- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-533-894/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00705-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- S. S.
- Ieškovas
- L. C., K. C., B. C., A. C.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. C., K. C., B. C. ir A. C. ieškinius atsakovei S. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai L. C. ir K. C. (toliau ir – ieškovai) ieškiniu (reg. Nr. DOK-51145) prašė priteisti iš atsakovės S. S. (toliau ir – atsakovė) po 5 000,00 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė B. C. ieškiniu (reg. Nr. CBP-18702) prašė priteisti atsakovės S. S. 2 500,00 Eur avansą ir 2 500,00 Eur baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė A. C. ieškiniu (reg. Nr. CBP-21261) prašė priteisti atsakovės S. S. 2 500,00 Eur avansą ir 2 500,00 Eur baudą (viso 5 000,00 Eur), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovai nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. tarp R. C. (ieškovų L. C., K. C., B. C. tėvas, A. C. sutuoktinis) ir atsakovės S. S. buvo pasirašyta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal preliminarios sutarties 1 punktą, atsakovė S. S. įsipareigojo iki 2017 m. lapkričio 1 d. parduoti neįkeistą ir kitaip nesuvaržytą turtą bei pasirašyti turto pirkimo–pardavimo sutartį ir turto perdavimo aktą negyvenamosioms patalpoms – kavinei-barui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Preliminarios sutarties pagrindu sutarta turto pardavimo kaina 17 000,00 Eur. Pagal preliminarios sutarties 2 punktą, R. C. sumokėjo atsakovei S. S. 10 000,00 Eur, kurie pagal susitarimą yra įtraukti į pardavimo kainą. Preliminarioje sutartyje taip pat numatyta, kad jei Oferentas ar Akceptantas nepagrįstai vengs sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, jis privalės atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius ir sumokėti 10 000,00 Eur baudą (Preliminarios sutarties 3 punktas). Iki nurodyto termino turto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Tokiu būdu atsakovės S. S. skola kylanti iš 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminariosios sutarties dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo yra 20 000,00 Eur (10 000,00 Eur preliminarios sutarties pasirašymo dieną sumokėtas avansas ir 10 000,00 Eur bauda už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą). R. C. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 3 – iojo notarų biuro išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) notarė L. P. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo ieškovams K. C. ir L. C. pagal (duomenys neskelbtini) antstolio A. Š. sudarytą turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį perėjo turtinė teisė, kylanti iš 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminariosios sutarties dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (CK 6.165 str.). (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 3 – iojo notarų biuro išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad notarė L. P. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo ieškovei B. C. pagal (duomenys neskelbtini) antstolio A. Š. sudarytą turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo ¼ dalies turtinė teisė, kylanti iš 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminariosios sutarties dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (CK 6.165 str.). (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 3 – iojo notarų biuro išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovė A. C. paveldėjo ir pagal (duomenys neskelbtini) antstolio A. Š. sudarytą turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ¼ dalį turtinės teisės, kylančios iš 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminariosios sutarties dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (CK 6.165 str.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės S. S., mirusiojo R. C. turtą paveldėjus ieškovams L. C., K. C., B. C. ir A. C., kiekvienam iš ieškovų priteistina po 5 000,00 Eur skolos (¼ dalis iš 20 000 Eur skolos (2 500,00 Eur avansas ir 2 500,00 Eur bauda).
Atsiliepimas
5. Atsiliepimais į ieškinius (reg. Nr. DOK-77330 ir DOK-140841) atsakovė prašė ieškinius atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo sudaryta preliminari sutartis dėl turto pirkimo–pardavimo, tačiau iki 2017 m. lapkričio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pirkėjo kaltės. R. C. atsisakė pirkti preliminarioje sutartyje nurodytas patalpas. R. C. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) jokių pretenzijų atsakovei nereiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės S. S. ieškovui L. C. 5 000,00 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės S. S. ieškovei K. C. 5 000,00 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės S. S. ieškovei B. C. 5 000,00 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 563,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės S. S. ieškovei A. C. 5 000,00 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 313,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš atsakovės S. S. priteisė 16,11 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
7. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. atsakovė S. S. ir R. C. rašytine forma sudarė preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau ir – Sutartis), pagal kurią oferentas (atsakovė S. S.) siūlo akceptantui (R. C.) pirkti negyvenamąją patalpą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), už 17 000,00 Eur kainą. Akceptantas pasiūlymą priėmė ir įsipareigojo šio turto pirkimo–pardavimo sutartį ir turto perdavimo aktą sudaryti iki 2017 m. lapkričio 1 d., o oferentas įsipareigojo pateikti visus sandorio sudarymui reikalingus tvarkingus dokumentus ir parduoti neįkeistą ir kitaip nesuvaržytą turtą bei pasirašyti turto perdavimo aktą. Akceptantas perdavė oferentui 10 000,00 Eur, kurie bus įskaitomi į parduodamo turto kainą (Sutarties 2 punktas). Sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu Oferentas ar Akceptantas nepagrįstai vengs sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, jis privalės atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius ir sumokėti 10 000,00 Eur baudą. Nuosavybės teisė į negyvenamąją patalpą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nuo 1996 m. rugsėjo 13 d. yra įregistruota V. S. vardu. V. S. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė S. S.. R. C. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties atsiradusį palikimą, kurį sudaro ir turtinė teisė, kylanti iš 2017 m. rugpjūčio 11 d. sudarytos preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties, priėmė įpėdiniai – vaikai L. C., K. C., B. C. ir sutuoktinė A. C..
8. Nurodė, kad atsakovei ketinant parduoti negyvenamąją patalpą – kavinę-barą, esančią (duomenys neskelbtini), o R. C. ketinant šį turtą įsigyti tarp šalių buvo pasirašyta Preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. R. C. sutarties pasirašymo metu sumokėjo atsakovei 10 000,00 Eur dydžio avansą. Ginčo tarp šalių dėl avanso sumokėjimo fakto nėra. Šalys susitarė pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 1 d., tačiau nustatytu terminu pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Sutarties 3 punkte šalys iš esmės susitarė dėl netesybų, t. y. kuriai nors šaliai nepagrįstai vengiant sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, kaltoji šalis privalės sumokėti 10 000,00 Eur baudą.
9. Nurodė, kad ginčo šalys įrodinėjo skirtingas priežastis dėl kurių suėjus preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje numatytam terminui, nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis.
10. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog pasirašant preliminariąją sutartį jai buvo žinoma, kad ketinamas parduoti turtas registruotas jos mirusio sutuoktinio V. S. vardu bei turtui taikomas areštas dėl neapmokėtų skolų. Teismas darė išvadą, jog tik atsakovės paaiškinimais grindžiamos jos nurodytos aplinkybės, kad ji ėmėsi tam tikrų veiksmų, susijusių su paveldėjimo teisių įgyvendinimu bei dokumentų reikalingų pagrindinės sutarties sudarymu parengimu. Teismas konstatavo, jog atsakovė, pasirašydama preliminariąją sutartį ir žinodama, kad sutarties pasirašymo metu ji nėra turto savininkė ir disponavimui turtu taikomi apribojimai, savo veiksmais prisiėmė riziką, kad nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties per preliminariojoje sutartyje numatytą terminą dėl jos kaltės, ji turės atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius ir sumokėti sutartyje aptarto dydžio netesybas. Nurodė, jog iš nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad net ir šiuo metu nuosavybės teisė į negyvenamąją patalpą – kavinę-barą, esančią (duomenys neskelbtini), yra įregistruota V. S. vardu. Turto 1/10 daliai nuo 2014 m. kovo 17 d. taikomas areštas antstolės R. M. pranešimo turto arešto aktų registrui pagrindu. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė nebuvo tiek rūpestinga, aktyvi, kad iki preliminariojoje sutartyje numatyto termino gautų paveldėjimo teisės liudijimą, įregistruotų savo nuosavybės teisę į paveldėtą iš sutuoktinio V. S. negyvenamąją patalpą – kavinę-barą, panaikintų turtui taikomą areštą. Taigi iš esmės atsakovės nerūpestingas ir neapdairus elgesys siekiant parengti dokumentus, reikalingus pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, t. y. užbaigti paveldėjimo procedūrą ir įregistruoti ketinamą parduoti turtą savo vardu bei padengus įsiskolinimus išregistruoti taikomus apribojimus disponuoti turtu, nulėmė, tai, kad 2017 m. lapkričio 1 d., t. y. susėjus preliminariojoje sutartyje numatytam pirkimo–pardavimo terminui, sutarties šalys atsakovė S. S. ir R. C., negalėjo sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Dėl nurodytų aplinkybių kyla pagrindas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė jos civilinę atsakomybę šalinančių sąlygų neįrodinėjo.
11. Nustačius, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, atsakovė privalo grąžinti jai sumokėtą 10 000,00 Eur avansą turto pirkėjui R. C.. Kadangi turto pirkėjas R. C. yra miręs, iš atsakovės priteisiamas 10 000,00 Eur avansas R. C. turtinių teisių perėmėjams – šioje byloje ieškovams L. C., K. C., B. C. ir A. C. lygiomis dalimis po 2 500,00 Eur (CK 5.11 – 5.13 straipsniai, 6.165 straipsnio 4 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai). Nustačius, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, atsakovė privalo sumokėti netesybas – 10 000,00 Eur baudą turto pirkėjui, todėl iš atsakovės priteisiama 10 000,00 Eur bauda turto pirkėjo R. C. turtinių teisių perėmėjams – šioje byloje ieškovams L. C., K. C., B. C. ir A. C. lygiomis dalimis po 2 500,00 Eur (CK 5.11 – 5.13 straipsniai, 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 177, 178, 185 straipsniai).
12. Ieškinį tenkinus atsakovams priteistos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos: ieškovams L. C. ir K. C. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 225,00 Eur žyminis mokestis, 275,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos; ieškovei B. C. 563,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 113,00 Eur žyminis mokestis, 450,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos; ieškovei A. C. 313,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 113,00 Eur žyminis mokestis, 200,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė S. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – L. C., K. C., B. C. ir A. C. ieškinius atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl R. C. kaltės.
1.2. Sudarant Preliminariąją sutartį, R. C. buvo žinoma, kad jam parduodamo nekilnojamojo turto dokumentai nėra paruošti pirkimo–pardavimo sandorio sudarymui. Susitarė, kad atsakovei už parduodamą turtą pakaks 10 000,00 Eur, o R. C. panaudos likusius nesumokėtus 7 000,00 Eur dokumentų sutvarkymui ir skolų padengimui. Atsakovė R. C. perdavė visus turimus dokumentus, susijusius su parduodamu nekilnojamuoju turtu ir raktus. R. C. su patalpomis elgėsi kaip su savomis (išvežė dalį baldų). Artėjant pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo datai atsakovė keletą kartų skambino R. C., tačiau jis į skambučius neatsiliepdavo. Visi dokumentai buvo pas R. C., todėl atsakovė pati nieko negalėjo daryti. Vėliau R. C. pats paskambino ir paprašė atidėti pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą neribotam laikui, nes tarp R. C. ir jo artimų žmonių vyko ginčai dėl turto. Atsakovė su tokiu pasiūlymu sutiko, nes laikė, kad parduodamos patalpos R. C. jau priklauso.
1.3. Teismo išvada, jog pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta tik dėl atsakovės kaltės, yra nepagrįsta. Atsakovė pateikė įrodymus, kad R. C. turėjo turtinių problemų su jam artimais žmonėmis.
1.4. Teismas neįvertino, jog kitas asmuo ar asmenys bandė pasipelnyti R. C. vardu. Tai patvirtina, kad R. C. tikrai turėjo turtinių problemų su jam artimais žmonėmis. Kauno apylinkės teisme 2019 m. sausio 11 d. buvo gautas R. C. vardu surašytas ieškinys dėl 20 000,00 Eur priteisimo iš S. S.. Buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-4437-188/2019. Ieškinyje nurodyta, kad ieškinys surašytas 2018 m. sausio 10 d. Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi buvo nustatyti ieškinio trūkumai – sumokėti 50,00 Eur žyminio mokesčio. Teismo nutartis nebuvo įvykdyta, todėl 2019 m. sausio 28 d. nutartimi nuspręsta ieškovo R. C. ieškinį dėl skolos priteisimo laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui. Taip pat teismas įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti R. C. 300,00 Eur žyminį mokestį. Duomenų, kad R. C. būtų susigrąžinęs 300,00 Eur byloje nėra. Taip pat byloje Nr. 2-4437-188/2019 nėra jokių objektyvių įrodymų, kad R. C. būtų žinojęs apie iškeltą civilinę bylą jo vardu. Visi veiksmai byloje atlikti be R. C. valios išreiškimo. Tuo tarpu A. C. 2018 metais pradėjo mokėti žyminius mokesčius, todėl ir ieškinys galėjo būti parengtas 2018 metais.
1.5. Pats R. C. iki pat mirties (duomenys neskelbtini) atsakovei jokių turtinių pretenzijų dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nereiškė, nes būtent dėl jo kaltės nesudaryta pirkimo–pardavimo sutartis.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. C. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Apeliantės nurodytos aplinkybės apie R. C. vardu pareikštą ieškinį neįrodo, kad tarp atsakovės ir R. C. vyko turtiniai ginčai.
2.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad jei R. C. laikė, jog jo teisės yra pažeistos, pats turėjo ginti pažeistas teises.
2.3. Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.
2.4. R. C. neturėjo teisės pats gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įregistruoti S. S. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą viešajame registre, kreiptis į antstolės kontorą dėl arešto panaikinimo ar pan. Tam buvo reikalingi aktyvūs S. S. veiksmai.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai L. C., K. C. ir B. C. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su teismo įrodymų vertinimu, tačiau nepateikia jokių sprendimo neteisėtumo pagrindų.
3.2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, susiję su preliminarios sutarties sudarymo aplinkybėmis. Be to, tokių faktų pirmosios instancijos teisme atsakovė neįrodinėjo.
3.3. Apeliantė nepagrindė, kodėl gavusi avansą nedėjo pastangų sutvarkyti paveldėjimo bylą, kad įgyvendintų savo kaip palikimą priėmusios paveldėtojos teises bei sukurtų sąlygas sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. R. C. už apeliantę šių veiksmų atlikti negalėjo, nes neturėjo tokių įgaliojimų.
3.4. Įrodymais nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog R. C. turėjo problemų su jam artimais žmonėmis.
3.5. Sudarydama 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė įsipareigojo parduoti prieš trejus metus paveldėtą turtą, tačiau neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, sumokėti skolą ir panaikinti įrašus viešame registre dėl ribojimo. Net bylos nagrinėjimo metu atsakovė vengė pateikti bet kokius objektyvius duomenis, patvirtinančius sutarties sudarymo metu atliktus mokėjimus, kitus veiksmus, kad sumažinti skolą, įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą turtą.
Šalies argumentai
3.6. Apeliacinio skundo argumentus paneigia ir faktas, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminariąją sutartį sudaręs R. C. pats kreipėsi į teismą dėl sutarties nevykdymo ir nuostolių priteisimo. Buvo nustatyti ieškinio trūkumai. Nepaisant to, jis ieškinyje nurodė, kad būtent atsakovė atsisako sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, nebendradarbiauja, negrąžina nepagrįstai gauto avanso. Tuo būdu sutarties šalis, kuri pati gerai žinojo visus sutarties vykdymo susitarimus, vertino, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra atsakinga apeliantė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau –ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
Dėl apeliacinio skundo
17. Teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad S. S. ir R. C. 2017 m. rugpjūčio 11 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl negyvenamosios patalpos – kavinės-baro, adresu (duomenys neskelbtini) – patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo (toliau – ir Sutartis). Iš 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminariosios sutarties turinio matyti, kad buvo sutarta pirkimo kaina – 17 000,00 Eur. Sudarant Sutartį R. C. perdavė S. S. 10 000,00 Eur. Šalys susitarė, kad šie pinigai bus įskaitomi į parduodamo turto kainą.
18. R. C. pagal Sutartį įsipareigojo pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2017 m. lapkričio 1 d. Atsakovė S. S. pagal Sutartį buvo įsipareigojusi: 1) pateikti visus sandorio sudarymui reikalingus tvarkingus dokumentus ir 2) parduoti neįkeistą bei kitaip nesuvaržytą turtą bei pasirašyti turto perdavimo aktą.
19. Sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad jeigu oferentas (S. S.) ir akceptantas (R. C.) nepagrįstai vengs sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, jis privalės atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius ir sumokėti 10 000,00 Eur baudą.
20. Preliminariajai sutarčiai, be kitų ypatumų, yra būdinga tai, kad šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto minėtas preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Be to, preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
21. Šalių sutartimi sulygtos netesybos (bauda, delspinigiai) laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos.
22. Apeliaciniu skundu atsakovė S. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės argumentuodama teismo netinkamu įrodymų vertinimu, motyvavimu ir, atitinkamai, sprendimo nepagrįstumu.
23. Atsakovė įrodinėja, kad pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl R. C. kaltės.
24. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog sudarant preliminariąją sutartį, R. C. buvo žinoma, kad jam parduodamo nekilnojamojo turto dokumentai nėra visiškai paruošti pirkimo–pardavimo sandorio sudarymui. Apeliantė nurodo, kad preliminariosios sutarties šalys buvo susitarę, kad pardavėjai S. S. už parduodamą turtą pakaks 10 000,00 Eur, o R. C. panaudos likusius nesumokėtus 7 000,00 Eur dokumentų sutvarkymui ir skolų padengimui.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovės teismo posėdyje teikti paaiškinimai ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesutampa. 2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje atsakovė S. S. paaiškino, kad ginčo Sutarties pasirašymo dieną iš R. C. gautus 10 000,00 Eur tą pačią dieną panaudojo skoloms už ginčo turtą apmokėti, iš viso už skolas sumokėjo šiek tiek virš 9 000,00 Eur (2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 40 min.). Taigi, viena vertus, atsakovė teikė paaiškinimus, kad ji pati 2017 m. rugpjūčio 11 d. iš R. C. gautais pinigais apmokėjo visas su ginčo turtu susijusias skolas. Kita vertus, atsakovė S. S. įrodinėja buvus jos ir R. C. susitarimą dėl likusios nesumokėtos pagal Sutartį 7 000,00 Eur sumos panaudojimo skolų už ginčo turtą padengimui.
26. Atsakovė įrodinėja buvus jos ir R. C. susitarimą, kad R. C. padės jai sutvarkyti sandoriui reikalingus dokumentus, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog tam tikslui tarp preliminariosios sutarties šalių buvo sudaryta pavedimo sutartis (R. C. išduotas įgaliojimas). Anksčiau aptarta atsakovės pozicija byloje laikytina nenuoseklia ir gynybine.
27. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad artėjant pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo datai, R. C. neatsiliepdavo į atsakovės skambučius. Nurodoma, kad atsakovė pati nieko negalėjo daryti, nes visi dokumentai buvo pas R. C..
28. Išklausius 2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad atsakovė S. S. paaiškino, jog 2017 m. prieš lapkričio 1 d. ją susirado A. C. ir nurodė, kad reikia baigti sutvarkyti parduodamo turto dokumentus. Atsakovė paaiškino A. C. nurodžiusi, jog laukia pažymos dėl savo dukters atsisakymo nuo palikimo (2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 30 min.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės teismo posėdyje duoti paaiškinimai dėl priežasčių, sutrukdžiusių sudaryti ginčo pirkimo–pardavimo sutartį, nepatvirtina apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad atsakovė buvo perdavusi visus turto dokumentus R. C. ir dėl to negalėjo parengti reikiamų dokumentų turto pardavimo sandoriui sudaryti.
29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. C. paprašė atidėti pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą neribotam laikui. Tokį prašymą, pasak atsakovės, R. C. grindė tuo, kad yra nepasibaigę jo turtiniai ginčai su jam artimais žmonėmis. Todėl jam įgijus nuosavybę į ginčo negyvenamąsias patalpas, perkamas patalpas jis prarastų. Apeliantė įrodinėjo, kad ginčo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovės kaltės, bet dėl R. C. nenoro šią sutartį sudaryti. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė, teigdama, kad R. C. atsisakė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, turėjo pareigą šią aplinkybę įrodyti.
30. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu nurodyta, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).
31. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas).
32. Iš bylos duomenų nustatyta, jog R. C. pagal preliminariąją sutartį už planuojamą pirkti turtą buvo sumokėjęs 59 proc. bendros jo kainos (10 000,00 x 100) / 17 000). Todėl, nesudarydamas ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutarties, R. C. būtų rizikavęs prarasti sumokėtą turto kainos dalį – 10 000,00 Eur, taip pat jam būtų galėję kilti neigiamos turtinės pasekmės pagal preliminariosios sutarties 3 punkto nuostatas, numatančias 10 000,00 Eur baudą už vengimą sudaryti sutartį. Įvertinus nurodytus motyvus, teisėjų kolegija mažai tikėtinais laiko S. S. paaiškinimus apie R. C. sprendimą neribotam laikui atidėti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą.
33. Apeliantė nurodo, jog pats R. C., laikydamas, kad atsakovė pažeidė jo teises, šių teisų negynė teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad R. C. (ne)pasinaudojo galimybe teisės aktų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises, pati savaime negali būti vertinama, kaip pagrindžianti atsakovės poziciją, jog pats R. C. atsisakė iki 2017 m. lapkričio 1 d. sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.
34. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės S. S. kaltės.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga, įvertinus byloje esančius įrodymus atskirai, nesuteikiant nė vienam iš jų iš anksto nustatytos didesnės įrodomosios galios.
36. Minėta, kad atsakovė S. S. pagal Sutartį buvo įsipareigojusi: 1) pateikti visus sandorio sudarymui reikalingus tvarkingus dokumentus ir 2) parduoti neįkeistą ir kitaip nesuvaržytą turtą bei pasirašyti turto perdavimo aktą. Atsakovei S. S. neįrodžius, kad ji įvykdė preliminariosios sutarties 1 punktu prisiimtus įsiapareigojimus, t. y. neįrodžius, kad iki 2017 m. lapkričio 1 d. ji buvo pateikusi sandorio sudarymui reikalingus dokumentus (savo vardu įregistravo paveldėtas ginčo patalpas, išregistravo taikomus apribojimus disponuoti ginčo turtu), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės S. S. nepagrįsto neveikimo.
37. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
38. Apibendrindama kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino byloje pateiktus įrodymus, taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. nutartimi tenkino apeliantės S. S. prašymą ir atidėjo žyminio mokesčio dalies (300,00 Eur) sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovės priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 300,00 Eur.
40. Į bylą pateikti 2022 m. vasario 9 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės A. C. ir advokatės R. K., 2022 m. vasario 9 d. sąskaita už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 150,00 Eur sumai bei jos apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas (dokumento DOK-20740 priedai).
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės A. C. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei A. C. iš atsakovės priteistinos 150,00 Eur išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą šioje byloje, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93, 98 straipsniai).
42. Ieškovai L. C., K. C., B. C. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl apeliacinio proceso metu jų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra sprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 300,00 Eur (tris šimtus eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą (mokesčio suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.