Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Valdo Petro Meidaus ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 222 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023-06-01), BK 220 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023-06-01), BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta:

- už BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023-06-01) numatytos veikos padarymą – 250 MGL (12500 Eur) dydžio bauda;

- už BK 220 straipsnio 1 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023-06-01) numatytos veikos padarymą – 250 MGL (12500 Eur) dydžio bauda;

- už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą – 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo (bausmė paskirta pagal BK 222 str. 1 d. bei 300 str. 1 d.) bei dalinio sudėjimo būdu (apėmimo būdu subendrinta bausmė subendrinta su bausme paskirta pagal BK 220 str. 1 d.) ir paskirta A. U. galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL dydžio (20 000 Eur) bauda.

Priteista iš A. U. 20 664 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Priteista iš A. U. 12 477 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Priteista iš A. U. 32,17 Eur proceso išlaidų (dokumentų įteikimo) valstybei.

A. U. turtui - žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktas galioti iki civilinių ieškinių visiško išsprendimo. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas paliktas toks pat: uždrausta turtu disponuoti, turto saugotoju paliekant A. U..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. U. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau - Bendrovė) direktoriumi, o laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d., t. y. po to, kai jis imitavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą V. G. bei V. G. paskyrimą į Bendrovės direktoriaus pareigas, būdamas faktiniu Bendrovės vadovu, pagal 2001 m. lapkričio mėn. 06 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas per Bendrovei buhalterinės apskaitos paslaugas teikusią UAB „Teisingas pasirinkimas ir ko“ bei buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę J. S., nežinančias apie jo nusikalstamos veikos pobūdį, Panevėžio mieste ir rajone, bendrovės veiklos teritorijoje, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. 1 d. iki 2021 m. spalio 19 d., siekdamas išvengti mokesčių į valstybės biudžetą ir fondus sumokėjimo, apskaitoje nefiksuodamas dalies ūkinių - finansinių operacijų - 55 185,77 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Bendrovės finansinę apskaitą bei tyčia paslėpė Bendrovės finansinės apskaitos dokumentus ir finansinės apskaitos registrus, o būtent:

- pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus - ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais” bei 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimus - „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, nes į 2017-2021 metų apskaitos registrus neįtraukė Bendrovės darbuotojams E. S., R. G., A. V., A. M., A. N. ir L. K. išmokėto 55 185,77 Eur darbo užmokesčio, o būtent:

E. S. išmokėjo neoficialų darbo užmokestį: 2018 m. - 3000 Eur, 2019 m. - 3000 Eur, 2020 m. - 1200 Eur, iš viso - 7200 Eur, t. y. 2018 m. kovo mėn., 2018 m. balandžio mėn. - 2019 m. vasario mėn., 2019 m. balandžio mėn. - 2019 m. liepos mėn., 2019 m. spalio mėn. - 2020 m. kovo mėn., 2020 m. birželio mėn. sumokėjo ne mažiau kaip po 300 eurų;

R. G. išmokėjo neoficialų darbo užmokestį: 2017 m. - 2941,99 Eur, 2018 m. - 2408,93 Eur, 2019 m. - 3501,07 Eur, 2020 m. - 4180,24 Eur, 2021 m. - 214,66 Eur, iš viso - 13 246,89 Eur, t. y.:

2017 m. kovo mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 394 Eur; 2017 m. balandžio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 262 Eur; 2017 m. gegužės mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 330 Eur; 2017 m. birželio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 617 Eur; 2017 m. rugsėjo mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 347 Eur; 2017 m. spalio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 330 Eur; 2017 m. lapkričio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 330 Eur; 2017 m. gruodžio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 330 Eur; 2018 m. sausio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 330 Eur; 2018 m. vasario mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 330 Eur; 2018 m. kovo mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 464 Eur; 2018 m. rugsėjo mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 330 Eur; 2018 m. spalio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 294 Eur; 2018 m. lapkričio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 330 Eur; 2018 m. gruodžio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 330 Eur; 2019 m. sausio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 363 Eur; 2019 m. vasario mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 403 Eur; 2019 m. balandžio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 331 Eur; 2019 m. gegužės mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 329 Eur; 2019 m. birželio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 329 Eur; 2019 m. liepos mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 331 Eur; 2019 m. rugsėjo mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 419 Eur; 2019 m. spalio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 329 Eur; 2019 m. lapkričio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 444 Eur; 2019 m. gruodžio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 455 Eur; 2020 m. sausio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 327 Eur; 2020 m. vasario mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 329 Eur; 2020 m. kovo mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 329 Eur; 2020 m. balandžio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 329 Eur; 2020 m. gegužės mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 330 Eur; 2020 m. birželio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 329 Eur; 2020 m. liepos mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 329 Eur; 2020 m. rugpjūčio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 329 Eur; 2020 m. rugsėjo mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 330 Eur; 2020 m. spalio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 329 Eur; 2020 m. lapkričio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 329 Eur; 2020 m. gruodžio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 559 Eur; 2021 m. sausio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 214 Eur;

A. V. išmokėjo neoficialų darbo užmokestį: 2017 m. - 2500 Eur, 2018 m. - 3000 Eur, 2019 m. - 2500 Eur, 2020 m. - 2500 Eur, 2021 m. - 750 Eur, iš viso - 11 250 Eur, t. y. 2017 m. kovo mėn. - 2019 m. vasario mėn., 2019 m. balandžio mėn. - 2019 m. liepos mėn., 2019 m. rugsėjo mėn. - 2020 m. vasario mėn., 2020 m. balandžio mėn. - 2020 m. birželio mėn., 2020 m. rugpjūčio mėn. - 2021 m. vasario mėn., 2021 m. balandžio mėn. sumokėjo ne mažiau kaip po 250 eurų;

A. M. išmokėjo neoficialų darbo užmokestį: 2017 m. - 6050 Eur, 2018 m. - 6050 Eur, 2019 m. - 4950 Eur, 2020 m. - 4950 Eur, 2021 m. - 550 Eur, iš viso - 22550 Eur, t. y. 2017 m. sausio mėn. - 2017 m. liepos mėn., 2017 m. rugsėjo mėn. - 2018 m. liepos mėn., 2018 m. rugsėjo mėn. - 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. vasario mėn., 2019 m. balandžio mėn. - 2019 m. liepos mėn., 2019 m. rugsėjo mėn. - 2020 m. birželio mėn., 2020 m. spalio mėn. - 2020 m. gruodžio mėn., 2021 m. vasario mėn. sumokėjo ne mažiau kaip po 550 eurų;

A. N. išmokėjo neoficialų darbo užmokestį: 2020 m. - 538,88 Eur, t.y. 2020 m. spalio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 294 eurus, 2020 m. lapkričio mėnesį sumokėjo ne mažiau kaip 244 eurus;

L. K. išmokėjo neoficialų darbo užmokestį: 2020 m. - 400 Eur, t. y. 2020 m. vasario mėn., 2020 m. kovo mėn. sumokėjo nemažiau kaip po 200 eurų,

ir neoficialiai išmokėtam 55 185,77 Eur darbo užmokesčiui nesurašė darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščių bei kasos išlaidų orderių dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje fiksuoti iškraipyti duomenys apie darbuotojų darbo užmokestį, priskaičiuotus mokesčius ir patirtas sąnaudas;

- pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus - ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie LR Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų” bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtintus „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 ir 10.19 punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi 10 metų, nes imituodamas bendrovės pardavimą V. G., tyčia paslėpė 2017-2021 m. finansinės apskaitos dokumentus ir suvestinius registrus, jų nepateikė tyrimui.

Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-2021 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, be to, nuo darbuotojams 2017-2021 m. papildomai išmokėto (neoficialaus) 55 185,77 Eur darbo užmokesčio į valstybės biudžetą ir fondus nesumokėjus 33 141 Eur mokesčių, buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei.

Be to, A. U., laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. būdamas UAB ”(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau - Bendrovė), direktoriumi, o laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. būdamas faktiniu vadovu, priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, už teisingos, tikslios ir išsamios informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą Bendrovės finansinę apskaitą tvarkiusioms bei ataskaitas ir deklaracijas Bendrovės vardu teikusioms laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2020-04-13 UAB „Teisingas pasirinkimas ir ko", laikotarpiu nuo 2020-05-13 iki 2021-05-10 J. S. (nuo 2020-04-01 iki 2021-02-05 finansinę apskaitą tvarkė pagal paslaugų sutartį, nuo 2021-02-05 dirbo Bendrovės buhaltere), siekdamas bendrovės naudai išvengti į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL - 33 141 eurų, susidariusių Bendrovės apskaitoje jam nefiksavus darbuotojams E. S., R. G., A. V., A. M., A. N. ir L. K. išmokėto 55 185,77 Eur neoficialaus darbo užmokesčio ir šių duomenų nepateikus bendrovės finansinę apskaitą tvarkiusioms UAB „Teisingas pasirinkimas ir ko" bei J. S., nežinančioms apie jo (A. U.) daromos nusikalstamos veikos pobūdį, 2017 metų Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572), 2018-2021 metų Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313), 2017-2021 metų Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (F SAM 03) bei prieduose „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie Bendrovės darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį ir išskaičiuotus mokesčius, bei šios deklaracijos su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenimis elektroniniu būdu buvo pateiktos valstybės įgaliotai institucijai - (duomenys neskelbtini), t. y. jis:

- pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 5 str. ir 6 str. 1 dalies reikalavimus - gyventojo pajamų mokesčio objektas - gyventojo gautos pajamos (A klasės) apmokestinamos 15 % (2017-2018 m.) ir 20% (2019-2021 m.) tarifu,

2017 m. sausio-gruodžio mėnesių Mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų grafose Nr. 19 „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ įrašė 2071,72 eurais mažesnius mokėtinus mokesčius, taip Bendrovė išvengė 2071,72 eurų gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo,

2018 m. sausio-gruodžio mėnesių Mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų grafose Nr. 6 „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ įrašė 2071,72 eurais mažesnius mokėtinus mokesčius, taip išvengė 2071,72 eurų gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo,

2019 m. sausio-vasario, balandžio-liepos, rugsėjo-gruodžio mėnesių Mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų grafose Nr. 6 „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ įrašė 3862,83 eurais mažesnius mokėtinus mokesčius, taip išvengė 3862,83 eurų gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo,

2020 m. sausio-gruodžio mėnesių Mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų grafose Nr. 6 „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ įrašė 3638,37 eurais mažesnius mokėtinus mokesčius, taip išvengė 3638,37 eurų gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo,

2021 m. sausio, vasario, balandžio mėnesių Mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų grafose Nr. 6 „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ įrašė 396,74 eurais mažesnius mokėtinus mokesčius, taip išvengė 396,74 eurų gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo,

ir tokiu būdu jis Bendrovės naudai viso išvengė 12 477,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2004-11-04 Nr. IX-2535 (2018 m. birželio 28 d. Nr. XIII-1336 pakeitimai nuo 2019-01-01) 5 str. 1 d. nuostatas – „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai“; 7 str. 1 d. nuostatas – „Apdraustųjų asmenų nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, nustatytų teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius”,

2017 m. sausio – gruodžio mėnesių Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM 03) grafoje „SAM3SD“ įrašė 828,71 eurais mažesnes mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, taip išvengė 828,71 eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo, o grafoje „SAM3PSD“ įrašė 4720,79 eurais mažesnes privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip išvengė 4720,79 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokų,

2018 m. sausio – gruodžio mėnesių Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM 03) grafoje „SAM3SD“ įrašė 1001,88 eurais mažesnes mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, taip išvengė 1001,88 eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo, o grafoje „SAM3PSD“ įrašė 5713,59 eurais mažesnes privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip išvengė 5713,59 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokų,

2019 m. sausio-vasario, balandžio-liepos, rugsėjo-gruodžio mėnesių Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM 03) grafoje „SAM3SD“ įrašė 1348,13 eurais mažesnes mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, taip išvengė 1348,13 eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo, o grafoje „SAM3PSD“ įrašė mažesnes 2760,07 eurais privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip išvengė 2760,07 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokų,

2020 m. sausio – gruodžio mėnesių Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM 03) grafoje „SAM3SD“ įrašė 1269,82 eurais mažesnes mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, taip išvengė 1269,82 eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo, o grafoje „SAM3PSD“ įrašė 2599,65 eurais mažesnes privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip išvengė 2599,65 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokų,

2021 m. sausio, vasario, balandžio mėnesių Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM 03) grafoje „SAM3SD“ įrašė 138,47 eurais mažesnes mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, taip išvengė 138,47 eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo, o grafoje „SAM3PSD“ įrašė 283,48 eurais mažesnes privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip išvengė 283,48 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokų,

ir laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 13 d. iki 2021 m. gegužės 10 d., šios deklaracijos ir pranešimai su juose įrašytais žinomai neteisingais duomenimis elektroniniu būdu buvo pateikti valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis Bendrovės naudai išvengė 20 664 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Be to, A. U., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau-Bendrovė) direktoriumi, siekdamas nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo (ar iššvaistymo) faktą, išvengti 2021-01-15 Panevėžio apygardos teismo sprendimu kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistos skolos, delspinigių ir kitų išieškojimo išlaidų (32 259,26 eurų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 354 eurų žyminio mokesčio ir 595 eurai išlaidų už teisinę pagalbą) išmokėjimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bei siekdamas išvengti finansinės atsakomybės prieš kitus Bendrovės kreditorius:

- 13 777,21 Eur sumokėjimo AS „Citadele Banka“ Lietuvos filialui pagal 2013-03-23 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2580,59 Eur sumokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes pagal pirkimo PVM sąskaitas faktūras: 2020-07-14 Nr. KII000173139, 2020-09-09 Nr. KII000173958, 2020-09-29 Nr. KII000174222, 2020-09-30 Nr. KII00017239,

- 43 202 Eur sumokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2020-06-21 paskolos sutartį Nr. 39289859;

- 9765,76 Eur mokesčių sumokėjimo valstybės ir savivaldybės biudžetams bei valstybės pinigų fondams;

laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio mėnesio tiksliai nenustatytos dienos iki 2021 m. spalio 19 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, pats pagamino netikrus dokumentus ir nurodė juos pagaminti (surašyti) Bendrovės apskaitą tvarkiusiai buhalterei J. S., nežinančiai apie jo nusikalstamos veikos pobūdį, bei šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo pateikdamas VĮ „Registrų centras“, taip imituodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą ir šios Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą V. G. bei jo (V. G.) paskyrimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, nors realiai būdamas faktiniu jos vadovu toliau pats vadovavo Bendrovės veiklai, o būtent: A. U. 2021 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, pagamino netikrus dokumentus - penkias analogiškas - 2021-04-20, 2021-04-21, 2021-04-22, 2021-04-23, 2021-04-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose įrašė žinomai neteisingus duomenis nurodydamas, kad V. G., sudarydamas kiekvieną sutartį, iš jo už 20 Eur (pagal penkias sutartis už 100 Eur) įsigijo po 20 vnt. Bendrovės akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 28,96 Eur ir 2021-04-26 dienai turėdamas 100 procentų Bendrovės akcijų tapo vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)i akcininku, po ko, nenustatytam asmeniui sutartyse pasirašius už V. G., jis šiuos žinomai netikrus dokumentus - 2021-04-20, 2021-04-21, 2021-04-22, 2021-04-23, 2021-04-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis patvirtino savo parašais,

be to, jis ne vėliau kaip 2021-04-23, tiksliai nenustatytu laiku, pagamino netikrus dokumentus - Bendrovės Vienintelio akcininko sprendimą ir 2021-04-23 Prašymą registruoti juridinių asmenų registre, juose įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad nuo 2021-04-19 iš Bendrovės direktoriaus pareigų atleidžiamas A. U. ir 2021-04-20 šios Bendrovės direktoriumi paskiriamas V. G., ir šiuos žinomai netikrus dokumentus jis patvirtino savo elektroniniu parašu bei 2021-04-23 panaudojo, pateikdamas VĮ „Registrų centras“, kuri šių netikrų dokumentų pagrindu duomenų bazėje 2021-04-26 įregistravo fiktyvų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių V. G..; Taip pat A. U., imituodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą V. G., laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. spalio 19 d., tiksliai nenustatytu laiku, pagamino netikrą dokumentą - 2017-2020 metų Bendrovės dokumentų priėmimo-perdavimo aktą (be datos), įrašydamas jame žinomai neteisingus duomenis, kad jis V. G. perdavė Bendrovės 2017-2020 metų buhalterinės apskaitos dokumentus, viso 105 segtuvus, ir šį žinomai netikrą dokumentą patvirtino savo parašu,; be to, A. U. Bendrovės buhalterei J. S., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, nurodė pagaminti netikrą dokumentą - 2021-10-19 Bendrovės dokumentų perdavimo aktą Nr. 1, jame įrašant žinomai neteisingus duomenis, kad ji perduoda V. G. Bendrovės 2021 metų buhalterinės apskaitos dokumentus, viso 10 segtuvų, nors šiuos dokumentus pasiėmė jis (A. U.) ir V. G. jų neperdavė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. A. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 31 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, o jam pareikštus civilinius ieškinius atmesti. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, liudytojų parodymus, dėl ko padarė neteisingas išvadas dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

2.1. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis grindžiamas specialisto išvada, kuri yra sąlyginė, t. y. su prielaida, kad liudytojų parodymai yra teisingi. Šią aplinkybę patvirtino ir išvadą surašiusi specialistė, tačiau liudytojų parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės nesutampa, kadangi teisme apklausti liudytojai nurodė visiškai kitas aplinkybes apie gautus atlyginimus. Mano, kad tarp liudytojų parodymų yra prieštaravimų, kurių teismas nepašalino. Teismas nenurodė, kuriuos liudytojų parodymus laiko teisingus, o kuriuos klaidingus. Pasak apelianto, liudytojų parodymai perrašyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir išsami jų analizė nebuvo atlikta, nes iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojai nežino kiek tiksliai ir ar iš viso jiems buvo išmokėti neapskaitytas darbo užmokestis, todėl atitinkamai, nebuvo tenkinta pagrindinė specialisto sąlyga, kurioje nurodoma, jog išvada remtis jei liudytojų parodymai yra teisingi. Apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti tie liudytojai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo atleisti ir dėl to, turėjo pagrindą apkalbėti apeliantą, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir skundžiamame nuosprendyje dėl to nepasisakė.

2.2. Apeliantas nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, jei turint išankstinį vieningą tikslą išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, buvo teikiama neteisinga deklaracija ar kita oficiali ataskaita. Anot apelianto, teismas nurodė, kad neapskaitytas darbo užmokestis buvo mokamas skirtingiems darbuotojams, skirtingais mėnesiais, tačiau nuosprendyje visiškai nepasisakyta, kodėl teismas tai laiko viena veika, veikiant vieninga tyčia, o ne atskiromis veikomis. Mano, kad nesant įrodymų dėl tiesioginės išankstinės tyčios išvengti būtent daugiau nei 400 MGL sumos sumokėjimo, nėra pagrindo jam taikyti baudžiamąją atsakomybę.

2.3. Apeliantas nurodo, kad teismo išvada, jog jis fiktyviai pardavė akcijas V. G., tačiau bendrovės dokumentų jam neperdavė, po pardavimo jis ir toliau veikė kaip faktinis bendrovės vadovas, yra paremta prielaidomis ir tikėtina įvykių seka. Pasak apelianto, šiuo atveju teismas neatsižvelgė į tai, kad V. G. el. paštu buvo teikiami duomenys į VĮ „Registrų centrą“, o tai rodo, jog V. G. buvo žinoma ir apie akcijas, jų pirkimo-pardavimo sandorį, tiek ir apie likusį turtą bei buhalterinės apskaitos dokumentus. Apeliantas taip pat pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad dokumentuose už V. G. būtų pasirašęs apeliantas. Anot apelianto, jis pateikė savo paaiškinimus tiek dėl dokumentų pasirašymo, tiek dėl pas jį rastų bendrovės dokumentų ir tolesnio bendrovės valdymo po jos perdavimo V. G., tačiau teismas nepagrįstai visus jo paaiškinimus ignoravo.

2.4. Dėl civilinių ieškinių, apeliantas nurodo, kad bendrovei buvo iškelta bankroto byla ir apie tai visi kreditoriai buvo informuoti, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybinė mokesčių inspekcija kreditorinių reikalavimų nereiškė ir nemokumo procese nedalyvavo. Apeliantas nurodo, kad bendrovės vardu veikiantis nemokumo administratorius taikos sutartyje patvirtino, kad A. U. sumokėjus 10 000 Eur, bus visiškai atlyginta visa bendrovei ir bendrovės kreditoriams kilusi žala bei, kad galutinai ir tinkamai atsiskaityta su bendrove ir bendrovės kreditoriais. Esant tokiam patvirtinimui ir civiliniams ieškovams - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinė mokesčių inspekcijai, nereiškus reikalavimų bendrovės bankroto byloje, šie reikalavimai yra pasibaigę ir dėl to, civiliniai ieškiniai šioje byloje negali būti tenkinami.

3. Teismo posėdyje nuteistasis A. U. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju pateiktame skunde ginčijama A. U. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o tuo pačiu kritikuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas, prielaidomis grįstas išvadas dėl jo kaltės.

6. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą, motyvuotai paneigiant apelianto keltas abejones bei gynybines versijas. A. U. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje

8. BK 222 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už tai, kas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

9. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. U. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2021-04-26, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o laikotarpiu nuo 2021-04-27 iki 2021-11-19, t. y. po to, kai jis imitavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą V. G. bei V. G. paskyrimą į Bendrovės direktoriaus pareigas, būdamas faktiniu bendrovės vadovu ir pagal 2001 m. lapkričio mėn. 06 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, siekdamas išvengti mokesčių į valstybės biudžetą ir fondus sumokėjimo, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusius darbuotojus, apskaitoje nefiksuodamas dalies ūkinių - finansinių operacijų - 55 185,77 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, pažeidė 2001 m. lapkričio mėn. 06 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. apgaulingai tvarkė bendrovės finansinę apskaitą bei tyčia paslėpė bendrovės 2017-2021 m. finansinės apskaitos dokumentus ir finansinės apskaitos registrus, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-2021 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, be to, neapskaičius darbuotojams 2017-2021 m. papildomai išmokėto (neoficialaus) 55 185,77 Eur darbo užmokesčio ir bendrovei nesumokėjus į valstybės biudžetą ir fondus 33 141 Eur mokesčių, buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei.

10. Pagrindiniai nuteistojo A. U. apeliacinio skundo argumentai yra susiję su kaltinime nurodytų liudytojų (A. M., A. V., R. G., A. N., E. S., L. K.) parodymais, kuriais remiantis tyrimą atlikusi specialistė nustatė neapskaityto darbo užmokesčio dydžius, argumentuojant, kad jie yra iš esmės nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl neatitinka specialisto išvadose nurodytos sąlygos. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

11. Kaip matyti iš 2023-02-24 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), neapskaityto darbo užmokesčio dydžiai 6 piliečiams (A. M., A. V., R. G., A. N., E. S., L. K.) apskaičiuoti atsižvelgiant į jų duotus parodymus bei nurodyta, kad jei šiems asmenims buvo išmokėtas nurodytas darbo užmokestis, tai tiriamuoju laikotarpiu (2017-2021 m.) darbo užmokesčio žiniaraščiais, kasos išlaidos orderiais nebuvo pagrįstas atitinkamas išmokėtas darbo užmokestis bei atitinkamas darbo užmokesčio priskaitymas. Taigi, specialisto išvada, kad konkrečios darbo užmokesčio sumos buvo neįtrauktos į buhalterinę apskaitą, valstybės įgaliotoms institucijoms pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, padaryta žala, grįsta sąlyga: jeigu konkretiems darbuotojams atitinkamu laikotarpiu papildomai grynais pinigais buvo išmokėtos darbo užmokesčio dalys. Kaip matyti, specialistė, atlikdama tyrimą, taikė kryžminio dokumentų tikrinimo metodą ir, įvertinusi pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos duomenis, apklaustų asmenų parodymus, nustatė, kad atitinkamiems darbuotojams buvo išmokėta neapskaityta darbo užmokesčio dalis. Šią išvadą teisiamajame posėdyje apklausta specialistė D. S. patvirtino ir išsamiai paaiškino kaip šis tyrimas atliktas, kokius duomenis ir kaip vertino.

12. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados savaime nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo. Tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti patikimai nustatytos.

13. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų, buvusių bendrovės darbuotojų, parodymais. Visų pirma pažymėtina, kad jokios darbo sutartys sudarytos su darbuotojais, kaip ir kiti dokumentai, susiję su darbo užmokesčio priskaičiavimu ir išmokėjimu specialistei nebuvo pateiktos, todėl logiška, kad specialisto išvadą surašiusi specialistė, pagal gautą užduotį, vertindama ar bendrovės buhalterinėje apskaitoje užregistruotos visos vykusios operacijos apie darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams, rėmėsi ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų parodymais (nagrinėjamu atveju buvo nustatytas neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas aukščiau minėtiems 6 darbuotojams). Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai A. M., A. V., R. G., A. N., E. S., L. K. vienareikšmiškai nurodė gaudavę ne tik darbo užmokestį banko pavedimu į sąskaitą, tačiau ir papildomą atitinkamą dalį grynais pinigais, už kuriuos niekur nepasirašinėjo. Tokius savo parodymus minėti liudytojai patvirtino ir pirmosios instancijos teisme, todėl netikėti tokiais ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo.

14. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog teisme apklausti liudytojai davė kitokius parodymus nei ikiteisminiame tyrime, nepatvirtindami gavę tikslią grynų pinigų sumą ir nenurodydami už kokį laikotarpį. Iš tikrųjų, kaip matyti iš apylinkės teismo posėdžių protokolų, E. S. teisme nurodė atlyginimą gaudavusi ne tik į banko sąskaitą, bet ir grynais ne mažiau 200 Eur, tačiau pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, E. S. patvirtino, kad grynais gaudavo ne mažiau 300 Eur. L. K. apylinkės teisme nurodė atlyginimą gaudavęs oficialiai, o ar gaudavo papildomai grynais, neprisiminė, todėl prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jis nurodė, jog gaudavo grynais ne mažiau 200 Eur. A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad minimalų atlygį gaudavo į kortelę, likusią dalį gaudavo grynais, iš viso gaudavo 700 Eur. R. G. apylinkės teisme teigė, kad buvo sutarta, jog jai mokės minimalų darbo užmokestį, tačiau realiai visada mokėdavo ne mažiau kaip 700 Eur, t. y. oficialus atlyginimas buvo pervedamas į sąskaitą banke, o likusi dalis buvo mokama grynais. Liudytoja taip pat patvirtino, kad kai nebūdavo direktoriaus, pinigus išmokėdavo A. M.. A. N. apylinkės teisme parodė, kad minimalų atlygį gaudavo į kortelę, likusią dalį grynais, iš viso gaudavo ne mažiau 700 Eur. A. M. apylinkės teisme parodė, kad oficialiai į banko sąskaitą nuo 2017 m. gaudavo minimalų atlyginimą (450 Eur), o likusi dalis būdavo ne oficiali (550 Eur), iš viso gaudavo ne mažiau 1000 Eur. Jis taip pat parodė, kad kartais direktorius (A. U.) paduodavo pinigus, kad jis sumokėtų kitiems darbuotojams.

15. Taigi, iš tikro liudytojų E. S., L. K., A. V. parodymuose ikiteisminiame tyrime ir teisme esama nedidelių neatitikimų, pavyzdžiui teisme nurodė mažesnę gaunamo neoficialaus atlyginimo dydį, neįvardijo kokia dalis buvo mokama į banko sąskaitą, o kiek grynais, nurodė nebeprisimeną ar buvo mokamas neoficialus atlyginimas, tačiau pagarsinus atitinkamai jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jų nepaneigė ir patvirtino juos kaip teisingus. Apygardos teismas pastebi, jog liudytojai apylinkės teismo posėdyje buvo apklausinėjami apie įvykius, vykusius prieš 3-7 metus, kai tuo tarpu ikiteisminiame tyrime laiko tarpas, praėjęs nuo nagrinėjamų situacijų buvo kur kas trumpesnis ir natūralu, jog einant metams, asmuo gali detaliai nebeprisiminti tikslių gautų sumų dėl paprasto žmogiškojo faktoriaus (praėjęs nemažas laiko tarpas po įvykių, jaudinimasis dalyvaujant teismo posėdžiuose, kuriuose yra ir kiti proceso dalyviai). Todėl apygardos teismas nemato objektyvaus pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo metu duotais E. S., L. K., A. V., A. M., R. G., A. N. parodymais (be kita ko, ir teismų praktikoje pripažįstama, jog pirminiai asmenų parodymai paprastai ir būna tiksliausi), kuriuose šie paminėjo, kiek laiko kiekvienas dirbo bendrovėje, kiek gaudavo atlyginimo, iš jo, kiek buvo pervesta į asmeninę sąskaitą banke, kiek išmokėta grynaisiais pinigais. Todėl teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų neatitikimai duotiesiems ikiteisminio tyrimo metu vertinami labiau kaip natūralių procesų pasekmė, o ne pirminių parodymų esminis paneigimas. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ir specialisto išvada, kurioje remtasi ikiteisminio tyrimo metu duotais minėtų liudytojų parodymais yra patikimas įrodymas.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad aptariamu atveju buvo apklausti tik tie bendrovės darbuotojai, su kuriais jo santykiai buvo pašliję, todėl jie duodami parodymus turėjo pagrindą jį apkalbėti. Tačiau šie jo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįsti, todėl atmestini. Visų pirma, pabrėžtina, kad daugelis apklaustų liudytojų vieni kitų nepažinojo, dirbo skirtingais laikotarpiais, skirtingus darbus ir skirtingose pareigose, todėl akivaizdu, kad susitarę nebuvo, tačiau jie visi vieningai tvirtino, kad be atlyginimo (dažniausiai minimalaus) pervedimo į jų banko sąskaitą dar buvo mokami pinigai grynaisiais, už kuriuos pasirašyti nereikėjo, ir remiantis specialisto išvada minėti pinigai neatsispindi buhalteriniuose dokumentuose kaip išmokėtas atlyginimas. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, nei vienas iš apklaustų darbuotojų, išskyrus A. M., kurio santykiai su A. U. buvo gana komplikuoti, nenurodė, kad buvo susipykęs su A. U.. Tai patvirtino ir pats A. U., apklausos spec. liudytoju metu, kuomet nurodė, jog su kitais darbuotojais konkrečių konfliktų nebuvo, tik veiklos pabaigoje vėluodavo atlyginimai, dėl to žmonės galėjo būti nepatenkinti. Taigi, nors darbuotojai iš tiesų galėjo būti nepatenkinti (vėluojantys atlyginimai, darbo nebuvimas ir pan.), tačiau, akivaizdu, kad susidariusias problemas jie išsprendė kreipiantis į Darbo ginčų komisiją. Todėl manyti, kad liudytojai siekia apkalbėti A. U. nėra jokio pagrindo. Jokių kitų aplinkybių, kodėl, visgi, liudytojai siektų apkalbėti A. U., apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta.

17. Atsakant ir tuo pačiu atmetant apelianto skundo teiginius, kad darbuotojai buvo apklausinėjami selektyviai, atrenkant tik tuos, kurie davė A. U. nenaudingus parodymus, pažymėtina, kad iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, jog vykdant tyrimą buvo apklausta ir daugiau „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų - B., N., A., M., L. ir t. t., tačiau daugelis iš jų bendrovėje dirbo gana seniai, labai trumpai, vos kelis mėnesius ir nepatvirtino arba neprisiminė, kad be apskaityto atlyginimo dar gaudavo ir neapskaitytą atlyginimą. Taigi, nors šie liudytojai nepatvirtino gavę neoficialų atlyginimą, tačiau tai nepaneigia nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jog neoficialus atlyginimas buvo mokamas kitiems darbuotojams - E. S., R. G., A. V., A. M., A. N. ir L. K..

18. Taigi, palyginusi bei įvertinusi liudytojų viso proceso metu duotus parodymus ir esminį atitikimą tarpusavyje bei kitiems bylos duomenims, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų parodymus vertino kaip patikimus ir nėra pagrindo nesivadovauti jų nurodytomis aplinkybėmis dėl jiems išmokėtų grynų pinigų, dėl ko pripažįstama, jog bylos duomenų visuma yra nustatyta specialistės išvadoje nurodyta būtina sąlyga. Atitinkamai, teisėjų kolegija sprendžia, kad specialistės išvadomis patikimai nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o vėliau ir faktinis vadovas - A. U. 2017-2021 m. nesivadovavo BAĮ 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. reikalavimais, nesilaikė 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto, nes į 2017- 2021 m. apskaitos registrus neįtraukė darbuotojams grynais pinigais išmokėto 55185,77 Eur darbo užmokesčio ir šiam darbo užmokesčiui nesurašė darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščių, neišrašė kasos išlaidų orderių ir jų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. A. U. mokėdamas neoficialius atlyginimus darbuotojams, šių ūkinių operacijų neįtraukdamas į įmonės buhalterinę apskaitą veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis norėjo taip veikti ir dėl tokio jo veikimo buvo apgaulingai vedama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita.

19. Apeliantas neigdamas savo kaltę dėl apgaulingos finansinės apskaitos tvarkymo ir 2017-2021 m. buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimo tvirtina, kad dokumentų nepaslėpė, visus dokumentus (tiek ir bendrovės turtą) perdavė naujam bendrovės akcininkui V. G.. Tačiau šiuos nuteistojo A. U. paaiškinimus paneigia byloje esantys faktiniai duomenys. Byloje apklaustų asmenų parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais nustatyta tokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo, perdavimo, tvarkymo tvarka – liudytoja R. Š., UAB „Teisingas pasirinkimas ir ko“ direktorė, parodė, kad buhalterinę apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2020-03-31, tvarkė pilnai visą apskaitą, nuo pirminių dokumentų įtraukimo į registrus iki deklaracijų teikimo. Apskaitos tvarkymo sutartis buvo nutraukta 2020-03-31, tačiau to mėnesio deklaracijas jos dar teikė vėlesniu metu, t. y. iki 2020-04-15. Tvarkant apskaitą, pas jas būdavo saugomi dokumentai už metus, iki finansinės atskaitomybės pateikimo. 2020-05-21 visi buhalteriniai dokumentai buvo atiduoti A. U. asmeniškai (1 t., b. l. 95-119). Iš dokumentų perdavimo – priėmimo akto matyti, kad UAB „Teisingas pasirinkimas R. Š. perduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. U. priima 2011-2020 m. buhalterinius dokumentus (1 t., b. l. 101-115). Liudytoja R. N. parodė, kad nuo 2020-04-01 iki 2020-12-31 dirbdama pagal individualios veiklos pažymėjimą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą; A. U. visus dokumentus atvežė tik 2020 m. birželio mėnesį ir visi 2020 m. šios bendrovės apskaitos dokumentai buvo pas ją iki 2021 m. vasario mėnesio, kuomet ji užpildė šios bendrovės balansą ir atvežusi juos į (duomenys neskelbtini), be jokių perdavimo aktų, pati asmeniškai atidavė A. U. į rankas (1 t., b .l. 86-94). Liudytoja J. S. parodė, kad nuo 2021 m. vasario mėnesio, tiksliau dienos neatsimena, iki 2021 m. lapkričio mėnesio tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Apskaitą visada tvarkė savo namuose, kur jai A. U. ir pristatydavo apskaitos dokumentus. Visais reikalais, kas susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, bendravo tik su A. U.. 2021-10-19 A. U. nurodymu ji surašė pas ją esančių dokumentų perdavimo aktą naujam direktoriui V. G. ir pasirašė kaip dokumentus perdavęs asmuo, tačiau šį aktą kartu su visais dokumentais atidavė asmeniškai A. U., kuris atvažiavo pas ją į namus. 2021-11-18 supratusi, kad bendrovė veiklos nebevykdo, surašė atleidimą patvirtinančius dokumentus ir apie tai informavusi A. U., kuris tam neprieštaravimo, pateikė juos SODRAI. Ji jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų nebeturi (2 t., b. l. 122-131). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, iš to kas aptarta, neabejotina, kad visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (2017-2021 m.) buvo perduoti A. U., šios aplinkybės neneigia ir pats A. U..

20. Tačiau A. U. tvirtina, kad visus bendrovės buhalterinius dokumentus parduodant bendrovę perdavė naujam bendrovės akcininkui V. G.. Buvo trys didelės dėžės buhalterinių dokumentų, kuriuos V. G. išsivežė su automobiliu, jis (A. U.) dar padėjo dokumentus sunešti į automobilį. Mano, kad trijose dėžėse buvo 105 dokumentų segtuvai. Tačiau tokių A. U. parodymų nepatvirtina jokie bylos duomenys. Kaip matyti, V. G. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai tvirtino, kad A. U. jis nepažįsta, gyvenime nėra jo matęs, taip pat jam nėra žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, su šia bendrove niekada neturėjo nieko bendro, jos akcininku bei direktoriumi niekada nebuvo, jokiose kitose pareigose niekada nedirbo, ant įmonės dokumentų niekada nieko nepasirašinėjo, jokių įmonės dokumentų jam niekas neperdavė, jis per visą savo gyvenimą nėra buvęs (duomenys neskelbtini) rajone (1 t., b. l. 61-64, 67-70, 78-82). Tokius V. G. parodymus iš esmės patvirtina ir liudytojos J. S. parodymai, kad visais reikalais, kas susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, bendravo tik su A. U., V. G. ji nematė ir šio asmens nepažįsta, niekada su juo nebendravo, bei rašytiniai įrodymai: kratos protokolas, iš kurio matyti, jog atlikus kratą A. U. gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti dalis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusių dokumentų, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)” įstatai; 2021-05-03 Pirkimo pardavimo sutartis; 2021-10-19 dokumentų perdavimo aktas, 2 egz.; Dokumentų perdavimo aktas, be datos, 2 egz.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartys, 5 vnt.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ registravimo pažymėjimas (originalas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvalus antspaudas, kurie supakuoti atskirame pakete (3 t., b. l. 90-92); specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog nustatyti kas pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)" 2021-10-19 dokumentų perdavimo akte Nr. 1 (2 egzemplioriuose), 2021-04-20, 2021-04-21, 2021-04-22, 2021-04-23, 2021-04-26 akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse, UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentų perdavimo-priėmimo akte be datos ir be numerio (2 egzemplioriuose), 2021-05-03 pirkimo pardavimo sutartyje ir jos priede, negalima. Taigi, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jog A. U. perdavė bendrovės buhalterinius dokumentus V. G., o jis juo priėmė, nėra.

21. Be to, iš byloje esančio 2022-07-26 Juridinio asmens duomenų išrašo matyti, kad A. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo registruotas nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. balandžio 26 d., V. G. - nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. gegužės 16 d. (3 t., b. l. 155-158). Čia pažymėtina, kad net ir po to, kai V. G. buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, faktinis bendrovės vadovas buvo A. U. (apie tai bus aptarta vėliau šioje nutartyje). Byloje esančioje 2023 m. vasario 24 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta, kad bendrovė tyrimui nepateikė jokių buhalterinių dokumentų bei suvestinių registrų. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo ir tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų už laikotarpį 2017-2021 m., tai nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“ 10.15 ir 10.19 punktų reikalavimų. Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų neišsaugojimo, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (10 t., b. l. 28-51).

22. Taigi, byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų viseto analizė patvirtina, jog A. U. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d., būdamas faktiniu bendrovės vadovu, buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentų išsaugojimą, tačiau šios pareigos tinkamai neatliko. Šioje nutartyje aptartais įrodymais nustatyta, kad A. U. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir faktiniu vadovu, neįtraukė į 2017-2021 metų apskaitos registrus bendrovės darbuotojams E. S., R. G., A. V., A. M., A. N. ir L. K. išmokėto 55 185,77 Eur darbo užmokesčio ir neoficialiai išmokėtam 55 185,77 Eur darbo užmokesčiui nesurašė darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščių bei kasos išlaidų orderių, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo iškraipyti duomenys apie darbuotojų darbo užmokestį ir priskaičiuotus mokesčius. Siekdamas išvengti mokesčių į valstybės biudžetą ir fondus sumokėjimo, A. U., imituodamas bendrovės pardavimą V. G., tyčia paslėpė 2017-2021 m. finansinės apskaitos dokumentus bei suvestinius registrus ir dėl to, negalima iš dalies nustatyti UAB “ (duomenys neskelbtini)“ 2017-2021 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, be to, nuo darbuotojams 2017-2021 m. papildomai išmokėto (neoficialaus) 55 185,77 Eur darbo užmokesčio į valstybės biudžetą ir fondus nesumokėjus 33 141 Eur mokesčių, buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei. Tokioje A. U.veikoje yra nustatyti visi būtini – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

23. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. U. nuteistas ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl to, jog, siekdamas išvengti 33 141 Eur mokesčių, susidariusių bendrovės apskaitoje jam nefiksavus darbuotojams išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio, mėnesinėse PVM deklaracijose ir PSD įmokų nuo A klasės deklaracijose, GPM deklaracijose, Pranešimuose apie apdraustuosius bei prieduose „Apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos“, laikotarpiu nuo 2017-02-06 iki 2021-05-17 pateikė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį ir išskaičiuotus mokesčius bei šias deklaracijas ir kitus dokumentus pateikė Panevėžio apskrities VMI bei VSDFV Panevėžio skyriui.

24. BK 220 straipsnio 1 dalyje (aktuali redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių.

25. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2017-2021 m. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams E. S., R. G., A. V., A. M., A. N. ir L. K. papildomai buvo išmokėtas 55 185,77 Eur darbo užmokestis. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2023 m. vasario 24 d. specialisto išvados nustatyta, kad jeigu UAB “ (duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2017-2021 m. išmokėjo 6 darbuotojams papildomai iš viso 55 185,77 Eur atlyginimo, tai UAB “ (duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 5 str. ir 6 str. 1 d. reikalavimų, pagal kuriuos gyventojo pajamų mokesčio objektas – gyventojo gautos pajamos (A klasės) apmokestinamos 15 proc. (2017-2018 m.) ir 20 proc. (2019-2021 m.) tarifu, t. y. nuo išmokėto 55 185,77 Eur neapskaityto darbo užmokesčio nedeklaravo ir neapskaičiavo 12 477 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Taip pat specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 4 str. ir 10 str. nuostatų, pagal kuriuos apskaičiuojamos asmens socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, t. y. nuo išmokėto 55 185,77 Eur neapskaityto darbo užmokesčio nedeklaravo ir nesumokėjo 20 664 Eur VSD ir PSD įmokų (10 t., b. l. 28-51). Taigi, A. U., pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, būdamas atsakingas už UAB “ (duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą, už teisingos, tikslios ir išsamios informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2021-05-17, nuo apskaitoje neatvaizduoto 55 185,77 Eur darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 33 141 Eur (12 477 Eur + 20 664 Eur) ir siekdamas išvengti šių mokesčių (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2017 metų Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572), 2018-2021 metų Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313), bei 2017-2021 metų Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (F SAM 03) bei prieduose „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2021 m. gegužės 17 d., žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį ir išskaičiuotus mokesčius.

26. Byloje nustatyta, kad daliai bendrovės darbuotojų A. U. mokėjo darbo užmokestį grynaisiais pinigais, šių duomenų buhalterėms nepateikdavo, kurios, nežinodamos apie tokius duomenis, įrašydavo į deklaracijas neteisingus duomenis apie UAB “ (duomenys neskelbtini)“ pajamas ir turtą. Tai, kad duomenis apie UAB “ (duomenys neskelbtini)“ pajamas ir turtą pateikdavo bei nurodymus duodavo nuteistasis A. U., patvirtina ir teisiamajame posėdyje duotų liudytojų R. Š. R. N., J. S. parodymai. Ir šiuo atveju, nors A. U.pats netvarkė buhalterinės apskaitos ir neteikė deklaracijų valstybės įgaliotoms institucijoms, tačiau jis buvo bendrovės direktorius ir, kaip minėta, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, būtent jis buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų, deklaracijų teikimą ir UAB “ (duomenys neskelbtini)“ veiklą.

27. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. U., vadovaudamas bendrovės ūkinei, komercinei veiklai, būdamas atsakingas už ataskaitų pateikimą, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2021-05-10, siekdamas išvengti iš viso 33 141 Eur mokesčių, per bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusias buhalteres, nepateikdamas atitinkamų buhalterinės apskaitos dokumentų, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas ir turtą bei pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB “ (duomenys neskelbtini)“ pajamas ir turtą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad A. U. suprato ir žinojo, jog buhalterinę apskaitą tvarkiusiems subjektams nepateikiant teisingų duomenų, UAB “ (duomenys neskelbtini)“ mokestiniai apskaitos dokumentai taip pat bus užpildyti tikrovės neatitinkančiais duomenimis, ir šie dokumentai su neteisingais duomenimis apie UAB “ (duomenys neskelbtini)“ pajamas ir turtą bus pateikti įgaliotoms valstybės institucijoms. Šių aplinkybių visuma logiškai suponuoja ir esminę nagrinėjamu aspektu išvadą, jog A. U.nusikalstamai veikė turėdamas aiškų ir apibrėžtą tikslą – išvengti mokėtinų privalomų mokesčių ir įmokų valstybei.

28. Nors apeliantas tvirtina, kad šiuo atveju jis neturėjo vieningos tyčios išvengti mokesčių, jo veiksmus teismas nepagrįstai vertino kaip vieną nusikalstamą veiką, tačiau tokie argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Visų pirma, pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog bendrovės darbuotojams A. U. mokėdavo jiems sulygtą darbo užmokestį (oficialų ir neoficialų), tačiau pilnas atlyginimas akivaizdžiai neatsispindėdavo buhalteriniuose dokumentuose. Kad dalis darbo užmokesčio buvo mokami grynais pinigais, kaip minėta, patvirtino ir aukščiau minėti liudytojai. Priešingai nei teigia apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad A. U. sistemingai mokėdavo neoficialius atlyginimus darbuotojams ir šių ūkinių operacijų neįtraukdavo į įmonės buhalterinę apskaitą laikotarpiu 2017-01-01 – 2021-05-17, rodo, kad jis veikė vieninga tyčia, kadangi kiekvieną mėnesį pateikdamas neteisingus duomenis apie darbuotojams apskaičiuotą darbo užmokestį, jis turėjo vieningą sumanymą - išvengti mokėtinų mokesčių, ir taip veikė, dėl ko iš viso buvo išvengta 33 141 Eur mokesčių. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 220 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje nusikalstamos veikos padarymo metu, baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL (5 000 Eur), įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Pagal aktualios redakcijos baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL (20 000 Eur.). Taigi, nors naujoje BK 220 straipsnio 1 dalies redakcijoje pasikeitė siekiamos išvengti mokesčių sumos dydis, kuris iš esmės švelnina nuteistojo teisinę padėtį, tačiau įvertinus šioje byloje nustatytą išvengtų mokesčių sumą, kuri yra 33 141 Eur (daugiau nei 400 MGL), nėra pagrindo spręsti klausimą dėl kitokios atsakomybės formos taikymo apelianto atžvilgiu.

29. Įvertinus tai, kad laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2021-05-17 (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2017 m. Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572), 2018-2021 metų Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313), 2017-2021 metų Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (F SAM 03) bei prieduose „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ buvo įrašyti neteisingi duomenys, neapskaičiuotas, neišskaičiuotas ir nesumokėtas GPM, VSD ir PSD įmokos, kurių suma viršija 400 MGL, todėl A. U. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 str. 1 d.

30. Skundžiamu nuosprendžiu A. U. nuteistas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, teismui konstatavus, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, siekdamas nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo (ar iššvaistymo) faktą, išvengti 2021-01-15 Panevėžio apygardos teismo sprendimu kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)priteistos skolos, delspinigių ir kitų išieškojimo išlaidų (32 259,26 eurų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 354 eurų žyminio mokesčio ir 595 eurai išlaidų už teisinę pagalbą) išmokėjimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bei siekdamas išvengti finansinės atsakomybės prieš kitus Bendrovės kreditorius, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio mėnesio tiksliai nenustatytos dienos iki 2021 m. spalio 19 d., pagamino netikrus dokumentus - penkias analogiškas - 2021-04-20, 2021-04-21, 2021-04-22, 2021-04-23, 2021-04-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis; 2021-04-19 Vienintelio akcininko sprendimą; 2021-04-23 Prašymą registruoti juridinių asmenų registre; 2017-2020 metų Bendrovės dokumentų priėmimo-perdavimo aktą (be datos); 2021-10-19 Dokumentų perdavimo aktą Nr. 1, kurį A. U. nurodymu surašė J. S.; ir šiuos dokumentus panaudojo.

31. Nuteistasis A. U. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl šios nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, tvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė V. G. ir perdavė visus dokumentus bei turtą, nurodytą dokumentuose, jokių dokumentų neklastojo. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. U. neigė savo kaltę, nurodydamas, kad 2021 m. įmonei atėjo sunkesni laikai, todėl nusprendė įmonę parduoti. Suradus susidomėjusius žmones – M. ir V. G., bendrovės akcijas pardavė už minimalią sumą, nes buvo sutarta, kad už įmonėje likusias prekes bus padengtos skolos. Tuo metu įmonė turėjo turto už daugiau nei 200 000 eurų, o skolų iki 50 000 eurų. Kai pardavė įmonės akcijas tai pirkėjai patys atsivežė pirkimo-pardavimo sutartis, jis tik pasirašė ant sutarčių kaip pardavėjas. Naujasis akcininkas (V. G.) sakė, kad Registrų centre pats sutvarkys, ir jis toliau tame procese nedalyvavo. Kai pardavė įmonės akcijas, buhalterinių dokumentų perdavimas įvyko (duomenys neskelbtini), kur vyko gamyba. Viskas pagal sąrašą buvo sutikrinta ir perduota naujam direktoriui – V. G., kurio asmenybę patikrino pagal dokumentus. Po įmonės pardavimo, jis vis dar turėjo prisijungimus prie įmonės W. L.. banko sąskaitos, nes į ją vis dar buvo gaunamos pajamos ir nebuvo galima pakeisti akcininko. Todėl V. G. nurodymu jis atlikdavo finansines operacijas – mokėjo skolas, atlyginimus, išgrynindavo pinigus ir pan., tai jis darė iki gegužės gal dešimtos dienos.

32. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu detali apelianto pozicija atsispindi 2022 m. lapkričio 8 d. jo apklausos specialiuoju liudytoju protokole, kurs jis nurodė, jog nusprendė parduoti bendrovę, nes pradėjo strigti įmonės veikla. Įmonės pirkimu susidomėjo M. ir V. G.. Kad nereikėtų dokumentų tvarkyti pas notarą, jis surašė 5 atskiras sutartis 2021-04-20, 2021-04-21, 2022-04-22, 2022-04-23, 2022-04-26. Taip pat jis paruošė bendrovės senesnių dokumentų perdavimo - priėmimo aktą, buhalterė paruošė 2021-10-19 dokumentų perdavimo aktą ir jis šiuos dokumentus pasirašė. Jo akivaizdoje šiuose dokumentuose pasirašė ir V. G.. Naujuosius akcininkus matė ir buhalterė J. S., kuri jiems atidavė einamuosius dokumentus. Realiai už parduotas akcijas jis pinigų negavo - susitarimas buvo tame, kad jie įsipareigojo apmokėti buvusias skolas. Parduodant akcijas bendrovės skolos buvo apie 100 000 Eur, o turto apie 70 000 Eur, t. y. staklės (gal 8 vnt.), du sunkvežimiai, lengvasis automobilis Renault Kangoo. Kai pardavė akcijas, jis VĮ "Registrų centrą" informavo apie akcijų pardavimą ir patvirtino tai mobiliuoju parašu. Jis dar iki akcijų pardavimo V. G., t. y. 2021-04-19 kaip vienintelis akcininkas atleido save iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir paskyrė direktoriumi V. G.. Toks buvo susitarimas, kad jis nieko nebegalėtų padaryti, t. y. jokių pardavimų. Akcijų pardavimo metu visas turtas buvo (duomenys neskelbtini). Pasirašius paskutinę akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, buvo perduoti įmonės buhalteriniai dokumentai, turtas ir nuo to laiko nieko bendro su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeturėjo. Jokiu turtu nebesinaudojo, uždarė banko sąskaitas, jokių prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nepardavė ir pajamų iš to negavo (11 t., b. l. 115-118).

33. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo jo parodymus, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistojo A. U. parodymai dėl bendrovės pardavimo ir jos dokumentų (turto) perdavimo viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Atlikus nuteistojo parodymų analizę, lyginant ir vertinant juos su kitais byloje esančiais duomenimis, darytina išvada, kad, priešingai nei nurodoma skunde, nuteistojo parodymai prieštarauja byloje surinktiems ir nuosprendyje aptartiems įrodymams, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai jais nesivadovavo ir vertino juos kaip pasirinktą gynybinę versiją.

34. Baudžiamojoje byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad buvo pasirašytos penkios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartys: 2021-04-20, 2021-04-21, 2022-04-22, 2022-04-23, 2022-04-26, kuriomis 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų bendrovės akcijų parduotos V. G. bei 2021-04-19 Vienintelio akcininko sprendimas ir 2021-04-23 Prašymas registruoti juridinių asmenų registre, kurių pagrindu VĮ „Registrų centras“ įregistravo V. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Taip pat pasirašytas 2017-2020 metų Bendrovės dokumentų priėmimo-perdavimo aktas (be datos) bei 2021-10-19 Dokumentų perdavimo aktas Nr. 1, pagal kuruos V. G. perduodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai.

35. Liudytoja J. S., apklausiama tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iki 2021 m. tvarkė įmonės buhalteriją. Apie įmonės akcijų pardavimą nieko nežino. Kad bendrovėje atsirado naujas akcininkas ir atsirado naujas direktorius sužinojo tik tada, kai A. U. nurodymu surašė Dokumentų perdavimo aktą Nr. 1 (2019-10-19). Ji pasirašė ant perdavimo akto, kaip dokumentus perduodantis asmuo, tačiau dokumentus atidavė asmeniškai A. U.. Kitų dokumentų ji nerengė ir ant jų nepasirašinėjo. V. G. ji niekada nematė, šio asmens nepažįsta ir niekada neteko su juo bendrauti. Taip pat ji niekada nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 122-131). Taigi, šiais liudytojos parodymais yra paneigta nuteistojo A. U. parodymų dalis, kad J. S. matė naująjį akcininką (V. G.) ir pati asmeniškai jam perdavė einamuosius (2021 m.) įmonės buhalterinius dokumentus.

36. Nuteistojo A. U. parodymus apie bendrovės akcijų pardavimą ir dokumentų bei turto perdavimą V. G., kaip bendrovės pirkėjui, paneigė liudytoju apklaustas V. G.. Nors apeliaciniame skunde kritikuojami minėto liudytojo parodymai, kaip prieštaringi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo V. G. parodymų patikimumu. Iš šio liudytojo apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, matyti, kad jo parodymai buvo nuoseklūs, be to, jie atitinka ir liudytojos J. S. parodymus ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

37. Liudytojas V. G. nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, tačiau ne kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, nuosekliai nurodė, jog jis niekada neįsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nedirbo šioje bendrovėje ir nepasirašinėjo jokių dokumentų, susijusių su šios bendrovės akcijų pirkimu bei tapimu direktoriumi. Taip pat neperėmė jokio šios bendrovės turto ir jokių buhalterinės apskaitos dokumentų. Jis per visą savo gyvenimą nėra buvęs (duomenys neskelbtini) rajone. A. U. jis nepažįsta. 2021 m. balandžio mėnesį, tiksliau datos neatsimena, jis pametė savo pasą ir dėl naujo paso gavimo į Migracijos tarnybą iki šiol nesikreipė. Dėl jam parodyto 2021-05-04 15:48:01 pasirašyto elektroninio parašo Prašyme registruoti juridinių asmenų registre dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo nieko paaiškinti negalėjo, tačiau patvirtino, kad tokio dokumento jis nepasirašinėjo, nes el. parašu niekada nesinaudojo. Dėl jam parodytų dokumentų perdavimo aktų, akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, V. G. parodė, kad šalia jo pavardės yra ne jo parašai, kas už jį pasirašė, nežino (1 t., b. l. 67-70, 78-82).

38. Tokiems V. G. parodymams neprieštarauja ir 2022-12-19 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Iš specialisto, atlikusio rašysenos tyrimą, išvados matyti, kad negalima nustatyti kas pasirašė už V. G. ant įvairių dokumentų, susijusių su bendrovės akcijų pardavimu, taip pat dokumentų perdavimo - priėmimo aktų. Net nepavyko nustatyti ar pasirašinėjo vienas ir tas pats asmuo, ar keli asmenys (10 t. b. l. 7-11). Nors apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta tai, kad dokumentuose už V. G. būtų pasirašęs pats apeliantas, tačiau tai nepaneigia V. G. parodymų, kad jis jokių, jam parodytų, dokumentų nepasirašinėjo.

39. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgęs į V. G. praeitį (buvo teistas už panašius nusikaltimus), jo parodymus laikė teisingus, o apelianto (neteistas) parodymus vertino kritiškai. Tačiau sutikti su šiais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, V. G. parodymai dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs, o byloje ištirtais įrodymais nustatyti duomenys patvirtina būtent V. G., o ne nuteistojo A. U. parodymus, todėl, priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė – įrodymus vertino laikydamasis įstatymo reikalavimų – tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje – ir susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Dėl to, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas būtent V. G. parodymams suteikė didesnę įrodomąją reikšmę.

40. Pasisakant dėl parodymų patikimumo, teisėjų kolegija pastebi, kad ikiteisminio tyrimo metu, siekiant patikrinti asmenų – V. G. ir A. U., kurių parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, parodymų patikimumą ir išsiaiškinti prieštaravimų priežastis bei juos pašalinti, buvo nutarta atlikti parodymų patikrinimo veiksmus – akistatą, parodymas atpažinti. Tačiau A. U. nuo šių veiksmų atsisakė. Nepasinaudojo A. U. ir jam suteikta galimybe dalyvauti V. G. apklausoje teisme ir užduoti jam klausimus. Nors sutiktina, kad A. U. turi teisę atsisakyti nuo tokių veiksmų atlikimo, tačiau įvertinus susiklosčiusią situaciją, toks A. U. elgesys šiuo atveju vertintinas kaip nenoras išsiaiškinti objektyvią tiesą ir siekis, kad tiesa nebūtų atskleista, nei kaip jo teisių įgyvendinimas.

41. Kaip minėta, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad buvo pasirašytos penkios paprastų vardinių nematerialinių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kiekvienoje nurodant, kad V. G. yra perleidžiama po 20 vnt., kurios sudaro 20 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, už bendrai 100 Eur. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovės akcijos buvo parduotos asmeniui be pastovios gyvenamosios vietos (V. G.), kuris su nedidelėmis pertraukomis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. V. G. teigimu, jis yra universalus statybininkas ir kam reikia, tas susiranda jį telefonu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, V. G. apibūdinančius duomenis bei nuteistojo paaiškinimus, kad bendrovė turėjo skolų, tačiau ji turėjo nemažai turto (70 000 - 200 000 Eur), visiškai nelogiška, kad tokios bendrovės akcijos buvo parduotos už menkavertę sumą.

42. Be to, pagal byloje esantį Dokumentų perdavimo - priėmimo aktą (de datos) A. U. perdavė, o V. G. priėmė šiame akte išvardintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį 2007-2020 m. (10 t., b. l. 77-79). Iš byloje esančio 2021-10-19 Dokumentų perdavimo akto Nr. 1 J. S. perdavė, o V. G. priėmė šiame akte išvardintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (10 t., b. l. 82). Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtą 2021-10-19 Dokumentų perdavimo aktą Nr. 1, J. S. surašė A. U. nurodymu ir visus buhalterinius dokumentus atidavė asmeniškai A. U., o ne V. G.. Pasak nuteistojo A. U., naujajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui jis perdavė visus dokumentus. Taip pat perdavė ir visą bendrovės turtą. Teigė, kad V. G. viską sutikrino ir dėl perimamo turto pretenzijų neturėjo. Tačiau byloje surinkti objektyvūs duomenys šią nuteistojo poziciją paneigia ir patvirtina būtent V. G. parodymus, kad minėtos įmonės dokumentai ir turtas jam nebuvo perduoti.

43. Iš 2022-10-10 kratos protokolo matyti, kad kratos, atliktos nuteistojo A. U. gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose, metu buvo rasti ir paimti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susiję dokumentai: 2019-08-05 Pinigų priėmimo kvitas ASP Nr. 1464/1; 2019-08-05 PVM s. f. ASP002485/1, išrašyta pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)”; 2019-05-06 Išankstinė PVM s. f. 19/05-1, išrašyta pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)”, 2019-06-03 prekių perdavimo-priėmimo aktas; 2019-05-06 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 19/05-01; 2020-03-03 UAB „Teisingas pasirinkimas ir ko“ pranešimas bei sąskaita faktūra ASP002485/1; 2020-02-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas; 2019-12-23 Pirkimo pardavimo sutartis dėl žemės sklypo įsigijimo; 2021-05-03 Pirkimo pardavimo sutartis, kurie turėjo būti perduoti pagal Dokumentų perdavimo - priėmimo aktą (de datos), taip pat dokumentai, susiję su bendrovės pardavimu: UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartys, 5 vnt., 2021-10-19 dokumentų perdavimo aktas, 2 egz.; Dokumentų perdavimo aktas, be datos, 2 egz., nors po vieną egzempliorių turėjo būti perduoti V. G., kaip naujam akcininkui. Tos pačios kratos metu rasti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ registravimo pažymėjimas (originalas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvalus antspaudas, UAB „(duomenys neskelbtini) įstatai (3 t., b. l. 90-92). 2022-12-02 apžiūros protokole užfiksuota, kad kompiuterio, rasto pas A. U. kratos metu, kataloge buvo rastas failas - Dokumentų perdavimo - priėmimo aktas (de datos), kuris sukurtas žymiai vėliau, nei A. U. teigė jį perdavęs kartu su jame nurodytais buhalteriniais dokumentais, t. y. 2019-10-19 (4 t., b. l. 17-28).

44. Nors nuteistasis tvirtina, kad po bendrovės pardavimo pas jį liko dalis įmonės dokumentų, spaudas, nes nespėjo atiduoti V. G. (ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad praėjus daug laiko po bendrovės pardavimo spaudą jam perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie jį rado buvusiose įmonės gamybos patalpose), tačiau tai prieštarauja paties A. U. parodymams, kad visi dokumentai ir turtas buvo perduoti V. G. pasirašius paskutinę akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir jokio trūkumo nebuvo.

45. Nuteistojo parodymus, kad visą bendrovės turtą perdavė naujajam pirkėjui bei akcininkui V. G., paneigia ir liudytojų R. P., V. M. parodymai. Visų pirma, pažymėtina, kad jokio turto perdavimo akto byloje nėra ir nustatyti kokį ilgalaikį/trumpalaikį bendrovės turtą A. U. perdavė V. G. negalima. Liudytoju apklaustas R. P. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) jis turi patalpas, kuriose 1993-2022 metais dirbo įvairius medžio apdirbimo darbus. Jis atlikdavo įvairias paslaugas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo A. U.. 2021 m. vasarą ar rudenį A. paprašė pasidėti savo daiktus, sakė, kad turi kažkokių problemų su patalpų nuomotoju (duomenys neskelbtini). Jis ten atvežė 5 medžio apdirbimo stakles, įvairios medienos, taip pat lauke pastatė sunkvežimį MAN su priekaba. Maždaug po mėnesio laiko atvyko antstolė ir, kaip vėliau sužinojo, vyras iš kurio A. U. nuomojo patalpas. Kadangi tuo metu pas jį buvo atvykęs A. U., tai tie vyrai pradėjo jam sakyti, kad duotų sunkvežimio MAN raktelius, tačiau A. U. sakė, kad jų neturi. Tą dieną tos mašinos niekas nepaėmė, o kitą dieną matė, kad tą mašiną išsitempė su techninės pagalbos mašina. Antstolis dėl pas jį buvusių A. U. staklių ir medienos nieko neklausė. Kai sužinojo dėl ko buvo išvežta ta mašina (A. U. buvo prasiskolinęs) jis A. U. pasakė, kad pasiimtų ir pas jį padėtas stakles bei medieną, ir jis po kiek laiko juos išsivežė.

46. Liudytoja V. M. parodė, kad ji dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo paskirta administruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą. 2022 m. balandžio mėnesį buvo priimtas sprendimas dėl procedūros pabaigos. Teismas iškėlė bankroto bylą, įpareigojo perduoti visus dokumentus ir turtą, tačiau susisiekus su A. U., šis pasakė, kad pardavė akcijas, yra naujas vadovas, su juo ir derinkite. Peržiūrėjus dokumentus bei aiškinantis kitas aplinkybes, atrodė, kad tas sandoris nebuvo tinkamas, todėl kreipėsi su ieškiniu dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Susisiekus su A. U., jis nurodė, kad visi dokumentai perduoti naujam direktoriui V. G. ir pateikė Dokumentų perdavimo aktą (be datos). Taip pat jis pasakė, kur yra sunkvežimis MAN su priekaba. Tada MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nuvyko ir pasiėmė šį automobilį. Daugiau turto nebuvo rasta.

47. Šie duomenys paneigia nuteistojo A. U. parodymus, kad pasirašius paskutinę akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, V. G. buvo perduotas visas bendrovės turtas, buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), taip pat ir sunkvežimio MAN su priekaba rakteliai, ir V. G., kaip naujasis akcininkas, pats nuvarė juos į R. P. priklausančias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Todėl nuteistojo parodymai, jog naujajam įmonės pirkėjui buvo perduotas visas turtas, laikytini kaip gynybiniai, bandant atsakomybę perkelti kitam asmeniui, kadangi jie prieštarauja byloje surinktiems objektyviems duomenims ir pagrindžia V. G. parodymus, kad apie bendrovės turtą jis nieko nežino, taip pat nežino kur jis yra ir jam niekas nebuvo perduota.

48. Bylos duomenimis paneigti ir nuteistojo A. U. argumentai, kad po bendrovės pardavimo jis nieko bendro su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeturėjo, jokiu turtu nebesinaudojo, uždarė banko sąskaitas, jokių prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nepardavė ir pajamų iš to negavo. Liudytoju apklaustas K. K. parodė, kad 2021 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir visada kontaktuodavo su direktoriumi A. U.. Be UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. U. neteko daugiau su niekuo bendrauti, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visada atstovavo tik pats direktorius. Jų paskutinis užsakymas buvo 2021 metų gegužės mėnesio, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus paskutinę PVM sąskaitą faktūrą išrašė 2021 metų gegužės 10 d. Šias aplinkybes patvirtina ir UAB "(duomenys neskelbtini)" atstovo K. K. persiųstas susirašinėjimas elektroniniu paštu su UAB “ (duomenys neskelbtini)” atstovaujančiu A. U., iš kurio matyti, kad K. K. kreipėsi dėl gamybos ir prekių į A. U. 2021-04-19 ir 2021-05-10, o A. U. 2021-05-13 jam siuntė 2021-05-10 UAB “ (duomenys neskelbtini)” išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ASP002739 (4 t., b. l. 29-40). Iš UAB "(duomenys neskelbtini)" pranešimo matyti, kad ši bendrovė pateikė 2021-05-10 PVM sąskaitą faktūrą ASP002740, kurioje nurodyta, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)”, atstovaujama A. U., pardavė 1292,28 eurų vertės prekes UAB "(duomenys neskelbtini)" (4 t., b. l. 156-157, 163). Iš 2022-12-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2021-05-05 PVM sąskaitą faktūrą JOL Nr. 080843 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo diskinį pjūklą ir liniuotę už 231 eurą, kuriuos sumokėjo ir prekes paėmė A. U.(4 t., b.l. 188-193). Pažymėtina ir tai, kad apie jokį akcijų pardavimą, direktoriaus pasikeitimą nežinojo ir byloje apklausti liudytojai (darbuotojai, užsakovai ir t.t.), o buhalterė J. S. sužinojo tik 2021-10-19, kuomet A. U. paprašė surašyti dokumentų perdavimo aktą. Be to, kompiuterio, rasto pas A. U. kratos metu, kataloge Downloads buvo rastas failas „statement_18682866_EUR_2021-01-01_2021-07-30“, kuriame buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios „W. L.“, laikotarpio nuo 2021-01-01 iki 2021-07-30 išrašas. Iš šio išrašo matyti, kad šioje sąskaitoje po A. U. atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų (2021-04-19) buvo atliktos 58 operacijos, iš jų: 9 pinigų gavimo operacijos, 6 mokesčių sumokėjimo už atliktus mokėjimus operacijos, 32 pinigų pervedimo ir 11 nuėmimo grynais operacijos (4 t., b. l. 17-28). Kad šią sąskaitą valdė ir jos disponavimo neperdavė naujajam įmonės akcininkui, patvirtino ir pats A. U.. Nors A. U. teigė, kad šios sąskaitos nebuvo galima perduoti V. G. dėl banko nustatytų sąlygų, šios sąskaitos negalėjo uždaryti, nes jis vis dar turėjo gauti pajamų už seniau įvykdytus užsakymus, tačiau iš aukščiau nurodyto banko išrašo matyti, kad jis ne tik gavo pajamų, bet ir vykdė atsiskaitymus, mokėjo atlyginimus darbuotojams, iš sąskaitos išgrynino pinigus ir pan. Taigi, visa tai patvirtina, kad A. U. ir po akcijų pardavimo (2021-04-26), toliau faktiškai vadovavo UAB “ (duomenys neskelbtini)” ir buvo jos vadovas, t. y. priėminėjo užsakymus, išrašinėjo sąskaitas-faktūras, vykdė atsiskaitymus, mokėjo atlyginimus, dengė skolas.

49. Esant tokiems duomenims, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad minėtose UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse, Vienintelio akcininko sprendime, Prašyme registruoti juridinių asmenų registre, Dokumentų perdavimo-priėmimo akte (be datos) bei Dokumentų perdavimo akte Nr. 1 išdėstyti ir įtvirtinti aiškiai neteisingi tikrovės neatitinkantys duomenys, kad bendrovės akcijos už 100 Eur buvo parduotos V. G. ir, kad jam, kaip naujam bendrovės akcijų savininkui, perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir turtas; kad A. U. atleidžiamas iš bendrovės direktoriaus pareigų ir paskiriamas V. G.. Bylos duomenimis nustatyta, jog V. G. nepirko ir nemokėjo nuteistajam A. U. už bendrovės akcijas pinigų, bendrovės dokumentų ir turto neperėmė, o, būdamas užregistruotas kaip bendrovės akcininkas ir vadovas, jokios veiklos nevykdė.

50. Nors apeliaciniame skunde keliama versija, kad galimai pats A. U. buvo apgautas, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo tuo tikėti. Iš bylos duomenų matyti, kad būtent A. U. ieškojo investuotojų, pirkėjų ir iniciavo bendrovės akcijų pardavimo procesą, o ne V. G. ieškojo, kas parduoda bendrovę. Be to, iš byloje esančio 2022-11-30 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kaip A. U. tariasi su J. S., ką pastaroji turės pasakyti apklausos metu apie asmenį, kuriam ji perdavė bendrovės buhalterinius dokumentus, kurioje vietoje ir pan. (3 t., b. l. 21-23). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendrovės akcijų pardavimo procesą A. U. iniciavo po to, kad 2021-01-15 Panevėžio apygardos teismo sprendimu kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priteistos skolos, delspinigiai ir kitos išieškojimo išlaidos (32 259,26 eurų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 354 eurų žyminio mokesčio ir 595 eurai išlaidų už teisinę pagalbą). Nors nuteistasis A. U. tvirtino, kad akcijų pardavimo, o tuo pačiu ir dokumentų perdavimo metu J. S. matė naująjį akcininką – V. G., tačiau kaip jau minėta, šie nuteistojo argumentai yra paneigti pačios J. S. parodymais. Taigi konstatuotina, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” akcijų pardavimas ir naujojo vadovo V. G. paskyrimas buvo fiktyvus, turint tikslą nuslėpti pasisavintą (ar išvaistytą) bendrovės turtą bei išvengti teismo sprendimu priteistų skolų bei kitų kreditorių reikalavimų, nors nuteistasis A. U. ir toliau buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą skundžiamu nuosprendžiu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

51. Be to, A. U. nusikalstamą sumanymą patvirtina ir tai, kad visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo akcijos buvo pasirašytos nesilaikant privalomos notarinės sutarčių sudarymo formos. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad aptariamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo sutartis nuteistasis A. U. sudarė tik dėl akių, siekdamas sukurti teisinio pagrindo perleisti bendrovės dokumentus ir turtą naujajam bendrovės vadovui vaizdą, iš tiesų turėdamas tikslą išvengti materialinės atsakomybės už galimai iššvaistytą ar pasisavintą turtą ir atsiradusius kitus įsiskolinimus. Nors skunde aiškindama, kodėl parduodant bendrovės akcijas nesilaikyta privalomos notarinės formos – kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimas buvo įformintas, pasirašant penkias sutartis, nes siekta išvengti mokesčių notarui, tačiau ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad nuteistajam A. U. buvo žinoma apie privalomą notarinę sutarties formą, tačiau tokiu būdu jis veikė, siekdamas aukščiau paminėto nusikalstamo tikslo.

52. Pastebėtina ir tai, kad apelianto A. U. parodymai apie Vienintelio akcininko sprendimo ir Prašymo registruoti Juridinių asmenų registre sudarymą bei jų pateikimą Registrų centrui taip pat nebuvo nuoseklūs. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu A. U. tvirtino, kad akcijų pirkimo pardavimo sutartis V. G. pasirašė jo akivaizdoje. Pardavęs akcijas, jis informavo Registrų centrą apie jų pardavimą bei naujo direktoriaus paskyrimą pateikdamas 2021-04-19 Vienintelio akcininko sprendimą ir užpildydamas 2021-04-23 prašymą registruoti V. G. nuo 2021-04-20 nauju direktoriumi, kuriuos jis patvirtino savo mobiliuoju parašu. Tuo tarpu apklausiamas teisme A. U. jau tvirtino, kad naujasis akcininkas pats paruošė sutartis, jas atsivežė jau pasirašytas, tame procese jis nedalyvavo. Pasirašius minėtas sutartis V. G. pasakė, kad Registrų centre viską sutvarkys pats. Kadangi prašymas registruoti Juridinių asmenų registre iš tiesų patvirtintas A. U. mobiliu parašu, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti A. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jog būtent jis pateikė minėtus dokumentus Registrų centrui.

53. Nors Registrų centrui 2021-05-04 buvo pateiktas ir Prašymas registruoti V. G. kaip naują UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką, kuris pasirašytas V. G. mobiliuoju parašu, tačiau V. G. viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teigė, kad mobilaus parašo niekada neturėjo ir juo niekada nesinaudojo, asmens tapatybės kortelės niekada neturėjo, o savo pasą pametė 2021 m. balandžio mėnesį, tiksliau datos neatsimena. Taip pat V. G. parodė, kad šį el. parašą jo vardu galėjo būti paėmęs jo pažįstamas D. K.. Tuo el. parašu D. K. pasinaudojo jo vardu įsteigdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcijas vėliau pats D. K. nupirko. Nepamena, ar jis ėjo į Tele2 saloną pasirašyti kokių nors dokumentų dėl šio parašo. Iš esmės V. G. nurodytas aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K.. Iš UAB „Tele2“ 2023-02-06 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2021-01-12 UAB „(duomenys neskelbtini) , V. G. vardu buvo sudaryta sutartis dėl mobilaus parašo paslaugos teikimo numeriui (duomenys neskelbtini), kuris buvo aktyvus iki 2021-07-21. Iš 2023-05-31 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus rašysenos tyrimą, negalima nustatyti ar elektroninio parašo paslaugų sutarties grafoje „Naudotojo parašas“ pasirašė V. G., taip pat 2021-01-12 priede prie telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties grafoje „Kliento vardas, pavardė, parašas“ negalima nustatyti ar rankraštinius įrašus padarė ir pasirašė V. G., t. y. pagal rašyseną neįmanoma nustatyti ar pats V. G. kreipėsi ir pildė dokumentus dėl el. parašo išdavimo. Taigi, visa tai patvirtina V. G. parodymus, kad jis el. parašo neturėjo, juo nesinaudojo ir prašymo registruoti jį bendrovės akcininku neteikė. Tokią išvadą suponuoja ir kiti byloje esantys duomenys, o būtent 2023-10-27 taikos sutartis, sudaryta tarp likviduojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. U.. Kaip matyti liudytoja apklausta V. M., atstovavusi nemokumo administratorių - MB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad sužinojusi, jog bendrovės akcijos buvo parduotos asmeniui be pastovios gyvenamosios vietos, ir po to, kai nepavyko susisiekti su nauju akcininku ir direktoriumi, siekiant atgauti bendrovės turto ir dokumentų, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. U. ir V. G. dėl akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, taip pat reikalavo A. U. ir v. G. uždrausti 5 m. eiti juridinio asmens vadovo pareigas. Tačiau byloje buvo priimtas kompromisas, buvo patvirtinta taikos sutartis su A. U., atsisakant nuo ieškinio reikalavimų V. G. atžvilgiu. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad A. U. puikiai žinojo, kad V. G. jokių akcijų nepirko ir su šia įmone nieko bendro neturėjo, todėl jis ir sutiko pats sumokėti sutartą sumą (10 000 Eur) tokiu būdu pripažindamas savo, kaip UAB „Aukštaitijos statybos projektai“ vadovo, visišką atsakomybę prieš kreditorius. Be to, kaip jau minėta, tai A. U. ieškojo pirkėjų, o ne V. G. ieškojo pirkti bendrovės akcijas. Ir būtent A. U. turėjo motyvą imituojant įmonės pardavimą, paslėpti dokumentus, nes tuo metu, kai buvo sudarytas akcijų pirkimo - pardavimo sandoris, bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, buvo susikaupusios nemažos skolos kreditoriams, be to bankroto administratoriui taip ir nebuvo perduotas joks įmonės turtas, kurio dydžio dėl dingusių dokumentų nebuvo galimybės nustatyti. Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pateikusi 2020-05-21 už 2019 metus. Pagal pateiktus 2019 metų duomenis įmonė tuo metu turėjo turto už 529 166 Eur. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad būtent A. U. turėjo tikslą – inicijuoti bendrovės akcijų pardavimą, sąmoningai siekiant išvengti materialinės atsakomybės už galimai iššvaistytą ar pasisavintą turtą ir atsiradusius įsiskolinimus.

54. Esant tokiems byloje surinktiems įrodymams, pagrįstai nustatyta, jog nuteistasis A. U., siekdamas nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi jis buvo, turto pasisavinimo (ar iššvaistymo) faktą ir išvengti finansinės atsakomybės prieš kreditorius, pagamino aukščiau aptartus netikrus dokumentus ir juos panaudojo, pateikdamas registruoti valstybės įmonei Registrų centras“, imituodamas realiai neįvykusį sandorį - UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą V. G. ir jo paskyrimą šios bendrovės direktoriumi, bei pagamino netikrus dokumentus, imituodamas realiai neįvykusį bendrovės dokumentų perdavimą V. G., o realiai dokumentus A. U. paslėpė. Jis norėjo taip veikti, kadangi turėjo būtent tokį nusikalstamą sumanymą.

Dėl civilinių ieškinių

55. Šioje baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) valstybinė mokesčių inspekcija yra pareiškusi 12 477 Eur civilinį ieškinį dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 44-55).), kurį sudaro nuo darbuotojams išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio neapskaičiuotas ir į valstybės biudžetą nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis. VSDFV (duomenys neskelbtini) yra pareiškęs 20 664 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 30-40), kurį sudaro nuo išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio nesumokėtos valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis visiškai įrodyta, kad A. U., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, siekdamas išvengti mokesčių, į deklaracijas ir pranešimus, teiktus (duomenys neskelbtini) VMI ir VSDFV, įrašė aiškiai neteisingus duomenis ir pateikė juos minėtoms institucijoms. Dėl apelianto A. U.neteisėtų veiksmų darbuotojams išmokant neapskaitytą darbo užmokestį, buhalterinėje apskaitoje neatvaizduojant ūkinių operacijų, t. y. atlyginimo priskaitymo, VSDFV ir VMI biudžetui buvo padaryta žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. U. laikotarpiu 2017-2021 m. įmonės darbuotojams iš viso išmokėjo 55 185,77 € neapskaityto darbo užmokesčio. Ir būtent nuo šios sumos FNTT (duomenys neskelbtini) valdybos specialistė apskaičiavo nesumokėtas įmokas į valstybės biudžetą, t. y. 33 141 Eur (12 477 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 20 664 Eur VSD ir PSD įmokų). Kaip jau aptarta aukščiau, abejoti specialistų išvadų patikimumu ir teisingumu, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tarp neteisėtų A. U. veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys: dėl A. U. neteisėtų tyčinių veiksmų neapskaitant įmonėje mokamo darbo užmokesčio darbuotojams, pateiktose deklaracijose VMI ir pateiktuose pranešimuose VSDF buvo įrašyti neteisingi duomenys, neapskaičiuotas, neišskaičiuotas bei nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis ir įmokos socialiniam draudimui. Taigi, byloje neabejotinai nustatyta, kad žala VMI ir VSDFV biudžetui atsirado dėl nusikalstamų nuteistojo A. U.veiksmų, kurie lėmė tai, kad jo valdomai įmonei neatsirado pareiga mokėti mokesčių VMI ir VSDFV, ir dėl to mokesčiai nebuvo sumokėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tinkamai vykdant teisės aktų reikalavimus dėl įmonėje mokamo darbo užmokesčio apskaitymo, tokia pareiga būtų kilusi. Akivaizdu, kad A. U. veiksmai tiesiogiai lėmė žalos civiliniams ieškovams VMI ir VSDFV padarymą, todėl civiliniai ieškiniai pirmosios instancijos teismo tenkinti pagrįstai.

57. Apeliantas tvirtina, kad bendrovei iškėlus bankroto bylą, apie tai buvo informuotos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba bei Valstybinė mokesčių inspekcija, tačiau jos kreditorinių reikalavimų nereiškė, todėl šioje byloje neteko teisės reikšti civilinius ieškinius. Tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ 33 punkte nurodyta, kad baudžiamosiose bylose, kuriose kaltininkas yra mokesčių administravimo teisinio santykio subjektas, t. y. mokesčių mokėtojas, ir turtinė žala valstybei buvo padaryta BK 219, 220, 221, 222 ir 223 straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių, tokios žalos atlyginimas išsprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu. Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tai valstybei atstovaujanti institucija, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį.

59. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) byla iškelta 2022-04-25 Panevėžio apygardos teismo nutartimi, o 2022-09-06 nutartimi ši įmonė likviduota dėl bankroto. Atkreiptinas dėmesys, kad apie A. U. nusikalstamais veiksmais galimai padarytą žalą valstybės biudžetui ir šios žalos dydį buvo sužinota tik gavus 2023 m. vasario 24 d. specialisto išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Būtent šios išvados pagrindu (duomenys neskelbtini) VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pareiškė civilinius ieškinius.

60. Pagal teismų praktiką vienas iš atvejų, kada juridinio asmens vadovas juridinio asmens kreditoriui tiesiogiai atsako, – kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens, kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-389/2014, 3K-7-328-248/2015, e3K-7-115-915/2017). Be to, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalimi, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-89-511/2023).

61. Nagrinėjamu atveju, jau minėta, kad šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduota, turto neturi, todėl išieškoti iš jos mokestinę nepriemoką nėra galimybės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties turinio matyti, jog bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ I eilės kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 21 546,04 Eur, o II eilės – 179 990,42 Eur. 2023-10-27 Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo nutarta patvirtinti taikos sutartį tarp likviduojamos dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo A. U., nustatant, kad A. U. sutinka ir įsipareigoja sumokėti 10 000 Eur kreditorių reikalavimams padengti. Tačiau sumokėta suma yra daugiau nei dvidešimt kartų mažesnė nei bendrovė turi kreditorinių įsipareigojimų. Taigi, net jei (duomenys neskelbtini) VMI būtų reiškusi kreditorinį reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, jo realiam įgyvendinimui nebūtų užtekę piniginių lėšų. Šių lėšų neužteko patenkinti ir VSDFV (duomenys neskelbtini) reikštą finansinį reikalavimą. Šiuo atveju civilinių ieškinių reiškimas baudžiamajame procese buvo efektyvesnis ir operatyvesnis pažeistų teisių gynimo būdas, juo labiau, kad visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką lėmusius neteisėtus veiksmus yra sukoncentruota būtent baudžiamojoje byloje. Nustačius, kad dėl tyčinių neteisėtų A. U. veiksmų ir atsiradusių padarinių (nesumokėtų mokesčių valstybei) yra priežastinis ryšys, kad bendrovė yra bankrutavusi, todėl pareiga atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, kuri nagrinėjamoje byloje atsirado tyčia nesumokėtų mokesčių pagrindu, esant bankrutavusiai ir vėliau likviduotai bendrovei, tenka kaltu pripažintam asmeniui – A. U.. Šios aplinkybės rodo, kad tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniai ieškiniai buvo pareikšti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir jie patenkinti pagrįstai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje perkvalifikavimo

62. Šioje baudžiamojoje byloje A. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu galiojusi BK 300 straipsnio 1 dalis (2006 m. vasario 11 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), numatė baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Sankcijoje buvo numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, 2025 m. vasario 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107,108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821, 185, 188, 189, 1891, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231,232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymui (2024 11 07 įstatymas Nr. XIV-3060), veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, teisinis vertinimas nepasikeitė, tačiau sankcijoje numatytos švelnesnės bausmės rūšys – viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Dėl to, A. U. nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, perkvalifikuojama į BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 11 07 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir spręstinas bausmės peržiūrėjimo klausimas.

63. Kaip matyti, sprendžiant dėl bausmės skyrimo, skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta į tai, kad A. U. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir už 2 apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. padarymą), veika tyčinė, baigta, padaryta savanaudiškais tikslais. A. U. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jis neteistas, baustas administracine tvarka (12 t., b. l. 179-192), dirba. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi apylinkės teismo nustatytas bausmės individualizavimui ir jos skyrimui aktualias aplinkybes, bei tai, jog perkvalifikavus A. U. veiką pagal šiuo metu galiojančią BK 300 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas yra griežtesnė bausmė nei nuosprendžiu nuteistajam paskirta bauda, bei tai, kad viešųjų darbų skirti netikslinga, nes apeliantas nepateikė tam sutikimo, be to, jis dirbantis, darytina išvada, jog keisti A. U. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

64. Be kita ko, pažymėtina, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244, straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymui (2024-04-25 įstatymas Nr. XIV-2573), pasikeitė ir bausmės skyrimo taisyklės, numatytos BK 61 straipsnyje. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kadangi šių sąlygų A. U. neatitinka, t. y. dėl nusikalstamų veikų padarymo jis neprisipažino, nuoširdžiai nesigailėjo, nepadėjo išaiškinti nusikaltimų, todėl svarstyti klausimą dėl mažesnių bausmės dydžių, paskirtų už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, taip pat ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, paskyrimo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atitinkamai nenustatyta ir pagrindų keisti bausmių bendrinimą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad bausmės, paskirtos pagal BK 222 str. 1 d. bei 300 str. 1 d. buvo subendrintos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, todėl net ir sušvelninus bausmę, paskirtą pagal BK 300 str. 1 d., subendrinta bausmė liktų nepakitusi.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362¹ straipsnio 1 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.

A. U. nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. vasario 11 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), už kurią jis nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti į BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) nekeičiant jam skirtos bausmės už šią nusikalstamą veiką ir galutinės subendrintos bausmės.