Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą padavusiam A. A. E. A. R., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. A. E. A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini));

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) A. A. E. A. R. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad

jis, 2025 m. sausio 5 d., 01.12 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė kelio ženklą „Eismo kryptis sankryžoje“ Nr. 507, nes sankryžoje, iš trečios eismo juostos skirtos važiuoti tik į kairę, nuvažiavo tiesiai ir susidūrė su automobiliu „Mercedes -Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuojančių antrą eismo juostą tiesiai. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 9, 117 punktuose numatytus reikalavimus.

Minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjui buvo paskirta 60,00 Eur dydžio bauda.

II. Skundo argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. kovo 12 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas, kuriame nurodoma, kad Pareiškėjas nesutinka su Institucijos Nutarimu, nes yra įsitikinęs savo teisumu, kadangi jis buvo sustojęs ir į jį atsitrenkė, degė raudonas šviesoforo signalas.

Į teismo posėdį pareiškėjas būdamas informuotas neatvyko, telefonais neatsiliepė, byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant.

III. Atsiliepimo argumentai

Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundo netenkinti ir palikti Nutarimą nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėjas kaltinamas tuo, kad nesilaikė KET 9 punkto reikalavimų, t. y. vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinųjų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, sankryžoje iš trečios eismo juostos skirtos važiuoti tik į kairę nuvažiavo tiesiai ir susidūrė su automobiliu „Mercedes -Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuojančių antrą eismo juostą tiesiai. Taip pat nesilaikė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimų, t. y. nesilaikė važiuojamosios dalies horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstytų į eismo juostas ir nevažiavo savo eismo juosta. Tokias veiksmais padarė administracinį nusižengimą už kurį atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 1 dalyje.

Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, Nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga.

Pateiktame atsiliepime pažymima, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK, nebėra numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (kai nėra sutrikdoma asmenų sveikata, ir kai eismo įvykį sukelia blaivus ir teisę turintis asmuo). Todėl kiekvieną kartą, kai padaromas KET pažeidimas, kuris galimai nulėmė tokio eismo įvykio kilimą, asmuo traukiamas tik už konkretaus KET pažeidimo padarymą. Šiuo atveju ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei atsirasti padariniai nėra būtini, atitinkamai, priežastinis ryšys tarp eismo įvykio dalyvių kylantis ginčas dėl to, kuris iš jų kaltas dėl eismo įvykio kilimo, ir kuris asmuo turės atlyginti įvykio metu padarytą žalą, yra ginčas dėl šių asmenų deliktinės atsakomybės, tai yra civilinės prigimties teisinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Institucijos nuomone Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi pareigūnė objektyviai, visapusiškai išnagrinėjo surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje požymius, atsižvelgusi į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei remiantis ANK 34 straipsnio 1-3 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

IV. Byloje surinkti įrodymai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo patrulio E. S. 2025 m. sausio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2025 m. sausio 5 d., apie 01.12 val. dirbant iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad sankryžoje susidūrė du lengvieji automobiliai. Vienam vairuotojui apie (duomenys neskelbtini) m kraujuoja galva, sąmoningas, vaikšto. Atvykus nurodytu adresu pastebėjo reguliuojamoje sankryžoje susidūrusius du automobilius „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat įvykio vietoje jau buvo atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri apžiūrėjo abiejų automobilių vairuotojus, tačiau automobilių vairuotojai sužalojimų nepatyrė į gydymo įstaiga nebuvo išvežti. Priėjus prie automobilio „Mercedes Benz“, kurį vairavo A. M., pastarasis paaiškino, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini) g. antroje eismo juostoje jam iš kairės pusės t. y. trečioje eismo juostoje, kuri leidžia sukti tik į kairę pusę, važiavęs automobilis „Toyota Prius“ staiga pakeitė važiavimo krypti ir persirikiavo į antrą eismo juostą, kurioje važiavo A. M. ir ko pasėkoje įvyko susidūrimas. Automobilio vairuotojui buvo patikrintas blaivumas 0.00 prom. (blaivus). Priėjus pabendrauti su „Toyota Prius“ automobilio vairuotoju paaiškėjo, kad jį vairavo A. A. E. A. R., kuris paaiškino, kad jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. trečioje juostoje ir jam atlikinėjant manevrą t. y., sukant į (duomenys neskelbtini) g. dideliu greičiu antroje juostoje važiuojantis automobilis „Mercedes Benz“ kliudė jo automobilį ir dėl to įvyko eismo įvykis. Asmeniui buvo taip pat patikrintas blaivumas nustatyta 0.00 prom. (blaivus).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniojo tyrėjo M. K. 2025 m. sausio 15 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodoma, kad 2025 m. sausio 15 d. gavo eismo įvykio medžiagą ROIK: (duomenys neskelbtini), kuris įvyko 2025 sausio 5 d., apie 01.12 val., (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, kurioje susidūrė automobiliai „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iškvietus automobilio vairuotojus, automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas A. M. paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., antrą eismo juosta ir prieš įvažiuojant į sankryžą su (duomenys neskelbtini) g. iš trečios eismo juostos skirtos važiuoti tik į kaire, tiesiai pradėjo važiuoti automobilis „Toyota Prius“ ir jis susidūrė. Automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas A. A. E. A. R. nurodė, kad buvo sustojęs trečioje eismo juostoje, tačiau nuvažiavo tiesiai ir susidūrė su automobiliu „Mercedes Benz“, kuris važiavo dideliu greičiu. Eismo įvykio vietoje yra vaizdo kameros, kurios priklauso „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini). Pateikus užklausą, gavus vaizdo medžiagą ir ją peržiūrėjus, vaizdo kamerose nesimato susidūrimo, nes vaizdo kameros atsuktos į kitą pusę. Įvertinus eismo įvykio schemą, nuotraukas, paaiškinimus, buvo nustatyta, kad automobilis „Toyota“ pažeidė kelio ženklo reikalavimus „Eismo kryptis sankryžoje“ Nr. 507 iš eismo juostos skirtos važiuoti tik į kairę, nuvažiavo tiesiai, dėl ko kirtosi jų važiavimo trajektorijos.

Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo A. M. 2025 m. sausio 5 d. pateiktame paaiškinime nurodoma, kad 2025 m. sausio 5 d., apie 01.00 val. važiuojant iš (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) g., antra eismo juosta staiga iš trečios eismo juostos, kur sukti į (duomenys neskelbtini) g., automobilis „Toyota Prius“ pradėjo staiga sukti į dešinę. Sureagavęs pradėjo stabdyti, bet jau buvo per vėlu.

Automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo A. A. E. A. R. 2025 m. sausio 5 d. pateiktame paaiškinime nurodoma, kad jis stovėjo kairėje kelio pusėje laukdamas kol užsidegs šviesoforo signalas. Staiga pastebėjo kitą automobilį, kuris atsitrenkė į jo automobilį iš dešinės pusės.

Administracinių nusižengimų registro 2025 m. kovo 10 d. išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus nurodyta, kad Pareiškėjas, pastarųjų penkerių metų laikotarpyje buvo baustas administracine tvarka pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, ANK 416 straipsnio 2 dalį, ANK 417 straipsnio 1 dalį, ANK 417 straipsnio 4 dalį, ANK 417 straipsnio 2 dalį (du kartus).

V. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 1 dalyje padarymo

A. A. E. A. R. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais.

ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Pastebėtina, kad minėta teisės norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, turi būti nurodomas konkretus Kelių eismo taisyklių punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas.

Nagrinėjamu atveju Institucijos Nutarimu Pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs KET 9 ir KET 117 punktuose numatytus reikalavimus ir dėl to buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 117 punktas nustato, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas ir nukreipimo saleles taip pat leidžiama kirsti išskirtiniu atveju, kai tęsti važiavimo nekeičiant eismo juostos neįmanoma dėl stacionarios kliūties važiuojamojoje dalyje (nuvirtęs medis, įvykęs eismo įvykis, priverstinai sustojusi ar neleistinoje vietoje stovinti transporto priemonė ar kiti stacionarūs objektai, dėl kurių eismas neįmanomas), jeigu tai daryti saugu ir nekliudoma kitiems eismo dalyviams.

KET 3 priedo, 5 skyriuje „Nurodomieji kelio ženklai“ nurodoma, kad kelio ženklas „Eismo kryptys sankryžoje“ Nr. 507 nurodo eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės eismo juostos leidžiama ir apsisukti. Kai kelio ženkle naudojamas kito kelio ženklo atvaizdas, šiuo atvaizdu pažymėta eismo juosta leidžiama važiuoti horizontaliuoju ženklinimu nurodytomis transporto priemonėmis.

Teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, kad Institucija priimdama Nutarimą, teisės nuostatų nepažeidė, skundžiamas Nutarimas yra pagrįstas nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su Pareiškėjo skundo motyvais, nes byloje surinkti duomenys paneigia pastarojo keliamą versiją.

Šioje byloje nustatyta, kad Pareiškėjas nesilaikydamas KET 9 ir 117 punktų reikalavimų, 2025 m. sausio 5 d., 01.12 val., (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė kelio ženklą „Eismo kryptis sankryžoje“ Nr. 507, nes sankryžoje, iš trečios eismo juostos skirtos važiuoti tik į kairę, nuvažiavo tiesiai ir susidūrė su automobiliu „Mercedes -Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuojančių antrą eismo juostą tiesiai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame iš esmės nurodė, jog jis buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes „<...> įsitikinęs savo teisumu“ ir dėl kilusio eismo įvykio yra nekaltas „<...>, kadangi jis buvo sustojęs ir į jį atsitrenkė, degė raudonas šviesoforo signalas.“

Visu pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus ANK, nebėra numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (kai nėra sutrikdoma asmenų sveikata, ir kai eismo įvykį sukelia blaivus ir teisę vairuoti turintis asmuo) (ATPK 127 straipsnio 2 dalis). Todėl kiekvieną kartą, kai padaromas KET pažeidimas, kuris galimai nulėmė tokio eismo įvykio kilimą, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už konkretaus KET pažeidimo padarymą. Šiuo atveju ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl administracinei atsakomybei kilti padariniai nėra būtini, atitinkamai, priežastinis ryšys tarp eismo įvykyje dalyvavusių asmenų ir kilusių padarinių nenustatinėjamas. Pareiškėjo keliamo klausimo, kas yra kaltas dėl eismo įvykio, išsprendimui reikšmingų aplinkybių aiškinimasis peržengtų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas. Tai yra ginčas dėl atitinkamo asmens deliktinės atsakomybės, tai yra civilinės prigimties teisinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-675-493/2021, AN2-312-493/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-7-361/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-351-1058/2022, AN2-358-1058/2022).

Be to, teismas pažymi, kad nors skundžiamame Nutarime, kaip faktinė aplinkybė, yra nurodyta, jog buvo apgadintos abi transporto priemonės, tačiau kvalifikuojant Pareiškėjo veiką, jam autoįvykio sukėlimas inkriminuotas nebuvo, jis atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį patrauktas nebuvo ir nuobauda nepaskirta.

Visu antra pastebėtina ir tai, kad nėra pagrindo sutikti su Pareiškėjo skundo argumentu, nes vien tik tai, kad Pareiškėjas savaip vertina eismo įvykį, nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad Institucijoje įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Detalizuojant analizuojamo įvykio aplinkybes atkreiptinas dėmesys į automobilio „Mercedes -Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. M., pateiktuose paaiškinimuose nurodytas faktines bylos aplinkybes, o būtent – 2025 m. sausio 5 d., apie 01.00 val., jam važiuojant iš (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g., antroje eismo juostoje jam iš kairės pusės t. y. trečioje eismo juostoje, kuri leidžia sukti tik į kairę pusę, važiavęs automobilis „Toyota Prius“ staiga pakeitė važiavimo krypti ir pradėjo sukti į dešinę norėdamas persirikiuoti į antrą eismo juostą, kurioje važiavo A. M., ko pasėkoje įvyko susidūrimas.

Teismas nenustatė jokio pagrindo netikėti A. M. parodymais, kurie yra nuoseklūs, logiški, aiškūs, o taip pat patvirtinti rašytine bylos medžiaga.

Byloje pateiktose eismo įvykio nuotraukose bei aptariamo eismo įvykio schemoje aiškiai matyti, kad po susidūrimo automobiliai „Mercedes Benz“ bei „Toyota Prius“ stovi pirmoje eismo juostoje, gerokai atitolę vienas nuo kito, priekiais nukreiptais link prekybos centro „Maksima“, o apgadintų automobilių nuotraukose užfiksuoti, po smūgio padaryti apgadinimai: automobilio „Mercedes Benz“ kairės pusės, priekinio kampo apgadinimas bei automobilio „Toyota Prius“ dešinės pusės šonas. Taigi, sistemiškai analizuojant minėtus įrodymus, neginčijamai nustatyta, kad jeigu automobilis „Toyota Prius“ įvažiuojantis į sankryžą su (duomenys neskelbtini) g. iš trečios eismo juostos skirtos važiuoti tik į kaire, būtų manevravęs tik savo eismo juostoje, veikiausiai, nebūtų po smūgio, kurio metu apgadintas, būtent, automobilio „Toyota Prius“ dešinės pusės šonas, atsidūręs pirmoje eismo juostoje, automobilio priekiu nukreiptu link prekybos centro „Maksima“, bet greičiausiai būtų nublokštas į priešpriešinę eismo juostą.

Įvertinus ir išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus bei proceso dalyvių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad būtent Pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nesilaikydamas visų būtinųjų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui (KET 9 punkto reikalavimai) bei važiuojamosios dalies horizontaliojo ženklinimo linijų ir (arba) kelio ženklais suskirstytų į eismo juostų (KET 117 punkto reikalavimai), (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje iš trečios eismo juostos, kuri skirta važiuoti imperatyviai tik į kairę pusę, nevažiavo minėta eismo juosta, bet priešingai, manevravo tiesiai, todėl susidūrė su automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuojančių antrą eismo juostą tiesiai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotiną išvadą, kad Pareiškėjas pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes pažeidė KET 9 ir KET 117 punktuose numatytus reikalavimus.

Tačiau pažymėtina ir tai, kad Nutarime dėstant faktines aplinkybes nepagrįstai nurodoma, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, todėl Nutarimas tikslintinas pašalinant iš kaltinimo nurodytas aplinkybes. Ši aplinkybė nedaro skundžiamo Nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi eismo įvykio sukėlimas, kvalifikuojant Pareiškėjo veiką, Pareiškėjui inkriminuotas nebuvo – jis nebuvo patrauktas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Kartotinai pažymėtina, kad vien tai, kad Institucijos Nutarimą priėmęs pareigūnas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja Pareiškėjas, ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą Institucijos Nutarimą. Teismas sprendžia, kad Pareiškėjo kaltė Nutarime nurodyto nusižengimo padarymu yra įrodyta ir veika kvalifikuota teisingai, paskirta nuobauda nėra per griežta ir atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką. Pagrindų naikinti ar keisti skundžiamą Nutarimą teismas nenustatė, pastarasis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl dalyje dėl paskirtos sankcijos taip pat paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. E. A. R. skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) aprašomąją dalį, pašalinant iš jos faktinę aplinkybę: „eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės“.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.