Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-09-03 · Administracinė byla Nr. eAS-859-789/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-03
Bylos Nr.
eAS-859-789/2025
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01340-2025-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.), Milda Vainienė
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-859-789/2025Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01340-2025-3Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (neveikimą / vilkinimą) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą įgyvendinti Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 nustatytas funkcijas – tinkamai / teisingai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo). Pareiškėjas pašė priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur).

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą ir skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. birželio 10 d. per EPP paduotame skunde prašė panaikinti atsakovo Raštą, tačiau nenurodė, kada gavo šį ginčijamą aktą. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjui buvo žinoma apie skunde ginčijamą Raštą2025 m. kovo 31 d., kadangi 2025 m. kovo 31 d. jis kreipėsi į Regionų administracinį teismą, ginčydamas šį aktą (administracinė byla Nr. eI3-10928-780/2025).

Atsižvelgdamas į tai, kad skundas dėl Rašto teismui pateiktas tik 2025 m. birželio 10 d., teismas darė išvadą, kad pareiškėjas yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

Pareiškėjas skunde neprašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipė dėmesį, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą teismui, pateikiant kartu prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 30 str.).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jau buvo pateikęs skundus su tapačiais reikalavimais Regionų administraciniam teismui administracinėse bylose Nr. eI3-10928-780/2025, Nr. eI3-17700-952/2025, Nr. eI3-11863-362/2025, Nr. eI3-12364-505/2025, eI3-12880-631/2025, kuriose teismas nutartimis atsisakė priimti pareiškėjo skundus. Visose bylose dėl teismo priimtos nutarties atsisakyti priimti skundą pareiškėjas buvo padavęs atskiruosius skundus, kurie dar nėra išnagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo Regionų administraciniame teisme inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu skaičių, pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu, ir skyrė jam 200 Eur baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kartu su skundu pateikė žyminio mokesčio apmokėjimo kvitą (2025 m. kovo 31 d. SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 1941), tačiau, patikrinus „Liteko“ sistemą ir norint įskaityti žyminį mokestį, duomenų, kad žyminis mokestis būtų sumokėtas už šį teismui pateiktą skundą, nebuvo, todėl žyminis mokestis nebuvo grąžintas pareiškėjui.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį ir grąžinti jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam teismui. Pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pripažinti, kad atitinkami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai („Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“) neatitinka faktinės tikrovės bei priimti atskirąją nutartį, pateikiant ją Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjo teigimu, skundo (pareiškimo) terminas yra nepraleistas ir tik dėl teismo (teisėjo) veiksmų dirbtinai yra sukurta force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) situacija.

Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai taiko ginčijamoje nutartyje nurodytas įstatymo nuostatas ir nesilaiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų, nes, sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, yra priimami priešingi teismų sprendimai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, taip pat kuria pareiškėjui skirta 200 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą), nes pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą pareiškimo (skundo) padavimo terminą ir skunde neprašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo Regionų administraciniame teisme inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu skaičių, pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir skyrė jam 200 Eur baudą. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, padavė atskirąjį skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas asmens skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma įvertina tai, ar egzistuoja teisės aktuose numatytos neigiamos procesinės prielaidos atsisakyti inicijuoti administracinės bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu teismas, nagrinėdamas minėtą klausimą, nustato bent vieną iš įvardytų prielaidų, jis motyvuota nutartimi atsisako priimti asmens skundą (prašymą, pareiškimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-684-624/2024 ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas, praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą, ir šis terminas neatnaujinamas.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis, kreipdamasis į teismą, nepraleido įstatymo nustatyto pareiškimo (skundo) padavimo termino.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, teismas kiekvienu atveju nustato skundo padavimo termino eigos pradžią. Teismas, nustatydamas skundo (pareiškimo, prašymo) padavimo termino eigos pradžią, įvertina aplinkybę, ar, priimdamas skundžiamą administracinį aktą, viešojo administravimo subjektas turėjo teisės aktais įtvirtintą pareigą įteikti minėtą aktą asmeniui. Jeigu viešojo administravimo subjektas turėjo minėtą pareigą, teismas sprendžia, ar: 1) viešojo administravimo subjektas, priimdamas skundžiamą administracinį aktą, tinkamai atliko pareigą įteikti asmeniui minėtą aktą; 2) viešojo administravimo subjektas viešai paskelbė (turėjo paskelbti) skundžiamą administracinį aktą; 3) asmuo, siekdamas išsiaiškinti informaciją apie administracinio akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo, žinojo, kad minėtas aktas turi būti priimtas, ir aktyviai vykdė atitinkamus veiksmus; 4) kitas skundo (pareiškimo, prašymo) padavimo termino pradžios nustatymui svarbias aplinkybes. Teismas, nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių Rašto įteikimo pareiškėjui momentą.

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad 2025 m. kovo 31 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 atsakovui nustatytas funkcijas – tinkamai ir teisingai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (administracinės bylos Nr. eI3-10928-780/2025). Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pateikė teismui ginčijamo 2025 m. kovo 4 d. rašto kopiją. Taigi Raštas buvo įteiktas pareiškėjui, jis žinojo (turėjo žinoti) apie atsakovo Raštą ir jo turinį 2025 m. kovo 31 d.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu) 2025 m. birželio 10 d. Taigi pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido įstatymo nustatytą pareiškimą (skundo) padavimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo atnaujinti praleistą pareiškimo (skundo) padavimo terminą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą pareiškimo (skundo) padavimo terminą ir nenurodė jokių išskirtinių bei svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti minėtą terminą. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės. Analogiškos pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-691-552/2025).

Pareiškėjas atskirajame skunde ir 2025 m. rugpjūčio 31 d. prašyme prašo pripažinti tam tikras aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administraciniai teismai nagrinėja ginčus, atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017 ir kt.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą įtvirtina ABTĮ 17 straipsnio nuostatos. ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. Administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025 ir kt.). Taigi pareiškėjo administraciniam teismui pateiktas prašymas pripažinti, kad atitinkami teiginiai, nurodyti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, taip pat prašymas pripažinti, kad, nenagrinėjant administracinių / tarnybinių ginčų / darbinių santykių, pažeidžiamos Teisėjų etikos kodekso nuostatos, moralė ir vertybės, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjas atskirajame skunde ir 2025 m. rugpjūčio 31 d. prašyme prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti atitinkamų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių aplinkybių bei argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų (konkrečių jų dalių) atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė poreikio kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo teismo priimti atskirąją nutartį.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą priimti atskirąją nutartį, yra deklaratyvaus bei subjektyvaus pobūdžio. Teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą pareiškėjo apeliacinį skundą, nenustatė pagrindo spręsti klausimą dėl atskirosios nutarties priėmimo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija netenkina minėto pareiškėjo prašymo.

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 16 d. nutartimi, be kita ko, skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 eurų baudą. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 83 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos taikymą pažymėta, jog spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti piktnaudžiavimo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018). Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019; 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-15-602/2021).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nuo 2025 m. vasario 5 d. yra nagrinėjamos (yra išnagrinėtos) 323 bylos pagal pareiškėjo apeliacinį skundą ar atskirąjį skundą (1 – pagal apeliacinį skundą, 322 – pagal atskiruosius skundus). Pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, todėl teismas pagrįstai skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) bei skyrė 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas SpruogisMilda Vainienė