- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- e2A-84-280/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- N. V.
- Atsakovas
- B. B.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3838-783/2021 pagal ieškovo N. V. ieškinį atsakovei B. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 3374,80 Eur skolą, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog atsakovei 2017 m. gruodžio 14 d. suteikė 3300 Eur paskolą, atsakovė įsipareigojo ją iki 2018 m. kovo 13 d. grąžinti, taip pat įsipareigojo laiku neatsiskaičiusi mokėti 6 procentų dydžio palūkanas nuo nesumokėjimo dienos. Tai, kad atsakovė gavo paskolą 2017 m. gruodžio 14 d., patvirtina jo, ieškovo, pateiktas 2017 m. gruodžio 14 d. atsakovės išduotas paprastasis vekselis. Ir nors šis dokumentas neatitinka įstatymo keliamiems reikalavimams jo formai, jis yra įrodymas, patvirtinantis skolos suteikimo faktą. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovė jam iš paskolintos sumos grąžino 440 Eur bei liko skolinga 2860 Eur, taip pat privalo mokėti 514,80 Eur dydžio palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2017 m. gruodžio 14 d. atsakovės B. B. išrašytą paprastąjį vekselį, pagal kurį ji ieškovui N. V. įsipareigojo iki 2018 m. kovo 13 d. sumokėti 3300 Eur. Teismas taikė restituciją ir iš ieškovo atsakovei priteisė 640 Eur. Taip pat priteisė valstybei iš ieškovo 309,13 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei 7,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas 2017 m. gruodžio 14 d. atsakovei jos namuose, perdavė 220 Eur, o atsakovė išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ji iki 2018 m. kovo 13 d. įsipareigojo ieškovui sumokėti 3300 Eur, taip pat pasirašė mokėjimo grafiką, pagal kurį ji ieškovui iki 2020 m. birželio 19 d. 3300 Eur įsipareigojo sumokėti mokėdama dalimis. Ieškovas 2018 m. sausio 12 d. nuo atsakovės mokėjimo kortelės sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuėmė 110 Eur, 2018 m. vasario 12 d. (duomenys neskelbtini) nuėmė 170 Eur, 2018 m. kovo 12 d. nuėmė 210 Eur, dokumente, įvardintame „B. B. grąžinamos paskolos grafikas, pagal išrašytą 2017 m. gruodžio 14 d. vekselį, N. V.“ atžymėjo, jog B. B. jam 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. vasario 12 d., 2018 m. kovo 12 d. bei 2018 m. balandžio 20 d. grąžino po 110 Eur. Atsakovė ieškovui 2018 m. balandžio 30 d. pervedė 220 Eur, 2018 m. birželio 1 d. ir 2018 m. liepos 2 d. pervedė po 100 Eur.
5. Teismas, spręsdamas dėl pinigų perdavimo (220 Eur), atsižvelgė į atsakovės, liudytojo G. D. parodymus, nesutiko su ieškovo paaiškinimais, jog jis perdavė atsakovei 3000 Eur (ar 3300 Eur), nes šis to neįrodė – 2014 m. gruodžio 14 d. išduotame vekselyje nėra užfiksuota, jog atsakovė, tą dieną iš ieškovo gavo 3000/3300 Eur ir, skirtingai nei teigia ieškovo atstovas, šis dokumentas, kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimo formos, negali būti pripažįstamas skolos rašteliu, patvirtinančiu pinigų perdavimą. Pripažino, jog aplinkybės, jog 2017 m. gruodžio 14 d. buvo perduoti tokie pinigai, neįrodo ir ieškovo pateiktas mokėjimo grafikas, kurį 2017 m. gruodžio 14 d. pasirašiusi atsakovė B. B. įsipareigojo iki 2020 m. birželio 19 d. (skirtingai nei vekselyje - 2018 m. kovo 13 d.) grąžinti ieškovui 3300 Eur. Pripažino nepagrįstais ieškovo parodymus, jog mokėjimo grafikas buvo sudarytas po 2018 m. kovo 13 d.
6. Sprendė, jog aplinkybės, kad ieškovas perdavė jo nurodomą sumą, neįrodo ir metinė ieškovo sutuoktinės pajamų deklaracija, išrašas iš jo paties deklaracijos apie 2017 m. gautas individualios veiklos pajamas, 2016 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymas, tarpininkavimo paslaugų priėmimo-perdavimo aktas, 2017 m. sausio 27 d. sąskaita faktūra ar 2012 m. spalio 24 d. – 2012 m. lapkričio 7 d. išrašas iš ieškovo banko sąskaitos, kadangi papildomi įrodymai per daug nutolę nuo 2017 m. gruodžio 14 d., kad juos būtų galima susieti su ta suma, o metinės deklaracijose nurodomi skaičiai yra per daug abstraktūs, šios pajamos gautos už visus metus, o ne prieš pat pinigų perdavimą atsakovei. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nėra nuoseklus – ieškinyje nurodė, jog perdavė 3300 Eur, tačiau teismo posėdyje jau teigia, kad ne 3300 Eur, o 3000 Eur, o 300 Eur jau buvo ne kaip perduodami pinigai, o jo paties suskaičiuotos palūkanos.
7. Pripažino, jog ieškovo nurodomas pinigų atsakovei perdavimo tikslas – atsakovės buto atnaujinimas – yra neįrodytas, nes buto remontas (langų, durų pakeitimas) vyko ne 2017 m. gruodžio mėnesį ar 2018 metų pradžioje, o 2020 m. gegužės pabaigoje, kai, pasak atsakovės, ji laimėjo loterijoje 17 000 Eur. Tai, kad tokią sumą (3000/3300 Eur) atsakovė galėjo vargiai sau leisti, įvertinus, jog ji 2016 m. įsigijo socialinį būstą, jos pajamos 2017 m. gruodžio mėnesį iš esmės buvo tik 202,37 Eur dydžio socialinė išmoka. Teismas nurodė neturintis pagrindo tikėti, jog ieškovas asmeniui, pragyvenančiam iš socialinės pašalpos, 2017 m. gruodžio 14 d. perdavė 3000/3300 Eur, kuriuos ši įsipareigojo grąžinti per 3 mėnesiui. Atsakovei pripažinus, jog iš ieškovo 2017 m. gruodžio 14 d. gavo 220 Eur, tą patvirtinus ir jos pakviestam liudytojui G. D., teismas pripažino šią aplinkybę įrodytą.
8. Pripažino, kad atsakovė pasirašė neprotestuotiną vekselį, mokėjimo grafiką, o ieškovas, pasinaudojęs jam suteikta atsakovės mokėjimo kortele, nuo atsakovės sąskaitos viso nuėmė 490 Eur, mokėjimo grafike atžymėjo, jog 440 Eur iš 490 Eur buvo panaudoti kaip suma, grąžinama pagal 2017 m. gruodžio 14 d. vekselį, mokėjimo grafike atžymėtos grąžinamų sumų datos sutapo su pinigų nuėmimo nuo bankomato dienomis. Nors ieškovas nurodė, jog mokėjimo grafike nurodytos datos (2018 m. sausio 12 d., 2018 m. kovo 12 d., 2018 m. kovo 12 d. ir 2018 m. balandžio 20 d.) yra neteisingos, jos įrašytos po to, kai jis 2018 m. balandžio 30 d. iš atsakovės gavo 220 Eur, 2018 m. birželio 1 d. ir 2018 m. liepos 2 d. – dar po 100 Eur, teismas vertino, jog atsakovas mokėjimo grafiką papildė bei jį pateikė 2021 m. rugsėjo 3 d. posėdyje tik po to, kai atsakovė pateikė atsiliepimą ir pridėjo mokėjimo pavedimus apie tam tikrų pinigų pervedimą. Teismas nematė pagrindo netikėti atsakovės parodymais.
9. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 1 dalimi, IPVĮ 2 straipsnio 4 dalimi, nustatė, kad 2017 m. gruodžio 14 d. atsakovė išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 3300 sumai. Atsižvelgė į ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalį, CK 1.105 straipsnio 5 dalį bei CK 1.93 straipsnio 3 dalį, pagal kurią įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Kadangi paprastasis vekselis turėjo būti patvirtintas notarine tvarka, todėl jis pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį yra negaliojantis nuo jų sudarymo momento ir atitinkamai atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškovas atsakovei pagal 2017 m. gruodžio 14 d. atsakovės išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį perdavė 220 Eur, atsakovė jam 2018 m. balandžio 30 d. – 2018 m. liepos 2 d. laikotarpiu persiuntė 420 Eur, pats ieškovas 2018 m. sausio – 2018 m. balandžio mėnesiais nuo atsakovės mokėjimo kortelės pagal šį vekselį nusiėmė 440 Eur, tai pritaikius restituciją dėl to, jog sandoris negalioja, iš atsakovės ieškovui turėtų būti priteisiama 220 Eur, iš ieškovo atsakovei – 860 Eur. Kadangi atsakovės sumokėta suma viršija ieškovo jai perduotą sumą, įskaičius vienam iš kito šalims priklausančias sumas, taikant restituciją atsakovei iš ieškovo priteista 640 Eur. Paprastąjį vekselį pripažinus negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, ieškovo reikalavimas dėl 514,80 Eur dydžio palūkanų atmestas kaip nepagrįstas (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. spalio 1 d. sprendimą ir naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 82 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
11. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, padarė procesinius pažeidimus, nepagrįstai pripažino nuo sudarymo momento negaliojančiu 2017 m. gruodžio 14 d. vekselį. Ieškovas nesirėmė šiuo dokumentu kaip vertybiniu popieriumi, nes vekselis nėra pasirašytas pas notarą, jis nėra laikytinas savarankišku civilinių teisių objektu ir tuo pačiu piniginiu vertybiniu popieriumi (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis), jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos. Ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad vekseliu remiamasi tik kaip rašytiniu įrodymu apie tai, kad atsakovei ieškovas suteikė 3000 Eur paskolą. Pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, kuriame jis įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Šiuo atveju vekselis patvirtina buvus paskolos santykius. Teismas negalėjo įrodinėjimo priemonės - rašytinio įrodymo apie paskolos santykius, pripažinti negaliojančiu sandoriu dėl to, kad vekselis nėra patvirtintas notaro. Rašytinė paskolos sutartis, pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris vykdomas grynais pinigais, turi būti notarinės formos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (LAT 2019-05-30 nutartis civ. byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).
12. Ieškovas nurodo, kad atsakovei 2017 m. gruodžio 14 d. paskolino 3000 Eur ir ji šią sumą įsipareigojo grąžinti su 300 Eur palūkanomis, sumokėdama viso 3300 Eur iki 2018 m. kovo 13 d. Paskolos suteikimo faktą patvirtino ieškovas, tai patvirtina rašytiniai įrodymai: atsakovės išrašytas paprastasis vekselis; atsakovės pasirašyti grąžinamos paskolos grafikai; jos skolos pripažinimas atliekant faktinius mokėjimus ir rašytinis įrodymas - atsakovės 2021 m. birželio 17 d. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovė nurodo, kad 2017 m. gruodžio 14 d. pasiskolino 240 Eur, o įsipareigojo grąžinti 600 Eur. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodo, kad skolą ir palūkanas yra grąžinusi. Todėl net ir pripažinus, jog paskolinta 240 Eur (su kuo ieškovas kategoriškai nesutinka), o atsakovė įsipareigojo su palūkanomis grąžinti viso 600 Eur ir šią sumą grąžino savanoriškai, tai teismas negalėjo, taikydamas restituciją ir pripažinus paskolos sutartį negaliojančia iš ieškovo atsakovei priteisti jos sumokėtas sumas (paskolą ir palūkanas). Paskola buvo faktiškai suteikta, susitarta dėl palūkanų ir atsakovė grąžino paskolą ir sumokėjo palūkanas, todėl sandoris laikomas įvykdytu ir jokia restitucija negalima. Susitarimas dėl palūkanų neprieštarauja įstatymams. Todėl sprendimas dėl restitucijos taikymo yra iš esmės ydingas.
13. Nurodo, kad rašytinių įrodymų pakanka, kad būtų nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovas atsakovei paskolino 3000 Eur, ieškovas galėjo tokią sumą paskolinti. Tai, kad atsakovė tuo metu gavo socialinį būstą, gavo mažas pajamas, kad tik 2020 metais laimėjusi loterijoje įsigijo langus ir remontavo savo būstą, nėra svarbu sprendžiant klausimą dėl paskolos suteikimo fakto. Liudytojas G. D. nedalyvavo tuo metu, kai ieškovas perdavė atsakovei grynais pinigais 3000 Eur, to teisme nepatvirtino. Atsakovė pasirašė užpildytą Paprastąjį vekselį, jame aiškiai nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja ieškovui sumokėti 3300 Eur iki 2018 m. kovo 13 d. Aplinkybės, kad ji nepasirašė ar pasirašė ant tuščio lapo, neįrodytos, teismui pateiktas vekselio originalas. Ant vekselio pasirašė kaip laiduotojas ir G. D., kuris patvirtino, kad atsakovė pasižadėjo ieškovui sumokėti 3300 Eur. Atsakovei, G. D. buvo akivaizdu, jog ieškovui turi atsakovė sumokėti 3300 Eur ir šio įsipareigojimo neginčijo nuo pat 2017 m. gruodžio 14 d. Vėliau, atsakovė savo parašu patvirtino gražinamos paskolos grąžinimo grafikus, kuriais įsipareigojo kas mėnesį mokėti po sutartą pinigų sumą ir kuriuose ieškovas pažymėjo, kiek iš atsakovės gavo pinigų. Paskolos gražinimo grafikuose yra nurodytos grąžintinos sumos, kurios taip pat patvirtina, kad su atsakove buvo susitarta dėl daug didesnės nei 240 Eur pinigų sumos grąžinimo. Patvirtintas atsakovės vardu, pavarde, parašu skolos grąžinimo grafikas yra taip pat rašytinis įrodymas, kad atsakovei buvo realiai suteikta 3000 Eur paskola ir ji šią paskolą įsipareigojo gražinti. Grafikai yra savarankiški įrodymai, kad atsakovei buvo suteikta paskola ir ji paskolą įsipareigojo grąžinti pagal grafiką. Šiuose grafikuose yra atsakovės ir ieškovo parašai, nurodytos grąžintinos sumos, o tai atitinka rašytinio susitarimo reikalavimą. Šie sandoriai nėra teismo pripažinti negaliojančiais.
Atsiliepimas
14. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.
15. Nurodo, kad jai 2017 m. gruodžio 14 d. ieškovas paskolino 240 Eur. Šalys susitarė, kad atsakovė jam grąžins 600 Eur. Atsakovė pasirašė vekselį, kuris buvo neužpildytas, ieškovas nurodė neturintis laiko užpildyti vekselio, užpildys vėliau. Vekselį kartu su atsaskove pasirašė ir jos draugas G. D.. 2018 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais atsakovė ieškovui kas mėnesį mokėdavo po 200 Eur grynais, 2018 m. balandžio 30 d. pervedė 220 Eur, 2018 m. birželio 1 d. ir 2018 m. liepos 2 d. pervedė dar po 100 Eur. Viso sumokėjo 1020 Eur. Skolą yra pilnai grąžinusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).
17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo bei kuriuo pripažintas negaliojančiu atsakovės ieškovui išrašytas paprastasis vekselis, taikyta restitucija, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 3374,80 Eur skolą, 5 % metinių palūkanų, teigė, jog atsakovė gavo paskolą ir tai patvirtina 2017 m. gruodžio 14 d. atsakovės išduotas paprastasis vekselis, kuris teikiamas kaip įrodymas, patvirtinantis skolos suteikimo faktą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovas neįrodė paskolinęs atsakovei didesnę nei 220 Eur sumą, bei savo iniciatyva pripažino vekselį negaliojančiu ir priteisė iš atsakovės jossumokėtas sumas.
19. Apeliantas nurodo, jog paskolos suteikimo faktą patvirtino jis pats, taip pat rašytiniai įrodymai: atsakovės išrašytas paprastasis vekselis; atsakovės pasirašyti grąžinamos paskolos grafikai; jos skolos pripažinimas atliekant faktinius mokėjimus ir rašytinis įrodymas - atsakovės 2021 m. birželio 17 d. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovė nurodo, kad 2017 m. gruodžio 14 d. pasiskolino 240 Eur, o įsipareigojo grąžinti 600 Eur.
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
21. Paskolos sutarties sudarymo faktas fiksuojamas CK 6.871 straipsnyje nurodytame dokumente – paskolos sutartyje ar paskolos raštelyje. Kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo: jeigu nėra rašytinio dokumento, atitinkančio CK 6.871 straipsnio reikalavimus, arba tokiame dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimas, paskolos davėjui tenka pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą; jeigu įstatymo reikalavimus atitinkančiame dokumente pinigų perdavimas užfiksuotas, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir pareiga įrodyti pinigų neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (CK 6.875 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017). Pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
22. Šiuo atveju ieškovas įrodinėjo atsakovei suteikęs 3000/3300 Eur paskolą. Nustatyta, kad atsakovė pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ji iki 2018 m. kovo 13 d. įsipareigojo ieškovui sumokėti 3300 Eur. Rašytinė paskolos sutartis, kaip bendras dokumentas, tarp šalių nebuvo pasirašytas, notarinė sutartis nesudaryta, liudytojas nepatvirtino tokios pinigų sumos perdavimo fakto. Šiuo atveju, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turėjo įrodyti taip teigiantis kreditorius (šiuo atveju ieškovas).
23. Ieškovo pateiktas dokumentas negali būti pripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, ir jam netaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad apelianto pateiktas vekselis nurodyto įstatymo reikalavimo dėl notarinės vekselio formos neatitinka, pagal jį besąlygiškai priteisti jame nurodytų sumų nėra pagrindo.
24. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Apeliantui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad nurodytas dokumentas (vekselis) buvo išduotas būtent sudarytos paskolos sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo spręsti dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, nes minėtas dokumentas į bylą buvo teikiamas tik kaip įrodymas, galimai patvirtinantis tarp šalių susiklosčiusius paskolinius santykius. Šalims nesilaikant įstatymo leidėjo nustatyto sandorio notarinės formos reikalavimo, toks sandoris nesukėlė ir negali sukelti prievolinių teisinių padarinių pagal vekselį, sandoris neprilygintinas vekseliui, to neteigė ir ieškovas, pateikdamas vekselį tik kaip rašytinį įrodymą byloje.
26. Tam, kad toks dokumentas (vekselis) būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galio, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo – priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
28. Nustatyta, kad atsakovės pasirašytame paprastajame neprotestuotiname vekselyje, pagal kurį ji iki 2018 m. kovo 13 d. įsipareigojo ieškovui sumokėti 3300 Eur, nėra aptartas pinigų perdavimo faktas, atskirai užfiksuojant, kad atsakovė pinigus gavo, o ieškovas pinigus jai perdavė. Taip pat aplinkybės, jog 2017 m. gruodžio 14 d. buvo perduoti tokie pinigai, neįrodo ir ieškovo pateiktas mokėjimo grafikas, kurį 2017 m. gruodžio 14 d. pasirašiusi atsakovė B. B. įsipareigojo iki 2020 m. birželio 19 d. (skirtingai nei vekselyje - 2018 m. kovo 13 d.) grąžinti ieškovui 3300 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šių dokumentų turinys nepatvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimo. Kadangi teismas nenustatė, kad atsakovei buvo paskolinta 2017-12-14 vekselyje nurodyta suma, tai nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo negaliojančio vekselio pagrindu taikyti restituciją ir priteisti pinigines lėšas, kai atsakovė neprašo grąžinti jos sumokėtų sumų.
29. Pastebėtina, kad atsakovei pripažinus, jog iš ieškovo 2017 m. gruodžio 14 d. gavo 220 Eur, tą patvirtinus ir jos pakviestam liudytojui G. D., pirmosios instancijos teismas pripažino šią aplinkybę įrodytą. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi, kad pasiskolino iš ieškovo 240 Eur, tačiau teismo posėdžio metu buvo išsiaiškinta, kad jai perduota tik 220 Eur suma, ieškovui 20 Eur pasiliekant sau.
30. Apeliantas neginčija teismo nustatytos aplinkybės, jog atsakovė jam 2018 m. balandžio 30 d. – 2018 m. liepos 2 d. laikotarpiu persiuntė 420 Eur, pats ieškovas 2018 m. sausio – 2018 m. balandžio mėnesiais nuo atsakovės mokėjimo kortelės pagal šį vekselį nusiėmė 440 Eur (viso ieškovas gavo iš atsakovės 860 Eur). Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog 2017-12-14 pasiskolinta 220 Eur suma ieškovui atsakovės buvo sugrąžinta. Svarbu nagrinėjant kilusį ginčą tai, kad ieškovas yra anksčiau skolinęs pinigus atsakovei, skolos grąžintos, todėl jos pinigų mokėjimo faktai ieškovui negali būti abejones nekeliančiu įrodymu, kad atsakovė pripažino gavusi iš ieškovo jo nurodomą 3030 Eur paskolą.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ieškovo žodiniai paaiškinimai apie paskolos dalyko perdavimą, turėjimą atitinkamą laikotarpį tam tikrą kiekį lėšų, aplinkybių (realaus paskolos dalyko perdavimo atsakovei), neįrodžius kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis), nėra pakankami ir nesuteikia pagrindo daryti įtikinamą išvadą (CPK 185 straipsnis), kad suma, viršijanti 220 Eur, buvo faktiškai atsakovei perduota. Nesant įrodymų, jog pinigai, viršiję šią sumą, paskolos gavėjai buvo realiai perduoti, negalima spręsti, jog paskolos sutartis ieškovo nurodomai sumai buvo sudaryta. Atsakovė neginčijo, jog iš ieškovo pasiskolino 220 Eur sumą, kuri, pagal byloje esančius įrodymus, yra sugrąžinta. Kad minėta suma grąžinta, neginčija ir pats apeliantas. Todėl pripažintina, jog ieškovo pareikšti reikalavimai byloje atsakovei nėra tinkamai nepagrįsti. Ieškovas pats nustatydavo grąžintiną sumą, pats pildydavo dokumentus, o atsakovė juos tik pasirašydavo. Neatmesta aplinkybė, kad pasirašydavo iki galo neužpildytus dokumentus. Be to, pažymėtina, kad pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, paskolos sutartims, jei paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, sandoris turėjo būti irgi sudarytas notarine forma, tačiau tai nepadaryta.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai pripažino, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog ieškovas paskolino atsakovei jo nurodomą pinigų sumą, o ne 220 Eur, kurie jau buvo sugrąžinti.
33. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei sprendė, jog ieškovas neįrodė paskolinęs ieškinyje nurodomą sumą, tačiau nepagrįstai sprendė dėl restitucijos taikymo pagal vekselį, nesukeliantį jokių teisinių pasekmių. Todėl pirmosios instancijos sprendimas tikslintinas, pašalinant sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 pastraipas, kuriomis vekselis teismo iniciatyva pripažintas negaliojančiu bei taikyta restitucija (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Likusioje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistu. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
34. Atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei priteistina iš ieškovo 133 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti jį išdėstant taip:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo N. V. 309,13 Eur (tris šimtus devyniolika eurų 13 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei 7,60 Eur (septynis eurus 60 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Lėšas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660 (išlaidoms, susijusiosioms su procesinių dokumentų įteikimu) bei įmokos kodas 5630 (atstovavimo
išlaidoms).
Valstybės naudai, lėšas sumokant į VMI Surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, priteisti iš ieškovo N. V. antrinės teisinės pagalbos atsakovei apeliacinėje instancijoje išlaidų sumą 133,00 Eur (vienas šimtas trisdešimt trys Eur 00 ct).