Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-31 · Civilinė byla Nr. 2A-534-657/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-10-28Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-31Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-31
Bylos Nr.
2A-534-657/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10245-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Atsakovas
R. A., A. G., L. L., L. Š., V. S., R. B., A. P.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“
Trečiasis asmuo
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Jurgita Spaičienė
Civilinė byla Nr. 2A-534-657/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10245-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.2.; 2.3.2.9.1.; 3.3.1.13.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. A., A. G., L. L., L. Š., V. S., A. P. atstovaujamų advokatės Jurgitos Spaičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9166-375/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį “ ieškinį atsakovams R. A., A. G., V. S., R. B., L. L., A. P., L. Š., tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, UAB „Žibintas“, UAB „PK projektavimų biuras“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Žaidas“ kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinį prašė priteisti iš atsakovų skolą už stogo remonto projekto parengimą bei bylinėjimosi išlaidas (T.6, b.l. 118-122). Nurodė, kad ieškovė name, esančiame (duomenys neskelbtini), teikė savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovai proporcingai savo daliai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Be to, atsakovai A. G., V. S., A. P. laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. nemokėjo mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, todėl susidarė įsiskolinimai. Esant prastai namo stogo būklei, ieškovė užsakė administruojamo namo stogo remonto projektą, kuris buvo būtinas prieš atliekant stogo remonto darbus. Atsakovai už parengtą projektą ir suteiktas administravimo paslaugas su ieškove neatsiskaitė, į pranešimus nereagavo.

Atsakovai, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 118-119; T.2, b.l. 29, 82). Nurodė, kad ieškovė prieš sudarydama projektavimo darbų sutartį, tinkamai neužfiksavo visų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų pažeidimų, todėl negalima patikrinti jų realumo. Ekspertizių aktuose nenustatyta, kad stogo būklė netenkina Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 reikalavimų. Kritinė stogo būklė, avarijos grėsmė nenustatyta, todėl ieškovės atlikti projektavimo darbai nebuvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Ieškovė neįrodė, kad ji privalėjo imtis neatidėliotinų veiksmų ir savo iniciatyva spręsti dėl stogo keitimo projektavimo darbų, tame tarpe ir dėl darbų kainos, negavusi gyventojų sutikimo. Be to, ieškovė pažeidė projektavimo darbų pirkimo procedūrą. Projektavimo darbų pirkimo konkursas faktiškai nebuvo atliktas, o ieškovė projektavimo darbų sutartį siekė sudaryti ne su geriausią kainos ir kokybės santykį pasiūliusiu asmeniu, o konkrečiai su UAB „Žibintas“. Ieškovės teiginiai, kad gyventojai buvo pasyvūs ir ignoravo ieškovės siūlomus rangovus, yra nepagrįsti. Prieš pasirašant 2011-05-11 projektavimo darbų sutartį su UAB „Žibintas“, ieškovė neorganizavo nei savininkų susirinkimo, nei jų balsavimo raštu, atsakovai, kaip butų savininkai, nebuvo informuoti apie numatomus namo bendrojo naudojimo objektų projektavimo darbus, jų kainas. Projektavimo darbų pirkimo procedūros nesilaikymas pažeidė patalpų savininkų, kaip naudos gavėjų, interesus. Projektavimo darbų sutarties kaina 3 kartus viršija rangovo UAB „Žibintas“ subrangovui UAB „PK Projektavimo biuras“ mokėtiną kainą už supaprastinto projekto parengimą, todėl negali būti laikoma protinga UAB „Žaidas“ atliktų darbų kaina. Ieškovė privalėjo mažinti 2011-05-11 projektavimo darbų sutartyje nustatytą bendrą 4.719,00 Lt su PVM kainą už techninio projekto parengimą, nes rangovė UAB „Žibintas“ neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir parengė ne techninį projektą, o supaprastintą projektą, kurių stadija - projektiniai sprendiniai. Nors gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), sudaro 4 objektai projektavimo darbų sutartis sudaryta tik dėl stogo ir fasado karnizų išsaugojimo remonto darbų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) techninio projekto parengimo. Be to, neaišku, kokiu pagrindu administratorius projekto parengimo išlaidas paskirstė ir reikalavimą priteisti išlaidas už projekto parengimą reiškia ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams. UAB „PK Projektavimo biuras“ 2011-06-06 projektiniai sprendiniai neatitinka supaprastintam projektui keliamų reikalavimų. Rangos darbai, už kuriuos ieškovė reikalauja atlyginimo, turi būti užsakovui žinomi ir jam perduodami pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus, nes tik priėmus darbus atsiranda užsakovo prievolė atlyginti už atliktą darbą, tuo tarpu ginčo projekto ieškovė nei atsakovams, nei bendrijai neperdavė, todėl neįgijo teisės reikalauti sumokėti už projekto parengimą.

Trečiasis asmens UAB „Žibintas“ su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovų skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (T.7, b.l. 81-94). Teismas konstatavo, kadangi minėtas pastatas yra valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės – Kauno senamiesčio sudėtinė dalis, vadovaujantis reglamentu STR1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ šiam pastatui projektas ir rašytiniai pritarimai yra privalomi. Atmestinas atsakovų argumentas, susijęs su projekto kokybe ir trūkumais, kadangi jam yra pritarta tiek savivaldybės, tiek Kultūros paveldo departamento atstovų parašais, kaip atitinkančiam nustatytus reikalavimus. Tai patvirtino ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2015-06-02 rašte Nr.70-2-1442 bei Kultūros paveldo departamentas 2015-06-16 rašte, nurodydamas, kad projektas parengtas laikantis paveldosaugos reikalavimų. Byloje esantys 2011-05-13, 2012-05-15 statinio apžiūros aktai, stogo sienų konstrukcijų dalinės ekspertizės 2009-02-02 Nr. 09-07 ir 2010-05-11 Nr. 10-36 aktai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2010-04-23 raštas, Kauno miesto savivaldybės 2011-10-17 statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 60-18-175, kuriame savivaldybė pareikalavo ieškovės skubiai organizuoti ir vykdyti patikrinimo metu pastebėtų defektų pašalinimo darbus, patvirtina, kad ginčo pastato stogas neatitiko privalomųjų STR 2.05.02:2008 reikalavimų, STR 2.01.01 (1):2005 ir STR 1.12.01:2004 reikalavimų, kadangi buvo pažeisti esminiai statinio reikalavimai – mechaninis patvarumas ir pastovumas, reikalavimai išlaikyti gyvenamųjų namų inžinerinių sistemų savybes, užtikrinti statinio konstrukcijų techninę būklę, kad ji nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Teismas konstatavo, kad ieškovės patirtos išlaidos susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė siekė gauti gyventojų pritarimą – nustačiusi, kad stogo būklė neatitinka privalomų reikalavimų, iniciavo gyventojų susirinkimus dėl stogo remonto darbų, tačiau jie neįvykdavo. Nors gyventojai nesirinko į administratoriaus organizuojamus susirinkimus, susijusius su stogo remonto darbais, tačiau gavę sąskaitas, kuriose nurodyta apmokėti ir už projektavimo darbus, vyko pas administratorių aiškintis šių aplinkybių, gavo projektą elektroniniu paštu, rašė pretenziją. Teismas darė išvadą, kad ieškovė prašo priteisti sumas už projektavimo darbus, kurie buvo perduoti tiek atsakovams, tiek bendrijai. Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad projektavimo darbų pirkimo procedūros nesilaikymas pažeidė patalpų savininkų interesus, yra teisiškai nereikšminga, nes atsakovai nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Atmestinas kaip nepagrįstas ir atsakovų argumentas dėl buvusių susitarimų ir skirtingų sutarčių kainų, kadangi šalys yra laisvos sudaryti sutartis, o kol jos nenuginčytos, tol yra galiojančios ir turi būti vykdomos. Bylos medžiaga rodo, kad ieškovė klausimą dėl stogo kėlė ilgą laiką ir pastoviai, tačiau patys atsakovai nebuvo aktyvūs, nereagavo į skelbtas apklausas, siūlymus dalyvauti konkurse, pasirinkti projekto rengėją, į ieškovės organizuojamus susirinkimus, o tik gavę sąskaitas su įtraukta darbų projekto kaina pareiškė pretenziją. Administratorius savo prievoles vykdė apdairiai, sąžiningai ir naudos gavėjų interesais, priešingų pagrįstų duomenų byloje nepateikta, todėl šioje dalyje reikalavimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas. Bylą ieškinio reikalavimų dalyje iš atsakovų A. P., A. G., V. S. priteisti už suteiktas administravimo paslaugas teismas nutraukė, kadangi Kauno apylinkės teismas 2014-05-26 sprendimu šį reikalavimą jau išsprendė ir sprendimas šioje dalyje yra įsiteisėjęs. Prievolės nebuvo įvykdytos laiku, todėl ieškinio reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintini. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas paskirstė mokėtinas bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai teismo šioje byloje turėtas šalių bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai R. A., A. G., L. L., L. Š., V. S., A. P. atstovaujami advokatės Jurgitos Spaičienės apeliaciniame skunde prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą dalyje dėl skolos už projektavimo darbus iš apeliantų priteisimo panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį atmesti (T.7, b.l. 110-120). Apeliantų nesutikimas su sprendimo argumentais grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas netinkamai ištyrė bei vertino įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), objekto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogas neatitiko privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovų nurodytos aplinkybės, kad gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), sudaro 4 skirtingi objektai, o ieškovė sudariusi projektavimo darbų sutartį dėl 1 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), objekto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų, nepateikė jokių pagrįstų duomenų, jog šio objekto stogas neatitiko privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų.

Teismas netinkamai ištyrė ir vertino įrodymus, spręsdamas, kad ieškovė projektavimo darbus perdavė tiek atsakovams, tiek trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovai gavo projektą elektroniniu paštu. Ginčo projekto ieškovė nei atsakovams, nei bendrijai neperdavė, todėl ji neįgijo teisės reikalauti sumokėti už projekto parengimą. Gyventojams pareiškus rašytinę pretenziją, ieškovė sąskaitose už 2012 m. kovo mėnesį minusavo reikalaujamas sumas už projekto parengimą.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė savo prievoles vykdė apdairiai, sąžiningai ir naudos gavėjų interesais. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad rangovas UAB „Žibintas“ projektavimo darbams atlikti parinktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog organizavo rangovų apklausą, nustatyta tvarka informavo gyventojus apie projektavimo darbus, jų apimtį, kainas, atlikimo terminus, darbų rangovą ir/ar subrangovą. Sprendimus turėjo būti priimtas savininkų balsų dauguma. Tai, kad projektavimo darbų pirkimo procedūra buvo pradėta pažeidžiant butų ir kitų patalpų savininkų teises, sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad projektavimo darbų pirkimo procedūros nesilaikymas pažeidė patalpų savininkų, kaip naudos gavėjų, interesus. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad 2011-05-11 projektavimo darbų sutarties Nr. 22/2011 1 punkte nurodyta, kad „Projektas“ reiškia stogo ir fasado karnizų išsaugojimo remonto darbų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) techninį projektą bei visus kitus projektavimo darbų rezultatus, kuriuos projektuotojas turi atlikti siekiant suprojektuoti sutartyje numatytą objektą. 2011-05-11 projektavimo darbų 4.1. punkte nurodoma bendra sutarties kaina 4.719,00 Lt su PVM už techninio projekto parengimą 3 kartus viršija rangovo UAB „Žibintas“ subrangovui UAB „PK Projektavimo biuras“ mokėtiną kainą už supaprastinto projekto parengimą, todėl negali būti laikoma protinga UAB „Žaidas“ atliktų darbų kaina. Teismas nevertino techninio projekto „Neįrengtos pastogės kapitalinis remontas įrengiant gyvenamąsias patalpas“ ir apskirtai nepasisakė, dėl kokių priežasčių minėtu įrodymu nesivadovavo. Tuo teismas pažeidė CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio, 265 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus. Ieškovė neveikė apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų (gyventojų) interesais, jai suteiktas teises panaudojo savo ir/arba trečiojo asmens UAB „Žibintas“ poreikiams tenkinti, 2011-05-11 projektavimo darbų sutartį sudarė ir rangovo atliktus darbus priėmė neįvertinusi jų kainos ir kokybės santykio, todėl neturi teisės į išlaidų pagal 2011-05-11 projektavimo darbų sutartį Nr. 22/2011 atlyginimą.

Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir nepagrįstai ieškovei priteisė išlaidas, kurias ji patyrė už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas, nes šios išlaidos gali būti priteisiamos tik už advokato ar advokato padėjėjo teiktas teisines paslaugas. Be to, maksimalus užmokesčio dydis už atstovavimą 2015-08-25, 2015-10-14 teismo posėdžiuose sudaro 214,17 Eur, todėl teismo trečiojo asmens UAB „Žibintas“ naudai priteistos 677,60 Eur advokato išlaidos už atstovavimą ir pasiregimą bylai mažintinos iki 212,76 Eur.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė UAB „Žaidas“ ir trečiasis asmuo UAB „Žibintas“ prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.7, b.l. 126-139). Nurodė, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus visas reikšmingas aplinkybes, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Visi byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad buvo poreikis remontuoti daugiabučio namo stogą: ekspertizės aktas, Kultūros paveldo departamento nurodymas, savivaldybės patikrinimo aktas ir kiti. Gyventojų nuomonė, kad projektas neišbaigtas yra subjektyvi. Apeliantai privalo apmokėti tokių darbų atlikimo išlaidas, nepriklausomai nuo to ar yra davę sutikimą tokiems darbams atlikti, ar yra priimtas daugiabučio namo savininkų sprendimas dėl tokių darbų atlikimo, kadangi toks sprendimas nebuvo būtinas, o buto, taip pat ir negyvenamųjų patalpų, savininko pareiga yra išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę, mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Rangovo parengtas projektas buvo perduotas ieškovei, kuri projektavimo darbų rangos teisiniuose santykiuose veikė kaip užsakovas. Bendrijai projektas buvo siųstas elektroniniu paštu, o apeliantų pretenzija pagrindžia, jog su projekto turiniu buvo susipažinta. Su bylos nagrinėjimo metu ieškovės siūlymu bendrijos pirmininkui perduoti projektą fiziniu formatu, bendrijos pirmininkas nesutiko. Ieškovė elgėsi sąžiningai ir tinkamai, o patys gyventojai buvo neveiklūs, stogo remontu nesidomėjo. Objektyvių kainos pagrįstumą paneigiančių įrodymų apeliantai nepateikė. Apeliantai siekia nepagrįstai išvengti imperatyvios, įstatymais nustatytos prievolės apmokėti ieškovei už stogo remonto projektą. UAB „Žibintas“ nurodė, kad ji teismui pateikė CPK nustatyta tvarka sudarytus bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo ir pagrindimo dokumentus, tarp kurių yra detalios ataskaitos apie trečiajam asmeniui suteiktas paslaugas bei šių paslaugų teikimui skirtą laiką, o apeliantai su jais yra akivaizdžiai nesusipažinę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai R. A., A. G., L. L., L. Š., V. S., A. P. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų savininkai ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos nariai (T.1, b.l. 27-28, 54; T.2, b.l. 27-28, 93-94; T.3, b.l. 31-32; T.4, b.l. 37-38; T.5, b.l. 12-13, 165). (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija įregistruota 2012 m. gegužės 23 d. 2012 m. liepos 2 d. buvo pasirašytas daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų priežiūros administravimo perdavimo ir priėmimo aktas (T.1, b.l. 56).

Ieškovė UAB „Žaidas“ iki 2012 m. liepos 2 d. teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Byloje nustatyta, jog 2011 m. gegužės 11 d. ieškovė UAB „Žaidas“ ir UAB „Žibintas“ sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 22/2011 dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) stogo ir fasado karnizų išsaugojimo remonto darbų, techninio projekto su jį lydinčiais dokumentais parengimo; bendra sutarties kaina su PVM – 4.719,00 Lt (T.1, b.l. 96–101; T.5, b.l. 178). Ieškovė 2011 m. liepos 11 d. priėmė projektavimo darbus ir apmokėjo už atliktus darbus pagal pateiktą 4.719 00 Lt PVM sąskaitą faktūrą (T.1, b.l. 102–127).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl skolos už atliktus projektavimo darbus mokėjimo.

Byloje nustatyta, kad keturi nekilnojamojo turto objektai – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registruoti adresu (duomenys neskelbtini) (T.7, b.l. 38-41).

Apeliantai, nesutikdami su teismo išvada, jog gyvenamojo namo stogas neatitiko privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, teigia, kad sutartis su projektuotoju pasirašyta ir projektas parengtas be gyventojų sutikimo, pastatą (duomenys neskelbtini) sudaro 4 objektai, o projektas rengiamas tik vienam objektui, pastatas buvo tik vizualiai apžiūrėtas po sutarties sudarymo, nėra aiškiai užfiksuoti ir nustatyti stogo defektai, todėl nėra pagrindo teigti, jog stogo būklė buvo bloga, o išlaidos dalintinos visiems gyventojams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais ir visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.). Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.). Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Vienas iš atvejų, kada butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti šių išlaidų – kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl jų ir išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 str. 4 d.). Šie reikalavimai nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, kurio 11 punkte nurodyta, kad privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, tokius kaip mechaninio atsparumo ir pastovumo; higienos ir sveikatos; saugaus naudojimo (11.1–11.1.6 p.); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo išvaizda (11.2–11.2.3 p.). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija (13.5 p.). Privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas).

Jeigu remonto ar rekonstrukcijos metu atlikti darbai ir padarytos išlaidos, dėl kurių bendraturtis nors nebuvo davęs sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, tai bendraturčiui atsiranda pareiga padengti išlaidas, proporcingai jo daliai (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.).

Siekiant taikyti bendrąją taisyklę, būtina įrodyti, kad remontas buvo būtinas turtui (bendrosios dalinės nuosavybės objektui) išsaugoti. Stogo būklė, kuri neatitiktų STR 1.12.05:2002 reikalavimų, gali būti priskirta privalomiesiems reikalavimams ir todėl jo remontas būtų būtinas. Ši aplinkybė vertintina pagal tai, ar stogo būklė esmingai riboja statinio naudojimą, ar praleidžia drėgmę. Besikaupianti drėgmė gali gadinti turtą, pakenkti pagrindinėms namo konstrukcijoms, sumažinti jų patvarumą ir atsparumą, riboti statinio naudojimą ir sukelti nepatogumų, nes gali gadinti individualiai naudojamas gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, neužtikrinti statinio konstrukcijų tvirtumo ir saugumo, statinio vidaus patalpų higieninės būklės ir kt. Stogo ar statinio būklė tokiu atveju nebūtinai turi būti įvertinta kaip kritinė ar avarinė. Apskritai tokie statinio ar jo dalies apibūdinimai yra neinformatyvūs, nes yra apibendrinti ir vertinamieji.

Pirmosios instancijos teismas remdamasis, namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalinių ekspertizių aktais 2009 m. vasario 2 d. Nr. 09-07 ir 2010 m. gegužės 11 d. Nr. 10-36 su fotonuotraukomis (T.1, b.l. 82-89; T.6, b.l. 9-11), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2010 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 2K-715 (T.1, b.l. 90), Kauno miesto savivaldybės 2011 m. spalio 17 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 60-18-175 (T.1, b.l. 92-93), 2011 m. gegužės 13 d. ir 2012 m. gegužės 15 d. statinio apžiūros aktais (T.5, b.l. 87–96), pagrįstai konstatavo, jog ginčo pastato gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stogas neatitiko privalomųjų STR 2.05.02:2008 reikalavimų, STR 2.01.01 (1):2005 reikalavimų bei STR 1.12.01:2004 reikalavimų, kadangi buvo pažeisti esminiai statinio reikalavimai – mechaninis patvarumas ir pastovumas, reikalavimai išlaikyti gyvenamųjų namų inžinerinių sistemų savybes, užtikrinti statinio konstrukcijų techninę būklę, kad ji nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Apeliantai, neigdami šią teismo išvadą, į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog ekspertizės buvo atliekamos, ir buvo apžiūrimas ne gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o būtent kažkuris kitas pastatas (CPK 178 str.).

Nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, jog namo stogo remonto darbų techninis projektas buvo rengiamas be namo gyventojų sutikimo, ieškovė nebuvo pranešusi namo gyventojams apie rengiamą projektą, darbų kainą, netinkamą projekto rengėjo parinkimą. Kaip jau minėta (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija įregistruota 2012 m. gegužės 23 d., projektavimo darbai atlikti 2011 m. gegužės mėnesį.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė nustačiusi stogo būklę, neatitinkančią privalomų reikalavimų 2007 m. gegužės 31 d., 2008 m. gruodžio 8 d., 2009 m. balandžio 6 d., 2009 m. gruodžio 1 d., 2010 m. rugsėjo 9 d. iniciavo gyventojų susirinkimus dėl stogo remonto darbų, kurie nesant kvorumo neįvyko (T.1, b.l. 66–81). Gyventojai 2011 m. kovo 2 d. viešu pranešimu apie numatomus pirkti stogo dangos, lietaus nuvedimo sistemos ir fasado karnizo remonto darbų projekto darbus (T.5, b.l. 191). 2011 m. liepos 18 d. buvo viešai paskelbta apie stogo ir fasado karnizų remonto darbus, nurodyta, kad išlaidos gyventojams bus paskirstytos proporcingai (T.1, b.l. 94).

Nagrinėjamu atveju sutartį dėl projektavimo darbų pasirašė ieškovė, veikianti kaip namo administratorė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio (nustatančio paprastojo administravimo turinį) pagrindu, jo veiklai (teisėms ir pareigoms naudos gavėjų atžvilgiu) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 str. 2 d., 6 d.; byloje aktuali straipsnių redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad savivaldos institucijai įgyvendinant įgaliojimus, nustatytus CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis. Turto administravimo teisiniai santykiai, nors atsiranda administracinio akto pagrindu (CK 1.136 str. 2 d. 3 p.), nepraranda savo civilinio teisinio pobūdžio – jie išlieka santykiais, susijusiais su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu. Taip pat kasacinio teismo pažymėta, kad turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu įgyvendinama ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai (CK 4.240 str. 1 d., 4.242 str. 2 d.). Administratorius turi teisę tik į atlyginimą už nurodytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimą (CK 4.238 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-686/2015).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog visi administratoriaus veiksmai informuojant gyventojus buvo atlikti tinkamai, o atsakovai dar prieš įsteigdami bendriją buvo supažindinti su projektu, kuris jiems buvo išsiųstas elektroniniu paštu, nes patys gyventojai 2012 m. sausio 4 d. rašytinėje pretenzijoje nurodė, kad 2011 m. gruodžio 15 d. gavo elektroninį laišką su 15 puslapių projekto versija ir pareikalavo ieškovo pateikti daugiau informacijos apie projektą (T.1, b.l. 55). Teismo nuomone, gyventojų neveikimas (nesirinkimas į susirinkimus, nesidomėjimas planuojamais darbais ir kt.) iki sąskaitų 2011 m. spalio mėnesį apmokėjimui gavimo, gali būti suprantamas kaip pritarimas atliekamiems veiksmams.

Atsakovų teigimu, buvo parengtas supaprastintas, o ne techninis projektas, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėti už neatliktus darbus. Su tokia apeliantų pozicija nėra pagrindo sutikti.

Supaprastintas statinio projektas yra sumažintos apimties projektas. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede nustatyta, jog atliekant kultūros paveldo statinio tiek paprastąjį remontą tiek kapitalinį remontą rašytiniai pritarimai yra privalomi. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra priskirtinas kultūros paveldo statiniams, valstybės saugomam senamiesčiui. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog projektas ir rašytiniai pritarimai buvo privalomi, o pats parengtas projektas yra patikrintas ir kaip atitinkantis nustatytus reikalavimus, patvirtintas savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento atsakingų atstovų parašais (Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2015-06-02 raštas Nr.70-2-1442, Kultūros paveldo departamento 2015-06-16 raštas; T.6, b.l. 5, 27).

Apeliaciniame skunde apeliantai taip pat nesutiko su projektavimo darbų kaina, nurodydami, kad projektavimo darbų pirkimo procedūros nesilaikymas pažeidė patalpų savininkų interesus, kad UAB „Žibintas“ parengė supaprastintą projektą, kurio kaina 1.573,00 Lt su PVM, tuo tarpu projektavimo darbų sutartimi Nr.22/2011 tarp UAB „Žaidas“ ir UAB „Žibintas“ nurodytas atlikti techninis projektas, sutarties kaina 4.719,00 Lt su PVM. Pirmosios instancijos teismas konstravo, kad ši aplinkybė dėl patalpų savininkų interesų pažeidimo nėra teisiškai reikšminga, nes atsakovai nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.).

Apeliantai, nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu (nors tokią galimybę turėjo pagal CPK 314 str.) nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų argumentus dėl netinkamos projektavimo darbų, kuriuos atliko UAB „Žibintas“ kokybės, per didelės kainos, ar gyventojų domėjimąsi rengiamu projektu, planuojamais darbais iki nebuvo pateiktos sąskaitos apmokėjimui už projektavimo darbus, nors sutinkamai su CPK 178 straipsniu kiekviena šalis privalo įrodyti savo reikalavimus ir atsikirtimus. Vien tik apeliantų argumentai, kad netinkamai buvo parinktas projektuotojas ar projektavimo darbų kaina numatyta už projektų parengimą trims objektams, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad atsakovų teisės ar teisėti interesai nebuvo pažeisti.

Apeliantai taip pat nurodė, jog ieškovė nepagrįstai projektavimo išlaidas paskirstė visiems gyventojams, nes adresas (duomenys neskelbtini) jungia keturis nekilnojamojo turto objektus, o projektas buvo rengiamas tik pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, ar objektą sudaro vienas ar keli statiniai objektai, stogas priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ir šio objekto išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidos dalytinos proporcingai visiems bendraturčiams. Išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas (CK 4.85 str. 3 d.). Tokiame bendrojo naudojimo objektų apraše, įvertinus bendrojo naudojimo objektų funkcionalumą, atskirumą ir pan., bendrija ar namo administratorius iš anksto nustato tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarką ir sąlygas, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams realizuoti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, t.y. iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto, priežiūros ir pan. išlaidoms. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas teisinio aiškumo principas, nes išimtis iš bendrosios taisyklės, kad bendrojo naudojimo objektų išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidas turi dengti visi bendrojo naudojimo objekto savininkai, būtų padaroma kilus atitinkamoms išlaidoms, bet nesprendžiant iš esmės, kad konkretus bendrojo naudojimo objektas yra apskritai atskiras ir skirtas tik tam tikros dalies gyventojų poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016).

Projekto parengimas yra viena iš stogo remonto dalių ir jo parengimo išlaidos yra skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiga apmokėti priklauso visiems namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiams.

Byloje esantys dokumentai, teismo posėdžių protokolai bei skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis patvirtina, kad pirmos instancijos teismas itin kruopščiai tyrė visus byloje esančius duomenis, susijusius su ieškovei nesumokėta skola už projektavimo darbus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, taikė materialinės teisės normas, apeliantų nurodyti argumentai nepaneigia teismo sprendimo pagrįstumo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų ieškovės patirtas išlaidas už UAB „Skolos LT“ suteiktas paslaugas bei priteisė per dideles trečiojo asmens UAB „Žibintas“ bylinėjimosi išlaidas.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismas iš atsakovių L. Š., R. A., L. L. priteisė po 73,59 Eur, o iš atsakovų A. G., A. P., V. S. po 64,76 Eur už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas iš atsakovų priteisė ieškovės prašymu, remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – PVM sąskaita – faktūra Nr. SK00658.ir 2013 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymu, 2013 m. gegužės 31 d. paslaugų priėmimo – perdavimo aktu, 2010 m. lapkričio 2 d. Teisinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. 2010-S-9A (T.1, b.l. 3-6). Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, jog šios išlaidos negalėjo būti priteistos, nes UAB „Skolos LT“ negali būti ieškovės atstovais teisme. Su šiuo apeliacinio argumentu sutiktina.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinių paslaugų įmonė. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte ir priskiriamos prie išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.), todėl tokio pobūdžio išlaidos nepriteistinos ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliantai taip pat mano, jog trečiajam asmeniui UAB „Žibintas“ buvo priteista per didelė suma už advokato paslaugas, nes nebuvo atsižvelgta į posėdžių trukmę bei pateiktus įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas.

Trečiasis asmuo UAB „Žibintas“, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, dalyvavo byloje ieškovės pusėje ir nurodė, jog patyrė 840,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe – 163,35 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo surašymą, 677,60 Eur advokato išlaidų už atstovavimą ir pasirengimą bylai ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (T.6, b.l. 187-190; T.7, b.l. 69-71).

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 punkte numatyti maksimalūs užmokesčio dydžiai. Trečiasis asmuo UAB „Žibintas“ pateikė advokato atliktų darbų ataskaitas, iš kurių matyti, jog buvo susipažinta su byla, atstovaujama teismo posėdžiuose, rengiamasi bylos nagrinėjimui, rengiamas atsiliepimas į ieškinį. Įvertinus bylos trukmę, teikiamų teisinių paslaugų apimtį (Rekomendacijų 2 p., 5 p., 10 p., 8.16-8.18 p.), nėra pagrindo teigti, jog iš atsakovų priteistos advokato atstovavimo išlaidos – 840,95 Eur yra per didelės ir viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius.

Pirmosios instancijos teismas nepriteisė iš atsakovų trečiojo asmens dalyvavusio atsakovų pusėje (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl šių išlaidų nėra teisiškai reikšmingi.

Trečiasis asmuo UAB „Žibintas“ prašė priteisti atstovavimo 508,20 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (T.7, b.l. 144-146). Apeliacinį skundą atmetus šios išlaidos priteistinos trečiajam asmeniui iš atsakovų lygiomis dalimis po 84,70 Eur iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ priteisimo ir šią dalį rezoliucinėje sprendimo dalyje išdėstyti sekančiai:

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“, įmonės kodas 149650823, priteisti:

iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 73,42 Eur skolos už projekto parengimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2013-06-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,34 Eur žyminio mokesčio, 1,50 Eur už duomenų gavimą;iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,72 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2013-06-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,34 Eur žyminio mokesčio, 1,50 Eur už duomenų gavimą;iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 99,32 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2013-06-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,34 Eur žyminio mokesčio, 1,50 Eur už duomenų gavimą; iš atsakovės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 48,24 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2013-11-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,85 Eur žyminio mokesčio, 1,71 Eur išlaidų už išrašus. iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,82 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2013-06-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,85 Eur žyminio mokesčio, 1,71 Eur išlaidų už išrašus;iš atsakovės L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 95,97 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2013-06-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,85 Eur žyminio mokesčio, 1,71 Eur išlaidų už išrašus.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Žibintas“, įmonės kodas, iš kiekvieno atsakovo: L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 84,70 Eur (po aštuoniasdešimt keturis eurus 70 ct) advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė