Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-01-12 · Civilinė byla Nr. 2S-61-432/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-12
Bylos Nr.
2S-61-432/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Visvaldas Kazakiūnas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-07nutarties civilinėje byloje pagalpareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys: antstolis Darius Traigys, L. G.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.Anstolio Dariaus Traigio kontoroje vykdomas Vilniaus administracinio teismo 2022-08-30išduotas vykdomasis dokumentas Nr. I-615-815/2017 dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir jos Vilniaus skyriaus įpareigojimo atlikti veiksmus (išieškotoja L. G.).Antstolis, vykdydamas įpareigojimą atlikti veiksmus, priėmė 2022-09-07 dokumentus: patvarkymą Nr. S-22-241-22872 priimti dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-241-22942 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-241-22941.

2. 2022-09-20 antstolio Daliaus Traigio kontoroje gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus skundas dėl minėtų 2022-09-07 antstolio patvarkymų.

3. 2022-09-27 patvarkymu Nr. S-SN-1499/22-2 antstolis Dalius Traigys atsisakė patenkinti pareiškėjos 2022-09-20 gautą skundą ir jį persiuntė su medžiaga Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis, atmesdamas pareiškėjos skundą, nurodė, kad patikrinęs ir nenustatęs kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė išieškotojai L.G.Vilniaus administracinio teismo 2022-08-30 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. I-615-815/2017. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja pati patvirtino, jog nėra įvykdytas teismo sprendimas; pareiškėja, kaip nurodė antstolis, nepateikė duomenų, kurie būtų pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą.

4. Teisme gautas pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma: panaikinti antstolio Daliaus Traigio 2022-09-07 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-241-22872, 2022-09-08 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-241-22942 vykdomojoje byloje Nr. 0241/22/01499 bei 2022-09-08 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-241-22941; sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0241/22/01499; atsisakius visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundą kartu su antstolio patvarkymu, raginimu bei vykdomąja byla persiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui; Vilniaus miesto apylinkės teismui – taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0241/22/01499. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus administracinio teismo 2017-05-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. I-615-815/2017 yra įpareigotas pakoreguoti buvusio savininko S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą. Sprendimas įsiteisėjo 2019-01-30. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-07-03 iki 2022-07-08 buvo atlikti įvairūs su sprendimo vykdymu susiję veiksmai: gautas pavedimas, L. G. atstovo prašymai; teikiama informacija; priimti įsakymai; teikiami kvietimai dalyvauti, siekiant nustatyti žemės valdos ribų kartografavimą ir kartografavimo organizavimas; kreipimasis į archyvus. Nurodė, kad pareiškėja iš esmėsįvykdė sprendimą bei nutartį, nes atliko visus jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Paaiškino, kad L. G. ir jos atstovas nevykdė pareigos pateikti dokumentaciją, užtikrinti liudytojus. Pareiškėja teigia, kad dar iki išieškotojai kreipiantis į antstolį, jis ėmėsi visų įmanomų veiksmų, neatsisakė ir neatsisako tikslinti duomenis. Taip pat mano, kad antstolis turėjo teisę ir pagrindą priimti patvarkymą atsisakyti priimti vykdyti arba bent atidėti vykdymo veiksmus ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0241/22/01499, kol pareiškėjai nebus pateikta dokumentacija (planinė medžiaga).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-10-07 nutartimiatmetėpareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nurodė, jog nepateikti įrodymai apie vykdomųjų dokumentų nuginčijimą, negaliojimą ar pan. Pareiškėja nepagrindėargumentų, kad antstolis priėmė vykdyti dokumentą jo nenagrinėjęs, neįvertinęs ir neišanalizavęs aplinkybių, taip pat nenurodė ir kitų argumentų, kodėl būtina taikyti išimtį iš bendros taisyklės – padavus skundą dėl antstolio veiksmų, stabdyti vykdymo veiksmus. Vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžios grėsmės pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams nenustatė bei nusprendė, kad šis pareiškėjos argumentas yra deklaratyvus ir nesudaro pakankamo pagrindo sustabdyti antstolio atliekamus vykdymo veiksmus. Įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą dėl būtinumo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdymo procese ar kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti pareiškėjos interesai arba padaryta nepataisoma žala ir, nesiėmus šių priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, pareiškėja nepateikė (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).Apskųstąją nutartį priėmęs teismas taip pat pažymėjo, kad be pakankamo pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti neproporcingai pažeisti išieškotojo interesai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.

7. Pareiškėjapateikė atskirąjį skundą dėl 2022-10-07 nutarties. Apeliantė prašopanaikinti 2022-10-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir patenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8. Apeliantėnurodo, kad deda visas pastangas ir atliko visus įmanomus veiksmus, reikalingus patikslinti buvusio savininko S. R. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją. Paaiškino, kad Nacionalinei žemės tarnybai neturint planinės medžiagos bei L. G. ar jos atstovams nepateikus planų bei neatvykus liudininkams, Nacionalinė žemės tarnyba neturi galimybės patikslinti buvusio savininko S. R. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją. Nacionalinė žemės tarnyba iš esmės įvykdė sprendimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, nes atliko visus įmanomus ir jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Teigia, kad tik dėl pačios L. G. ar jos atstovų nepateikimo planinės medžiagos ir nepakvietimo liudytojų atvykti į kartografiją nėra galimybės patikslinti buvusio savininko S. R. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją. Tarnyba ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų dar iki kreipimosi į antstolį ir iki raginimo priėmimo. Laikosi pozicijos, kad Nacionalinė žemės tarnyba ne tik neprivalo mokėti vykdymo išlaidų, bet ir neturi galimybės bei svertų įvykdyti antstolio raginimą ar patvarkymą.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotasis asmuo L. G. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjostiesioginė funkcija yra nuosavybės teisių atkūrimas ir pareiškėja yra atsakinga už kartografinės medžiagos surinkimą, todėl kartografiją (jeigu jos trūksta) rinkti turi pareiškėja. Pareiškėja turi visą trūkstamą kartografinę medžiagą, atliktus skaičiavimus, pavyzdines schemas ir konkrečias instrukcijas, reikalingas tęsti kartografavimo darbus, susijusius su buvusio savininko S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėta žemėvalda bei tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha. Pareiškėjos nurodomi teiginiai, jog, kartografijos darbai nėra tęsiami dėl L. G. kaltės, yra nepagrįsti.

10. Paaiškina, jog pareiškėja neturi pagrindo teigti, kad vykdymo veiksmai turėtų būti stabdomi, kadangi: i) priešingai nei teigia pareiškėja, L. G. yra pateikusi visą trūkstamą kartografinę medžiagą bei išsamiai aprašiusi, kaip turėtų būti atlikti kartografavimo darbai (o ir šių veiksmų neturėjo atlikti, kadangi tai yra pareiškėjos funkcija); ii) pareiškėja turi teisę ir pareigą pati kreiptis į kitas institucijas ir gauti trūkstamus dokumentus ar informaciją, jeigu mano, jog tokios informacijos trūksta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra teisėta.

13.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas(Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėmspritaikyti.

14. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).

15.Apeliantė ginčija ne antstolio veiksmus, o vykdomuosius dokumentus. Pažymėtina, jog vykdomųjų dokumentų vykdymas gali būti atidėtas ar išdėstytas kitokiu pagrindu: taikant CPK 284 straipsnio nuostatas. Pareiškėjai nesutinkant su vykdomuoju dokumentu, turėjo būti nuginčyti atitinkami teismo sprendimai (apeliacinis ar kasacinis procesai). Antstolis neturi pagrindo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį raštą, išduotą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pareiškėja neįrodė, kad jos skundas prima facie yra pagrįstas. Pažymėtina, kad jei dalis vykdomajame rašte nurodytų veiksmų yra atlikta, apie tai pakanka pranešti antstoliui ir jis nuspręs, ar reikalingi atitinkami priverstinio vykdymo veiksmai.

16. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Skundžiamoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta,tinkamai pritaikius proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.Dėl to nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, ji paliktina nepakeista, pareiškėjosatskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-07 nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas