- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-07
- Bylos Nr.
- 2A-1837-221/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01529-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- J. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui A. M. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš atsakovo nepilnamečiui sūnui T. M. priteistą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus T. M. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymui iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nepilnamečio sūnaus T. M., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokėti po 250 Lt (73 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nuo išlaikymo dydžio nustatymo praėjo daugiau nei 5 metai. Per tą laiką išaugo nepilnamečio sūnaus poreikiai, padidėjo jo išlaikymo išlaidos. Sūnus auga, jo organizmas bręsta, pilnavertiškam jo augimui būtinos didesnės išlaidos maistui, drabužiams, higienos prekėms, kosmetikai. Šiuo metu sūnui tuoj sukaks 9 metai, o išlaikymas jam buvo priteistas tada, kai sūnus buvo 3 metų. Sūnus šiuo metu lanko mokyklą, papildomo lavinimo užsiėmimus, futbolo būrelį, o tam būtinos papildomos išlaidos. Taip pat ieškovė privalo išlaikyti būstą, kuriame gyvena kartu su sūnumi. Ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus U. A. Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, nedirba, todėl jos materialinė padėtis yra sunki. Kas mėnesį vaiko išlaikymui ieškovė išleidžia vidutiniškai apie 400 Eur. Ieškovė neturi realios galimybės užtikrinti sūnui pilnaverčių sąlygų augti ir tobulėti, todėl prie nepilnamečio vaiko išlaikymo didele dalimi prisideda ieškovės tėvai. Atsakovas dirba Jungtinėje Karalystėje, jo turtinė padėtis leidžia jam skirti sūnaus išlaikymui kas mėnesį 200 Eur sumą.
3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. liepos 5 d. sprendimu patenkino ieškinį: pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-424-652/2013 dalį, padidinant nustatytą išlaikymą, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam sūnui T. M. po 200 Eur kas mėnesį periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę, nurodė padidintą išieškojimą skaičiuoti nuo 2018 m. gegužės 21 d., priteisė iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui 156 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, valstybei 72 Eur žyminio mokesčio ir 6,9 Eur pašto išlaidų.
5. Teismas sprendė, kad ankstesniu teismo sprendimu nustatytas išlaikymo sūnui T. M. dydis yra nepakankamas, jis yra akivaizdžiai per mažas, neatitinka vaiko būtinų poreikių. Teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis po priteisto vaikui išlaikymo iš esmės pablogėjo, o atsakovo iš esmės pagerėjo. Įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė, kurios turtinė padėtis palyginus su atsakovo, ieškovės teigimu, yra blogesnė, šiuo metu faktiškai viena išlaiko sūnų, atsižvelgęs į išaugusius vaiko poreikius, teismas konstatavo, jog yra pagrindas padidinti priteistą vaikui išlaikymą, nes iš atsakovo priteistas mokėti 73 Eur išlaikymas neatitinka šių dienų galiojančių įstatymo normų reikalavimų, protingumo ir teisingumo principų. Teismas pažymėjo, kad orientacinis kriterijus nustatant išlaikymo dydį yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad vieno mėnesinio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Vienam vaikui nustatytinas išlaikymas po 200 Eur iš kiekvieno tėvų atitinka šiuos reikalavimus ir būtinus minimalius vaiko poreikius. Atsakovui nepateikus duomenų apie savo turtinę padėtį, teismas manė, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia vaikui mokėti didesnį išlaikymą. Teismas sprendė, kad atsakovas yra darbingas, jaunas vyras, todėl pagal savo turtinę padėtį ir išgales galėtų mokėti savo sūnui padidintą materialinį išlaikymą ne mažesnį kaip po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko poreikius, kurie yra prioritetiniai, teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis, kurios jis teismui sąmoningai neatskleidė, leidžia iš dalies padidinti sūnui T. M. priteisto išlaikymo dydį iki minimumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimą, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam sūnui T. M. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, prijungti prie bylos naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio vaiko išlaikymą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstą, įrodymais neparemtą išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės ir jis išgali mokėti sūnui išlaikymą po 200 Eur periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.
1.2. Neįvertinta, kad atsakovas dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, jam nebuvo įteikti nei teismo procesiniai dokumentai, nei teismo šaukimas. Ieškovė teismui nenurodė atsakovo tikslios gyvenamosios vietos užsienyje, nors adresas jai buvo žinomas. Teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovo motinai pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau atsakovo motina pavėluotai apie tai pranešė atsakovui, ir jis neturėjo galimybių laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį, atsakovo turtinę padėtį įrodančių dokumentų, dalyvauti teismo posėdyje. Atsakovas buvo pametęs asmens tapatybės kortelę, jam ambasadoje buvo išduotas tik kelionės dokumentas grįžti į Lietuvą. 2018 m. liepos 5 d. skubos tvarka atsakovui buvo pagaminta ir išduota asmens tapatybės kortelė. Atsakovas, turėdamas tik Jungtinėje Karalystėje išduotą kelionės dokumentą, negalėjo kreiptis į VĮ Registrų centrą, VĮ „Regitra“ dėl reikiamų duomenų gavimo, dalyvauti teismo posėdyje.
1.3. Ieškovė leistinais įrodymais turėjo pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, tačiau to nepadarė, tik apsiribojo lakoniškais teiginiais apie išaugusius vaiko poreikius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Minimalios mėnesinės algos dydis nėra ta išlaikymo suma, kuri bet kuriuo atveju turi būti priteisiama iš tėvų. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus, proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą.
1.4. Teismas pakankamai abstrakčiai pasisakė apie vaiko poreikius, aiškiai nepasisakydamas apie konkrečias išlaidas, jų būtinumą. Šalių sūnus yra 8 metų amžiaus, neturi specialių poreikių dėl sveikatos ar lavinimo.
1.5. Nesant byloje duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis gera, todėl jis gali mokėti padidintą išlaikymą po 200 Eur, yra hipotetinė. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, turimi kiti išlaikytiniai. Atsakovas dirba nekvalifikuotą darbą Jungtinėje Karalystėje, gauna nedideles pajamas, iš kurių dar turi išlaikyti (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų N. M. Sūnaus motina po vaiko gimimo su vaiku grįžo į Alytų ir gauna tik vaiko priežiūros pinigus. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Atsakovas Jungtinėje Karalystėje nuomoja bute kambarį, nuomos mokestis – 480 svarų per mėnesį, kelionės išlaidos į darbą – 200 svarų per mėnesį, pragyvenimo išlaidos – 300 svarų per mėnesį, iš viso 980 svarų (1 095 Eur). Atsakovo vidutinės mėnesio darbinės pajamos birželio mėnesį yra 1 366 svarų (apie 1 500 Eur). Panašios pajamos yra ir už kitus mėnesius. Kadangi atsakovo sūnus N. M. su atsakovo gyvenimo drauge gyvena Alytuje, atsakovas grįžta jų aplankyti, todėl patiria kelionės išlaidas. Atsakovas turi išlaikyti ir sūnaus N. M. motiną, kuri augina sūnų ir gauna tik vaiko priežiūros pinigus (180 Eur per mėnesį). Atsakovas neginčija, kad dėl amžiaus iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, tačiau priteista 200 Eur suma neatitinka atsakovo turtinės padėties ir vaiko poreikių. Atsakovas, įvertinęs savo turtinę padėtį ir turimą kitą mažametį sūnų N. M., sūnui T. M. gali teikti 150 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės.
7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
9. Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-424-652/2013 nutraukta šalių santuoka bendru jų sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi šalys susitarė, kad sūnus T. gyvens su motina, o tėvas įsipareigojo teikti sūnui išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (73 Eur), indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
10. 2018 m. gegužės 21 d. J. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti nutarties 9 punkte minėtu sprendimu priteistą išlaikymą iki 200 Eur, motyvuodama tuo, kad pasikeitė sūnaus poreikiai.
11. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį. Su sprendimu nesutinka atsakovas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (asmens tapatybės kortelės kopiją, sūnaus N. M. gimimo įrašą, VĮ RC Alytaus filialo pažymą, atlyginimo lapelius), prašydamas juos priimti, nurodydamas, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), be to, apeliacinis skundas su priedais buvo išsiųstas ieškovei, kuri nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, apeliacinis teismas priima apelianto naujai pateiktus įrodymus.
Dėl priteisto išlaikymo padidinimo
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).
15. Minėta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-424-652/2013 šalių sūnaus išlaikymui atsakovas įsipareigojo mokėti po 250 Lt (73 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis). Nagrinėjamu atveju vaiko motina kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo iki 200 Eur.
16. Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.
17. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (ieškovės, jos atstovės paaiškinimus, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą ir kt.), sprendė, kad vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį priteistas mokėti išlaikymas po 73 Eur neatitinka šių dienų galiojančių įstatymo normų reikalavimų ir protingumo bei teisingumo principų. Apeliacinės instancijos teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad vaikui (duomenys neskelbtini) sukaks 9 metai amžiaus, sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, pritaria teismo argumentams, todėl jų nekartoja.
19. Apeliantas sutinka, kad vaiko poreikiai nuo (duomenys neskelbtini) sprendimo yra pasikeitę, tačiau nesutinka su priteisto išlaikymo po 200 Eur dydžiu, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas apie vaiko poreikius pasisakė pakankamai abstrakčiai, be to, apelianto turtinė padėtis neleidžia teikti priteisto dydžio išlaikymo.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
21. Minėta, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kuris buvo įteiktas jo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos Lietuvoje adresu atsakovo motinai. Tokias aplinkybes apeliantas nurodo ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apeliantas, teigdamas, jog gyvena Jungtinėje Karalystėje, ieškovė, siekdama, kad kuo greičiau būtų išnagrinėta byla jai naudinga linkme, nenurodė jo tikslios gyvenamosios vietos adreso užsienyje, nors jo adresą žinojo, apeliaciniame skunde pats savo gyvenamosios vietos adresą nurodo tokį patį, kaip ieškinyje nurodė ir ieškovė, t. y. (duomenys neskelbtini).
22. Iš su apeliaciniu skundu apelianto pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad jis neturi nekilnojamojo turto Lietuvoje, dirba, ir kaip pats nurodo, jo darbo užmokestis sudaro apie 1 500 Eur, turi dar vieną sūnų N., gimusį (duomenys neskelbtini). Apeliantas nurodo, jog jo išlaidos sudaro apie 1 095 Eur, nors nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų. Taigi likę apie 400 Eur gali būti skirti jo vaikams išlaikyti. Apelianto teiginiai apie sūnaus N. motinos išlaikymą niekuo nepagrįsti. Be to, tėvo pareiga išlaikyti vaikus, o ne jų motinas.
23. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
24. Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
25. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, vadovavosi orientaciniu kriterijumi, t. y., minimaliosios mėnesinės algos dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
27. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako.
28. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.