- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- 2-4426-179/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01529-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
sekretoriaujant A. L.
dalyvaujant ieškovei, pareiškėjai (-ams) J. A.
ieškovės (-ų), pareiškėjos (-jų) atstovei (-ams) adv. V. B.
atsakovui (-ams), suinteresuotam (-iems) asmeniui (ims) nedalyvaujant
valstybės (savivaldybės) institucijos atstovui (-ams) A. R.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui A. M. dėl priteisto nepilnamečiui vaikui nustatyto išlaikymo dydžio padidinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. A. nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-424-652/2013, 2013-01-10 d. sprendimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, iš atsakovo A. M. buvo priteistas nepilnamečiui sūnui T. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas kas mėnesį po 250 litų, kas atitinka 73 eurus periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės. Šiuo metu nustatytas teismo sprendimu vaikui išlaikymas po 73 Eur nėra pakankamas, jis yra akivaizdžiai per mažas, neatitinkantis vaiko būtinų poreikių. Atsakovas yra darbingas vyras, jo turtinė padėtis ir galimybė leidžia sūnui mokėti didesnį išlaikymą tvirtą pinigų sumą, nes atsakovo jos žiniomis turtinė padėtis geresnė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o jos vienos gaunamos pajamos nepakankamos išlaikyti nepilnametį sūnų. Ji šiuo metu augina kitą mažametį sūnų U. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir yra vaiko priežiūros atostogose. Šiuo metu jos šeimos gaunamos pajamos pagal pragyvenimo lygį gyvenant Lietuvoje nėra pakankamos. Paaugus sūnui, kuris šiuo metu be mokyklos papildomai lanko ugdymo užsiėmimus, jo poreikiai žymiai padidėjo.
Ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis šiuo metu iš esmės ir yra pablogėjusi nuo teismo sprendimo priėmimo dienos dėl vaiko išlaikymo, tačiau šiuo metu viena nepajėgi išlaikyti sūnaus, dėl ko neišgali viena sūnui Tajui nupirkti naujų drabužių, maisto, sumokėti už buto išlaikymą, papildomą vaiko ugdymą bei vaistus. Iš tėvo priteistas išlaikymas po 73 Eur, išlaikymas yra nepakankamas ir ji negali patenkinti iš savo mažų gaunamų pajamų minimalių vaiko poreikių. Sūnaus išlaikymo išlaidos sudaro 400 eurų.
Prašo ieškinį tenkinti ir pakeisti priteistą sūnui T. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo po 200,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį sūnaus T. M. išlaikymui iki jo pilnametystės, pradedant išieškojimą nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra nuo 2018-05-21.
Atsakovas A. M. į teismo posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių ir savo nuomonės nepareiškė. Atsiliepimo į ieškinį taip pat teismui nepateikė. Laikytina, kad atsakovas ieškinį pripažįsta pilnai. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant, nes apie bylos nagrinėjimą atsakovui pranešta tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka (CPK 123 str.).
Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities VTA skyriaus atstovas ieškovės ieškinį palaiko pilnai ir savo išvadoje nurodė, kad atsakovas būdamas nepilnamečio vaiko T. M. tėvas, pagal savo turtinę padėtį ir išgales privalo mokėti išlaikymą iki pilnametystės tvirtą pinigų sumą, nemažiau kaip po 200,00 Eur kas mėnesį periodinių išmokų, nes toks išlaikymo būdas geriausiai atitiktų vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas pilnai.
Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad teismo priteistas išlaikymas neatitinka galiojančio įstatymo normos reikalavimų. Dėl sūnaus išlaikymo ieškovei išlaidos ženkliai padidėjo. Kadangi T. M. yra moksleivis, lanko ugdymo būrelius, todėl jo poreikiai žymiai padidėjo būtinoms vaiko sveikatos ir ugdymo išlaidoms. Vaikui nuolat reikalinga imuninę sistemą stiprinančių vitaminų, vaistų, išlaidų maistui, drabužiams, ugdymo priemonėms įsigyti, nugabenimui į mokyklą, įvairias gydymo įstaigas ir taip toliau.
LR CK 3.192 str. 2d. nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti toks, kad tenkintų būtinus vaiko poreikius, specialius būtinus vaikui poreikius ir užtikrintų vaikui vystytis sąlygas bei atitiktų tėvų materialinę padėtį. Išlaikymo dydis, kuris yra ankstesniu teismo sprendimu nustatytas teikti sūnui T. M. išlaikymą nepakankamas, jis yra akivaizdžiai per mažas, neatitinka vaiko būtinų poreikių. Kaip nustatyta ieškovės turtinė padėtis po priteisto vaikui išlaikymo iš esmės pablogėjo, o atsakovo iš esmės pagerėjo. Kadangi ieškovė šiuo metu faktiškai viena išlaiko sūnų, kurios turtinė padėtis palyginus su atsakovu ieškovės teigimu yra blogesnė ir atsižvelgiant į išaugusius vaiko poreikius yra pagrindas padidinti priteistą vaikui išlaikymą, nes iš atsakovo A. M. priteistas mokėti 73 Eur išlaikymas neatitinka šių dienų galiojančių įstatymo normų reikalavimų ir protingumo bei teisingumo principų.
Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti nepilnamečiui vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu ir dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 str. 3d.).
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato teismų praktikos Nr. 22 biuletenyje, psl. 13-21 publikuotoje nutartyje dėl CK 3.192 str. 2d. aiškinimo ir LR Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgoje („Teismų praktika“ Nr. 23, psl. 287) pažymėta, kad vaikui išlaikyti reikia ne mažiau kaip (vienos )1 minimalios mėnesinės algos, kuri šiuo metu sudaro 400 Eur. Orientacinis kriterijus nustatant išlaikymo dydį yra CK 6.461 str.2d. nuostatos, kad vieno mėnesinio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Vienam vaikui nustatytinas išlaikymas po 200 Eur iš kiekvieno tėvų atitinka šiuos reikalavimus ir būtinus minimalius vaiko poreikius.
Kadangi atsakovas teismui nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, manytina, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia vaikui mokėti didesnį išlaikymą. Atsakovas yra darbingas, jaunas vyras, todėl pagal savo turtinę padėtį ir išgales galėtų mokėti savo sūnui padidintą materialinį išlaikymą ne mažesnį kaip po 200 Eur kas mėnesį periodinių išmokų. Teismų praktikoje yra laikomasi principo, kad nepilnamečio vaiko poreikiai turi būti ne didesni, negu tėvų turtinė padėtis. Atsižvelgiant į atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, kurie yra prioritetiniai, darytina teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis, kurios jis teismui sąmoningai nepateikė leidžia iš dalies padidinti sūnui T. M. priteisto išlaikymo dydį iki minimumo. Nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymo dydis didintinas nustatant tvirta 200 Eur pinigų suma, mokant kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Padidėjus vaiko poreikiams ir pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai yra teisinis pagrindas padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį. LR CK 3.201 str.1d. nustato, kad šalių turtinės padėties pasikeitimas turi būti esminis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, atsiradus išaugusioms vaiko išlaikymo išlaidoms (CK 3.201 str. 2d.). Nustatytas ankstesniu teismo sprendimu vaiko išlaikymas šiai dienai neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, bei gyvenimo realijų.
Sutinkamai su LR CK 3.194 str. 1d. nuostatomis padidintas išlaikymas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo išieškotinas teismine tvarka.
Atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus iš atsakovo priteistas išlaikymas padidinamas nustatant tvirtą pinigų sumą, nepilnamečiui vaikui kas mėnesį po 200 Eur periodinių išmokų. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinant būtinas sąlygas vaikui vystytis (LR CK 3.192 str.2d.).
Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas LR CPK 93 str. 1d., kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antros šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatą, laimėjusi šalis faktiškai atgauna visas turėtas išlaidas ar patirtus nuostolius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, išskyrus tam tikrus atvejus, kai išlaidos yra nebūtinos ir nepagrįstos (LR CPK 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti pilnai.
Pakeisti 2013-01-10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu (c.b.Nr.2-424-652/2013) dalį, padidinant nustatytą išlaikymą, priteisiant iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui T. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), tvirtą pinigų sumą po du šimtus (200,00) eurų kas mėnesį periodinių išmokų, iki sūnaus T. M. pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja paskirtį vaiko motiną J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) Padidintą išieškojimą skaičiuoti nuo 2018-05-21 d.
Sprendimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo vykdytinas skubiai.
Priteisti iš A. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus (156 Eur) turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, ir valstybei 72,00 Eur žyminio mokesčio bei 6,90 Eur turėtų pašto išlaidų.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą „Swedbank„ AB Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtis už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteistas valstybei išlaidas sumoje 78,90 Eur , sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų Civilinių bylų raštinę (206 kab.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.