- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-777-856/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01469-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- žemės ūkio bendrovės „Kulvos žemės“
- Ieškovas
- L. N.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės žemės ūkio bendrovės „Kulvos žemės“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-215-547/2025 pagal ieškovo L. N. ieškinį atsakovei žemės ūkio bendrovei „Kulvos žemės“ dėl piniginių lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. N. teismui pateiktu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovės žemės ūkio bendrovės (toliau – ir ŽŪB) „Kulvos žemės“ 4 371,30 Eur dydžio pinigines lėšas – neišmokėtą pajinį įnašą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. liepos 12 d. pajaus perleidimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teise pajų, kurio dydis 4 371,30 Eur (toliau – ir pajus), esantį žemės ūkio kooperatyve ,,Kulvos žemė“. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad žemės ūkio kooperatyvas ,,Kulvos žemė“ 2023 m. gruodžio 28 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo pertvarkytas į žemės ūkio bendrovę ,,Kulvos žemės“ ir 2024 m. balandžio 17 d. Registrų centre buvo įregistruoti pakeitimai. Ieškovas apie atsakovės pertvarkymą nebuvo informuotas, nors prieš tai du kartus kreipėsi raštu į atsakovę su prašymu pateikti informaciją apie atsakovės veiklą, tačiau jokių atsakymų negavo. 2024 m. liepos 2 d. buvo pateiktas dar vienas reikalavimas pateikti informaciją apie atsakovės veiklą ir turtą, atsakovės priimtus sprendimus, susijusius su atsakovės grynojo pelno skirstymu (dividendų mokėjimui) bei pateikti informaciją apie ieškovo turimo pajaus statusą. Jokia informacija iš atsakovės nebuvo gauta. (duomenys neskelbtini) mirė pajininkė J. A., kurios turtą paveldėjo jos dukra Z. N.. Jos palikimą pagal 2017 m. birželio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą sudarė žemės ūkio kooperatyvo „Kulvos žemė“ 4 371,30 Eur pajus. Pajus iki šios dienos atsakovės nėra išmokėtas. Remdamasis Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi ir ŽŪB „Kulvos žemės“ įstatų 8 straipsnio 7 punktu, atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka su juo kaip kooperatyvo narės J. A., kuri mirė (duomenys neskelbtini), turtinių teisių perėmėju iki šiol nėra atsiskaičiusi, nes nėra išmokėjusi pajinio įnašo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė ŽŪB „Kulvos žemės“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 4 371,30 Eur dydžio pinigines lėšas. Nei L. N., nei Z. N. ŽŪB ,,Kulvos žemės“ narių sąrašuose nėra ir nebuvo, todėl neaišku, kokiu pagrindu ieškovas formuluoja savo reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2025 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė L. N. iš atsakovės ŽŪB ,,Kulvos žemės“ 4 371,30 Eur pajaus įnašą, 98 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1 849,98 Eur atstovavimo išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 260 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nurodė, kad iš teismui pateiktų dokumentų: paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, kuriuo patvirtinama, jog Z. N. paveldėjo J. A. turtą – 4 371,30 Eur pajų, kuris yra žemės ūkio kooperatyve ,,Kulvos žemė“, 2017 m. liepos 12 d pajaus perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Z. N. perleido į ŽŪK ,,Kulvos žemė“ įneštą jai priklausantį pajų sumoje 4371,30 E. L. N., o šis pajų priėmė, darytina išvada, kad labiau tikėtina situacija, jog galimai J. A. buvo žemės ūkio kooperatyvo nare, nors tokie rašytiniai dokumentai nėra išlikę ir teismui nepateikti. Teismas neturi jokios informacijos, kada tokio dydžio pajus buvo įneštas į bendrovę, kieno įneštas ir kokiu pagrindu, tačiau byloje nėra ginčo, kad tokio dydžio pajus žemės ūkio bendrovėje ,,Kulvos žemės“ yra ir ji sutinka šį pajų grąžinti.
6. Teismas nurodė, kad nors atsakovo atstovė posėdžio metu teigė, jog ieškovas atsisakė, kad jam būtų grąžintas pajus, tačiau iš tiesų ieškovas neatsisakė pajaus grąžinimo, jis nesutiko, kad jam būtų išmokėtas tik pajus, o siekė iš žemės ūkio kooperatyvo gauti ir kitas išmokas. Tokį siekį ieškovas turėjo ir pateikęs ieškinį teismui, tačiau taip jo ir neįgyvendino nepatikslinęs ieškinio reikalavimų. Todėl teismas darė išvadą, kad susipažinęs su dokumentais ieškovas atsisakė savo tikslų reikalauti iš atsakovės ir kitų išmokų, jo ieškinio reikalavimas apsiribojo tik pajaus vertės išmokėjimu bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų išmokėjimu nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
7. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu, visos išmokos gali būti mokamos tik bendrovės nariui. Kooperatinės bendrovės nariai registruojami kooperatinės bendrovės narių registre (Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Teismui yra pateikti ŽŪB ,,Kulvos žemės“ narių sąrašai, tačiau juose nėra nei J. A., nei Z. N., nei L. N.. ŽŪB ,,Kulvos žemės“ 2024 m. lapkričio 28 d. informacijoje teismui nurodoma, jog ŽŪB ,,Kulvos žemės“ nėra ir nebuvo žinoma apie jokius pajininkų sąrašus, kurie praeityje, t. y. nuo kooperatyvo įkūrimo iki pertvarkymo į ŽŪB arba šiuo metu, būtų sudaryti/sudaromi. Pajininkų sąrašai bendrovėje nėra/nebuvo sudaromi ir JADIS sistemai nėra/nebuvo pateikti. Įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad mirusio fizinio asmens kooperatinės bendrovės nario įpėdiniams, likviduoto arba reorganizuoto juridinio asmens kooperatinės bendrovės nario teisių perėmėjams, jeigu jie nėra kooperatinės bendrovės nariai ir per metus nuo šių teisių įgijimo nėra priimti į kooperatinės bendrovės narius <...>, pajinis įnašas grąžinamas. Analogiška norma yra žemės ūkio kooperatyvo ,,Kulvos žemė“ įstatuose. Atsižvelgdamas į aptartą teismas sprendė, kad nors atsakovė raštuose ir teismo posėdžio metu jos atstovė patvirtino, jog neginčija ieškovo teisės gauti 4 371,30 Eur pajaus įnašą, tačiau įvertinus tarp šalių ilgai trunkantį ginčą, jo aplinkybes, ginčui dėl pajaus įnašo grąžinimo išspręsti tikslinga ieškovės reikalavimą dėl jo priteisimo patenkinti. Teismas kartu pažymėjo, kad atsižvelgtina į tai, jog atsakovės atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti, nurodė, kad ieškovas turėjo pirmiausia kreiptis į bendrovę. Teismas įvertino visas aplinkybes, jog šalys jau apie 4 metus sprendžia šiuos klausimus dėl pajaus grąžinimo ir niekaip nepavyksta to padaryti. Net teismui suteikus terminą užbaigti ginčą taikiai, taikos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta.
8. Teismas darė išvadą, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo praleistas terminas įvykdyti piniginę prievolę, nes atsakovė negalėjo tos prievolės įvykdyti dėl ieškovo veiksmų: jis (ieškovas) nepateikė prašymo ir atsiskaitomosios sąskaitos. Todėl reikalavimo dalyje priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas) netenkino.
9. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimai tenkinami 95 procentais (4 371,30 + 218,56 = 4 589,86 Eur (bendra reikalavimų suma); 4 371.30 x 100 procentų : 4 589,86 = 95,238198 procentai) ir turėtų būti kompensuojami iš atsakovės ieškovui. Teismas atsižvelgė į šalių procesinį elgesį, jog ieškovas nebuvo aktyvus, ginčas galėjo būti užbaigtas taikos sutartimi, ieškovo elgesys neteikiant atsakovei prašymo ir savo banko sąskaitos dėl nebendradarbiavimo suponavo visiškai nereikalingą teisminį ginčą. Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, jam turėtų būti priteisiama 95 procentai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės. Tačiau dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas šias išlaidas mažino pusiau ir vadovaudamasis sąžiningumo bei teisingumo principu iš atsakovės ieškovui priteisė pusę jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1 849,98 Eur (3 894,69 Eur - 194,73 Eur = 3 699,96 Eur : 2 = 1 849,98 Eur). Teismas nurodė, kad ieškinys tenkintas iš dalies, nepatenkintų reikalavimų dalis 5 procentai, tad atsakovei iš ieškovo priteisė 260 Eur (5 200 x 5 : 100 = 260 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė ŽŪB „Kulvos žemės“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, perskirstant bylinėjimosi išlaidas, priteisti apeliantės ŽŪB „Kulvos žemės“ naudai iš ieškovo L. N. apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Teismas, nors priimdamas skundžiamą sprendimą nurodė jame Kooperatinių bendrovių įstatymo nuostatas dėl kooperatyvo narių (asmenų priėmimo į narius tvarką), tačiau neatsižvelgė į jas, tokiu būdu netinkamai taikė šio įstatymo normas.
10.2. Teismas, priimdamas sprendimą ir atsisakydamas priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas), netinkamai taikė CK 6.210 straipsnio 1 dalį. Teismas patvirtino, jog pats ieškovas buvo kaltas dėl 4 371,30 Eur pajaus nepervedimo iki pat šio laiko (teismui jau pabaigus bylą nagrinėti (po baigiamųjų kalbų), tik pačio teismo įpareigojimu, į bylą atskiru dokumentu ieškovas pateikė savo banko sąskaitos numerį). Be jokio teisinio pagrindo teismas sprendimu atmetė tik išvestinį ieškovo reikalavimą dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, o ne patį ieškinį dėl 4 371,30 Eur pajaus priteisimo.
10.3. Teismas neteisingai vertino aplinkybę, jog atsakovė neturėjo realios galimybės pervesti ieškovui 4371,30 Eur pajaus įnašą (ieškovas nepateikė atsakovei prašymo dėl pajaus piniginės vertės grąžinimo ir nenurodė sąskaitos numerio, į kurią atsakovė, vykdydama prašymą, būtų galėjusi šiuos pinigus pervesti).
10.4. Teismas netinkamai vertino, kad pats ieškovas priėmė sprendimą dėl 4 371,30 Eur pajaus negrąžinimo, kadangi atsakovės prašomas pateikti prašymą, nurodant sąskaitą, į kurią turėtų būti pervedami pinigai, atsisakė tai padaryti ar neatvyko pats į bendrovės buveinę, kad jam būtų išmokėtas pajaus įnašas. Be to, tokį savo atsisakymą jis patvirtino eilę kartų.
10.5. Teismas padarė netinkamą išvadą, „jog tikslinga ieškovo reikalavimą dėl jo priteisimo patenkinti“, nors atsakovės veiksmus teismas laikė teisingais ir teisėtais, nes konstatavo, kad nebuvo pradelstas terminas įvykdyti piniginę prievolę.
10.6. Ieškovas nuo pat pradžių viso teismo proceso metu piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis: pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, apie ieškovo nesąžiningumą konstatuota ir pačiame skundžiamame sprendime - „teismas, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, jog ieškovas nebuvo aktyvus, ginčas galėjo būti užbaigtas taikos sutartimi, ieškovo elgesys neteikiant atsakovui prašymo ir savo banko sąskaitos, dėl nebendradarbiavimo suponavo visiškai nereikalingą teisminį ginčą“.
10.7. Byla buvo išnagrinėta nesilaikant rungimosi bei dispozityvumo principų.
10.8. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, šiuo atveju negali būti taikomas, kadangi ieškovas be jokio teisinio pagrindo pareiškė ieškinį, todėl jam iš atsakovės negali būti priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos jokia apimtimi, nepriklausomai nuo dydžio.
10.9. Teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, o esantys motyvai nepagrįsti, nėra išdėstyta argumentų dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nustatymo bei vertinimo. Teismas neišplėtojo įrodinėtinų aplinkybių, susijusių su ieškovo nesąžiningumu pareiškiant ieškinį, jo paties apsisprendimą dėl 4 371,30 Eur pajaus nepervedimo, netinkamai motyvavo sprendimą, neaišku, dėl kokių priežasčių atmesdamas tik dalį, o ne visus ieškinio reikalavimus, parinkdamas pusės bylinėjimosi išlaidų taikymą, susidūrė su įrodymų vertinimo problemomis, iš esmės vadovavosi prielaidomis.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. N. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jam apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Tai, kad ieškinyje nurodyta, jog ieškovas gali tikslinti ieškinio reikalavimus, nedaro pačio ieškinio neaiškaus, yra suformuluotas aiškus piniginis reikalavimas ir papildomai nurodoma, kad ieškovas, gavęs ieškinio III.1. dalyje nurodytus duomenis, visapusiškai įvertinęs ieškovui tenkančios atsakovės turto dalies dydį, atsakovės apyvartai proporcingos išmokos dydį, dividendų dydį, galės nustatyti/tikslinti esmines šios bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovas netikslino ieškinio reikalavimų, palaikė savo pareikštą reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 4 371,30 Eur dydžio pinigines lėšas.
11.2. Ieškovas negali būti laikomas nesąžiningu ir kaltu dėl to, kad nepavyko su atsakove sudaryti taikos, taikos sutarties sudarydamas priklausė ir nuo atsakovės, t. y. dviejų proceso šalių bendro sutarimo, kurio byloje pasiekti nepavyko. Atsakovei bet kada gali grąžinti ieškovui 4 371,30 Eur, tačiau mokėjimo nėra atlikusi, kas rodo, jog būtent atsakovė nesiekia išspręsti šio ginčo.
11.3. Iš bylos medžiagoje esančių įrodymų matyti, kad būtent atsakovė elgėsi neprofesionaliai, atsisakė bendradarbiauti, nereagavo į ieškovo jai siunčiamus prašymus (net 5 prašymus), būtent dėl atsakovės neveikimo ieškovas turėjo teikti ieškinį. Atsakovės elgesys neteikiant atsakymų į pateiktus prašymus, nevykdant pačios įstatuose numatytų pareigų, būtent atsakovės nebendradarbiavimas suponavo visiškai nereikalingą teisminį ginčą. Ieškovas šioje byloje yra fizinis asmuo, o atsakovė – juridinis asmuo, kuriam, kaip veiklą profesionaliai vykdančiam ūkio subjektui, taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, nei paprastam fiziniam asmeniui. Būtent atsakovei yra pareiga tinkamai vykdyti įstatuose numatytas pareigas, įstatuose nustatyta tvarka priimti sprendimus bei įstatuose nustatyta tvarka atsiskaityti su savo nariais, tačiau atsakovė šių savo pareigų neįvykdė.
Šalies argumentai
11.4. Ieškovas nėra atsakovei pateikęs jokio atsisakymo. 2023 m. sausio 19 d. prašyme nurodyta „Nesutinku, kad man būtų grąžinta tik pajaus piniginė vertė“, aiškiai nurodyta, kad ieškovas nesutinka, jog jam būtų grąžinta tik pajaus piniginė vertė, nėra jokio atsisakymo apskritai nuo turimo pajaus.
11.5. Atsakovės pozicija, kad ieškovas iki ieškinio pateikimo dienos privalėjo pateikti atsakovei prašymą dėl pajaus išmokėjimo ir nurodyti sąskaitos numerį, yra nepagrįsta. Būtent atsakovė turėjo pareigą grąžinti ieškovui pajų, nei įstatyme, nei atsakovės įstatuose, nei kituose atsakovės vidiniuose dokumentuose (valdybos sprendimuose, narių susirinkimo sprendimuose, o jeigu tokie ir buvo atsakovė į bylą nepateikė) nėra nustatyta pareiga jos nariui teikti prašymą išmokėti pinigines lėšas už pajų ir tik po tokio prašymo pateikimo atsakovei atsiranda pareiga išmokėti pinigines lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas neatsižvelgė į Kooperatinių bendrovių įstatymo nuostatas dėl kooperatyvo narių (asmenų priėmimo į narius tvarką), netinkamai taikė šio įstatymo normas.
14. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad pajinis įnašas – asmens piniginis arba nepiniginis turtinis įnašas į kooperatinę bendrovę. Visos išmokos gali būti mokamos tik bendrovės nariui. Kooperatinės bendrovės nariai registruojami kooperatinės bendrovės narių registre (Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad mirusio fizinio asmens kooperatinės bendrovės nario įpėdiniams, likviduoto arba reorganizuoto juridinio asmens kooperatinės bendrovės nario teisių perėmėjams, jeigu jie nėra kooperatinės bendrovės nariai ir per metus nuo šių teisių įgijimo nėra priimti į kooperatinės bendrovės narius <...>, pajinis įnašas grąžinamas.
15. Nagrinėjamu atveju sutikrina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsižvelgiant į tai, jog Z. N. paveldėjo J. A. turtą – 4 371,30 Eur pajų, kuris yra žemės ūkio kooperatyve ,,Kulvos žemė“, jog 2017 m. liepos 12 d pajaus perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Z. N. perleido į ŽŪK ,,Kulvos žemė“ įneštą jai priklausantį pajų sumoje 4 371,30 E. L. N., o šis pajų priėmė, darytina išvada, kad J. A. buvo žemės ūkio kooperatyvo nare. Šiuo atveju ieškovas nebuvo priimtas į kooperatinės bendrovės narius, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 6 dalimi atsakovei kilo pareiga grąžinti pajinį įnašą ieškovui.
16. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą ir atsisakydamas priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas), netinkamai taikė CK 6.210 straipsnio 1 dalį. Be jokio teisinio pagrindo teismas sprendimu atmetė tik išvestinį ieškovo reikalavimą dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, o ne patį ieškinį dėl 4 371,30 Eur pajaus priteisimo.
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos, kurias privalo mokėti skolininkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamos kaip procesinės palūkanos, tačiau savo esme tai tos pačios kompensuojamosios palūkanos, įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir 6.210 straipsnyje, tik skiriasi skaičiavimo laikotarpis. Iki bylos iškėlimo teisme dienos priskaičiuotos palūkanos įvardijamos kaip kompensuojamosios, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojamos palūkanos įvardijamos kaip procesinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, t. y. procesines palūkanas, kurios įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-695/2019, 18 punktas). CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėtinos palūkanos laikytinos minimaliais ieškovo nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 24 punktą).
21. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė negalėjo prievolės įvykdyti dėl ieškovo veiksmų, nes ieškovas laiku nepateikė atsiskaitomosios sąskaitos (iki pat 2025 m. gegužės 13 d.), todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Priešingai nei teigia apeliantė, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teisinį pagrindą priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių. Tai, kad teismo sprendimu atmestas išvestinis ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, savaime nesudaro pagrindo atmesti ir ieškinio reikalavimą dėl 4 371,30 Eur pajaus priteisimo net ir tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog nebuvo pradelstas terminas įvykdyti piniginę prievolę.
22. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas į bylą savo banko sąskaitos numerį pateikė 2025 m. gegužės 13 d., t. y. iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybę, kad atsakovė neturėjo realios galimybės pervesti ieškovui 4 371,30 Eur pajaus įnašą, tačiau nepateikia jokių argumentų, kokios aplinkybės lėmė, jog iki skundžiamo sprendimo priėmimo ji nepripažino ieškinio ir nepervedė ieškovui jo prašomos priteisti pajaus įnašo sumos. Juolab svarbu pažymėti, kad teisminio proceso pradžioje atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį, apskritai nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl pajaus įnašo priteisimo, nurodydama, jog atsakovei iki kreipimosi į teismą dienos neegzistavo ir neegzistuoja jokia piniginė prievolė, kurios atsakovė geruoju nevykdo ir tokiu būdu pažeidžia ieškovo L. N. teises (žr. atsiliepimo į ieškinį 40 punktą). Minėta aplinkybė patvirtina, priešingai nei nurodo apeliantė, jog ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu siekdamas ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Vėliau proceso metu (triplike, teismo posėdžio metu) atsakovė savo poziciją pakeitė ir nurodė, kad gavusi iš ieškovo prašymą atsakovė pajaus įnašą grąžins. Tačiau iki skundžiamo sprendimo priėmimo, kaip minėta, atsakovė ieškovui į bylą pateikus savo banko sąskaitos duomenis, pajaus įnašo ieškovui nesumokėjo, be to, apeliaciniu skundu atsakovė prašo teismo sprendimą panaikinti pilna apimtimi, t. y. ne tik dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, bet ir priteisto pajaus įnašo, kas iš esmės reiškia, jog atsakovė nesutinka su ieškovo teise gauti pajaus įnašą. Taigi, minėtos aplinkybės suponuoją išvadą, jog apeliantės nurodoma aplinkybė, kad iki bylos iškėlimo teisme ar jau iškėlus bylą teisme ji neturėjo realios galimybės pervesti ieškovui 4 371,30 Eur pajaus įnašą, šiame ginčo kontekste neturėjo esminės reikšmės teismui vertinant ieškovo ieškinio reikalavimo dėl piniginių lėšų priteisimo pagrįstumą ir dėl ginčo esmės priimant teismo sprendimą.
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tai, jog pats ieškovas priėmė sprendimą dėl 4 371,30 Eur pajaus negrąžinimo, kadangi atsakovės prašomas pateikti prašymą nurodant sąskaitą, į kurią turėtų būti pervedami pinigai, atsisakė tai padaryti ar neatvyko pats į bendrovės buveinę, kad jam būtų išmokėtas pajaus įnašas. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog ta aplinkybė, kad ieškovas nesutiko, jog jam būtų išmokėtas tik pajus ir siekė iš žemės ūkio kooperatyvo gauti ir kitas išmokas, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas atsisakė pajaus. Juolab, kad kaip pagrįstai nurodo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, nei Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo, nei atsakovės įstatuose nėra nustatyta pareiga teikti prašymą išmokėti pinigines lėšas už pajų. Kita vertus, atsakovė iki ieškinio pateikimo (2023 m. liepos 27 d., 2023 m. spalio 23 d., 2023 m. gruodžio 12 d., 2024 m. kovo 21 d., 2024 m. liepos 2 d.), gavusi ieškovo prašymus, turėjo visas galimybes pateikti savo nuomonę ir vykdyti derybas (prašyti ieškovo banko sąskaitos numerio) dėl pajaus įnašo ieškovui išmokėjimo, tačiau atsakovė šiuo atveju nebuvo aktyvi, kas lėmė, jog ieškovas savo pažeistas teises privalėjo ginti kreipdamasis į teismą su ieškiniu. Kaip jau minėta, ieškovas į bylą savo banko sąskaitos numerį pateikė 2025 m. gegužės 13 d., todėl atsakovė iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo turėjo galimybę grąžinti ieškovui pajų, o jos nurodomos aplinkybės dėl prašymo išmokėti pajaus įnašą nepateikimo šiame ginčo kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime nepaneigia ieškovo teisės gauti pajaus įnašą.
24. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas nuo pat pradžių viso teismo proceso metu piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis (pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį), apie ieškovo nesąžiningumą konstatuota ir pačiame skundžiamame sprendime, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Ieškovo ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl piniginių lėšų priteisimo yra išnagrinėtas ir patenkintas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą. Atsakovė vienareikšmiškai neįrodė, jog ieškovas būtų pareiškęs akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, todėl civilinėje byloje nekyla pagrindo ieškovo veiksmus vertinti kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą. Byloje nenustatyta, kad ieškovas savo veiksmais būtų vilkinęs bylos nagrinėjimą. Ieškovas procesines teises įgyvendino tokiu būdu, kuriuo nebuvo prieštaraujama procesinės teisės paskirčiai, nebuvo suvaržomos atsakovės teisės ir teisėti interesai, nebuvo pažeidžiamas viešasis interesas. Tai, kad byla nebuvo užbaigta taikos sutartimi, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, taikos sutartis sudaroma įgyvendinant įstatyme numatytą teisę, o ne pareigą. Šalims nesudarius taikos sutarties, byla turi būti nagrinėjama iš esmės ir priimamas teismo sprendimas, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas.
25. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas – nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Nors apeliantė nurodo, kad byla buvo išnagrinėta nesilaikant dispozityvumo principo, tačiau nenurodo, kuo pasireiškė jos procesinių teisių suvaržymas. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
26. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos medžiagą ir skundžiamo teismo sprendimo turinį, vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos sprendžiant reikalavimą dėl pajaus pripažinimo, grįstos visumos byloje esančių įrodymų vertinimu. Vien tai, kad atsakovė byloje esančius įrodymus (jų pakankamumą) vertina kitaip nei pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo teigti, jog įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos.
27. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo sprendimo nepakankamu motyvavimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018). Toks aiškinimas gali būti grindžiamas tuo, kad dalis byloje nurodytų argumentų gali būti nesusiję su byloje keliamu ginču, neturėti esminės reikšmės priimant sprendimą dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė ir nurodė visas bylai teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, identifikavo ir įvertino esminius byloje keliamus klausimus bei į juos argumentuotai atsakė, pateikė motyvuotus argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimo, tai vien tai, kad bylai išnagrinėti esminės reikšmės neturinčios aplinkybės ar įrodymai nebuvo išsamiai aptarti teismo sprendime, paprastai nelemia šio sprendimo neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023). Nagrinėjamu atveju įvertinęs šalių procesinių dokumentų turinį ir skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad sprendimas yra be motyvų. Teismas privalo ištirti visus į bylą pateiktus įrodymus bei juos įvertinti, ką, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ir padarė. Jei pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai nepasisakė dėl kiekvieno atsakovės nurodyto argumento ar dėl kiekvieno iš į bylą pateiktų įrodymų įrodomosios galios, tai savaime nesuponuoja priimto sprendimo neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo teisiškai reikšmingas aplinkybes ir dėl su jomis susijusių įrodymų tyrimo bei vertinimo rezultatų aiškiai pasisakė skundžiamame sprendime. Apibendrintos išvados dėl visų ieškovo ieškinio reikalavimų laikytinos pakankamu priimto procesinio sprendimo motyvavimu.
28. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, šiuo atveju negali būti taikomas, kadangi ieškovas be jokio teisinio pagrindo pareiškė ieškinį, todėl jam iš atsakovės negali būti priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Esminis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“, taip užtikrinant šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, jam turėtų būti priteisiama 95 procentai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos tesimas, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažindamas pusiau ir iš atsakovės ieškovui priteisdamas pusę jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, minėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nepažeidė. Kaip jau minėta, ieškovas į bylą savo banko sąskaitos numerį pateikė dar 2025 m. gegužės 13 d., todėl atsakovė iki skundžiamo sprendimo priėmimo turėjo galimybę pripažinti ieškinį ir grąžinti ieškovui pajų, tačiau šia savo procesine teise nepasinaudojo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tik tokiu atveju, jei civilinė byla užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (be kita ko, civilinę bylą nutraukus, jeigu atsakovas pripažino ieškinį ar šalys sudarė taikos sutartį), sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas „pralaimėjęs moka“ nėra taikytinas, o vadovaujamasi CPK 94 straipsniu, kuriame numatyta, kad teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju byla išnagrinėta iš esmės ir dėl ginčo esmės buvo priimtas teismo sprendimas, ieškinio reikalavimas dėl pajaus įnašo sumos priteisimo, t. y. esminis reikalavimas, dėl kurio kilo ginčas, tenkintas pilna apimtimi, todėl atsakovė pagrįstai teismo laikyta kaip pralaimėjusi bylą šalis.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės ieškovo naudai priteisiamos 1663,75 Eur advokato pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovo L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės žemės ūkio bendrovės „Kulvos žemės“, juridinio asmens kodas 156608899, 1 663,75 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt trijų eurų ir 75 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.