- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-05
- Bylos Nr.
- e2-2428-664/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00023-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Ignalinos
- Atsakovas
- D. Š.
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Ignalinos būtų ūkis atstovui advokatui G. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Š. pareikštus prieštaravimus dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. sausio 15 d. priimto preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-650-664/2024 (teisminio proceso Nr. 2-16-3-00023-2024-5), pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Ignalinos būtų ūkio ieškinį atsakovei D. Š. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė UAB Ignalinos būtų ūkis ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 2899,28 Eur skolos, delspinigių ir palūkanų, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 196,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (33,00 Eur žyminio mokesčio ir 163,35 Eur už procesinių dokumentų parengimą).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, jog yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius. Atsakovei D. Š. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1992 m. vasario 10 d. priklauso 33/100, o nuo 2017 m. birželio 23 d. dar – 6/100 dalys buto. 2012 m. gruodžio 4 d. vykusiame daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų susirinkime buvo nuspręsta dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje „Ignalinos Enervizija“. 2013 m. rugpjūčio 27 d. su UAB „Dauniškis ir KO“ ir 2013 m. lapkričio 14 d. su UAB „SKF Arkada“ sudarė statybos darbų rangos sutartis, atitinkami CPO 21665 ir CPO 23464, pagal kurias įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Su akcine bendrove (toliau – AB) Šiaulių bankas sudarė daugiabučio namo kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas suteikė ieškovei (namo administratorei) naudos gavėjų (butų ir kitų patalpų savininkų) naudai 177816,14 Eur kreditą, o ieškovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir bei vykdyti kitas prievoles. Įvertinus valstybės paramą, atsakovės kredito dalis – 7025,23 Eur. Atsakovė tinkamai įsipareigojimų nevykdo ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. susidarė įsiskolinimas 2899,28 Eur. sumai, kurį sudaro: 1739,06 Eur negrąžinto kredito, 413,86 Eur palūkanų, 61,19 Eur atidėtų palūkanų ir 685,17 Eur delspinigiai.
Bylą ieškovė prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose 2024 m. sausio 15 d. priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo nuspręsta:
„Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš D. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės Ignalinos butų ūkis naudai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2899,28 Eur skolą, 196,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 3095,63 Eur (tris tūkstančius devyniasdešimt penkis eurus 63 ct) ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2899,28 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 28 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. sausio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.
Žemesnės instancijos teismas
Teisme gauti atsakovės D. Š. prieštaravimai, kuriais prašoma Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose 2024 m. sausio 15 d. priimtas preliminarą sprendimą pakeisti Atsakovė nurodė, jog jos manymu prašoma priteisti delspinigių suma yra neprotingai didelė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teismo turėtų būti mažintina. Pareiškėja nurodė, jog nagrinėjant civilinę bylą dokumentinio proceso tvarka, ji neturėjo galimybės nei pateikti atitinkamo prašymo teismui dėl delspinigių sumažinimo, nei pasinaudoti teismine mediacija ir bylą išspręsti taikiu būdu.
Ieškovė atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad pateikti prieštaravimai yra nepagrįsti.
Nurodo, jog yra ieškovė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius. Atsakovei D. Š. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1992 m. vasario 10 d. priklauso 33/100, o nuo 2017 m. birželio 23 d. dar – 6/100 dalys buto. 2012 m. gruodžio 4 d. vykusiame daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų susirinkime buvo nuspręsta dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje „Ignalinos Enervizija“. 2013 m. rugpjūčio 27 d. su UAB „Dauniškis ir KO“ ir 2013 m. lapkričio 14 d. su UAB „SKF Arkada“ sudarė statybos darbų rangos sutartis, atitinkami CPO 21665 ir CPO 23464, pagal kurias įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Su akcine bendrove (toliau – AB) Šiaulių bankas sudarė daugiabučio namo kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas suteikė ieškovei (namo administratorei) naudos gavėjų (butų ir kitų patalpų savininkų) naudai 177816,14 Eur kreditą, o ieškovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir bei vykdyti kitas prievoles. 2014 m. kovo 5 d. tarp Ieškovės, veikiančios naudos gavėjų naudai, ir AB Šiaulių bankas (toliau tekste – Bankas) sudarytoje daugiabučio namo kreditavimo sutartimi Nr. EIBA-2014-3548-22 (toliau tekste – Kreditavimo sutartis) Bankas įsipareigojo Kreditavimo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir Kreditavimo sutartyje nurodytai paskirčiai suteikti Ieškovei (namo administratorius) Naudos gavėjų (butų ir kitų patalpų savininkai) naudai Specialios dalies 1 punkte nurodyto dydžio Kreditą, o Ieškovė įsipareigojo gautą Kreditą naudoti pagal Specialiojoje dalyje nurodytą Kredito paskirtį, Sutartyje nurodytomis sąlygomis jį grąžinti, mokėti palūkanas bei vykdyti kitas Sutartyje nustatytas prievoles (Kreditavimo sutarties 2.1. p.). Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.4. punkte numatyta, kad specialiosiose sąlygose nurodyto dydžio palūkanos skaičiuojamos ir mokamos Bankui nuo išmokėtos ir Bankui negrąžintos Kredito (ar jo dalies) sumos. Kreditavimo sutarties specialiojoje dalyje taip pat įtvirtintas Ieškovės ir Banko susitarimas dėl fiksuotos 3 procentų metinės palūkanų normos. Taip pat minėtos kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.7. punkte numatyta, kad praleidus Sutartyje numatytus Kredito ar jo dalies grąžinimo ir/ar palūkanų mokėjimo terminus, už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną Bankui mokami Specialiosiose sąlygose nustatyto dydžio delspinigiai nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Pažymėtina, jog Kreditavo sutarties specialiojoje dalyje įtvirtintas delspinigių dydis 0,04 proc.
Įvertinus valstybės paramą, atsakovės kredito dalis – 7025,23 Eur. Atsakovė tinkamai įsipareigojimų nevykdė ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. susidarė įsiskolinimas 2899,28 Eur. sumai, kurį sudaro: 1739,06 Eur negrąžinto kredito, 413,86 Eur palūkanų, 61,19 Eur atidėtų palūkanų ir 685,17 Eur delspinigiai.
Atsakovė, būdama buto savininkė, privalėjo apmokėti jos buto daliai tenkančias namo renovacijos išlaidas. Ieškovė Atsakovei išrašė sąskaitas dėl kredito, palūkanų ir delspinigių apmokėjimo, bet Atsakovė išrašytų sąskaitų neapmokėjo, į raginimus apmokėti skolą nereagavo, o tik sulaukusi preliminaraus teismo sprendimo pradėjo reikšti pretenzijas dėl neprotingai didelių delspinigių. Vien Atsakovės teiginiai, kad delspinigių suma yra neprotingai didelė, sudaro 39,4 proc. kredito sumos, nėra pagrindas vertinti jų kaip neprotingai didelių ar nesąžiningų. Be to, delspinigiai susidarė dėl Atsakovės neveikimo, t. y. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė arba vykdė itin retai bei nereguliariai. Atsakovė turėjo visas galimybes ženkliai sumažinti skolinius įsipareigojimus, tad netesybų suma būtų buvusi ženkliai mažesnė.
Remiantis aukščiau išdėstytais faktiniais argumentais Teismo prašo:
1. Atmesti Atsakovės prieštaravimus;
2. Tenkinti Ieškovės ieškinį visiškai.
Teismo posėdžio metu ieškovės UAB Ignalinos būtų ūkis atstovas papildomai nurodė, jog galimybės šiame procese ir šiame etape spręsti ginčą teisminės mediacijos būdu nėra. Atsakovė į pateiktus kelis ieškovo pasiūlymus dėl galimo taikaus susitarimo, nereagavo, juos praignoravo, savo pasiūlymų nei teismui, nei ieškovui nepateikė. Preliminarus sprendimas priimtas dar 2024-01-15, tai yra praėjo keturi mėnesiai, tačiau atsakovė neatliko jokių veiksnių, siekiant išspręsti šį ginčą. Ieškovo atstovas nurodė, jog palaiko savo atsiliepime į atsakovės prieštaravimus išsakytą poziciją ir prašo atsakovės prieštaravimus atmesti kaip nepagrįstus, palikti galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose 2024 m. sausio 15 d. priimtą preliminarų sprendimą.
Atsakovė D. Š. asmeniškai gavusi teismo šaukimą į teismo posėdį neatvyko.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šioje byloje teismo posėdžiai buvo atidėti net keturis kartus tenkinant atsakovės pateiktus prašymus:
Žemesnės instancijos teismas
- 2024 m. vasario 26 d. gavus atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo (I t., el.b.l. 142-143) ir 2024 m. kovo 15 d. ieškovo atsiliepimus į atsakovės prieštaravimus (I t., el.b.l. 147-150), 2024 m. kovo 18 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje: 2024 m. balandžio 4 d. 10 val. 00 min. (I t., el.b.l. 151-153). 2024 m. balandžio 3 d. buvo gautas atsakovės prašymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimą dėl sveikatos sutrikimo (I t., el. b.l. 160-166).
- Prašymas patenkintas ir paskirtas kitas teismo posėdis – 2024 m. balandžio 9 d. 13:30 val., suteikiant galimybę šalims dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu (I t., el.b.l. 169, 170,171). 2024 m. balandžio 9 d. 10:58 val. gautas atsakovės prašymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimą dėl sveikatos ligos (I t., el. b.l. 172). Atsakovė pateikė medicininę pažymą dėl neatvykimo į darbą , Užimtumo tarnybą Nr. M14, kurioje nurodyta, kad dėl ligos negalėjo atvykti į teismo institucija nuo 2024-04-09 iki 2024-04-15 (I t., el.b.l. 173).
- Prašymą patenkinus, atsižvelgus į nurodytą negalėjimo atvykti į teismo instituciją laikotarpį (nuo 2024-04-09 iki 2024-04-15) paskirtas kitas teismo posėdis – 2024 m. balandžio 25 d. 0 9 val. 00 min., suteikiant galimybę šalims dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu (I t., el.b.l. 175, 176). Prieš pat teismo posėdį, tai yra 2024 m. balandžio 25 d. 08:21 val. gautas atsakovės prašymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimą dėl ligos (I t., el. b.l. 177). Atsakovė pateikė medicininę pažymą dėl neatvykimo į darbą, Užimtumo tarnybą Nr. M-16, kurioje nurodyta, kad dėl ligos negalėjo atvykti į teismo institucija nuo 2024-04-23 iki 2024-04-30 (I t., el.b.l. 173).
- Prašymą patenkinus, atsižvelgus į nurodytą negalėjimo atvykti į teismo instituciją laikotarpį (nuo 2024-04-23 iki 2024-04-30) paskirtas kitas teismo posėdis – 2024 m. gegužės 15 d. 09 val. 00 min., ne tik suteikiant galimybę šalims dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, bet ir CPK 161 straipsnio nuostatų pagrindu pasiūlius atsakovei pasirūpinti atstovavimu (I t., el.b.l. 181-182, 183, 184). Prieš pat teismo posėdį, tai yra 2024 m. gegužės 15 d. gautas atsakovės prašymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, nurodant, jog byla yra galimybę sudaryti taikų susitarimą, be to atsakovė pageidautų, kad ją byloje atstovautų atstovas advokatas, prašant suteikti laiko (I t., el. b.l. 187).
- Prašymą patenkinus, paskirtas kitas teismo posėdis – 2024 m. gegužės 21 d. 09 val. 00 min., suteikiant galimybę šalims dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, taip pat pakartotinai CPK 161 straipsnio nuostatų pagrindu pasiūlius atsakovei pasirūpinti atstovavimu (I t., el.b.l.191-194). Prieš pat teismo posėdį, tai yra 2024 m. gegužės 21 d. gautas atsakovės prašymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimą dėl ligos (I t., el. b.l. 195-196). Atsakovė pateikė medicininę pažymą dėl neatvykimo į darbą, Užimtumo tarnybą Nr. M- 17, kurioje nurodyta, kad dėl ligos negalėjo atvykti į teismo institucija nuo 2024-05-20 iki 2024-05-24 (I t., el.b.l. 197). Duomenų apie atsakovės atstovavimą ar nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo galimybių nepateikė. Ieškovo atstovas nurodė, jog atsakovė sutikimo sudaryti taikų susitarimą ieškovo suteiktomis sąlygomis neišreiškė, savo pasiūlymo ieškovui nepateikė.
Atsakovė D. Š. yra Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) EPP naudotoja (prisijungusi prie paslaugų portalo, teikianti į bylą inicijuojančius bei kitus procesinius dokumentus bei juos priimanti (I t., el.b.l. 142-143). Atsakovė nepasinaudojo teismo sudaryta galimybe dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu, taip pat teismo siūlymu CPK 161 straipsnio nuostatų pagrindu pasirūpinti atstovavimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors atsakovė teikė teismui medicinines pažymas dėl negalėjimo atvykti į teismo posėdį dėl ligos, tačiau tiek teismo posėdžio dieną, tiek kitas dienas aktyviai (tiesiogiai) dalyvavo kituose renginiuose: tiek Visagino savivaldybės tarybos posėdžiuose (atsakovė pateikė prašymą atidėti 2024-04-25 09 val. teismo posėdį, nes jame negali dalyvauti dėl ligos(I t., el. b.l. 177), pateikdama medicininę pažymą dėl neatvykimo į darbą, Užimtumo tarnybą Nr. M-16, kurioje nurodyta, kad dėl ligos negalėjo atvykti į teismo instituciją nuo 2024-04-23 iki 2024-04-30 (I t., el.b.l. 173), tačiau tą pačią dieną - 2024-04-25 10 val. tiesiogiai dalyvavo Visagino savivaldybės tarybos posėdyje (II t., el.b.l. 1-4), tiek susitikimuose su gyventojais.
Teisingo ir tinkamo civilinio proceso idėja remiasi nuostata, jog teismo sprendimas gali būti priimtas tik išklausius abi proceso šalis. Tik abiejų šalių dalyvavimas sprendžiant ginčą, jų aktyvūs veiksmai, pateikiant teismui savo argumentus ir turimus įrodymus, gali lemti visapusišką bylos aplinkybių išnagrinėjimą ir ištyrimą. Tai leidžia išsiaiškinti materialiąją tiesą byloje. Tinkamo proceso, šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimui užtikrinti yra detaliai reglamentuojama teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarka, šalims suteikiama teisė teismo posėdžio metu išdėstyti savo poziciją ir pan. Tačiau minėti principai bei teisės neturėtų būti suprantamos formaliai, nes reikalavimas išklausyti abi šalis nereiškia, kad procesas turi tęstis tol, kol viena ar abi šalys būtinai atvyks į teismo posėdį. Ne mažiau svarbūs proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai, kurie reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Norint įgyvendinti anksčiau minėtus koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-103-516/2016).
Civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 7 straipsnio antrojoje dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt.
Remiantis išdėstytu, teismas konstatavo, jog atsakovė būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, esant suteiktai ir išaiškintai galimybei dalyvauti teismo posėdyje tiek fiziškai atvykstant į teismo patalpas, tiek nuotoliniu būdu, į teismo posėdį neatvyko be objektyviai pateisinamos priežasties, teismo teiktu pasiūlymu pasirūpinti atstovavimu taip pat nepasinaudojo. Byloje keturis kartus atidėti teismo posėdžiai pagal atsakovės prašymus, be to, nustatyti akivaizdūs piktnaudžiavimo suteiktomis teisėmis atvejai, todėl byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str.).
Preliminarus sprendimas nekeistinas.
Teismas, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje buvo priimtas preliminarus teismo sprendimas, dėl kurio atsakovas teikė prieštaravimus.
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą. Byloje pateikti įrodymai - Ignalinos rajono tarybos 2002 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. 243 Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkų (bendrasavininkų) bendrosios nuosavybės administravimo (I t., el.b.l. 23); 2016 m. birželio 8 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. V2-506 „Dėl bendrojo naudojimo patalpų administratoriaus paskyrimo“ ir jo pagrindu patvirtintame sąraše užfiksuota, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratorius yra uždaroji akcinė bendrovė Ignalinos būtų ūkis (I t., el.b.l. 109,110-113, 120-121, 122-125); 2012 m. gegužės 24 d. Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Dėl programos „Ignalinos Enervizija“ parengimo Nr. T-81 (I t., el.b.l. 106, 107); 2012 m. gruodžio 4 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas Nr. IE-26, patvirtinantis, jog daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje „Ignalinos Enervizija“ ir įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti bendrojo naudojimo objektų valdytojui mėnesines įmokas, skirtas namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo investicijoms, kurios bus finansuojamos bendrojo naudojimo objektų valdytojo vardu namo butų ir kitų patalpų savininkų naudai paimtu kreditu bei šio kredito palūkanoms apmokėti (I t., el.b.l. 55-64); atnaujinimo (modernizavimo) investicijų dalies, tenkančios negyvenamajai patalpai-knygynui ((duomenys neskelbtini) (33/100 dalys) suvestinė (I t., el.b.l. 37); 2013 m. kovo 22 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. V2-191 Dėl pavedimo uždarajai akcinei bendrovei Ignalinos butų ūkis administruoti daugiabučius namus pagal programą „Ignalinos Enervizija“ (I t., el.b.l. 105); 2013 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Dauniškis ir KO“ , 2013 m. lapkričio 14 d. UAB „SKF Arkada“ su UAB Ignalinos butų ūkis sudarytos pagrindinės sutartys Nr. CPO665 ir Nr. CPO23464 su priedais (I t., el.b.l. 65-83); 2014 m. kovo 1 d. pranešimas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams dėl galimybės atvykti ir susipažinti su ketinamas sudaryti šio daugiabučio namo kreditavimo sutartimi, kurią ketina pasirašyti UAB Ignalinos butų ūkis ir AB Šiaulių bankas (I t., el. b.l. 34); 2014 m. kovo 5 d. UAB Ignalinos butų ūkis ir AB Šiaulių bankas daugiabučio namo kreditavimo sutartis Nr. EIBA-2014-3548-22, kuria Namo modernizavimui AB Šiaulių bankas ieškovei suteikė 177816,14 Eur kreditą (I t., el.b.l. 84-102, 40-44, 45-47, 48-54) ir 2015 m. gruodžio 20 d. šios sutarties pakeitimas (I t., el.b.l. 38-39); 2014 m. balandžio 18 d. pranešimas dėl daugiabučio namo kreditavimo sutarties sudarymo ir buto savininkui tenkančios daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) banko finansuojamos sumos dalies Nr. S 140418/0013 It., el.b.l. 35); 2015 m. gruodžio 11 d. pranešimas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkams apie kredito ir palūkanų mokėjimo datą (I t., el.b.l. 36).
2023 m. gruodžio 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuota, jog dalis (duomenys neskelbtini) negyvenamųjų patalpų-knygyno patalpų asmeninės nuosavybės teise priklauso D. Š.: 6/100 dalys įrašas galioja nuo 2017 m. liepos 7 d. (2017-06-23 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. DS-3127) ir 33/100 dalys įrašas galioja nuo 2013 m. sausio 29 d. (1992-01-10 nuosavybės teisės liudijimas Nr. BC 011512) (I t., el.b.l. 103-104).
Pateiktoje pažymoje apie atsakovei D. Š. suteiktą kreditą ir kredito ir mokėtinų palūkanų grafiką nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2034 m. vasario mėnesį, bendra kredito suma – 6993,00 Eur., o mokėtinų palūkanų suma 1935,31 Er., (I t., el.b.l. 8-9); taip pat atidėtų palūkanų mokėjimo grafike laikotarpyje nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2034 m. vasario mėnesio, apskaičiuota bendra mokėtina atidėtų palūkanų suma – 459,64 Eur (I t., el.b.l. 12-13). Pateiktas paskolų ir palūkanų žiniaraštis 2015 m. gruodžio mėn. – 2023 m. spalio mėn., kuriame apskaičiuota, jog minėtu laikotarpiu mokėtina kredito suma – 3061,84 Eur, o atsakovės sumokėta suma – 1322,79 Eur, mokėtina palūkanų suma – 1441,79 Eur., o sumokėta suma – 1027,93 Eur, mokėtina atidėtų palūkanų suma – 200,45 Eur, o sumokėta suma – 1139,26 Eur, mokėtina delspinigių suma – 701,43 Eur, o sumokėta - 16,26 Eur (I t., el.b.l. 14-26). Bendra skolos suma už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. – 2899,28 Eur nurodyta ir pažymoje apie įsiskolinimą už kreditą (I t., el.b.l. 27). 2023 m. lapkričio 13 d. ieškovo UAB „Ignalinos būtų ūkis sąskaita išrašyta D. Š., kurioje nurodyta įsiskolinimo suma viso 2899,28 Eur ir ją sudaro: 1739,06 Eur negrąžinto kredito, 413,86 Eur palūkanų, 61,19 Eur atidėtų palūkanų ir 685,17 Eur delspinigiai (I t., el.b.l. 11).
Pateikta 2021 m. lapkričio 25 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. CON-2021-11-25-99, pasirašyta UAB „Ignalinos būtų ūkis ir advokatų profesinės bendrijos Gvildys ir partneriai „G2 LAW“ bei atstovavimo sutartis (I t., el.b.l. 114-117, 118,119). Taip pat apmokėjimo už teisines paslaugas (procesinio dokumento (ieškinio) parengimą ir pateikimą teismui) 2023-12-13 PVM Sąskaita-faktūra 163,35 Eur sumoje (I t., el.b.l. 7).
Kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių pateiktų paaiškinimų, šalys pripažįsta ir neginčija šių faktinių aplinkybių, jog:
- ieškovė uždaroji akcinė bendrovė Ignalinos butų ūkis yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, o atsakovei D. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso viso 39/100 dalys negyvenamųjų patalpų -knygyno patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) (6/100 dalys įrašas galioja nuo 2017 m. liepos 7 d. (2017-06-23 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. DS-3127) ir 33/100 dalys įrašas galioja nuo 2013 m. sausio 29 d. (1992-01-10 nuosavybės teisės liudijimas Nr. BC 011512)).
- remiantis 2012 m. gruodžio 4 d. vykusio daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų susirinkime priimtu sprendimu nuspręsta dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje „Ignalinos Enervizija“ ir jo pagrindu atliktą gyvenamojo namo modernizavimo darbus, finansuojamus pagal 2014 m. kovo 5 d. UAB Ignalinos butų ūkio ir AB Šiaulių banko pasirašytą daugiabučio namo kreditavimo sutartą Nr. EIBA-2014-3548-22, kuria namo modernizavimui AB Šiaulių bankas ieškovei suteikė 177816,14 Eur kreditą.
Žemesnės instancijos teismas
- Įvertinus valstybės paramą, atsakovės kredito dalis – 7025,23 Eur.
Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl prašomų priteisti sumų: nesumokėto kredito dalies ir palūkanų įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d., 5 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir jų dydžių, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Byloje kilo ginčas dėl prašomų priteisti netesybų (delspinigių) dydžio. Atsakovė nurodė, jog, jos manymu, prašoma priteisti 685,17 Eur delspinigių suma yra neprotingai didelė, sudaro 39,4 procentus kredito dydžio sumą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teismo turėtų būti mažintina.
Dėl skolos, mokestinių palūkanų ir delspinigių.
Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius rinkliavas ir kitas įmokas. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnis).
2014 m. kovo 5 d. tarp Ieškovės, veikiančios naudos gavėjų naudai, ir AB Šiaulių bankas (toliau tekste – Bankas) buvo sudaryta daugiabučio namo kreditavimo sutartis Nr. EIBA-2014-3548-22 (toliau tekste – Kreditavimo sutartis). Kreditavimo sutartimi Bankas įsipareigojo Kreditavimo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir Kreditavimo sutartyje nurodytai paskirčiai suteikti Ieškovei (namo administratorius) Naudos gavėjų (butų ir kitų patalpų savininkai) naudai Specialios dalies 1 punkte nurodyto dydžio Kreditą, o Ieškovė įsipareigojo gautą Kreditą naudoti pagal Specialiojoje dalyje nurodytą Kredito paskirtį, Sutartyje nurodytomis sąlygomis jį grąžinti, mokėti palūkanas bei vykdyti kitas Sutartyje nustatytas prievoles (Kreditavimo sutarties 2.1. p.).
Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.4. punkte numatyta, kad specialiosiose sąlygose nurodyto dydžio palūkanos skaičiuojamos ir mokamos Bankui nuo išmokėtos ir Bankui negrąžintos Kredito (ar jo dalies) sumos. Palūkanos skaičiuojamos nuo Kredito (ar jo dalies) pervedimo iš Kredito sąskaitos iki faktinės Kredito grąžinimo (įskaitant Kredito grąžinimą prieš terminą) į Kredito sąskaitą dienos. Palūkanos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos mėnesio dienos faktinių Kredito sąskaitos likučių (t.y. panaudotos ir negrąžintos Kredito dalies) ir Sutartyje (Specialiosiose sąlygose) nustatytų palūkanų normų sandaugas, padalintas iš 365 (trys šimtai šešiasdešimt penki). Sutartyje nustatoma, kad metai susideda iš 365 (trys šimtai šešiasdešimt penki) dienų, o mėnuo – iš kalendorinio dienų skaičiaus.
LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1725 “Dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ (kreditavimo sutarties sudarymo momentu galiojusi suvestinė redakcija nuo 2013-12-13 iki 2014-04-02) 2.2. p. buvo numatyta, kad lengvatiniai kreditai daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams (ar jų dalims) parengti ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti ir (ar) statybos techninei priežiūrai vykdyti) teikiami su 3 procentų metinėmis palūkanomis, fiksuotomis per visą šių kreditų grąžinimo laiką. Kreditavimo sutarties specialiojoje dalyje taip pat įtvirtintas Ieškovės ir Banko susitarimas dėl fiksuotos 3 procentų metinės palūkanų normos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtintų taisyklių 7 punkte numatyta, kad lengvatinį kreditą suteiki finansuotojas (kreditavimo sutarties sudarymo momentu galiojusi suvestinė redakcija nuo 2013-12-13 iki 2014-04-02). Finansuotojai teikę lengvatinius kreditus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui finansuoti: SEB bankas, Swedbankas, Šiaulių bankas ir Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) vykdoma veikla reorganizavimo būdu perkelta į UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) taikė 0,04 proc. delspinigių dydį, kurie skaičiuojami nuo pagal Sutartį nesumokėtos (negrąžintos) Kredito ir/ar palūkanų sumos. Taigi tarp Ieškovės ir Banko sudarytos kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.7. punkte numatyta, kad praleidus Sutartyje numatytus Kredito ar jo dalies grąžinimo ir/ar palūkanų mokėjimo terminus, už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną Bankui mokami Specialiosiose sąlygose nustatyto dydžio delspinigiai nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Administratorius privalo pareikalauti, kad Naudos gavėjas, dėl kurio įsipareigojimų nevykdymo Administratorius neįvykdė mokėjimo prievolių Bankui pagal Sutartį, sumokėtų Sutartyje nurodyto dydžio delspinigius Sutartyje nustatyta tvarka.
Pažymėtina, jog Kreditavo sutarties specialiojoje dalyje įtvirtintas delspinigių dydis 0,04 proc. Delspinigiai skaičiuojami nuo pagal Sutartį nesumokėtos (negrąžintos) Kredito ir/ar palūkanų sumos. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Civilinio kodekso, toliau – CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir kt.). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).
Remiantis 2014 m. kovo 5 d. tarp Ieškovės, veikiančios naudos gavėjų naudai, ir AB Šiaulių bankas sudarytos daugiabučio namo kreditavimo sutarties Nr. EIBA-2014-3548-22. Kreditavo sutarties bendrojoje ir specialiojoje dalyje įtvirtintomis nuostatomis, pagal kurią įtvirtintas 0,04 proc. delspinigių dydis, skaičiuojamas nuo pagal Sutartį nesumokėtos (negrąžintos) Kredito ir/ar palūkanų sumos, pateikto paskolų ir palūkanų žiniaraščio ir pažymos dėl įsiskolinimo už kreditą duomenimis, už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. paskaičiuota delspinigių suma sudaro 685,17 Eur. Teismas konstatuoja, jog prašomi priteisti delspinigiai ir jų dydis apskaičiuoti laikantis ir atitinka teisės aktus ir rašytinės kreditavimo sutarties nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės teiginį, kad atsakovė prievolę vykdė netinkamai (CPK 178 straipsnis), todėl įvertinus šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į teisinę reglamentaciją, kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog prašymas priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 685,17 Eur dydžio delspinigių sumą yra pagrįstas.
Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Paprastai netesybų dydis teismų praktikoje yra mažinamas tokiais atvejais, kai pernelyg didelių netesybų priteisimas galėtų iškreipti šalių interesų pusiausvyrą, viena šalis praturtėtų kitos sąskaita nepagrįstai ir pan. Dažniausiai pasitaikantis atvejis, kai netesybos yra mažinamos tada, kai netesybų suma viršija pagrindinės prievolės sumą ir/ar kai teisinių santykių šalys yra nelygiavertės, pavyzdžiui, verslo subjektas (įmonė) ir fizinis asmuo (vartotojas).
Nors atsakovė yra fizinis asmuo, tačiau įvertinus šios bylos aplinkybes: 1) šiuo atveju, atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - patalpų adresu (duomenys neskelbtini), dalis, nėra vienintelis atsakovei priklausantis turtas, nėra faktinė ar deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta; 2) atsakovė turėjo galimybę tiek 2024-02-23 pateikdama prieštaravimus, tiek prieštaravimų nagrinėjimo proceso metu (dėl posėdžių atidėjimo užtrukusio daugiau nei tris mėnesius) pateikti duomenis apie savo finansinę padėtį (gaunamas pajamas ir ų dydį, turimą nekilnojamąjį/kilnojamąjį turtą ar turimus kreditorinius įsipareigojimus ir kt.), tačiau jokie duomenys, patvirtinantys sunkią atsakovės finansinę padėtį teismui nepateikti; 3) delspinigiai susidarė dėl atsakovės neveikimo, t. y. atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė arba vykdė itin retai bei nereguliariai; 4) atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų (nebendradarbiavo su ieškovu, nesukreipė dėl skolos atidėjimo ar išdėstymo) sutarties vykdymo eigoje susidariusiam įsiskolinimui sumažinti. Vien atsakovės argumentai, kad delspinigių suma yra neprotingai didelė, sudaro 39,4 proc. kredito sumos, nėra pagrindas vertinti jų kaip neprotingai didelių ar nesąžiningų.
Nors atsakovė yra fizinis asmuo (vartotojas), silpnesnioji pusė, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vartotojams įstatymo suteikta papildoma apsauga nereiškia, kad vartotojai gali nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Įstatyme įtvirtintas vartotojo teisių garantijos taikymas skirtinas išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, tačiau neturėtų sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis. Atsakovė, būdama vartotojas, savo valia prisiimtus įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir laiku, o vien tai, kad ji yra vartotojas, neatleidžia jos nuo pareigos būti rūpestingai ir apdairiai, sudarant bei vykdant sandorį, priešingu atveju, teismo nuomone, būtų sudaromos sąlygos ginti tik nesąžiningos šalies interesus. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, įvertinus šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į teisinę reglamentaciją, kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 685,17 Eur dydžio delspinigių sumą yra pagrįstas ir šią sumą mažinti pagrindo nėra.
Procesinės palūkanos.
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.).
Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Toks reikalavimas ieškinyje buvo pareikštas. Be to, ginčo dėl teismo preliminariu sprendimu priteistų procesinių palūkanų - byloje nėra.
CPK 430 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi jį tinkamai suprasti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-507/2004). Kadangi paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 1, 2 dalys). Atkreiptinas dėmesys, jog teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai, kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas; be to, teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus, todėl teismo sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010).
Kadangi preliminaraus sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta bendra įsiskolinimo suma, jos nedetalizuojant, siekiant pašalinti galimus neaiškumus, kad jo įvykdymo procesas netaptų komplikuotu, Utenos apylinės teismo Ignalinos rūmuose 2024 m. sausio 15 d. priimto preliminaraus sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta įsiskolinimo suma tikslintina, nurodant, jog bendrą 2899,28 Eur įsiskolinimo sumą sudaro: 1739,06 Eur negrąžinto kredito, 413,86 Eur palūkanų, 61,19 Eur atidėtų palūkanų ir 685,17 Eur delspinigių sumos. Šis patikslinimas nekeičia ieškinio dalyko ir pagrindo.
Kiti atsakovės nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Ž. T. Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Ž. T. Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Bylinėjimosi išlaidos.
Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 str. 8 d.).
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose 2024 m. sausio 15 d. priimtu preliminariu sprendimu patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 33,00 Eur žyminio mokesčio ir 163,35 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, iš viso –196,35 Eur (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus patirtų atstovavimo išlaidų duomenis konstatuoja, jog jos yra būtinos, pagrįstos ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, todėl jų mažinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Be to, ginčo dėl teismo preliminariu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, dėl prašymo priteisti papildomą bylinėjimosi išlaidų sumą - byloje nėra.
Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 15,86 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.1R-261/1K-355 (2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl, patenkinus ieškinį, jos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 98 straipsniais, 260, 262, 424-430 straipsniais,
nusprendžia:
Palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. sausio 15 d. civilinėje byloje Nr. e2-650-664/2024 (teisminio proceso Nr. 2-16-3-00023-2024-5) priimtą preliminarų sprendimą, pagal uždarosios akcinės bendrovės Ignalinos būtų ūkio ieškinį atsakovei D. Š. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, patikslinant jo rezoliucinę dalį ir ją išdėstant taip:
„Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš D. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės Ignalinos butų ūkis naudai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2899,28 Eur skolą (1739,06 Eur negrąžinto kredito, 413,86 Eur palūkanų, 61,19 Eur atidėtų palūkanų ir 685,17 Eur delspinigių), 196,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (33,00 Eur žyminio mokesčio ir 163,35 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti), iš viso 3095,63 Eur (tris tūkstančius devyniasdešimt penkis eurus 63 ct) ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2899,28 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 28 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. sausio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.
Priteisti iš atsakovės D. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.