Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-66-1157/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-05-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-10-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-05-16
Bylos Nr.
1-66-1157/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06278-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Virgailienė Mečkauskienė
Kaltinamasis
E. B.
Nukentėjusysis
M. M.
Advokatai
Ramūnas Mikulskas, Pavelas Borkovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-66-1157/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06278-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Virgailienė Mečkauskienė,sekretoriaujant Karinai Mazolevskajai, Daliai Antanavičienei,dalyvaujant prokurorams Renatai Augutavičienei, Benediktui Leišiui, Valentui Gritei,kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokatui Pavelui Borkovskiui (Pavel Borkovski),nukentėjusiajam M. M., jo atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui,liudytojams A. M., L. J., R. U.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. B. kaltinamas tuo, kad savo veiksmais sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:

jis, 2021 m. rugpjūčio 1 d. apie 18.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo M. M. darbo kabinete, žodinio konflikto metu vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė per M. M. kairę ranką ir veidą, vieną kartą dešine koja spyrė į M. M. kairiąją koją, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė M. M. į dešinę ranką, po ko nuo stalo paėmė pieštukinę ir ne mažiau dviejų kartų sudavė ja M. M. per kairę ir dešinę rankas bei metė pieštukinę, pataikydamas su ja M. M. į krūtinės sritį, tuo jis sukėlė nukentėjusiajam M. M. fizinį skausmą ir padarė pastarajam odos įbrėžimus ir nubrozdinimus dilbiuose ir blauzdų priekiniuose paviršiuose, kairėje čiurnoje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinės blauzdos priekiniame-vidiniame paviršiuje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais E. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. B. parodė, kad M. M. pirminiuose savo parodymuose, kai skambino policijai 3 val. nakties nurodė, kad jis jį sužalojo apie 10 val. nakties, vėlesniuose parodymuose parodo, kad apie 18.00-18.30 val., šitas tariamas liudytojas nurodo irgi panašų laiką. Kaltinamasis iš pat pradžių sakė, kad atvyko po 18 val. ir išvyko vėlai vakare, jie visą laiką paskiau grįžę su M. M. į ofisą šnekėjo iki šito laiko, kai jis išvyko. Kaltinamajam išvykus, tada jis dar kartą paskambino, atvažiavo taksi. Supranta, kad tai nėra 100 % įrodymas, kad jis ten buvo iki vakaro, bet mano, kad tada turėtų būti kažkoks paaiškinimas, ką jis ten galėjo veikti, jeigu neva sumušė žmogų, išėjo į lauką ir tada 3-4 val. ten kažkur buvo, nei kažkam skambino, neturėjo jokių išeinančių / įeinančių skambučių per tą laiką, M. M. irgi. Jo paskutinis pokalbis su A. buvo, kai jie grįžo į ofisą, tai buvo link 19 val., ir nuo 19.00 val. iki 22.00 val., jis neturėjo jokių išeinančių skambučių. Išvykimo laikas yra laikas iš (duomenys neskelbtini) g. – 22.46 val., atvykimo – 23.06 val. Duomenys paimti iš BOLT. Tą dieną skambino M. M., du kartus skambino, kai nebuvo namuose ir pakvietė susitikti ofise (duomenys neskelbtini) g. Anksčiau ten nėra buvęs, jis pasakė, kokiu adresu atvažiuoti. Išsikviečiau taksi ir atvažiavau. Su pačiu M. neturėjo anksčiau konfliktų, yra buvę su jo motina. Pakilo liftu, ten praėjimas jau su kortele. M. M. dar nebuvo, tada jam paskambino. Jis pasakė, kad šiek tiek vėluoja, tada atvažiavo, prisiparkavo požeminėje aikštelėje, su liftu pakilo į viršų ir kartu užėjo į ofisą. Per visą laiką nebuvo jokių liudytojų, kaip čia šitą žmogų pavadinti. Iš pradžių M. šnekėjo gana ramiai, mandagiai. Darėsi kavos, jis atsisakė. Jie nuėjo į jo ofisą ir atsisėdo. Tada jis pasiėmė raktą ir ar užrakino duris ofiso ar pavaidino, kad užrakino. Atsisėdo, pamatė, kad jis piktas, numetė ant žemės raktą ir sako dabar – „pakelk“. Kaltinamasis pagalvojo, gerai, jis yra turėjęs konfliktinę situaciją su jo motina, yra numetęs raktą. Pakėlė raktą, padėjo. Tada pasigirdo didelė tirada grasinimų, riksmų, kaltinamojo nuomone, buvo naudojamas psichologinis smurtas. Jis bandė parodyti savo galią, kad „vartau milijonus“, dar prieš tai, kai jis užrakino ar pavaizdavo, kad užrakino, jis jam pasakė, kad žmogaus ribojimas, tai kaip ir teisinė atsakomybė yra, tai jis dar labiau įsiaudrino, pradėjo rėkti, kad policija jam nebaisi, kad jis užtąsys po teismus, kad jis labai galingas, varto milijonus. Kaltinamajam pasipriešinti nebuvo didelės galimybės. Tokie įsimintiniausi dalykai iš tos situacijos buvo, kad jis pasiėmė nešiojamą kompiuterį ir taip pasilenkęs sakė – „nori aš tau snukį sudaužysiu“. Sakė – „nori aš čia išdaužysiu langą ir pasakysiu, kad čia tu išdaužei“. Tada padėjo kompiuterį ir griebė už gerklės. Paskui atleido, bet buvo didžiulis šokas. Tada jis išėjo į lauką, kur yra kameros ir turėjo kelis variantus – galėjo skambinti iš karto policijai, ar bandyti aiškintis ir žiūrėti, kas bus toliau. Iš pradžių paskambino A., pasakė, kad jos brolis užpuolė. Ji, kaip jai yra būdinga, labai ciniškai atsakė – „niekas tavęs neužpuolė, neišsigalvok nesąmonių“. Tada porą kartų skambino M., kvietė išeiti į lauką, kad ramiai ant suoliuko pasišnekėti. Anksčiau lyg ir normaliai bendravo, nėra buvę konfliktų, tai gal pasikarščiavo. Jis išėjo į lauką, prisėdo ant suoliuko, pasikalbėjo. Jis kaip ir pripažino, kad perlenkė ribas, kad nereikėtų taip elgtis. Dar jam sakė, kad įrašinėjo visą pokalbį, jis dėl to išėjo į lauką, nes kitaip turbūt nebūtų išėjęs. Paskui sugrįžo į ofisą ir ten sėdėjo iki 22:45 val., ir šnekėjosi. Jis nebuvo agresyvus, bet atsiskleidė kaip banditas. Nesikreipė į policiją, bet kreipėsi į medikus, gerai, kad nenustatė jokių reikšmingų sužalojimų, bet trachėja nepažeista ir kvėpavimo takai nepažeisti. Tai dėl to nesikreipė į policiją. Daug kartų tą dieną skambino A., buvo pikta. Po to puldinėjimų ir grasinimų dar buvo daug, ne kartą buvo konfliktų su A. tėvais, pastaruosius 3 metus A. tėvai užgrobę pas jį namuose gyvena. Tik šiandien po 3 metų gavo pasiūlymą atsidalinti pagaliau turtą. Tai ne kartą yra apstumdytas savo namuose, tas pats M. kviestas daugybę kartų irgi grasinti. Jo manymu, banditas pasikvietė sėbrą, net nepasirepetavę, ką pasakoti. Tą dieną, rugpjūčio 1 d., kai neva M. M. buvo sužeistas, nematė jokių sužalojimų, tą dieną jis buvo su trumpomis rankovėmis marškinėliais, jų spalva buvo identiška. Nurodė, kad nukentėjusysis čiupo už gerklės, tuo momentu sėdėjo ir net nebandė rankos kelti, nes dar daugiau žalos pridarytų, jei bandytų priešintis. Kaltinamasis dėl savo žinutės, kurioje rašo apie savo elgesį, pažymėjo, kad yra siuntęs tokią žinutę. Buvo padauginęs alkoholio, bet tai jokiais būdais nėra susiję, neplanavo skirtis. (Duomenys neskelbtini) taksi kvietė išvykdamas, kai dar buvo viršuje. Apsauginį pamatė nusileidęs, pradžioje neatkreipė dėmesio, nes tikslas buvo išsinešdinti ir tada nusiraminti, galvoti, ką čia toliau daryti. Bet paskui, kai M. M. išėjo į lauką, pašnekėjo, tai jis primygtinai siūlė, kad sugrįžtų. Tada grįžtant, praėjom pro apsauginį. Tą vakarą jokių kitų pašalinių žmonių ofise nebuvo. Dėl tėvų sveikatos, tai mano, kad yra neteisingai apkaltintas iš jo pusės. Jie yra senyvo amžiaus, ta motina tai tikrai yra agresyvi, netgi po (duomenys neskelbtini) to buvusio, nebuvusio, turi filmuotą medžiagą kaip ji jį apstumdo prie jo paties kotedžo. Atsakydamas į teismo klausimus, nurodė, kad pats M. M. telefonu jį kvietė atvykti į ofisą susitikti, tik bijo pameluoti, ar buvo vienas ar du skambučiai. Tonas buvo normalus, nesitikėjo nieko kažko blogo. Išsiskyrė draugiškai, paspaudė vienas kitam rankas, sutarė, kad nesipyks, bet tas jo skambutis važiuojant taksi, sunervino. Paskiau grįžo namo, galvoja tas kaklas kažkaip tai maudžia. Galvoja, reikia nuvažiuoti į ligoninę išsitirti, ar nėra kokių pažeidimų. Ten jam buvo užduotas klausimas – „kas atsitiko?“. Nurodė, kad pažįstamas žmogus buvo sugriebęs jį už gerklės. Jis į policiją kreipėsi tik sekančių metų berods vasario mėn., po incidento, kai motiną ištiko (duomenys neskelbtini)as. M. M. kreipėsi į policiją kaip atsaką į jo ieškinį, jis pasakė savo istoriją. Tada buvo abu ikiteisminiai tyrimai nutraukti – tiek dėl kreipimosi, tiek dėl jo sužalotos istorijos. Bet paskui atsirado liudytojas, kuris matė ir tada M. M. labai įnirtingai bandė įtikinti prokuratūrą atnaujinti tą tyrimą ir galiausiai turi šią situaciją. Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo advokato klausimus, nurodė, kad alkoholį vartoją į savaitę 1-2 kartus, buvo sunkus metas. Absoliučiai neįsivaizduoja, iš kur pas M. M. atsirado sužalojimai. Jo parodymus, kad nukentėjęs ir buvo užpultas, buvo grasinta, galėtų patvirtinti parodymus tik M. M., jeigu nebūtų melagis. M. M. įvardinta priežastis, kad čia dėl kaltinamojo tėvui ir motinai blogai, nors jis pats yra važiavęs jo tėvą parsivežti iš sanatorijos po (duomenys neskelbtini) ir tuo metu santykiai dar buvo geri. Susirašinėjimuose spalvingų epitetų buvo iš abiejų pusių. Lankosi pas (duomenys neskelbtini), sunkus periodas. Ikiteisminis tyrimas, kur kaltino M. M., buvo nutrauktas. Skundo, kad jis nepagrįstai nutrauktas, neteikė, nes tuo metu neturėjo finansinių galimybių pasisamdyti advokatą dar vienoj byloj ir kitas dalykas, kadangi tai buvo žodis prieš žodį, tai pamanė, kad nieko neįrodys. Atsakydamas į prokuroro klausimus, nurodė, kad išsiskyrė draugiškai, bet tą pačią dieną kreipėsi į ekspertus. Kitą dieną kreipėsi M. M. Kaltinamojo teigimu, puldinėjimas, jo supratimu, yra iš žmonos pusės – skundimas pastovus, iš brolio pusės, tai šitas įvykis, kurį turi omeny, ir kiti dalykai, jis ne kartą yra važiavęs pas jį, yra pradėjęs vytis su mašina labai agresyviai vairuodamas, pypsindamas, ir bandydamas visaip sustabdyti, paskui įspėjimą gavo iš policijos. Po konfliktinės situacijos vyko pokalbis apie daug temų, apie bendravimą su jo tėvais, išaiškinta, kad ne jo kaltė buvo tame konflikte, šeimos istoriją, verslus, klausinėjo, ar jis turiu draugų, nesąmones. Daug šnekėjo apie M. M. šeimą, apie santykius su jo tėvais. Pokalbis buvo apie santykius, jo verslus, apsauginius, (duomenys neskelbtini) su ginklais. Praeitų įvykių kontekste, kaltinamasis tai interpretavo kaip spaudimą. Jo manymu, tai buvo tikslas įbauginti, kad elgtųsi, kaip jis norėtų. Įvykio metu buvo blaivus. Pažymėjo, kad bendravimas yra toksiškas, jis yra abipusiai toksiškas, iš jo pusės yra blogiausia, keiksmažodžiai, palinkėjimai. Kas yra vykdoma iš kitos pusės, tai užgrobtas 3 metus turtas, nes yra tėvai, ne vieną kartą kvietęs policiją, atveža vaiką, o jį apstumdo tie tėvai, ne vieną kartą jam grasinta, todėl nervai neatlaiko ir vartoja tokią leksiką. Problemų su alkoholiu neturi. Nurodė, jog M. M. teigė, kad pas jį kruvina patalynė buvo. Kaltinamasis pažymėjo, kad jeigu asmuo 3:00 val. ryto kreipiasi į policiją, gal jau būtų sukrešėjęs kraujas. Tada turėjo būti arterinis kraujavimas, bet tada liudytojas jau gal būtų pastebėjęs.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. M. parodė, kad kaltinamasis yra buvęs jo sesers sugyventinis. Apie įvykį parodė, jog 2021 m. rugpjūčio 1 d. atvyko pas tėvus ir pamatė, kad yra kažkoks susijaudinimas – jam pasakojo situaciją, jog sesuo atvyko su sugyventiniu (kaltinamuoju), įvyko konfliktas, E. B. pradėjo įžeidinėti tėvus, naudoti necenzūrinę leksiką. Išvykęs iš tėvų, paskambino E. B. ir paprašė, kad savo problemas su sese spręstų namuose. Nukentėjusiam atrodo, jog E. B. pasiūlė susitikti, o vyras atsisakė, nurodydamas, kad nėra poreikio. Atvykus į ofisą, po tam tikro laiko E. B. prisistatė į ofisą. Jis atvažiavo į ofisą grubiai nuo išvažiavimo per 2 ar 3 valandas. Ofise turi sekmadienį tam tikrus rutininius darbus. Vyksta susitikimai su investuotojais, partneriais, valdybų nariais. Tą dieną buvo susitikę su L. J. ir tuo metu pasirodė E. B., kadangi jis atvyko, pasakė, kad truputį atsiprašys ir nuėjo pas jį į kabinetą. Kabinete ta tema pasikartojo, matė, kad E. yra tam tikros būsenos, jis pasakė, kad 2 dienas dalyvavo šventėje, tai akivaizdžiai matėsi. Nukentėjusysis pasakė, kad su sese spręstų klausimus šeimoje, kad tėvai nebūtų įtraukiami. Pokalbis pradėjo vystytis į sudėtingesnį, pas E. B. atsirado keiksmažodžiai. Nukentėjusysis nesitikėjo, kad jis gali panaudoti smurtą. Pokalbio metu, vyras kažką skaitinėjo, o jis dėstė savo poziciją, ką reikėtų visiems padaryti. E. B. tiesiog atsistojo, priėjo prie jo ir sudavė smūgius – dešine ranka, spyriai kojomis, pieštukine (ji buvo šalia jo), po to pieštukinę metė į nukentėjusįjį. Kadangi kilo triukšmas, įėjo L. J. ir jis pasakė liautis. L. J. yra vienos iš įmonės savininkas, akcininkas, daro projektus kai kuriuos kartu ir jis yra investuotojas. Išgirdęs jo balsą, kaltinamasis natūraliai atsiraukė ir liovėsi, nukentėjusiajam buvo lengvas šokas, tai buvo netikėtas dalykas. Tuo metu, kai įėjo L. J., nukentėjusysis nežino, ką darė kaltinamasis, kažką gal ruošėsi daryti. Jie buvo atsitraukę vienas nuo kito, tą sekundę. Nežino, kiek laiko L. J. buvo, viskas vyko trumpą laiką, nežino, kada jis įėjo ir ką matė. E. B. pabuvo keletą minučių ir tiesiog išėjo iš ofiso. Apibūdindamas pieštukinę, nurodė, kad ji keturkampė, nežino, iš ko pagaminta. Šalia pieštukinės, buvo popieriai, jis juos nustūmė, popieriai pabiro, pieštukinę paėmė į ranką ir tiesiog ir su ranka smūgiavo. Viskas vyko porą sekundžių. Sekundžių tikslumu nepasakys, kada jis paėmė pieštukinę, jis ją paėmė nuo stalo, pirmą veiksmą turbūt darė be pieštukinės. Po to pasitaikė po ranka pieštukinė ir kitus veiksmus jau darė su pieštukine. Pažymėjo, kad E. B. darė kažkokį veiksmą, o jis jį nustūmė vieną kartą, tada jis vėl ėjo ir turbūt, jis tiesiog paėmė tą pieštukinę. Smūgiai buvo į veidą, rankas. Dešine ranka sudavė į žandą, tada nukentėjusysis atstojo, tada jis griebė pieštukinę, jį nustūmė vieną ir antrą kartą, ir tada dar buvo smūgiai kojomis į kojas. Pabaigoje kaltinamasis metė pieštukinę ir pataikė nukentėjusiajam į krūtinę. Neprisimena, kaip buvo apsirengęs kaltinamasis. Nukentėjusysis buvo apsirengęs marškinėlius ir šortus. Įvykis buvo prieš 3 metus. Pats kaltinamasis prašė nesikreipti į policiją, prašė sesers, jų pokalbio metu. Natūraliai sesuo prašė nesikreipti į policiją, nes yra mažametis vaikas. Tai dėl šeimos iš pradžių nesikreipė į policiją. Nusprendė kreiptis į policiją, nes sužinojo, kad E. B. kreipėsi ir davė melagingus parodymus. Atsakydamas į prokuroro klausimus, nukentėjusysis pažymėjo, kad liudytojas buvo visą laiką. Negali pasakyti, kaip tiksliai liudytojas atsirado. Su liudytoju iš karto po įvykio bendravo. Nurodė, kad laikosi ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kadangi geriau prisiminė aplinkybes. Prašo tenkinti 10 000 Eur dydžio ieškinį, kadangi buvo išgyvenimai, akivaizdūs sužalojimai. Jis yra įmonės akcininkas, bendrauja su aukščiausio lygio vadovais, investuotojais. Jis atšaukė savo susitikimus, jis buvo nedarbingas, rankos ir kojos apdraskytos, skaudėjo. Ateidamas į darbą, prisimindavo šią situaciją. Atsakydamas į kaltinamojo klausimus, nukentėjusysis apie įvykį nurodė, kad jis buvo posėdžių kambaryje, kai atėjo E. B. Nukentėjusysis nurodė, kad jis negrasino išsitraukti iš stalčiaus ginklą, nesiūlė sudaužyti ,,snukio“, nebuvo suėmęs už gerklės. E. B. patalpas paliko, kai atėjo L. J. Nukentėjusysis išvyko iš ofiso vėlai vakare. Nėjo į lauką. Kai kaltinamasis išėjo po įvykio, E. B. jam paskambino, paprašė policijai neskambinti. Kaltinamasis toliau tęsia įžeidinėjimus, veda tokį gyvenimo būdą. Pažymėjo, kad veide kraujosruvų nebuvo. Vizualiai po įvykio buvo galima matyti smurtines žymes. Neatsimena, ar ėmė jį už rankų. Gydėsi (duomenys neskelbtini) klinikoje. Neprisimena, ar pataikė apžiūrai pas savo šeimos gydytoją. Pažymėjo, kad iki kaltinamojo atvykimo, buvo susitikęs su L. J.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. U. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Įvyko prieš 3 metus. Buvo sekmadienis, nebuvo žmonių. Būna, sekmadieniais ateina žmonių, visur kameros. Nematė salėje esančių žmonių. Būna išeina gamtinių reikalų, bet abejoja, kad nematytų ateinančių / išeinančių žmonių. Nebuvo pranešimo, kad kažkas nukentėtų. Pačių ofisų vidaus kameros nemato. Kameros mato tik koridorius ir liftą. Jokio konflikto nematė. Darbuotojai turi korteles, yra programa, kuri parodo kortelių praėjimus. Įrašai saugomi 2 savaites.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, kad yra nukentėjusiojo sesuo bei kaltinamojo buvusi sugyventinė. Su broliu santykiai geri, o su kaltinamuoju bendrauja tik vaiko reikalais. Su kaltinamuoju šiuo metu yra teisminiai konfliktai. Liudytoja pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš šeimos narį – vaiko tėvą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. J. parodė, kad su kaltinamuoju nėra niekaip susijęs, o su nukentėjusiuoju yra virš 10 metų verslo partneriai. Anksčiau sėdėdavo viename ofise, tačiau dabar jau 3 metai gyvena užsienyje, ne Lietuvoje. Anksčiau susitikdavo sekmadieniais, ypač po sporto, nes sportuodavo viename klube sekmadieniais. Dabar retai, tik kai atskrenda į Lietuvą. Kaltinamąjį yra matęs tik tuo momentu, kai jis atėjo į ofisą, tai buvo prieš 3-4 metus, vasarą. Buvo taip, kad atėjo su M. susitikti po pietų ir jie kaip visada sėdėdavo posėdžių salytėje ir kalbėdavosi. Tuo momentu buvo užsidarę kambariuke ir atėjo nepažįstamas vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) metų, neadekvatus. M. atsistojo ir sakė – „einu pasikalbėti“. Kaltinamasis buvo neadekvatus, nes greitas, judesiai ne tokie buvo. Liudytojas patikino, kad žino, kai ramus žmogus ateina, bet kai įsiaudrinęs, įeina greitai, sekmadienį dar, kai viskas tylu, ramu. Nukentėjusysis nuėjo į koridorių, nes vyriškis nuėjo į M. kabinetą, o M. jam iš paskos. Jis ne iš karto ėjo į M. kabinetą, jis stovėjo koridoriuje, M. atėjo iš paskos, o jis nuėjo į M. koridorių. Taip išeina, kad jis žinojo, kur M. kabinetas. Liudytojas ne kasdien dirbo ofise, bet ten dirbo, ateidavo į ofisą 1 kartą į savaitę, nes ten ir jo firma buvo. Tas įvykis įsiminė todėl, kad įvyko tas konfliktas, po to kabinete M. Ten buvo susikibę jie. Nuėjo jie į kabinetą, o jis sau ramus sėdėjo ir išgirdo triukšmą, keiksmažodžius, riksmą, bet ne M., o kito piliečio. Tada atsistojo pažiūrėti, kas ten vyksta (nuo posėdžių salės iki M. kabineto yra netoli – kokie 3 metrai) ir pamatė, kad skraido popieriai nuo stalo. Žiūrėjo, kas čia toliau bus. Tada jis puolė ant M., lygtai spyrė lygtai ką, jį matė iš nugaros, o M. iš priekio sėdėjo. Sėdinčiam M. griebė už rankų, kibosi, ir tie popieriai, ant stalo ir raštinės reikmenys – parkeriai, žirklės ten sudėtos. Po to, kai jau M. atsistojo, tada susikibo už rankų, ten akimirksniu viskas. Tada įėjo liudytojas ir pasakė – „kas čia darosi?“. Matė, kai jau spyrė. Kai jau atsistojo M. ir jie susikabino, tada įėjo. Yra stiklinė siena, jis išgirdo triukšmą ir matė visą vaizdą. Tada išėjęs paklausė, kas čia darosi. Tada pamatė, kaip jisai puolė M., kai sėdėjo, o po to kai M. atsistojo, tada tik įėjo. Pažymėjo, kad kabineto siena pilnai visa stiklinė, skaidri. Matė, kaip įsikibo ir tada nelaukęs sakė – „baikit čia tuos cirkus, policiją iškviesiu“. Tada jie ramiai atsisėdo ir išėjo. Po kiek laiko ir jis išėjo po 2-3 min., ir tada M. atėjo ir paaiškino, kas čia vyksta. Viskas vyko akimirksniu. M. sėdėjo, jis pirmas kibo į jį. Tuo metu, kai išėjo, nematė jokių sužalojimų ant M. M. Neatsimena, kada po to matė jį. Kraujo nematė. Daugiau nieko negali pasakyti, neatsimena. Po tos dienos neatsimena, kad buvo M. M. atšaukęs su juo susitikimus. Neatsimena, kada po to įvykio matė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis papasakojo, kad ten švogeris. A. irgi pirmą kartą mato. Papasakojo, kad kaltinamasis terorizuoja šeimyną. Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo advokato klausimus, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus geriau prisiminė parodymus. Nurodė, kad tas žmogus sėdėjo nugara į mane, negali būti, kad liudytojas sakė, kad stovėjo. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Neturi priežasties apkalbėti kaltinamąjį dėl kokių nors priežasčių. Jį mato antrą kartą. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo advokato klausimus, nurodė, kad įvykis buvo 2021 m. vasarą, rugpjūčio 1 d., t. y. įvykio dieną tikrai neprisimena, kokių turėjo reikalų su nukentėjusiuoju. Tuo metu jokio bendro verslo su nukentėjusiuoju nebuvo. Liudytojo manymu, nukentėjusysis buvo apsirengęs marškinėliais trumpomis rankovėmis, negali tiksliai pasakyti. Tas atėjęs vyras irgi buvo vasariškai apsirengęs, neatsimena, kaip jis buvo apsirengęs. Spyrė iš dešinės ar kairės kojos, neatsimena. Atrodo, kad spyrė, nes buvo toks vaizdas. Buvo už rankų paėmęs ir tokį judesį darė, kėlė koją sėdėdamas. Konfliktinė situacija tęsėsi 15-20 sekundžių. Tas žmogus norėjo į atlapus, puolė M. M., kibosi į rankas iš priekio, o nukentėjusysis jį atsistūminėjo. Tada liudytojas įėjo ir buvo nusiraminta. Neatsimena, ar matė pas tą vyriškį kokį nors nuo stalo paimtą daiktą. Pagalvojo dėl atsargumo, kad kas nors neatsitiktų, nes žirklės ir viskas ant stalo mėtosi. Popierius matė, o žirklių nematė, jos buvo jau nustumtos, jis iš nugaros matė, kad popieriai. Kai nepažįstamas išėjo, nukentėjusysis iškart grįžo atgal į posėdžių salę. Ant veido nematė nieko. Nukentėjusysis neminėjo ir nebuvo kalbos, kad kreipsis į teisėsaugos institucijas. Po ilgo laiko, nukentėjusysis pasakė, kad jis bus apklausiamas kaip liudytojas. Neatsimena, kaip pranešė. Nukentėjusysis pasakė, kad dėl užpuolimo, kad buvo sužalotas. Neminėjo apie savo sužalojimus, tik sakė, kad sužalotas ir užpuolė jį. Liudytojas neklausė jo apie sužalojimus, galvojo ten nieko nebus, išsispręs kaip civilizuotas pasaulis. Neatsimena tą dieną savo buvimo ofise įrodymų, nežino, ar matė jį kas nors ofise ar nematė, ar visi matė, nežino. Popieriai ant žemės buvo nušluoti į nukentėjusįjį, tarp jų ir pieštukinė, nes matė pieštukinę ant žemės.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis E. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. M. yra jo buvusi sugyventinė, su kuria jis pradėjo gyventi prieš 3 metus, turi bendrą vaiką. Išsimokėtinai įsigijo bendrą butą (kotedžą) (duomenys neskelbtini). Yra bendrasavininkai, tačiau paskola už butą dar neišmokėta. Maždaug prieš 4 mėn. prasidėjo konfliktai, abu išsiskyrė. Kartu negyvena. Kartais jis aplanko vaiką, kartais pernakvoja, jeigu vėlai baigia darbą. 2021 m. liepos 16 d. sugyventinės A. M. prašymu, pastarosios automobiliu, nuvežė A. kartu su jų sūnumi pas senelius (A. tėvus) į (duomenys neskelbtini). Atvyko apie 22.00 val., kadangi vėlai baigė darbus. A. tėvai tikėjosi, kad jis nupjaus žolę. Jis pasiūlė pagalbą, nors ir buvo labai pavargęs, o anksti ryte jau turėjo būti (duomenys neskelbtini). Tėvams atsakius, jog jau vėlus metas ir tėvai nenori mokėti baudos už triukšmą, buvo pareikalauta grąžinti A. automobilio raktelius su nurodymu, kad: „va, išsimiegosi, nupjausi žolę ir galėsi važiuoti“. Pasilikti ten neturėjo jokio noro, o tiek A., tiek tėvai žinojo, kad kitą rytą yra suplanavęs ir pažadėjęs dalyvauti draugų organizuojamame renginyje. Toks reikalavimas jam pasirodė žeminantis orumą ir ribojantis judėjimo laisvę bei keliantis jam tiesioginį pavojų – anksčiau yra buvęs apstumdytas, apšmeižtas ir reikalauta raktų nuo buto, kuriame gyveno kartu su A. ir vaiku. Taip pat buvo reikalaujami didžiuliai pinigai, kurių jis A. tėvams nebuvo skolingas. Nenorėdamas veltis į tolesnį konfliktą, susirinko iš automobilio savo daiktus ir išėjo, numesdamas automobilio raktą ant šaligatvio. Atgal į (duomenys neskelbtini) padėjo grįžti artimieji. 2021 m. rugpjūčio 1 d. A. brolis M. M. paskambino ir pakvietė užsukti pasikalbėti į jo nuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atvyko apie 18:00 val., susitiko pastato (duomenys neskelbtini) aukšte, kaip buvo nurodęs. Nusivedęs jį į savo kabinetą, M. M. užrakino duris ir paklausė, kas įvyko 2021 m. liepos 16 d. Paaiškino situaciją ir sulaukė pykčio priepuolio – už jį tikriausiai du kartus masyvesnis vyras ėmė rėkti neadekvačias nesąmones – kiek daug pinigų pastarasis turi ir kiek daug žalos gali padaryti jam pasamdytų teisininkų ar kitų žmonių („apsauginių“) pagalba. Ramiai atsakė, jog žmogaus laisvės ribojimas užtraukia teisinę atsakomybę. Tai dar labiau M. M. supykdė, kelis kartus buvo priartėjęs per tokį nedidelį atstumą, kad jautė nekokį burnos kvapą, ir aiškino, jog penkis metus studijavo teisę ir nieko jis neįrodys. M. M. pasakė jam, kad yra svarbus žmogus, kad „varto milijonus“, todėl teisėsauga nebaisi ir nieko padaryti negali. M. M. paėmė į ranką nešiojamą kompiuterį ir priartėjo prie jo per labai nedidelį atstumą. Pastarasis pasakė, kad „nori tau snukį sudaužysiu“. Tuo metu jis sėdėjo ant kėdės. M. M. kompiuteriu mosikavo jam prie veido. Po kiek laiko pastarasis padėjo kompiuterį ir priėjo prie jo iš priekio. Dešine ranka griebė jam už gerklės ir labai stipriai suspaudė. M. M. masė praktiškai dvigubai didesnė negu jo. Kai M. M. suspaudė jam gerklę, jis pajuto fizinį skausmą. Jam trūko oro. Jam buvo sunku kvėpuoti. Kiek tai vyko, dabar pasakyti negali. Po kiek laiko M. M. paleido jo kaklą. Dar buvo pasakyta frazė, kad „tuoj va trenks į sieną arba išdauš langą ir praneš, kad atėjo ir pastarąjį užpuolė“. Jis pasakė M., kad pastarasis elgiasi taip, kad gali užsitraukti baudžiamąją atsakomybę. Į tai jam buvo atsakyta, kad kadangi turi daug pinigų, tai ims jį tąsyti po teismus už visokias išgalvotas priežastis, meluoti pastarajam nėra problema ir kadangi yra studijavęs teisę, padarys jam daug finansinės ir moralinės žalos. Viso pokalbio metu stengėsi išlikti ramiu, nes žinojo, jog pasipriešinimas šioje situacijoje būtų bevertis vien dėl dvigubo svorio kategorijos skirtumo, o žmogus su kuriuo turi reikalą – itin riboto adekvatumo. Nuoširdžiai bijojo dėl savo gyvybės ir maksimaliomis pastangomis stengėsi išlaikyti ramybę bei diplomatiją. Galiausiai jam buvo suteikta galimybė palikti patalpas. Telefonu pranešė A. apie įvykį. Būdamas šoko būsenoje klaidingai manė, jog pavyks išaiškinti tai, jog buvo klaidingai apkaltintas. Tada su M. M. kalbėjo kieme. Pokalbio metu M. M. buvo ramus ir pažadėjo jam taip daugiau nesielgti. Važiuojant taksi namo, M. M. jam dar kartą paskambino, pasakė, kad kai atvažiuos pastarojo sesuo su tėvais, jam iš jo kotedžo reikia išeiti, kad su tėvais nesimatyti. Pasijautė įžeistas. Grįžęs namo pajautė, kad sunku kvėpuoti, todėl susisiekė su mama, kuri nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jautė skausmą kaklo, trachėjos srityje. Atlikus tyrimą grubių pažeidimų nenustatyta, atrastos mėlynės kaklo srityje nuo smaugimo. Pas medikus (į (duomenys neskelbtini) ligoninę) kreipėsi tą pačią dieną. Po to įvykio į teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Nesikreipė su pareiškimu ir į policiją. Jis patikėjo M. M. pažadais ir pamanė, kad situacija nepasikartos. Po šių įvykių labai pašlijo jų santykiai su A., dėl ko nusprendė skirtis. Buvo surašęs pareiškimą, tačiau į policiją nesikreipė, tikėdamasis, kad nutraukus komunikaciją su A. šeima, daugiau konfliktų nebus. 2021 m. lapkričio viduryje, jam asmeniniais reikalais išvykus į (duomenys neskelbtini), susirgo jų su A. sūnus G. A. paprašė, kad parvažiuotų padėti ir duotų vaikui vaistų. Paaiškino, kad yra per toli išvykęs ir sugrįžti negali. Po to kelias dienas negalėjo su A. susisiekti – rašė daugybę žinučių įvairiose pastarosios naudojamose platformose – SMS, Messenger, WhatsApp, skambino ir pan. Nebuvo nei karto atsiliepta, neturėjo jokios informacijos apie sūnaus būklę. Sugrįžęs namo, pamatė A. tėvo automobilį prie kotedžo. Nenorėdamas veltis į konfliktą, apsistojo pas draugus, kasdien vis prasukdamas pasižiūrėti, ar A. tėvai vis dar apsistoję jo namuose. Su A. toliau nebuvo įmanoma susisiekti. Galiausiai, pasikvietęs mamą, nuvažiavo į kotedžą – demonstratyviai ilgai buvo laikomos užrakintos durys. Galiausiai, atidarė A. motina ir pradėjo jį engti ir šmeižti. Jis iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai konstatavo, kad konfliktas civilinių santykių pagrindu. Pareigūnams esant jo namuose, atvyko M. M. Tačiau po kiek laiko pastarasis išvažiavo. Bėgant laikui, su A. ėmė kilti vis daugiau konfliktų – tiek dėl ankstesnių įvykių su pastarosios giminėmis, tiek dėl įvairių provokacijų iš pastarosios pusės. 2022 m. sausio 9 d. jam paskambino A. motina ir ėmė „auklėti“, kaip turėtų elgtis. Paaiškino, kad jo auklėti nereikia. Paprašė nesikišti į jo ir A. santykius ir nesiundyti ant jo M. M. Taip pat pasakė, kad nenori su pastarųjų gimine turėti nieko bendro. 2022 m. sausio 10 d. pašlijo A. motinos sveikata. Jis buvo informuotas, kad motiną ištiko (duomenys neskelbtini). Supranta, kad A. artimiesiems dabar sunkus metas. Jam vėl paskambino M. M., pradėjo reikšti pretenzijas, grasino susidoroti su juo per teismus (1 t., b. l. 148-152). Papildomai apklaustas įtariamasis E. B. parodė, kad laikosi savo 2022 m. kovo 23 d. parodymų, duotų įtariamojo apklausos metu, dėl pateikto įtarimo neprisipažįsta. Nori papildyti ir patikslinti nuo to momento, kai jis buvo išleistas iš M. M. darbo patalpų. Jis išėjo į lauką. Prieš išeinant, jis prasilenkė su to pastato apsaugos darbuotoju, kokios įmonės apsauga negali pasakyti, darbuotojui buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, jis su apsaugos darbuotoju nekalbėjo. Lauke jis paskambino A., pasakė, kad pastarosios brolis jį užpuolė. A. atsakė nekalbėti nesąmonių, po ko jis atsakė, kad paskambins į policiją. Po šio pokalbio su A. iš karto paskambino M. M., pasakė, kad kreipsis į policiją, jog pastarasis jį užpuolė, grasino ir smaugė. Pasakė, kad turi visų įvykių garso įrašus, nors įrašų neturėjo. M. M. pasiūlė dar susitikt ir jam grįžti į pastarojo darbo vietą. Jis atsakė, kad negrįš, atsakė, kad galima pakalbėti lauke, kur yra kameros. Tada M. M. išėjo į lauką, pasakė, kad daugiau nesmurtaus, pripažino, kad peržengtos ribos. Tada jis sutiko grįžti į M. M. darbo vietą, eidami abu prasilenkė su pastato apsaugos darbuotojų, tuo pačiu. M. M. priėjo prie apsaugos darbuotojo ir kažką pastarajam pasakė. Po to abu grįžo į M. M. darbo vietą, pokalbis buvo jau taikesnis. M. M. durys šį kartą nebuvo užrakintos, o pirmame pokalbyje M. M. užrakino duris. Jis norėjo išspręsti konfliktą taikiai. M. M. buvo piktas, pastarajam atrodė, kad jis negražiai bendrauja su pastarojo tėvais, nors jis visą laiką bendravo taikiai. M. M. vis tiek jam sakė subtilesnius grasinimus, pridarys jam žalos, turi plačių ribų. Tą kartą jokio smurto nebuvo. Po ko jis išėjo iš to pastato. M. M. tuo metu buvo su trumpais marškinėliais, tačiau ant pastarojo rankų nematė jokių sužalojimų. Nebuvo jokių sužalojimų, kurie yra įtarime ir iš viso nebuvo jokių matyti. Važiuojant taksi namo M. M. jam dar kartą paskambino, pasakė, kad kai atvažiuos pastarojo sesuo su tėvais, jam iš jo kotedžo reikia išeiti, kad su tėvais nesimatyti. Taip pat nori papildyti, kad ir pirmo, ir antro apsilankymo pas M. M. darbo kabinete metu niekas nebuvo pašalinis užėjęs į pastarojo darbo vietą, jis su M. M. buvo dviese. M. M. darbo kabinetas turbūt (duomenys neskelbtini) aukšte, apsaugos darbuotojas buvo pirmame aukšte. Dėl bendravimo su A. po įvykio, kai abu susirašinėjo, tai jis negali patvirtinti konkretaus konteksto, kas buvo rašyta, tai tikrai negalėjo būti susijęs SMS dėl įvykių su M. M. M. M. gali sugebėti, kad melagingai realizuoja savo planus, kai jam sakė, kad pridarys jam žalos ir t. t. (t. 2, b. l. 124-127).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. M. parodė, kad jo sesuo A. M. gyveno kartu su E. B. Pastarieji turi bendrą vaiką, gyveno viename bute. Pastarųjų santykiai pablogėjo ir išsiskyrė, kartu nebegyvena. Dėl įvairių priežasčių tarp sesers A. M. ir E. B. nuolat vyko žodiniai konfliktai, į kuriuos buvo įtraukiami jo senyvo amžiaus sunkiai sergantys tėvai. Sužinojus apie nuolatinius E. B. ir A. M. konfliktinius santykius, į kuriuos yra įtraukiami jo ir A. M. tėvai, o tai kenkė tėvų sveikatai, 2021 m. rugpjūčio 1 d. metu paskambino telefonu E. B. Pokalbio metu paprašė, kad pastarasis ir A. M. savo santykius spręstų tarpusavyje, kaip suaugę žmonės, į konfliktus neįtraukinėtų senyvo amžiaus sunkiai sergančių tėvų, nes tai kenkia jų sveikatai. Pasakė, kad abu suaugę žmonės ir gali gebėti išspręsti savo santykius ir problemas be konfliktų, kad nereikia į savo konfliktus įtraukinėti kitų žmonių. E. B. pokalbio metu pasiūlė jam tą pačią dieną susitikti ir pasikalbėti. Jis geranoriškai paaiškino, kad šiandien susitikti nebus galimybės, kadangi turi darbo reikalų ir darbe bus iki vėlumos. Pasiūlė susitikti ir aptarti visą tai kitą dieną. 2021 m. rugpjūčio 1 d. apie 18.30 val., į jo darbo vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atvyko sesers A. M. sugyventinis E. B., pasakė, kad nori su juo aptarti esamą situaciją dėl konfliktinių santykių su A. M. bei jo ir sesės tėvais. Kadangi E. B. atvyko į darbo vietą, pasiūlė apie tai pasikalbėti. Pokalbis įvyko jo kabinete (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastate, truko apie 30 minučių. Pokalbio metu E. B. darėsi irzlus bei agresyvus. Jis pasakė, kad suaugę žmonės turi kalbėtis ir spręsti savo iškilusias problemas bei nekišti niekuo dėtų asmenų, t. y. jo bei sesers ligotų tėvų, kurie į viską labai jautriai reaguoja, paaiškino E. B., kad nekeltų konfliktinių situacijų jo tėvų namuose. Tačiau, E. B. su agresija bei keiksmažodžiais atsistojo nuo kėdės ir puolė jį žaloti, naudoti fizinį smurtą. Jis niekuomet nebuvo susidūręs su tokia situacija bei žmogaus agresija, buvo labai išsigandęs bei pasimetęs, nežinojo, kaip tokioje situacijoje elgtis, todėl atsistojo ir paprašė liautis smurtauti ir žaloti. Jis ištiesė dešinę ranką į priekį, kad E. B. nesiartintų prie jo, nustotų smurtauti, kad išlaikyti saugų atstumą. Ištiesta ranka prisilietė E. B. prie kaklo ir krūties srities, kaip sakė tikslu išlaikyti saugų atstumą. Savo veiksmais E. B., mosikuodamas rankomis ir kojomis, pieštukine, kurią buvo paėmęs nuo stalo, padarė jam odos įbrėžimus ir nubrozdinimus dilbiuose ir blauzdų prekiniuose paviršiuose (kairėje čiurnoje). Išgirdęs triukšmą ir pamatęs E. B. veiksmus patalpose, buvęs darbuotojas L. J. atėjo ir liepė ramintis arba bus iškviesta policija. Kai buvo pasakyta, kad tuoj bus iškviesti policijos pareigūnai, E. B. apsiramino bei atsiprašinėjo, kad pasikarščiavo, kad smurtavo, nes nesusivaldė (t. 1, b. l. 45-48). Papildomai apklaustas nukentėjusysis M. M. parodė, kad prie savo ankstesnių parodymų nori papildyti, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d., apie 18:30 val., jo ofise, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, darbo kabinete E. B. pokalbio metu tapo agresyvus, atsistojo nuo kėdės ir jį puolė, sudavė dešines rankos delnu jam į kairę ranką bei kairės pusės veidą, po to su dešinė koja spyrė jam į kairę koją, po to M. M. atsistojo ištiesęs dešinę ranką, prisiliesdamas E. B. ties kaklo, krūtinės sritimi, kad pastarasis nesiartintų, tuo metu, kiek atsimena, E. B. jam sudavė su savo dešinės rankos kumščiu per dešinę ranką. Po to nuo stalo E. B. paėmė pieštukinę su kanceliariniais daiktais bei sudavė jam su pieštukine iki dviejų kartų per jo abi rankas, dalis kanceliarinių daiktų iškrito, paėmus pieštukinę. Vėliau E. B. metė į jį pieštukinę bei pataikė į krūtinę. Viskas vyko trumpą laiką ir labai chaotiškai. Nuo šių E. B. veiksmų jam buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie aprašyti teismo medicininėje išvadoje, jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata (t. 1, b. l. 49-52). Papildomai apklaustas nukentėjusysis M. M. parodė, kad prie savo ankstesnių parodymų nori papildyti, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.30 val. į jo darbo vietą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atvyko sesers A. M. sugyventinis E. B., pasakė, kad nori su juo aptarti esamą situaciją dėl konfliktinių santykių su A. M. bei jo ir sesės tėvais. Kadangi E. B. atvyko į darbo vietą, pasiūlė apie tai ir pasikalbėti. Pokalbis įvyko jo kabinete (duomenys neskelbtini), pastate, truko apie 30 minučių. Pokalbio metu E. B. darėsi irzlus bei agresyvus. Jis pasakė, kad suaugę žmonės turi kalbėtis ir spręsti savo iškilusias problemas bei nekišti niekuo dėtų asmenų, t. y. jo bei sesers ligotų tėvų, kurie į viską labai jautriai reaguoja, paaiškino E. B., kad nekeltų konfliktinių situacijų jo tėvų namuose. Tačiau E. B. su agresija bei keiksmažodžiais atsistojo nuo kėdės ir puolė jį žaloti, naudoti fizinį smurtą, t. y. sudavė dešinės rankos delnu jam į kairę ranką bei kairės pusės veidą, po to su dešinė koja spyrė jam į kairę koją, po to jis atsistojo ištiesė dešinę ranką, prisiliesdamas E. B. ties kaklo, krūtinės sritimi, kad pastarasis nesiartintų prie jo, tuo metu, kiek atsimena, E. B. jam sudavė su savo dešinės rankos kumščiu jam per dešinę ranką. Po to nuo stalo E. B. savo dešinė ranka paėmė pieštukinę su kanceliariniais daiktais bei sudavė jam su pieštukine iki dviejų kartų per jo abi rankas, dalis kanceliarinių daiktų iškrito pastarajam paėmus pieštukinę. Vėliau E. B. metė į jį pieštukinę bei pataikė į krūtinę. Viskas vyko trumpą laiką ir labai chaotiškai. Nuo šių E. B. bendrų veiksmų jam buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie aprašyti teismo medicininėje išvadoje. Šiuo metu negali tikslai nurodyti, nuo būtent kokių E. B. veiksmų jam buvo padaryti konkretus kūno sužalojimai, tačiau gali tvirtinti, kad visi sužalojimai yra padaryti nuo E. B. smurto naudojimo prieš jį. Jam skaudėjo iki savaitės laiko. Skausmo stiprumas buvo 10 balų iš 10. Nuo šių E. B. veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Jis niekuomet nebuvo susidūręs su tokia situacija bei žmogaus agresija, buvo labai išsigandęs bei pasimetęs, nežinojo, kaip tokioje situacijoje elgtis, todėl prašė liautis smurtauti ir žaloti. Išgirdęs triukšmą bei pamatęs smurtinius E. B. veiksmus, kitoje patalpoje buvęs darbuotojas L. J. atėjo ir E. B. liepė ramintis arba bus iškviesti policijos pareigūnai. Tada E. B. apsiramino bei atsiprašinėjo, kad pasikarščiavo, kad smurtavo, nes nesusivaldė. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos pareikš teisme (t. 2, b. l. 91-94).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis M. M. apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis, nustatyta, kad pastarajam padaryti odos įbrėžimai ir nubrozdinimai dilbiuose ir blauzdų prekiniuose paviršiuose, kairėje čiurnoje, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva dešinės blauzdos prekiniuose paviršiuose, kairėje čiurnoje, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva, dešinės blauzdos priekiniame – vidiniame paviršiuje. Odos įbrėžimai padaryti mažą kontaktuojantį paviršių ar / ir briauną turinčiu daiktu (daiktais), kiti sužalojimai – kietu buku ar / ir buką briauną turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieš 7-14 parų iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tyrimas pradėtas 2021 m. rugpjūčio 9 d. Skiltyje „įvykio aplinkybės“ nurodyta, kad tiriamasis paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), pažįstamas vyras apdraskė nagais rankas ir apspardė kojas. 2021 m. rugpjūčio 2 d. medicininės pagalbos kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pas šeimos gydytoją (t. 1, b. l. 29-33).

Daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. M. pateikė telefono žinučių susirašinėjimo tarp liudytojos A. M. ir įtariamojo E. B. nuotraukas („Screenshot“) (t. 2, b. l. 95-102).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. M. parodė, kad turi buvusį sugyventinį E. B., su kurio kartu gyveno apie 3 metus. Turi bendrą vaiką ir bendrą turtą, kotedžą, kuris pirktas su bendra paskola. Kotedžas priklauso per pusę kiekvienam. Abu dirbantys. Kažkur tai prieš metus tarp E. B. ir jos tėvų prasidėjo žodiniai konfliktai, kadangi E. B. dažnai ant jos ir vaiko rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Dėl E. B. nestabilios psichinės būsenos, naudojamo psichologinio ir fizinio smurto, tarp jos ir E. taip pat vyko nuolatiniai žodiniai konfliktai. E. nervų sistema yra silpna ir jos bet koks žodis E. nervina, pastarasis pradeda šaukti, keiktis. Vieną kartą buvo į ją metęs puoduką su karšta kava, tačiau nepataikė. E. vaiko akivaizdoje spardydavo duris, vaiko žaislus, su rankos kumščiu trenkdavo į sieną, dėl ko pradėdavo kraujuoti pastarojo ranka. Tokius veiksmus vertina kaip psichologinį ir fizinį smurtą. Ypač santykiai paaštrėjo 2021 m. liepos mėn.15 d., tą dieną ji su E. ir vaiku važiavo pas jos tėvus į (duomenys neskelbtini). Važiavimo metu su E. susikonfliktavo. Atvykus pas tėvus, E. su tėvais tai pat susipyko, įvyko konfliktas, nes E. vėl rėkė prie vaiko ant jos. E. ją žemino prie tėvų ir žemino pačius tėvus, E. nesivaldė. Jo tėvai užstojo ją, prašė valdytis bent vaiko akivaizdoje. E. nei jos, nei tėvų prašymų nepaisė, toliau elgėsi agresyviai. Po to E. išsikvietė savo motiną ir išvažiavo. Ji tuo metu pas tėvus buvo apie kelias savaitės. Toliau tarp jos, tėvų ir E. santykiai buvo įtempti. 2021 m. rugpjūčio 1 d. pas tėvus į (duomenys neskelbtini), kur buvo ji, atvyko jos brolis M. M. ir sužinojo visą situaciją, kuri įvyko tarp jos tėvų ir E. liepos mėn. 2021 m. rugpjūčio 1 d., apie 20.00 val., jam paskambino E., kuris lyg tai buvo neblaivus, pasakė, kad užpuolė jos brolį. Kokiu būdu nepasakė, vadino jos brolį bailiu, keikėsi. E. dar paprašė, kad ji broliui pasakytų, kad brolis į policija nesikreiptų, kad E. pats pasikarščiavo, nesusivaldė. Jautėsi iš balso, kad E. susijaudinęs, išsigandęs. Po to ji paskambino broliui, kuris pareiškė ketinsiąs kreiptis į policiją. Ji brolį įkalbėjo to nedaryti, kadangi E. yra jos vaiko tėvas, nenorėjo dar aštrinti konfliktų. Ką E. broliui padarė, jai nedetalizavo. Jos brolis nėra konfliktiškas ir niekada nenaudojo jokio smurto. Nuo to laiko santykiai su E. tarp jos ir šeimos narių nepagerėjo. E. jau kelis mėnesius su ja ir vaiku negyvena, vyksta faktinis skyrybų procesas, turto dalybos. Taip pat sprendžiami teisiniai klausimai dėl vaiko bendravimo, gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo. E. siekia turtinės naudos, reikalauja išpirkti pastarojo turto dalį, sumokėti pastarajam pinigus, nurodydamas, kad tuomet atsiims pareiškimą dėl brolio, kurį nepagrįstai apkaltino. Ji tai supranta kaip turto prievartavimą ir manipuliavimą. Dėl šių nesutarimų, kylančių su E., jos tėvai jaudinosi, dėl ko 2022 m. sausio mėn. jos mama patyrė (duomenys neskelbtini), tėtis skundžiasi silpna sveikata, sutrikusiu (duomenys neskelbtini). Be to, 2021 m. jos tėvas išgyvendamas dėl jos ir E. santykių, patyrė (duomenys neskelbtini). Pranešta vaikų teisių specialistams, kad E. rėkė ant vaiko. Kada ir kaip jos brolis bendravo su E. tiksliai negali pasakyti (t. 1, b. l. 89-92).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. J. parodė, kad turi buvusį bendradarbį ir pažįstamą M. M., kurį pažįsta apie 10 metų. Apie 2022 m. rugpjūčio 1 d. įvykį gali pasakyti, kiek atsimena, kad jo ir M. M. įmonės tuo metu ir iki šiol yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte. Jo ofisas yra praktiškai vienoje vietoje su M. M. ofisu. Atsimena, kad tai buvo sekmadienis. Tą dieną apie 18:00 val. buvo su M. M., susitarė, kad susitiks darbe ir aptars reikalus apie tolimesnius darbus. Tuo metu abu buvo patalpose, posėdžių salėje, kai prie tos salės įėjimo pasirodė apie (duomenys neskelbtini) metų vyras, iš veido bruožų pastarąjį galėtų atpažinti. Šis vyras atėjo greitu žingsniu, kažką pasakė, jam pasirodė, kad vyras yra kažkoks neadekvatus, susijaudinęs, ganėtinai agresyvus, kažką dar užrėkė. Šį vyrą matė pirmą kartą, pastarasis jam nepažįstamas iki šiol. Tada M. M. atsistojo, pasakė jam, kad tuoj eis pasikalbėti su tuo vyru ir išėjo iš salės prie to vyro, į koridorių. Šis vyras nuėjo į M. M. kabinetą, o M. M. nuėjo vyrui iš paskos. Jis toliau sėdėjo, laukė M. M., tačiau neužilgo išgirdo iš M. M. kabinėto vyriško balso keiksmus, tai buvo ne M. M. balsas, buvo žodžiai „asilas“, „durnius“. Atstumas tarp patalpų gal yra 3 metrai. Jis išėjo į koridorių ir pradėjo žiūrėti į M. M. kabinetą. Pamatė, kad prie stalo nugara į jį sėdi tas vyras, M. M. iš dešinio šono, ir M. M. sėdi prie stalo savo vietoje. Tuo metu vyras su ranka, ar rankomis nustūmė krūvelę popieriaus, kuri gulėjo ant stalo į M. M. pusę ir popieriai nulėkė į M. M. Tuo metu vyras staigiai atsistojo ir abejomis savo rankomis, sugriebė M. M. už rankų. Atrodo, prieš tai su dešine koja buvo spyris į M. M. pusę. Jis tuo metu dar stebėjo, kas vyksta. Tada pamatė, kad atsistojo M. M., ištiesė savo rankas ir bandė atstumti šį vyrą nuo savęs. Ant stalo stovėjo įvairių rašymo ir kanceliarijos daiktų. Tuo metu įvyko sumaištis, viskas vyko labai greitai, abu mosikavo rankomis, matė, kad nuo stalo nulekia rašymo ir kanceliarijos daiktai, kiti įvairūs popieriai, aplankai ir t. t. Tada jis įėjo, paklausė, ką vyrai daro. M. M. stovėjo ramiai, ištiestomis rankomis laikė atstumą, o tas vyras dar rankomis mosikavo. Dar pasakė apsiraminti tam vyrui, nes iškvies policiją. Tada tas vyras atsisėdo, o jis išėjo. Viskas kaip ir baigėsi, girdėjo, kad vyrai ramiai bendrauja. Prieš tai, abu vyrai buvo įsiaudrinę, nes nepažįstamas vyras puldavo M. M., o pastarasis tikrai gynėsi, tai buvo matyti iš abiejų vyrų veiksmų. Už gal 2 min. vyras išėjo, o pas jį atėjo M. M., kuris pasakė, kad tai pastarojo sesers vyras, su kurio vyksta įvairūs šeimyniniai konfliktai, nes labai konfliktiškas žmogus, terorizuoja ir seserį, ir patį, ir tėvus ( t. 2, b. l. 79-82).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokole nurodyta, kad pagal nuotraukas liudytojas L. J. atpažino E. B. kaip asmenį (protokole nurodytas asmuo Nr. 3), kuris dalyvavo jo apklausoje aptartame įvykyje – puolė pažįstamą M. M. ir smurtavo prieš pastarąjį. Atpažino pagal plaukų formą, veido bruožus (t. 2, b. l. 83-90).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. U. parodė, kad nuo 2016 metų dirba apsaugos darbuotoju (duomenys neskelbtini) pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Jo postas yra pirmame aukšte, tačiau prireikus gali apžiūrėti bet kokį aukštą. Pats pastatas yra (duomenys neskelbtini) aukštų. Į aukštus galima patekti tik liftu, laiptai yra uždaryti. Pirmame išorinėje pastato dalyje, pirmame aukšte ir kiekviename aukšte prie lifto yra vaizdo stebėjimo kameros. Gali pasakyti, kad niekada per jo pamainas nebuvo kokio įvykio, kad būtu kalbama apie muštynės, smurtą ar sumuštus žmonės. Apie tai būtų iš karto pranešta, jų įmonei ir policijai. Šiame pastate dirbti yra ramu, jokių įvykių susijusiu su muštynėmis nebuvo. Tikrai niekada niekas prie jo nebuvo priėjęs iš pastato darbuotojų, ar pašalinių žmonių ir pranešęs, jog buvo sumuštas, ar rodytų jam sužalojimus. Vizualiai jis gal M. M. ir pažįsta, tačiau asmeniškai ne. Su pastato darbuotojais bendrauja tik darbiniais klausimais. E. B. nepažįsta. Šiame pastate dirba apie (duomenys neskelbtini) žmonių ir visų vizualiai nepažįsta, nesakant apie asmens duomenis (t. 2, b. l. 111-114).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – kabinetas, esantis (duomenys neskelbtini) pastate, (duomenys neskelbtini) aukšte. Kabineto viduryje matyti du stalai, kurie sustatyti „T“ raidės forma. Ant stalo matomas monitorius, kompiuteris, dokumentai, skaičiuotuvas, kiti kanceliariniai daiktai. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Reikšmingų tyrimui daiktų bei pėdsakų neaptikta (t. 1, b. l. 34-41).

BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 2 d. pagalbos centre gautas (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugytojos pranešimas, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. 00:39 val., į gydymo įstaigą kreipėsi E. B., kuriam diagnozuotas gerklės sumušimas. Paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d., apie 18:00 val., (duomenys neskelbtini), smaugė pažįstamas asmuo (t. 1, b. l. 67-71).

BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 2 d. pagalbos centre gautas M. M. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas asmuo E. apie 22:00 val. įvykus konfliktui pranešėjui apdraskė ranką. GMP nereikalingas. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2021 m. rugpjūčio 2 d. 02:48 val. (t. 1, b. l. 72-73).

Akistatos metu apklausti asmenys – E. B. ir M. M., liko prie savo parodymų duotų apklausų metu (t. 2, b. l. 135-137).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Taigi, ši veika objektyviai gali pasireikšti alternatyviais kaltininko veiksmais mušimu, ar kitokiu smurtavimu. Kitas objektyvusis šios veikos požymis – padariniai, minimo straipsnio dispozicijoje taip pat išdėstyti kaip alternatyvūs, t. y. padariniai gali pasireikšti fiziniu skausmu arba nežymiu sužalojimu, ar susargdinimu trumpam. Be to, būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių. Subjektyvioji šio nusikaltimo pusė pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Šioje byloje E. B. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ne fizinio skausmo sukėlimu, o nežymiu M. M. sveikatos sutrikdymu (pagal straipsnio dispoziciją nežymiu sužalojimu), kurį jis padarė kitaip smurtaudamas (kaltinime nurodytais veiksmais). Būtent šie objektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai turi būti neginčijamai įrodyti pripažįstant kaltinamąjį E. B. kaltu.

Baudžiamojo proceso įstatymai reikalauja inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtį pagrįsti neginčijamais įrodymais, todėl apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytą nusikalstamą veiką, byloje privalo nustatyti šios veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Išvados, kurių nėra galimybės pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, t. y. kurios grindžiamos iš esmės tik prielaidomis, negali būti pripažįstamos pagrįstomis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251-478/2020).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aptarta, kad, aiškinant in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes. Pažymėtina ir tai, kad abejonių pašalinimo būdas yra ne tik remiantis BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021).

Teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat tokie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK nustatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios jis yra kaltinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-175-696/2017, 2K-99-895/2019).

Baudžiamojo proceso įstatymo normos (BPK 44 straipsnio 6 dalis) draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (kasacinė nutartis Nr. 2K-25-628/2021).

BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis, o taip pat nekaltumo prezumpcijos principas įpareigoja ikiteisminio tyrimo subjektus surinkti įrodymus ne tik apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau procesinio įstatymo leistinais įrodymais pagrįsti ir konkretaus asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad dėl kaltinamajam inkriminuotų konkrečių jo atliktų veiksmų turi būti surenkami neginčijami ir pakankami įrodymai. Galutiniame procesiniame sprendime teismas įrodymų pakankamumo aspektu vertina, ar jų (įrodymų) pakanka, kad būtų galima daryti neginčijamą išvadą, jog būtent kaltinamasis atliko konkrečius kaltinime inkriminuotus veiksmus. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesuderinamas su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.

Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl kai kurių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių ir nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo, dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės bei įrodymų visumos pakankamumo kaltinamojo E. B. kaltei konstatuoti. Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos faktinių aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, todėl nagrinėjamu atveju, remiantis kasacinio teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-628/2021), būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo principu ir kaltinamasis E. B. turi būti išteisintas. Tokį teismo vertinimą pagrindžia žemiau nurodytos aplinkybės ir argumentai.

Nagrinėjamoje byloje aplinkybę, kad M. M. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esantys objektyvūs bylos duomenys, t. y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Specialisto išvada). Taigi, aplinkybė, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, yra patvirtina byloje esančiais įrodymais, tačiau aplinkybę, jog šį sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė būtent kaltinamasis E. B. nurodo tik nukentėjusysis M. M. ir jo pažįstamas, ilgalaikis verslo partneris liudytojas L. J. Tuo tarpu, kaltinamasis nurodė, kad nesudavė jokių smūgių nukentėjusiajam. Taigi, šioje byloje pagrindiniai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybę, kad E. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra prieštaringi nukentėjusiojo ir jo pažįstamo, ilgalaikio verslo partnerio bei kaltinamojo parodymai. Esant tokiai situacijai, teismas privalo itin atidžiai vertinti parodymus, tikrinti, kurie iš jų yra nuoseklūs, patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga, o kurie – atmestini.

Kaltinamasis E. B. viso proceso metu tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tik teisiamojo posėdžio metu, laikėsi pozicijos, jog prieš nukentėjusįjį fizinio smurto nevartojo, jokių smūgių jam nesudavė, priešingai – fizinį smurtą naudojo kaltinamasis. Kaltinamasis prisiminė, jog 2021 m. rugpjūčio 1 d. A. brolis M. M. paskambino ir pakvietė užsukti pasikalbėti į jo nuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atvyko apie 18:00 val., susitiko pastato (duomenys neskelbtini) aukšte, kaip buvo nurodęs. Nusivedęs jį į savo kabinetą, M. M. užrakino duris ir paklausė, kas įvyko 2021 m. liepos 16 d. Paaiškino situaciją ir sulaukė pykčio priepuolio – už jį tikriausiai du kartus masyvesnis vyras ėmė rėkti neadekvačias nesąmones. M. M. pasakė jam, kad yra svarbus žmogus, kad „varto milijonus“, todėl teisėsauga nebaisi ir nieko padaryti negali. M. M. paėmė į ranką nešiojamą kompiuterį ir priartėjo prie jo per labai nedidelį atstumą. Pastarasis pasakė, kad „nori tau snukį sudaužysiu“. Tuo metu jis sėdėjo ant kėdės. M. M. kompiuteriu mosikavo jam prie veido. Po kiek laiko pastarasis padėjo kompiuterį ir priėjo prie jo iš priekio. Dešine ranka griebė jam už gerklės ir labai stipriai suspaudė. M. M. masė praktiškai dvigubai didesnė negu jo. Kai M. M. suspaudė jam gerklę, jis pajuto fizinį skausmą. Jam trūko oro. Jam buvo sunku kvėpuoti. Kiek tai vyko dabar pasakyti negali. Po kiek laiko M. M. paleido jo kaklą. Dar buvo pasakyta frazė, kad „tuoj va trenks į sieną arba išdauš langą ir praneš, kad atėjo ir pastarąjį užpuolė“. Viso pokalbio metu stengėsi išlikti ramiu, nes žinojo, jog pasipriešinimas šioje situacijoje būtų bevertis vien dėl dvigubo svorio kategorijos skirtumo, o žmogus, su kuriuo turi reikalą – itin riboto adekvatumo. Nuoširdžiai bijojo dėl savo gyvybės ir maksimaliomis pastangomis stengėsi išlaikyti ramybę bei diplomatiją. Galiausiai jam buvo suteikta galimybė palikti patalpas. Telefonu pranešė A. apie įvykį. Būdamas šoko būsenoje, klaidingai manė, jog pavyks išaiškinti tai, jog buvo klaidingai apkaltintas. Po šio pokalbio su A. iš karto paskambino M. M., pasakė, kad kreipsis į policiją, jog pastarasis jį užpuolė, grasino ir smaugė. Pasakė, kad turi visų įvykių garso įrašus, nors įrašų neturėjo. M. M. pasiūlė dar susitikt ir jam grįžti į pastarojo darbo vietą. Jis atsakė, kad negrįš, atsakė, kad galima pakalbėti lauke, kur yra kameros. Tada M. M. išėjo į lauką, pasakė, kad daugiau nesmurtaus, pripažino, kad peržengtos ribos. Tada jis sutiko grįžti į M. M. darbo vietą, eidami abu prasilenkė su pastato apsaugos darbuotojų, tuo pačiu. M. M. priėjo prie apsaugos darbuotojo ir kažką pastarajam pasakė. Po to abu grįžo į M. M. darbo vietą, pokalbis buvo jau taikesnis. M. M. durys šį kartą nebuvo užrakintos, o pirmame pokalbyje M. M. užrakino duris. Jis norėjo išspręsti konfliktą taikiai. M. M. buvo piktas, pastarajam atrodė, kad jis negražiai bendrauja su pastarojo tėvais, nors jis visą laiką bendravo taikiai. M. M. vis tiek jam sakė subtilesnius grasinimus, pridarys jam žalos, turi plačių ribų. Tą kartą jokio smurto nebuvo. Daug šnekėjo apie M. M. šeimą, apie santykius su jo tėvais. Pokalbis buvo apie santykius, jo verslus, apsauginius, (duomenys neskelbtini) su ginklais. Praeitų įvykių kontekste, kaltinamasis tai interpretavo kaip spaudimą. Jo manymu, tai buvo tikslas įbauginti, kad jis elgtųsi, kaip jis norėtų. Po ko jis išėjo iš to pastato. M. M. tuo metu buvo su trumpais marškinėliais, tačiau ant pastarojo rankų nematė jokių sužalojimų. Nebuvo jokių sužalojimų, kurie yra įtarime ir iš viso nebuvo jokių matyti. Grįžęs namo pajautė, kad sunku kvėpuoti, todėl susisiekė su mama, kuri nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jautė skausmą kaklo, trachėjos srityje. Atlikus tyrimą, grubių pažeidimų nenustatyta. Pas medikus (į (duomenys neskelbtini) ligoninę) kreipėsi tą pačią dieną. Po to įvykio į teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Nesikreipė su pareiškimu ir į policiją. Jis patikėjo M. M. pažadais ir pamanė, kad situacija nepasikartos. Po šių įvykių labai pašlijo jų santykiai su A., dėl ko nusprendė skirtis.

Tuo tarpu priešingos pozicijos proceso metu laikėsi nukentėjusysis M. M. bei liudytojas L. J. Visgi pažymėtina, jog šių asmenų parodymai proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad kaltinamasis, atsistojęs nuo kėdės, sudavė smūgius kumščiais į nukentėjusiojo veidą (žandą), rankas, su pieštukine atliko smurtinius veiksmus į jo abi rankas. Tuo tarpu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustas liudytojas L. J. nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes, t. y. liudytojas teigė, jog matė visą konfliktą iš toliau (apie 3 metrų atstumu) iš posėdžių salės pro stiklines nukentėjusiojo kabineto sienas, tačiau negalėjo pasakyti, ar kaltinamasis laikė kokį nors daiktą rankose. Kartu pažymėtina, jog šių asmenų parodymai išsiskyrė ir dėl to, kaip buvo neva naudojamas fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. priešingai nei nukentėjusysis parodė, liudytojas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog kaltinamasis atsistojo ir pačiupo nukentėjusįjį už rankų, po to nukentėjusysis ir kaltinamasis mosikavo rankomis, matė, kaip nuo stalo lekia rašymo ir kanceliarijos daiktai, tačiau neužsiminė, apie jokius kaltinamojo smūgius kumščiais nukentėjusiojo atžvilgiu, net ir matydamas visą konfliktą. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kai L. J. įėjo į kabinetą ir pasakė liautis, kaltinamasis natūraliai atsitraukė ir liovėsi, taip pat pažymėjo, kad tą akimirką, nukentėjusysis ir kaltinamasis jau buvo atsiraukę vienas nuo kito. Liudytojas L. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vos tik jam įėjus į kabinetą, asmenys ramiai atsisėdo ir išėjo. Visgi, tokie liudytojo parodymai prieštarauja anksčiau jo paties bei nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams – liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad šiam įėjus į kabinetą, M. M. stovėjo ramiai, ištiestomis rankomis laikė atstumą, o kaltinamasis vis dar rankomis mosikavo, kol šis antrą kartą nepasakė „apsiraminti“. Akcentuotina ir tai, jog nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo susitikęs tą dieną su L. J., tačiau toliau duodamas parodymus, negalėjo pasakyti, kaip tiksliai liudytojas atsirado, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad liudytojas, kaip buvęs darbuotojas, būdamas patalpose, atėjo ir liepė ramintis. Tuo tarpu liudytojas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, pateikė detalesnę, tačiau vis dėlto prieštaraujančią savo paties parodymams, savo buvimo ofise priežastį – nukentėjusysis ir liudytojas yra verslo partneriai virš 10 metų, anksčiau sėdėdavo viename ofise, susitikdavo sekmadieniais, o dėl 2021 m. rugpjūčio 1 d. įvykio, nurodė, kad atėjo su M. M. susitikti po pietų ir kaip visada pasikalbėti posėdžių salėje dėl tolimesnių verslo planų, nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu jokio bendro verslo su M. M. neturėjo. Pažymėtina, jog nukentėjusysis teigė, jog po kaltinamojo panaudoto fizinio smurto, jautė fizinį skausmą, kurį įvertino 10 iš 10 skausmo balų skalėje, buvo labai išsigandęs ir pasimetęs, rankos ir kojos buvo apdraskytos, buvo nedarbingas, teko atšaukti susitikimus. Visgi liudytojas L. J. nurodė, kad kai vyrai išsiskyrė, liudytojas girdėjo, kad vyrai ramiai bendrauja, nors prieš tai buvo abu įsiaudrinę. Liudytojas taip pat pažymėjo, jog už kelių minučių kaltinamasis išėjo, ir M. M. grįžo pas liudytoją. Liudytojas atkreipė dėmesį, jog nematė jokių sužalojimų ar kraujo ant M. M., kiek pamena, jokių susitikimų su juo atšaukęs nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog Specialisto išvadoje, kurioje konstatuoti M. M. patirti sužalojimai, nėra užfiksuota nieko apie tai, kad jam būtų sužalotas veidas / žandas. Galiausiai, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas, parodė, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko 2021 m. rugpjūčio 1 d., apie 18:00-18:30 val., tačiau nukentėjusysis apie neva įvykusį konfliktą policijai skambučiu pranešė tik 2021 m. rugpjūčio 2 d. 02:52 val., o jo pokalbio metu, nurodė, kad konfliktas tarp E. B. ir nukentėjusiojo M. M. įvyko 22:00 val., taip pat skambučio metu atsisakė greitosios medicinos pagalbos. Taigi, iš to, kas aptarta, akivaizdu, kad E. B. kaltinantys inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu asmenų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

Be to, pažymėtina ir tai, jog liudytojas apsaugos darbuotojas R. U. nurodė, jog niekada nebuvo įvykio, susijusio su grumtynėmis ar muštynėmis, taip pat, nėra buvę, kad kažkas būtų pranešęs, jog buvo sumuštas ar rodytų sužalojimus.

Teismo abejones dėl nukentėjusiojo M. M. parodymų patikimumo pagilina ir tai, jog nepaisant to, kad M. M. jautus itin stiprų skausmą (jam pačiam įvertinus skausmo intensyvumą 10 iš 10 balų), greitoji medicinos pagalba po įvykio nebuvo kviečiama, o pranešus apie įvykį policijai, jos buvo atsisakyta.

Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis viso proceso metu davė nenuoseklius ir proceso eigoje kintančius parodymus bei į tai, kad nukentėjusiojo parodymus dėl neva E. B. jo atžvilgiu vartoto fizinio smurto patvirtinta tik jo paties ilgamečio verslo partnerio, liudytojo L. J., parodymai, tačiau šio liudytojo parodymai dėl konflikto eigos ir aplinkybių kartu ir prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl šių asmenų parodymų objektyvumo ir patikimumo.

Pažymėtina ir tai, jog tiek nukentėjusysis M. M., tiek liudytojas L. J., parodė, kad kaltinamasis įvykio metu buvo tam tikros būsenos, neadekvatus, jo judesiai atrodė keisti. Visgi, byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis įvykio metu būtų buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis E. B. nėra gydytas VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nesikreipė į Respublikinį priklausomybės ligų centrą per penkių metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo.

Nevertintini ir liudytojos A. M., kuri yra buvusi kaltinamojo E. B. sugyventinė (įvykio metu – 2021 m. rugpjūčio 1 d., sugyventinė), parodymai, kadangi įvykio aplinkybės jai buvo žinomos tik iš nukentėjusiojo skambučio bei brolio M. M. pasakojimų, pati įvykio nematė ir šalia nebuvo. Be to, pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog įvykio metu tarp kaltinamojo E. B. ir nukentėjusiojo M. M., liudytojos A. M. ir jų tėvų, buvo susiklostę įtempti konfliktiniai santykiai dėl turto pasidalinimo būdo, bendravimo su vaiku tvarkos, gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimų. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. pasinaudojo savo teise ir parodymų nedavė. Kaip jau minėta, asmenų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Darytina išvada, kad liudytojos A. M. parodymai nėra nuoseklūs, logiški, neatspindi realių įvykio aplinkybių, tai tik siekis įtikti broliui, jį palaikyti.

Įvertinus aukščiau išdėstytus nukentėjusiojo M. M. ir jo ilgamečio verslo partnerio liudytojo L. J. parodymų prieštaravimus, jų nenuoseklumą, taip pat byloje susiklosčiusi įvykių seka, liudytojos A. M. parodymų nepatikimumo faktą, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo šeimos konflikto metu buvo susiklostę įtempti santykiai, teismas sprendžia, kad tai nesudaro pagrindo teigti, jog kaltinimas E. B. atžvilgiu pasitvirtino. Juo labiau, kad tokių nukentėjusiojo M. M. ir liudytojų L. J. bei A. M. parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog, nors į baudžiamąją bylą yra pateikta Specialisto išvada, kuria konstatuoti M. M. sužalojimai, tačiau šioje išvadoje nurodoma ir tai, jog nukentėjusysis patyrė išvadoje nurodytus sužalojimus 7-14 parų laikotarpyje, nors konfliktas tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo įvyko 2021 m. rugpjūčio 1 d., kai tuo tarpu tyrimas atliktas ir Specialisto išvada pateikta 2021 m. rugpjūčio 9 d., todėl nukentėjusiojo sužalojimai galėjo būti patirti tiek prieš, tiek po įvykio. Įvertinus tai, jog nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nebūtinai E. B., teismas sprendžia, jog Specialisto išvada, nesant kitų objektyviai E. B. kaltę pagrindžiančių įrodymų, taip pat negali būti pagrindas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad M. M. 2021 m. rugpjūčio 9 d. Specialisto išvadoje diagnozuoti sužalojimai buvo padaryti būtent kaltinamojo E. B. veiksmais, o nuosprendis negali būti grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamasis E. B. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam kardomosios priemonės paskirtos nebuvo, jos neskirtinos ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo M. M. byloje pareikštas civilinis ieškinys, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliktinas nenagrinėtu.

Taip pat buvo prašoma priteisti iš kaltinamojo E. B. 3 146 Eur bylinėjimosi išlaidas. BPK 105 straipsnio 5 dalis numatyta, kad tuomet, kai byla nutraukiama ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi E. B. nuosprendžiu yra išteisinamas, M. M. atstovo advokato prašymas priteisti proceso išlaidas, atmestinas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, kuris saugomas voke prie baudžiamosios bylos trečiojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam E. B. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

M. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.

M. M. atstovo advokato Ramūno Mikulsko prašymą priteisti proceso išlaidas atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, saugomą voke prie baudžiamosios bylos trečiojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Virgailienė Mečkauskienė