Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovų L. C, K C., B. C. atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei, ieškovei A. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L C., K. C., B.C. ir A. C. ieškinius atsakovei S. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovų (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė atstovaujamųjų ieškinius palaikė, prašė juos tenkinti visiškai. Paaiškino, kad tarp (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis. Suėjus numatytam terminui, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo dėl to, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) nevykdė preliminariosios sutarties sąlygų pateikti visus sandorio sudarymui reikalingus dokumentus, išspręsti turto paveldėjimo ir areštų panaikinimo klausimus. Pagrindinė prikimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl pardavėjos S. S. kaltės, todėl ji turi grąžinti avansą ir sumokėti baudą mirusio pirkėjo R. C. teisių ir pareigų perėmėjams.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. C. palaikė reiškiamą ieškinį ir paaiškino, kad kartu su sutuoktiniu R. C. norėjo įsigyti kavinės patalpas nuosavam verslui vystyti. (duomenys neskelbtini) valdomo automobilių serviso darbuotojas žinojo ir pasiūlė patalpas bei perdavė jam pardavėjos kontaktinius duomenis. (duomenys neskelbtini) susisiekė su turto pardavėja. Ieškovė (duomenys neskelbtini) nedalyvavo pasirašant preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau sutuoktinis tarėsi su ja, kokią sutartį pasirašyti, kokias sąlygas reikia sutartyje aptarti. Preliminariojoje sutartyje terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti nurodė atsakovė ir prašė avanso įvairių komunalinių mokesčių padengimui, turto arešto panaikinimui, turto paveldėjimo dokumentų sutvarkymui, turto užregistravimui atsakovės vardu, kad vėliau būtų galima sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovei buvo perduotas avansas. Sumokėto avanso suma vėliau turėjo būti įskaityta į turto pirkimo kainą. Po preliminariosios sutarties sudarymo R. C. vis susisiekdavo su atsakove. Atsakovė teigdavo, kad tvarko dokumentus, tuoj juos sutvarkys ir bus galima sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau vis nurodydavo įvairias priežastis, neužregistravo pažymos, blogai jautėsi ar jau tuoj eina į atitinkamą įstaigą tvarkyti dokumentų ir pan. Suėjus preliminariojoje sutartyje numatytam terminui lapkričio mėnesio 1 dienai, ieškovė suprato, kad ne viskas gerai. Praėjus šiam terminui R. C. skambino atsakovei dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Vėliau sulaikius R. C., pati ieškovė po 2018 m. rugsėjo mėn. buvo nuvykusi pas atsakovę dėl likutinės turto kainos sumažinimo, atsakovė sutiko ir už visus vėlavimus sumažino likutinę turto pardavimo kainą iki 5000 Eur, vietoje numatytos 7000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. atsakovė S. S. ir R. C. rašytine forma sudarė preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau ir – Sutartis), pagal kurią oferentas (atsakovė (duomenys neskelbtini)) siūlo akceptantui ((duomenys neskelbtini)) pirkti negyvenamąją patalpą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), už kaina 17000 Eur kainą. Akceptantas pasiūlymą priėmė ir įsipareigojo šio turto pirkimo-pardavimo sutartį ir turto perdavimo aktą sudaryti iki 2017 m. lapkričio 1 d., o oferentas įsipareigojo pateikti visus sandorio sudarymui reikalingus tvarkingus dokumentus ir parduoti neįkeistą ir kitaip nesuvaržytą turtą bei pasirašyti turto perdavimo aktą. Akceptantas perdavė oferentui 10000 Eur, kurie bus įskaitomi į parduodamo turto kainą (Sutarties 2 punktas). Sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu Oferentas ar Akceptantas nepagrįstai vengs sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, jis privalės atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius ir sumokėti 10000 Eur baudą. Nuosavybės teisė į negyvenamąją patalpą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) yra įregistruota (duomenys neskelbtini) vardu. V. S. palikimą 2014 m. sausio 16 d. priėmė S. S.. R. C. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties atsiradusį palikimą, kurį sudaro ir turtinė teisė, kylanti iš 2017 m. rugpjūčio 11 d. sudarytos preliminariosios turto pirkimo-pardavimo sutarties, priėmė įpėdiniai – vaikai (duomenys neskelbtini)ir sutuoktinė (duomenys neskelbtini).

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kitų, yra būdingas tas ypatumas, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 43 punktą). Preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje.

Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas.

Įrodinėjimo civiliniame procese pareiga bendriausia prasme tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas – rungimosi principo, būdingo nacionaliniam civiliniam procesui, išraiškos forma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktą; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 40 punktą). Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis.

Byloje nustatyta, kad, atsakovei ketinant parduoti negyvenamąją patalpą – kavinę-barą, esančią (duomenys neskelbtini), o R. C. ketinant šį turtą įsigyti tarp šalių buvo pasirašyta Preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. R. C. sutarties pasirašymo metu sumokėjo atsakovei 10000 Eur dydžio avansą. Ginčo tarp šalių dėl avanso sumokėjimo fakto nėra. Šalys susitarė pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 1 d., tačiau nustatytu terminu pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Sutarties 3 punkte šalys iš esmės susitarė dėl netesybų, t. y. kuriai nors šaliai nepagrįstai vengiant sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kaltoji šalis privalės sumokėti 10 000 Eur baudą

Ginčo šalys įrodinėjo skirtingas priežastis dėl kurių suėjus preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje numatytam terminui, nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovai įrodinėjo, kad atsakovė neparengė dokumentų reikalingų pagrindinės sutarties sudarymui, t. y. nesutvarkė paveldėjimo, arešto turtui panaikinimo klausimų, o atsakovė įrodinėjo, kad suėjus numatytam terminui negalėjo rasti bei susisiekti su turto pirkėju R. C. ir dėl jo kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pasirašant preliminariąją sutartį jai buvo žinoma, kad ketinamas parduoti turtas registruotas jos mirusio sutuoktinio V. S. vardu bei turtui taikomas areštas dėl neapmokėtų skolų. Atsakovė nurodo, kad ėmėsi tam tikrų veiksmų, susijusių su paveldėjimo teisių įgyvendinimu bei dokumentų reikalingų pagrindinės sutarties sudarymu parengimu, tačiau tokios aplinkybės grindžiamos tik atsakovės paaiškinimais. Kitų įrodymų į bylą atsakovė neteikė. Atsakovė pasirašydama preliminariąją sutartį ir žinodama, kad sutarties pasirašymo metu ji nėra turto savininkė ir disponavimui turtu taikomi apribojimai savo veiksmais prisiėmė riziką, kad nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties per preliminariojoje sutartyje numatytą terminą dėl jos kaltės, ji turės atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius ir sumokėti sutartyje aptarto dydžio netesybas. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad net ir šiuo metu nuosavybės teisė į negyvenamąją patalpą – kavinę-barą, esančią (duomenys neskelbtini), yra įregistruota V. S. vardu. Turto 1/10 daliai nuo 2014 m. kovo 17 d. taikomas areštas antstolės Ramunės Mikliušienės pranešimo turto arešto aktų registrui pagrindu. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nebuvo tiek rūpestinga, aktyvi, kad iki preliminariojoje sutartyje numatyto termino gautų paveldėjimo teisės liudijimą, įregistruotų savo nuosavybės teisę į paveldėtą iš sutuoktinio V. S. negyvenamąją patalpą – kavinę-barą, panaikintų turtui taikomą areštą. Taigi iš esmės atsakovės nerūpestingas ir neapdairus elgesys siekiant parengti dokumentus, reikalingus pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, t. y. užbaigti paveldėjimo procedūrą ir įregistruoti ketinamą parduoti turtą savo vardu bei padengus įsiskolinimus išregistruoti taikomus apribojimus disponuoti turtu, nulėmė, tai, kad 2017 m. lapkričio 1 d., t. y. susėjus preliminariojoje pirkimo-pardavimo numatytam terminui, sutarties šalys – atsakovė (duomenys neskelbtini) ir R. C., negalėjo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl nurodytų aplinkybių kyla pagrindas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu jos civilinę atsakomybę šalinančių sąlygų buvimo neįrodinėjo (CK 6.253 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustačius, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, atsakovė privalo grąžinti jai sumokėtą 10000 Eur avansą turto pirkėjui R. C.. Kadangi turto pirkėjas R. C. yra miręs, iš atsakovės priteisiamas 10000 Eur avansas R. C. turtinių teisių perėmėjams – šioje byloje ieškovams (duomenys neskelbtini) ir A. C. lygiomis dalimis po 2500 Eur (CK 5.11– 5.13 straipsniai, 6.165 straipsnio 4 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai). Šalims preliminariojoje sutartyje susitarus dėl netesybų – 10000 Eur baudos sumokėjimo ir kaip nurodyta pirmiau, byloje nustačius, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, atsakovė privalo sumokėti netesybas – 10000 Eur baudą turto pirkėjui, todėl iš atsakovės priteisiama 10000 Eur bauda turto pirkėjo R. C. turtinių teisių perėmėjams – šioje byloje ieškovams (duomenys neskelbtini) ir A. C. lygiomis dalimis po 2500 Eur (CK 5.11– 5.13 straipsniai, 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurių paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. D., bylos Nr. 3K-3-553/2008).

Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“, bylos Nr. 3K-3-283/2012). Tokiu atveju procesinės palūkanos turi būti priteisiamos kreditoriaus naudai tik nuo civilinės bylos pagal tokį ieškinį iškėlimo momento (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti. Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) (CK 6.210 straipsnis) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005, taip pat žr. 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; kt.). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Ieškovų L. C. ir K. C. ieškinys, pareikštas civilinėje byloje Nr. e2-11531-1144/2021, buvo priimtas 2021 m. balandžio 23 d. teisėjo rezoliucija, todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta iš atsakovės priteisiamos šiems ieškovams 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės B. C. ieškinys buvo reiškiamas civilinėje byloje Nr. e2-22988-1144/2021. Ieškinys priimtas teisėjo rezoliucija 2021 m. rugsėjo 21 d., o Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2021 m. spalio 5 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-22988-1144/2021 sujungta su civiline byla Nr. e2-11531-1144/2021, paliekant civilinės bylos Nr. e2-11531-1144/2021. Įvertinus tai, kad B. C. ieškinys priimtas ir civilinė byla iškelta 2021 m. rugsėjo 21 d., todėl iš atsakovės priteisiamos ieškovei B. C. 5 procentų dydžio metinės palūkanos už jai priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės A. C. ieškinys buvo priimtas 2021 m. spalio 22 d., todėl atsakovės priteisiamos ieškovei A. C. 5 procentų dydžio metinės palūkanos už jai priteisiamą sumą nuo 2021 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteisiama: ieškovams L. C. ir K. C. 500 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 225 Eur žyminis mokestis, 275 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos; ieškovei B. C. 563 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 113 Eur žyminis mokestis, 450 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos; ieškovei A. C. 313 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 113 Eur žyminis mokestis, 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai, valstybei iš atsakovės priteisiamos 16,11 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas

Priteisti iš atsakovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei B. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 563 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei A. C.i, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 313 Eur (trijų šimtų trylikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16,11 Eur (šešiolikos eurų 11 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.