis neturtinės žalos atlyginimą pinigine forma, o juolab, 5000 Eur suma, kadangi jau vien išteisinimas galėtų būti laikomas tam tikra satisfakcija. Be to, iš medicininio dokumento išrašo matyti, kad ieškovas iki nagrinėjamos bylos iškėlimo savo negalavimo nesiejo su baudžiamuoju procesu, vykusiu jo atžvilgiu, ar konkrečiai, atsakovės (apeliantės) neteisėtais veiksmais.
10.3. Taip pat nėra aišku, kodėl pats ieškovo nuteisimo paviešinimo vietinėje spaudoje faktas pirmosios instancijos teismo vertintas kaip pakankama aplinkybė, įrodanti, kad dėl to ieškovui turėtų būti priteista didesnė neturtinė žala, nei siūlė Teisingumo ministerija. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip ši aplinkybė išskirtinai paveikė ieškovo emocinę būseną ar reputaciją, požiūrį į jį.
10.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartyje teikiamas išaiškinimas suponuoja, kad visais atvejais, kai valstybės tarnautojas grįžta į pareigas po neteisėto nušalinamo ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, darbovietė turi išmokėti valstybės tarnautojui negautas pajamas ir tam tikrais atvejais nustatytus delspinigius. Taip pat kasacinio teismo nutarties turinys atskleidžia, kad valstybės tarnautojas net neturi kreiptis į teismą dėl tokios žalos negautų pajamų forma atlyginimo, kadangi darbdavys pats per įstatyme nurodytą terminą turi jam išmokėti negautas pajamas, kai valstybės tarnautojas vėl pradeda eiti pareigas.
10.5. Kadangi pirmosios instancijos teismas žalą negautų pajamų forma priteisė iš atsakovės (apeliantės), o ne iš ieškovo darbdavio, (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju spręstina, kad toks skundžiamas sprendimas neatitinka aktualios praktikos, todėl atitinkamai turėtų būti atmestas.
Atsiliepimas
11. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsakovas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminėje žalos ieškovui dėl neteisėto nuteisimo atlyginimo klausimo nagrinėjimo stadijoje pripažino ir neginčijo savo pareigos atlyginti ieškovo dėl neteisėto nuteisimo patirtą žalą negautų pajamų (negauto darbo užmokesčio) forma, o teiginius, kad šiuo klausimu atsakovas yra netinkamas subjektas, pradėjo siurpriziškai kelti tik savo apeliaciniame skunde.
11.2. Visi atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas yra netinkamas atsakovas byloje reikalavimo priteisti žalą negautų pajamų (negauto darbo užmokesčio) forma atžvilgiu prieštarauja civilinį procesą reglamentuojančioms teisės normoms, kuriose yra nustatyti ribojimai šalims šioje proceso stadijose reikšti naujus reikalavimus, remtis naujais argumentais ir aplinkybėmis, taip pat teikti naujus įrodymus (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), todėl negali būti priimti ir nagrinėjami.
11.3. Atsakovas savo apeliacinio skundo teiginius, kad atsakovas yra netinkamas subjektas atlyginti ieškovo dėl neteisėto nuteisimo priteistą žalą negautų pajamų forma, grindžia išimtinai tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, tačiau minėta nutartis negali būti vertinama kaip turinti precedento galią šioje byloje, nes suformuluota byloje, kuri neturi visiškai jokio sąsajos – nei per faktinių aplinkybių analogiją ar panašumą, nei per taikomos teisės aspektą – su šia byla. Be to, joje net nėra suformuota tariama teisės taikymo taisyklė, kuria atsakovas remiasi apeliaciniame skunde.
11.4. Teisės aktai, reglamentuojantys šios bylos ginčo teisinius santykius, aiškiai ir vienareikšmiškai expressis verbis nustato, kad būtent valstybė yra subjektas, kuris privalo atlyginti žalą negautų pajamų (negauto darbo užmokesčio) forma, patirtą dėl neteisėto nuteisimo.
11.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su teismo atliktu faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą ar teismo sprendimo nepagrįstumą. Vien tai, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atsakovui atrodo per didelis, savaime nepagrindžia netinkamo neturtinės žalos nustatymo kriterijų taikymo.
11.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista neturtinė žala neviršija panašaus pobūdžio bylose priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
13. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimo dalis, kuria ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies.
15. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-761/2022, ieškovą pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir BK 228¹ straipsnyje (2 veikos).
16. Ieškovo apeliacinį skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-312-651/2022, ieškovo apeliacinį skundą atmetė.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-788/2023, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria ieškovo apeliacinis skundas atmestas ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas nutarties 16 punkte nustatė, jog teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.
18. Bylą iš naujo apeliacine tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-526/2024 ieškovo apeliacinį skundą tenkino ir panaikino Tauragės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį, kuria ieškovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir BK 228¹ straipsnį (2 veikos), ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo ieškovą išteisino, neįrodžius, kad ieškovas dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
19. Ieškovas 2024 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo, kuriame nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį pripažindamas nuteisimą neteisėtu, todėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. gruodžio 20 d. įsakymas dėl ieškovo atleidimo laikytinas neteisėtu ir ieškovas turėtų būti grąžintas į valstybės tarnautojo pareigas.
20. (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 22 d. raštu Nr. B4-790-(9.10) nurodė, jog ieškovas turi galimybę užimti vieną iš dviejų pareigybių, t. y. ieškovas grąžintinas ne į tas pačias, bet į analogiškas pareigas.
21. Ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu atsakovei dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, priteisimo.
22. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovui 11 472,96 Eur žalos, patirtos negavus darbo užmokesčio, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 16 472,96 Eur už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2024 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 563,93 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; įpareigojo Teisingumo ministeriją apskaičiuoti ir sumokėti pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą darbdavio ir darbuotojo mokėtinas įmokas įvertinant ieškovui priteistą 11 472,96 Eur sumą už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Be to, teismas paliko nenagrinėtu ieškinio reikalavimą dalyje dėl 2 420 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti baudžiamajame procese, nutraukė civilinę bylą dalyje dėl 3 420 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti baudžiamajame procese.
23. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimo dalį ir ieškovui priteisti ne didesnę nei 2500 Eur neturtinę žalą bei atmesti ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo negautų pajamų forma.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
24. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, nesivadovavo įstatyme ir teismų praktikoje nurodytais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, nevertino atsakovės argumentų, kas lėmė nepagrįstą neturtinės žalos dydžio nustatymą.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus, taip pat apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo pritarti apeliantei.
26. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už asmens teisės į tinkamą teismo procesą.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nuostatose neįtvirtintas nei tiksliai apibrėžtas, nei minimalus ar maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti nustatytas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015; 2021 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021 39 punktą).
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį už per ilgą baudžiamąjį persekiojimą, nepagrįstą nuteisimą, be bendrųjų kriterijų, nustatytų CK 6.250 straipsnyje, turi atsižvelgti į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: baudžiamojo persekiojimo pradėjimo pagrįstumą, jo trukmę, bausmės rūšį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus, bausmės padarinius asmeniniam gyvenimui (ar nepagrįstai nuteistas asmuo turėjo šeimą, nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė paskirta bausmė), nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ir nuteisimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę, padarinius profesiniam gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2011).
29. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas 2020 m. gegužės 4 d. pagal BK 228¹ straipsnį (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos). Tuo tarpu ieškovas buvo išteisintas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-526/2024, kuriuo ieškovo apeliacinis skundas patenkintas ir panaikinta Tauragės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis, kuria ieškovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. (2 veikos) ir BK 228¹ str. (2 veikos), ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo ieškovas išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
30. Taigi baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu truko beveik ketverius metus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl ilgalaikės nežinomybės, laukimo, kaip bus išspręsta byla, išgyvenimų, kai buvo priimtas neteisingas procesinis sprendimas, ieškovui kilo vidiniai išgyvenimai, psichologinė įtampa, tokia situacija ne tik kiekvienam asmeniui sukeltų vidinius išgyvenimus, bet ir pablogina reputaciją, gali apsunkinti galimybę ateityje užmegzti ryšius.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacine tvarka bylą nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-788/2023, pripažino ir konstatavo, kad Tauragės apylinkės teismas 2022 m. liepos 8 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-761/2022 bei Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-312-651/2022 padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės taikymo klaidas, esminius baudžiamojo proceso pažeidimus: pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos išsamiai, nesiėmė priemonių visoms bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir įrodymų prieštaravimas pašalinti, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą bylos aplinkybių išsamaus išnagrinėjimo reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šie pažeidimai laikytini esminiais, nes jie sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
32. Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys, kad ieškovui dėl baudžiamojo persekiojimo metu patirto streso ir nervinės įtampos pablogėjo sveikata, jis kreipėsi į gydymo įstaigas ir buvo gydomas. Iš į bylą pateiktų Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos išrašų matyti, kad ieškovas skundėsi nepastoviai juntamu padažnėjusiu širdies plakimu, jam diagnozuota hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo.
33. Nors apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad pats ieškovas iki nagrinėjamos bylos iškėlimo savo negalavimo nesiejo su jo atžvilgiu vykusiu baudžiamuoju procesu, vis tik su tuo sutikti nėra pagrindo. Pirma, pats ieškovas ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad baudžiamasis persekiojimas turėjo įtakos tiek jo psichinei, tiek fizinei sveikatai. Antra, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo ieškovui diagnozuota praėjus beveik dvejiems metams po ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ilgalaikis stresas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu galėjo būti ieškovo susirgimo priežastimi.
34. Apeliantė taip pat nurodo, kad nėra aišku, kodėl pats ieškovo nuteisimo paviešinimo vietinėje spaudoje faktas pirmosios instancijos teismo vertintas kaip pakankama aplinkybė, įrodanti, kad dėl to ieškovui turėtų būti priteista didesnė neturtinė žala nei siūlė Teisingumo ministerija.
35. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ieškovas gyvena nedideliame miestelyje. Tuo metu ieškovas ėjo (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto pareigas. Apie ieškovo nuteisimą buvo viešai paskelbta vietiniame laikraštyje (duomenys neskelbtini) (Traktorių byloje skaudžiausias kirtis – (duomenys neskelbtini) specialistui). Iš pačio straipsnio turinio matyti, kad iki tol tame pačiame laikraštyje buvo publikuoti dar keli straipsniai apie vykstantį ikiteisminį tyrimą. Todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, žinia apie ieškovo nuteisimą buvo paskleista labai plačiai ieškovo artimoje aplinkoje, dėl ko ieškovo emociniai išgyvenimai buvo dar didesni.
36. Nors apeliantė teigia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, suteikiančių pagrindą spręsti apie esminį viešosios ar artimos aplinkos nuomonės apie ieškovą pasikeitimą, atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino visumą bylos įrodymų nustatant neturtinės žalos dydį ir pasisakė dėl bendrųjų kriterijų, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, kurie suformuoti teismų praktikoje žalos atlyginimo bylose, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, nenurodė teismų praktikos bei argumentų dėl žalos individualizavimo ar nesivadovavo suformuota teismų praktika.
Dėl subjekto, turinčio sumokėti žalą negautų pajamų pagrindu
38. Apeliantės teigimu, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartyje suformuotu išaiškinimu, visais atvejais, kai valstybės tarnautojas grįžta į pareigas po neteisėto nušalinamo ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, darbovietė turi išmokėti valstybės tarnautojui negautas pajamas ir tam tikrais atvejais nustatytus delspinigius, todėl ji nėra tinkamas subjektas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.
39. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutikti neturi pagrindo.
40. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-1120/2025 neturi precedento galios šioje byloje.
41. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).
42. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-1120/2025 nagrinėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartyje nagrinėtoje byloje ieškovas, prašęs jam priteisti negautas pajamas, buvo nušalintas nuo einamų pareigų baudžiamojo proceso metu teismo nutartimis nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2022 m. liepos 7 d. Tuo tarpu šioje byloje ieškovo darbo teisiniai santykiai buvo nutrūkę, ieškovą atleidus iš darbo, įsiteisėjus nuosprendžiui, t. y. ieškovas buvo ne nušalintas nuo einamų pareigų, o buvo atleistas. Taip pat skiriasi bylose taikytina teisė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartyje nagrinėtoje byloje pasisakyta dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) 41 straipsnio 2 dalies taikymo (Valstybės tarnautojo nušalinimo teisinės pasekmės). Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjama teisės norma negali būti taikoma, nes, kaip jau minėta, ieškovas buvo atleistas, o ne nušalintas nuo einamų pareigų.
43. Galiausiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartyje apeliantės nurodoma teisės taikymo taisyklė nėra suformuluota. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, panaikindamas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir grąžindamas bylą Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo, tik pabrėžė aplinkybes, susijusias su ieškovo negautomis pajamomis, kurias teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų išsiaiškinti.
44. Pritartina ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytoms aplinkybėms, kad teisiniame reglamentavime yra aiškiai nurodyta, kad būtent valstybė yra subjektas, kuris privalo atlyginti žalą negautų pajamų (negauto darbo užmokesčio) forma, patirtą dėl neteisėto nuteisimo (CK 6.272 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 4 straipsnis).
45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ieškovui priteisdamas žalą negautų pajamų forma iš atsakovės, tinkamai taikė teisės aktus bei vadovavosi juos pagrindžiančia teismų praktika, todėl keisti sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai vertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Taigi, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
47. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
49. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu, nepriteistinos.
50. Tuo tarpu ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1815 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas.
51. Ieškovo prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, išlaidos patirtos realiai, yra protingo dydžio, adekvačios, todėl ieškovui priteistinos iš atsakovės.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovui V. T. priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 1815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.