Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos L. G. atstovui advokatui Karoliui Kurapkai, atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyriausiajai specialistei S. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja L. G. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato Karolio Kurapkos (2015 m. rugpjūčio 13 d. atstovavimo sutartis (I t., b. l. 26)), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama (I t., b. l. 1–5):

1.1. panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Tarnyba) 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1SS-1581-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1SS-1581-(7.5.));

1.2. panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2016 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 49SF-632-(14.49.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 49SF-632-(14.49.104));

1.3. atnaujinti, jeigu praleistas, terminą skundui paduoti dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Vilniaus m. skyrius) 2004 m. vasario 9 d. pažymos Nr. 18 „Dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų“ (toliau – ir pažyma Nr. 18) ir pažymą Nr. 18 panaikinti;

1.4. įpareigoti Tarnybą ir Tarnybos Vilniaus miesto skyrių pakoreguoti buvusio savininko S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą;

1.5. priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad sprendimas Nr. 1SS-1581-(7.5) yra nepagrįstas, priimtas netinkamai aiškinant materialinės teisės normas, jis ir sprendimas Nr. 49SF-632-(14.49.104) neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, yra nemotyvuoti, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1.1. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (toliau – ir VAVA Vilniaus m. skyrius) 2001 m. lapkričio 16 d. buvo pateiktas prašymas atkurti nuosavybes teises į tėvui S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos Buchta vienkiemyje, Riešės valsčiuje, Vilniaus apskrityje, priklausiusius 5,62 ha žemės, kuri pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą yra Vilniaus miesto teritorijoje, taip pat pateikti visi nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimui būtini dokumentai, tačiau VAVA sprendimo per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytą 6 mėn. terminą nepriėmė.

2.1.2. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2002 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-948-02 (toliau – ir LVAT nutartis) nutarė: įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą parengti ir patvirtinti S. R. (S. R.) iki nacionalizacijos turėtų žemės sklypų detaliuosius planus ir kitus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui būtinus dokumentus bei juos perduoti VAVA, taip pat nurodė, kad: kita nepagrįsta ginčijamo sprendimo išvada, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių nuosavybės teises į konkretų žemės sklypą; dokumentai, kuriais leidžiama įrodinėti nuosavybes tesės į išlikusį turtą, nurodyti Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarime Nr. 1247 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte, jų tarpe įvardijami ir valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai; Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2002 m. spalio 26 d. išduotame pažymėjime nurodoma, kad Vilniaus–Trakų seniūnijos archyviniame fonde, Riešės valsčiaus piliečių 1925 m. sąraše, įrašytas R. S., g. (duomenys neskelbtini) m., Buchta vnk., turėjęs 5 dešimtines žemės, įgytos iš tėvo, su pažymėjimu pateikta S. R. (S. R.) buto-ūkio lapo kopija; Vilniaus apskritis archyvo 2002 m. vasario 15 d. pažymėjime R-9 nurodyta, kad Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus Šeškinės apylinkės Buchtų II kaimo 1948 m. lapkričio 3 d. žemės apskaitos žiniaraštyje įrašytas žemės naudotojas R. S., J., turėjęs 5,62 žemės (nenurodant mato vieneto) ir prieš tarybinį žemės pertvarkymą; byloje pateiktas to paties archyvo 2002 m. rugpjūčio 27 d. pažymėjimas R-9-2 tokio pat turinio, tačiau nurodytas Buchtų III kaimas, o rašte teigiama, jog buvo padaryta klaida; vertinant šiuos archyvinius dokumentus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais bei atsižvelgiant į mato vienetų santykį daroma išvada, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, jog S. R. (S. R.) iki nacionalizacijos Buchta III vienkiemyje nuosavybės teise valdė 5,62 ha žemės sklypą.

2.1.3. Tarnybos Vilniaus miesto skyriui 2016 m. vasario 24 d. buvo pateiktas prašymas su paminėta LVAT nutartimi ir prašyta susipažinti su LVAT nutartimi bei pakartotinai perskaičiuoti žemės sklypo plotą institucijos turimoje kartografinėje medžiagoje ir pakoreguoti esamą kartografiją. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius sprendime Nr. 49SF-632-(14.49.104) nurodė, kad, išnagrinėjęs pateiktus nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, nustatė, jog S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisės teisę valdė 5,46 ha žemės Buchta vienkiemyje, ir parengė pažymą Nr. 18, kad paminėtose teismų nutartyse nebuvo nustatytas buvusio savininko S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktas, taigi, Tarnybos Vilniaus miesto skyrius neturi teisinio pagrindo pakartotiniam turėtos žemės ribų kartografavimui.

2.1.4. Pareiškėja pateikė 2016 m. balandžio 15 d. skundą Tarnybai, prašydama panaikinti pažymą Nr. 18 ir įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių pakoreguoti esamą kartografiją – buvusio savininko S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemėvaldą buvusiame Buchta vienkiemyje, taip pat užtikrinti, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius laikytųsi LVAT nutartyje nustatytų faktų, t .y. jog S. R. (S. R.) iki nacionalizacijos Buchta III vienkiemyje nuosavybės teise valdė 5,62 ha žemės sklypą. Tarnyba sprendime Nr. 1SS-1581-(7.5.) nurodė, kad: LVAT konstatavo, jog J. J. reikalavimo įpareigoti VAVA atkurti nuosavybės teises į S. R. (S. R.) iki nacionalizacijos turėtos 5,62 ha žemės tenkinti nėra pagrindo; šiam sprendimui priimti turi būti atlikti parengiamieji veiksmai, t. y. „nuosavybės teisių atkūrimą tuo metu vykdžiusi institucija privalo išnagrinėti piliečių prašymus, giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir spręsti klausimą, ar pakanka dokumentų nuosavybės teisėms atkurti“; sprendime Nr. 49SF-632-(l 4.49.104.) pagrįstai atsisakyta tikslinti pažymą Nr. 18 ir iš naujo kartografuoti buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos 5,46 ha ploto ribas.

2.2. Pažymėtina, kad sprendimo Nr. 1SS-1581-(7.5.) tekstas „nuosavybės teisių atkūrimą tuo metu vykdžiusi institucija privalo išnagrinėti piliečių prašymus, giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir spręsti klausimą, ar pakanka dokumentų nuosavybės teisėms atkurti“ yra Tarnybos specialistės, rengusios minėtą sprendimą, vaizduotės vaisius, tokio sakinio LVAT nutartyje nėra. LVAT nutartyje minimi parengiamieji veiksmai, remiantis LVAT nutarties rezoliucija, yra įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą parengti ir patvirtinti S. R. (S. R.) iki nacionalizacijos turėtos žemės sklypų detaliuosius planus ir kitus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui būtinus dokumentus bei juos perduoti VAVA.

2.3. Pažymėtina, kad Tarnyba ir Tarnybos Vilniaus miesto skyrius ignoruoja LVAT nutartį. LVAT nutartyje labai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad: „Vertinant šiuos archyvinius dokumentus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais bei atsižvelgiant į mato vienetų santykį daroma išvada, kad byloje pakanka duomenų patvirtinančių jog S. R. iki nacionalizacijos Buchta III vienkiemyje nuosavybės teise valdė 5,62 ha žemės sklypą“. Atkūrimo byloje pateikti visi archyviniai dokumentai, patvirtinantys kad S. R. (S. R.) iki nacionalizacijos 1940 m. valdė 5,62 ha žemės sklypą Buchta III vienkiemyje. Taigi, susidaro situacija, kai Tarnyba dabar vertina iš naujo tuos pačius dokumentus, nors juos jau įvertino LVAT, o padarytas išvadas pagrindė teisės aktais, nustatančiais įrodymų šaltinius bei įrodinėjimo procedūras nuosavybės teisių atkūrimo metu, todėl išvados negali būti paneigtos vien tik nesutikimu su teismo pateiktu vertinimu.

2.4. Remiantis LVAT praktika (administracinė byla Nr. A4-1212/2006) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ ) suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Be to, pagal ABTĮ administracinis teismas, priimdamas sprendimą, įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar skundas tenkintinas.

2.5. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (1994 m. birželio 30 d. nutarimu, 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimu), LVAT praktika (administracinės bylos Nr. A442-1065/210, Nr. A444-642/20010, Nr. A62-929/2011), nurodo, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, jie yra privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kad teisinėje valstybėje viešojo administravimo subjektas privalo vykdyti teismo sprendimą, nekvestionuodamas jo teisėtumo ar pagrįstumo, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiame teismo sprendime vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami, nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią. Pažymėtina, kad LVAT nutartis yra įsiteisėjusi, o faktas, jog S. R. (S. R.) iki nacionalizacijos Buchta III vienkiemyje nuosavybės teise valdė 5,62 ha žemės sklypą, nustatytas LVAT nutartyje (minėtoje byloje dalyvavo VAVA, kurios teisių perėmėja yra Tarnyba).

2.6. Dėl termino skundui dėl pažymos Nr. 18 paduoti atnaujinimo

Remiantis LVAT praktika, kai aktas neturėjo būti įteiktas asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo arba turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks jo turinys; asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius aktą sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, akte nustatomas teises ir pareigas. Pareiškėja pirmą kartą apie pažymą Nr. 18 sužinojo, gavusi sprendimą Nr. 49SF-632-(14.49.104), kuris buvo apskųstas 2016 m. balandžio 15 d. Tarnybai, laikantis išankstinės skundų nagrinėjimo tvarkos. Tarnyba netenkino Pareiškėjos 2016 m. balandžio 15 d. skundo, todėl pareiškėja pateikė skundą teismui. Tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad yra praleistas įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas skundui paduoti dėl pažymos Nr. 18, pareiškėja prašo šį terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių, t. y. pareiškėja apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik gavusi sprendimą Nr. Nr. 49SF-632-(14.49.104). Pažymėtina, kad pareiškėjai iki šiol nėra žinomas pažymos Nr. 18 turinys, ji šiuo dokumentu nedisponuoja.

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (I t., b. l. 37–42).

1. Išnagrinėjus dokumentus, esančius Tarnybos Vilniaus miesto skyriuje saugomoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 2517, nustatyta, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko S. R. Buchta vnk., turėtus 5 dešimtines (5,46 ha) žemės, 2000 m. lapkričio 16 d. pateikė J. J.; J. J. liko atkurti 0,37 ha buvusio savininko žemės.

2. Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka), kitais teisės aktais. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo papildomas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, būdas, t. y. atlyginimas lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę esančią miestams priskirtose teritorijose, iki 2015 m. kovo 1 d. galėjo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies.

3. Pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą pateikė 2014 m. gruodžio 15 d. prašymą, kuriame išreiškė valią dėl atlyginimo būdo, prašydama už buvusio savininko S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, kuri priskirta valstybės išperkamai ir natūra negražinama, parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurią pareiškėja įgytų teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį miško plotą kaimo vietovėje. Pareiškėjos atstovė pagal įgaliojimą J. J. 2015 m. gegužės 12 d. prašymą patikslino, nurodydama, jog pageidauja dalį žemės ploto atlyginti lygiaverčiu miško plotu, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, Judrėnų kadastro vietovėje. Vilniaus miesto skyrius 2015 m. gegužės 19 d. priėmė išvadą Nr. 49IP-590 „Dėl žemės miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, pagal kurią J. J. nuosavybės teisės bus atkurtos, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,6284 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą pasirinktoje vietoje.

4. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra nurodyti Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos 12 punkte. Pareiškėja nurodo, kad 2001 m. lapkričio 16 d. VAVA Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvui S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos Buchta vienkiemyje, Riešės valsčiuje, Vilniaus apskrityje, priklaususius 5,62 ha žemės. Pažymėtina, kad pateiktame prašyme nurodyta ne 5,62 ha žemės, bet 5 dešimtinės. Rengiant pažymą Nr. 18 dešimtinės buvo perskaičiuotos į hektarus, kas ir sudarė 5,46 ha, tai yra tiek, kiek J. J. turi teisę į buvusio savininko S. R. (S. R.) nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Pažyma Nr. 18 yra vidinis institucijos dokumentas, parengtas vadovaujantis pateiktais nuosavybės teisę įrodančiais dokumentais, t. y. 2000 m. spalio 26 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimu Nr. T-2603-R, kuriame nurodyta, jog Riešės valsčiaus piliečių 1925 m. sąraše įrašytas R. S., turėjęs 5 deš. žemės, įgytos iš tėvo, giminystės ryšį nustatančiais dokumentais ir (duomenys neskelbtini) testamentu. J. J. 2002 m. VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateiktas Vilniaus apskrities archyvo 2002 m. vasario 15 d. pažymėjimas Nr. R-9, kuriame nurodyta, kad 1948 m. / 1949 m. Šeškinės apylinkės žemės apskaitos žiniaraščių byloje, 1948 m. lapkričio 3 d. žemės apskaitos žiniaraštyje, įrašytas žemės naudotojas R. S., turėjęs viso žemės – 5,62 (mato vienetas nenurodytas), yra sudarytas po 1940 m. nacionalizacijos, todėl laikomas papildomu nuosavybės teises įrodančiu dokumentu. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu į atkūrimo bylą pateikti pagrindiniai ir papildomi nuosavybės teisę įrodantys dokumentai, nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija turi vadovautis pagrindiniais nuosavybės teisę įrodančiais dokumentais. Skundžiamuose sprendimuose pagrįstai nurodyta, kad, vadovaujantis Tvarkos 13 punkto reikalavimais, pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktą pagrindinį vėliausiai išduotą iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus dokumentą – Vilniaus–Trakų seniūnijos archyviniame fonde esantį Riešės valsčiaus piliečių 1925 m. sąrašą, kuriame įrašytas R. S., Buchta vnk. turėjęs 5 deš. žemės, įgytos iš tėvo, padaryta išvada, kad S. R. (S. R.) iki nacionalizacijos valdė 5,46 ha žemės.

5. Kritiškai vertintinas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Tarnybą ir Tarnybos Vilniaus miesto skyrių pakoreguoti buvusio savininko S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą.

Pati J. J. ir kiti liudytojai dalyvavo atliekant 2002 m. kartografavimo darbus, visi liudytojai, taip pat ir J. J., pasirašė vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte Nr. 31/02/15-122 ir prie jo pridėtame žemės sklypo ribų plane. J. J. pretenzijų dėl žemės sklypo ribų, vietos ir ploto nepareiškė. Pagrįstai teigtina, kad pareiškėja, kaip J. J. paveldėtoja, žinojo jog nuo 2002 m. lapkričio 20 d. turi nuosavybės teisę į 5,46 ha žemės. Be to, J. J. buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas, priimant sprendimus, kuriuose visada buvo nurodomas plotas, į kurį pretendentė turi atkūrimo teisę. Sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste J. J. buvo priimti: 2004 m. kovo 1 d. – sprendime Nr. 2.4-01-2341 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. J.“ grąžinant natūra 3,2605 ha ploto žemės, 2007 m. kovo 5 d. – sprendime Nr. 2.4-01-4813 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui J. J.“ grąžinant natūra 0,1080 ha žemės, 2007 m. lapkričio 20 d. – sprendime Nr. 2.4-01-5396 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. J.“ grąžinant natūra 0,0696 ha žemės, 2013 m. kovo 28 d. – sprendime Nr. 49S-281 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. J.“ grąžinant 0,0235 ha žemės, 2015 m. gegužės 19 d. – Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus išvadoje Nr. 49IP-590 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ perduodant lygiavertį miško turėtajam sklypą Judrėnų kadastro vietovėje Klaipėdos rajone, atkurtos nuosavybės teisės į 1,6284 ha žemės. Nurodyti sprendimai ir išvada buvo pateikti J. J. ir vėliau pareiškėjai arba jų atstovams pasirašytinai, kuriuose buvo matyti J. J. tenkanti nekilnojamojo turto dalis, tačiau nė vienas sprendimas ar išvada teismui nebuvo apskųsti. Taigi, pažymoje Nr. 18 nustatyta nuosavybės teisė į 5,46 ha žemės J. J. bei pareiškėją visada tenkino.

6. Pagal ABTĮ nuostatas skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto priėmimo dienos, todėl pareiškėja praleido terminą pažymos Nr. 18 apskundimui. Nesutiktina ir su pareiškėjos teiginiu, kad sprendimai Nr. 1SS-1581-(7.5.) ir Nr. 49SF-632-(14.49.104) neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, t. y. kad jie yra nemotyvuoti, nes nurodyti sprendimai pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, be to jie priimti, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų, juos priėmė kompetentingos institucijos, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

1. Teismo posėdyje pareiškėjos L. G. atstovas advokatas K. Kurapka iš esmės rėmėsi pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovė Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vyriausioji specialistė S. A. (2015 m. birželio 22 d. įgaliojimas dėl atstovavimo (I t., b. l. 35)) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Pareiškėja L. G. yra J. J. paveldėtoja pagal 2008 m. kovo 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (I t., b. l. 137).

2. J. J., S. R. (S. R.) paveldėtoja (žr. 1958 m. rugsėjo 5 d. testamento vertimą į lietuvių kalbą (II t., b. l. 19)), 2000 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atkurti nuosavybės teises į S. R. (R.) išlikusį nekilnojamąjį turtą – 5 deš. žemės Buchta vnk., suteikiant naują žemės sklypą; prašyme nurodyta, kad nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas – 2000 m. spalio 26 d. archyvo pažymėjimas Nr. T-2603-R (II t., b. l. 74).

3. Remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000 m. spalio 26 d. archyvo pažymėjimu Nr. T-2603-R (toliau – ir pažymėjimas Nr. T-2603-R), Vilniaus–Trakų seniūnijos archyviniame fonde esantį Riešės valsčiaus piliečių 1925 m. sąraše įrašytas R. S., g. (duomenys neskelbtini), Buchta vnk. turėjęs 5 deš. žemės, įgytos iš tėvo (II t., b. l. 83). Remiantis Vilniaus apskrities archyvo 2002 m. vasario 15 d. pažymėjimu Nr. R-9 ir 2002 m. rugpjūčio 27 d. pažymėjimu Nr. R-9-2, 1948 m. / 1949 m. Šeškinės apylinkės žemės apskaitos žiniaraščių byloje, 1948 m. lapkričio 3 d. žemės apskaitos žiniaraštyje, įrašytas žemės naudotojas R. S., turėjęs iš viso žemės – 5,62 (mato vienetas nenurodytas) (II t. 2, b. l. 36, 82).

4. Remiantis 2002 m. lapkričio 20 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. 31/02/15-122, buvusio savininko S. R. žemės sklypo plotas Buchta III kaimo ribose – 5,46 ha, šį aktą ir prie jo pridėtą žemės sklypo ribų planą pasirašė, be kita ko, J. J. (II t., b. l. 42, 43).

5. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. vasario 9 d. pažymoje Nr. 18 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ nurodyta, kad pagal J. J. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, jog į buvusio savininko S. R. (R.) nuosavybės teisėmis valdytą Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Buchta vnk. 5,46 ha žemės pagal Atkūrimo įstatymą J. J. turi nuosavybės teisę į 5,46 ha žemės. Pažyma Nr. 18 parengta pagal pažymėjimą Nr. T-2603-R, giminystės ryšį nustatančius dokumentus ir (duomenys neskelbtini) testamentą (II t., b. l. 4).

6. J. J. nuosavybės teisės į buvusio savininko S. R. (R.) nuosavybės teisėmis valdytą 5,46 ha žemės Buchta vnk., Vilniuje, buvo atkurtos: VAVA 2004 m. kovo 1 d. sprendime Nr. 2.4-01-2341 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. J.“ grąžinta natūra 3,2605 ha žemės (II t., b. l. 2–3; I t., b. l. 163–164); Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 5 d. sprendime Nr. 2.4-01-4813 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui J. J.“ grąžinta natūra 0,1080 ha žemės (I t., b. l. 144–145); Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. 2.4-01-5396 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. J.“ grąžinta natūra 0,0696 ha žemė (I t., b. l. 139–140); Tarnybos 2013 m. kovo 28 d. sprendime Nr. 49S-281 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. J.“ grąžinta 0,0235 ha žemės (I t., b. l. 112–113) (visuose paminėtuose sprendimuose nurodyta, kad buvęs savininkas S. R. (R.) nuosavybės teisėmis valdė 5,46 ha žemės); Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. išvadoje Nr. 49IP-590 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ perduotas lygiavertis turėtajam 1,6284 ha miško sklypas Judrėnų kadastro vietovėje, Klaipėdos rajone (išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad J. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,46 ha žemės, kurią nuosavybės teisėmis valdė S. R. (S. R.)) (I t., b. l. 95–96) (atsižvelgiant į pareiškėjos 2014 m. gruodžio 15 d. ir 2015 m. gegužės 12 d. prašymus (I t., b. l. 105, 106)).

7. Tarnybos Vilniaus mieto skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 13 d. prašymą pakarotinai perskaičiuoti žemės sklypo plotą institucijos turimoje kartografinėje medžiagoje ir pakoreguoti kartografiją (prašyme, be kita ko, nurodyta, kad: S. R. (S. R.) iki nacionalizacijos Buchta vienkiemyje, Riešės valsčiuje, Vilniaus apskrityje, turėjo 5,62 ha žemės sklypą; planų, patvirtančių faktą apie S. R. priklausančią žemę, neišliko, todėl Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atliko kartografiją pagal liudininkų parodymus; pagal tarnybos Vilniaus miesto skyriuje turimą kartografiją nustatyta, kad S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėjo 5,40 ha žemėvaldą buvusiame Buchta vienkiemyje, tačiau archyviniai dokumentai įrodo, kad žemės sklypas buvo 5,62 ha, taigi, kartografavimo darbai atlikti klaidingai (I t., b. l. 61–62), 2015 m. rugpjūčio 26 d. rašte Nr. 49SF-1629(14.49.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, be kita ko, nurodė (I t., b. l. 57–58, 59–60):

7.1. Vadovaujantis Tvarkos 106³ punktu, turėtos žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakyme Nr. 634 patvirtintus Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos (toliau – ir Metodiniai nurodymai), pagal kurių 3.3 punktą teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kartografuodamas miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribas, turi užtikrinti reikiamą sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymą pagal planus.

7.2. Remiantis LVAT praktika (administracinė byla Nr. A146-901/2009), rėmimasis liudytojų (kaimo senbuvių, gimusių iki 1935 m., galinčių nurodyti turėtos žemėvaldos ribas) parodymais, nustatant žemės valdymo nuosavybės teisėmis vietą ir ribas, yra galimas, jeigu nėra planinės archyvinės medžiagos arba toks rėmimasis yra kaip papildomas informacijos šaltinis, kai planinės medžiagos nepakanka. Remiantis Tarnybos Vilniaus miesto skyriuje saugomais dokumentais, tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2002 m. lapkričio 20 d. organizavo iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų M. R., S. R., J. R., B. G., J. S. turėtos žemės kartografavimo darbus bei surašė Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/02/15-122. Buvusio savininko S. R. (R.) turėtos žemės ribos buvo nustatytos, remiantis nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, t. y. pažymėjimu Nr. T-2603-R ir papildomu informacijos šaltiniu – liudininkais (B. S., J. J., S. R., I. P.). Nustatytos buvusio savininko S. R. turėtos žemėvaldos plotas nuosavybės teisėms atkurti lygus 5,46 ha, kas atitinka archyvinius dokumentus. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, ir neturėdamas papildomų duomenų (archyvinių planų) apie iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribų išdėstymą, Tarnybos Vilniaus miesto skyrius neturi teisinio pagrindo pakartotinam turėtos žemės ribų kartografavimui.

8. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2016 m. vasario 24 d. prašymą, kuriame pareiškėja prašė instituciją susipažinti su LVAT nutartimi ir pakartotinai perskaičiuoti žemės sklypo plotą institucijos turimoje kartografinėje medžiagoje bei pakoreguoti kartografiją (prašyme, be kita ko, nurodė, kad: S. R. (S. R.) iki nacionalizacijos Buchta vienkiemyje, Riešės valsčiuje, Vilniaus apskrityje, turėjo 5,62 ha žemės sklypą; planų, patvirtančių faktą apie S. R. priklausančią žemę, neišliko, todėl Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atliko kartografiją pagal liudininkų parodymus; pagal Tarnybos Vilniaus miesto skyriuje turimą kartografiją nustatyta, kad S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėjo 5,40 ha žemėvaldą buvusiame Buchta vienkiemyje, tačiau archyviniai dokumentai bei LVAT nutartis įrodo, kad žemės sklypas buvo 5,62 ha, taigi, kartografavimo darbai atlikti klaidingai) (I t., b. l. 19–20), 2016 m. kovo 31 d. sprendime Nr. 49SF-632-(14.49.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, be kita ko, nurodė (I t., b. l. 21–23, 51–53, 54–56):

8.1. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. rugpjūčio 26 d. rašte Nr. 49SF-1629-( 14.49.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad neturint papildomų dokumentų (archyvinių planų) apie iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribų išdėstymą, skyrius neturi teisinio pagrindo pakartotiniam turėtos žemės ribų kartografavimui.

8.2. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nurodyti Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos 12 punkte, be kita ko, išrašai iš hipotekos knygų, jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir jiems prilyginami dokumentai, testamentai ir kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Pagal Tvarkos 13 punktą, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą.

8.3. Liaudies Seimas 1940 m. liepos 22 d. priėmė deklaraciją, kurioje visa Lietuvos žemė paskelbta tautos, t. y. valstybės, nuosavybe. LVAT teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose, aprobuotose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime, konstatavo, kad nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo įstatyme nustatyta tvarka yra turto savininkas, būtina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektu to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu; dėl to atkuriant nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę visais atvejais turi būti nustatyta, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas. Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, institucija, prieš atkurdama nuosavybės teises, privalo nustatyti, kas buvo žemės savininku iki 1940 m. liepos 22 d. įvykdytos visuotinės žemės nacionalizacijos. Nustačius savininką žemės nacionalizavimo metu, nuosavybės teisės turi būti atkuriamos prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikusiems savininkams ar jų įpėdiniams (teisių perėmėjams) ir tik į tokią žemės dalį, kuri jiems priklauso pagal nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

8.4. J. J. VAVA Vilniaus miesto skyriui 2000 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. R. (R.) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą 5 dešimtinių ploto žemės valdą Buchta vienkiemyje; prašyme J. J. nurodė, kad pageidaujamas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas – naujas žemės sklypas. J. J. VAVA Vilniaus miesto skyriui pateikė pažymėjimą Nr. T-2603-R, kuriame nurodyta, kad „Vilniaus–Trakų seniūnijos archyviniame fonde, Riešės valsčiaus piliečių 1925 m. sąraše įrašytas R. S. (pavardė – taip dokumente, tėvo vardas nenurodytas), g. (duomenys neskelbtini) m., Buchta vnk. (taip dokumente) turėjęs 5 deš. žemės, įgytos iš tėvo“. J. J. su 2002 m. kovo 15 d. prašymu (reg. 2002-04-03 Nr. 31/02/20-692) VAVA Vilniaus miesto skyriui pateikė Vilniaus apskrities archyvo 2002 m. vasario 15 d. pažymėjimą Nr. R-9 (toliau – ir pažymėjimas Nr. R-9), kuriame nurodyta, kad „Vilniaus apskrities DŽDT vykdomojo komiteto žemės ūkio skyriaus archyviniame fondo, Šeškinės apylinkės 1948/1949 m. žemės apskaitos žiniaraščių byloje, Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus Šeškinės apylinkės Buchtų II kaimo 1948 m. lapkričio 3 d. žemės apskaitos žiniaraštyje įrašytas žemės naudotojas R. S., J. (vardas, pavardė ir tėvo vardas - taip dokumente), turėjęs viso žemės – 5,62: viso sodybinės – 0,15; viso ariamos – 4,00; viso pievų – 0,10; viso ganyklų – 0,35; viso miškų – 0,90; kelių, gatvių ir aikščių – 0,12. Skiltyje „Kiek valdytojas turėjo žemės prieš tarybini žemės pertvarkymą“ įrašyta „5,62“ (matavimo vienetas dokumente nenurodytas)“. VAVA Vilniaus miesto skyrius išnagrinėjo pateiktus nuosavybės teisę įrodančius dokumentus (pažymėjimus Nr. T-2603-R ir Nr. R-9) ir nustatė, kad pateiktuose dokumentuose yra prieštaringi duomenys apie buvusio savininko S. R. (R.) turėtos žemės valdymą bei plotą. VAVA Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Tvarkos 13 punktu, nustatė, kad S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisę valdė 5,46 ha žemės Buchta vienkiemyje, ir parengė pažymą Nr. 18.

8.5. LVAT 2002 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-948-02 šio teismo 2003 m. liepos 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-690-03 buvo pakeista ir pareiškėjos J. J. skundas patenkintas iš dalies. Pažymėtina, kad paminėtose LVAT nutartyse nebuvo nustatytas buvusio savininko S. R. (R.) iki 1940 m. nacionalizacijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktas, taigi, Tarnybos Vilniaus miesto skyrius neturi teisinio pagrindo pakartotiniam turėtos žemės ribų kartografavimui.

9. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2016 m. balandžio 15 d. skundą, kuriame pareiškėja prašė panaikinti pažymą Nr. 18, įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių pakoreguoti esamą kartografiją dėl buvusio savininko S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos buvusiame Buchta vienkiemyje, užtikrinti, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius laikytųsi LVAT nutartyje nustatytų faktų, t. y. jog S. R. (S. R.) iki nacionalizacijos Buchta III vienkiemyje nuosavybės teise valdė 5,62 ha žemės sklypą, neužsiimtų biurokratizmu ir įgyvendintų valstybės institucijų pareigą tarnauti žmonėms (I t., b. l. 47–50), 2016 m. gegužės 19 d. sprendime Nr. 1SS-1581-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius pagrįstai sprendime Nr. 49SF-632-( 14.49.104.) atsisakė tikslinti pažymą Nr. 18 ir iš naujo kartografuoti buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdyto 5,46 ha ploto ribas, be kita ko, nurodė (I t., b. l. 6–9, 43–46):

9.1. Pagal Tvarkos 13 punktą kad tuo atveju, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 1.1.2 punkte nustatyta, kad žemės valdymo nuosavybės teise faktą patvirtinančiais dokumentais gali būti šie papildomi dokumentai: Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947 m.–1948 metų žemės apskaitos žiniaraščiai; įvairūs Lenkijos (1920 m.–1939 metais), Lietuvos TSR (1940m.–1941 m., 1945 m.–1948 m.), Vokietijos (1941 m.–1945 m.) įstaigų, veikusių Lietuvoje (Klaipėdos krašte – 1939–1945 metais), parengti sąrašai, kuriuose nurodytas ūkininkų turėtas nuosavybės teise žemės plotas ir kiti dokumentai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 išvardyti dokumentai yra papildomi, kurie nagrinėjami tuo atveju, kai nėra pagrindinių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, nurodytų Tvarkoje arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349. Vadovaujantis Tvarkos 13 punktu, jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407, juos nagrinėja Tarnybos teritoriniai skyriai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Taigi, nuosavybės teisių atkūrimo byloje esant tiek pagrindiniams, tiek papildomiems nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams, institucija, priimanti sprendimus dėl nuosavybės teisią atkūrimo, privalo vadovautis pagrindiniais nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais.

9.2. Remiantis Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus pateiktais dokumentais, pažymėjime Nr. T-2603-R nurodyta, kad „Vilniaus–Trakų seniūnijos archyviniame fonde, Riešės valsčiaus piliečių 1925 m. sąraše įrašytas R. S. (pavardė – taip dokumente, tėvo vardas nenurodytas), g. (duomenys neskelbtini) m., Buchta vnk. (taip dokumente) turėjęs 5 deš. žemės, įgytos iš tėvo“. Nustatyta, kad J. J. VAVA Vilniaus miesto skyriui 2002 m. pateikė dar vieną archyvinį dokumentą – pažymėjimą Nr. R-9, kuriame nurodyta, kad „Vilniaus apskrities DŽDT vykdomojo komiteto žemės ūkio skyriaus archyviniame fondo, Šeškinės apylinkės 1948/1949 m. žemės apskaitos žiniaraščių byloje, Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus Šeškinės apylinkės Buchtų II kaimo 1948 m. lapkričio 3 d. žemės apskaitos žiniaraštyje įrašytas žemės naudotojas R. S., J. (vardas, pavardė ir tėvo vardas – taip dokumente), turėjęs viso žemės – 5,62: viso sodybinės – 0,15; viso ariamos – 4, 00; viso pievų – 0,10; viso ganyklų – 0,35; viso miškų – 0,90; kelių, gatvių ir aikščių – 0,12. Skiltyje ,,Kiek valdytojas turėjo žemės prieš tarybinį žemės pertvarkymą" įrašyta ,,5,62“ (matavimo vienetas dokumente nenurodytas)“. Nurodytas papildomas Vilniaus apskrities DŽDT vykdomojo komiteto žemės ūkio skyriaus archyviniame fonde esantis Šeškinės apylinkės Buchtų II kaimo 1948 m. lapkričio 3 d. žemės apskaitos žiniaraštis sudarytas jau po žemės nacionalizacijos, t. y. po 1940 m. liepos 22 d., todėl nuosavybės teisių atkūrimo byloje esant tiek pagrindiniams, tiek papildomiems nuosavybės teises įrodantiems dokumentams institucija, priimanti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, privalo vadovautis pagrindiniais nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais.

Taigi, vadovaujantis Tvarkos 13 punkto reikalavimais, pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktą pagrindinį vėliausiai išduotą iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus dokumentą – Vilniaus– Trakų seniūnijos archyviniame fonde esantį Riešės valsčiaus piliečių 1925 m. sąrašą, kuriame įrašytas R. S., Buchta vnk. turėjęs 5 deš. žemės, įgytos iš tėvo, darytina išvada, kad S. R. (S. R.) iki nacionalizacijos valdė 5,46 ha žemės.

9.3. Pagal Tvarkos 106¹ punktą turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus, kurių 3.3 punkte nustatyta, kad Tarnybos teritorinio skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ribos, turi užtikrinti reikiamą žemės sklypų ribų kartografavimą, žemės sklypų nustatymą pagal planus. Remiantis LVAT praktika (administracinė byla Nr. A146-901/2009), rėmimasis liudytojų parodymais, nustatant žemės valdymo nuosavybės teisėmis vietą ir ribas, yra galimas, jeigu nėra planinės archyvinės medžiagos, ji nepakankama, o liudytojų parodymais gali būti remiamasi ir kaip papildomu informacijos šaltiniu. Remiantis Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus pateiktais dokumentais, kartografavimo darbus teisės aktuose nustatyta tvarka 2002 m. atliko VAVA Vilniaus miesto skyriaus specialistai. Buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytos 5,46 ha žemės sklypo ribos buvo nustatytos 2002 m. lapkričio 20 d. pagal liudytojų B. S., pačios pretendentės J. J., S. R., I. P., T. G. ir B. I. G. parodymus, visi šie asmenys pasirašė Sklypo į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte Nr. 31/02/15-122 ir prie jo pridedamame žemės sklypo ribų plane. Taigi, nesant archyvinės planinės medžiagos, buvusio savininko S. R. (R.) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos 5,46 ha žemės valdos ribos buvo nustatytos, remiantis papildomu informacijos šaltiniu – liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad J. J. pretenzijų dėl žemės sklypo ribų vietos ir ploto nepareiškė.

9.4. VAVA Vilniaus miesto skyrius 2004 m. vasario 9 d. parengė pažymą Nr. 18, kurioje nurodyta, kad J. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. R. (R.) valdytą 5,46 ha žemę Buchta vienkiemyje. Šios pažymos parengimo pagrindas – pažymėjimas Nr. T-2603-R, giminystės ryšį nustatantys dokumentai ir (duomenys neskelbtini) testamentas.

9.5. 2002–2003 metais vykusių teisminių procesų metu buvo nagrinėjami pareiškėjos skundai dėl teritorijų planavimo dokumentų, kurie patenka į buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės ribas, panaikinimo. Minėtų teisminių procesų metu pareiškėja taip pat reikalavo įpareigoti VAVA atkurti nuosavybės teises į S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą 5,62 ha žemę. Pažymėtina , kad LVAT 2002 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-948-02 Vilniaus miesto savivaldybės taryba buvo įpareigota parengti ir patvirtinti S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtų žemės sklypų detaliuosius planus ir kitus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui būtinus dokumentus bei juos perduoti VAVA. LVAT taip pat konstatavo, kad J. J. reikalavimo įpareigoti VAVA atkurti nuosavybės teises į S. R. (S. R.) iki nacionalizacijos turėtus 5,62 ha žemės tenkinti nėra pagrindo, šiam sprendimui priimti turi būti atlikti parengiamieji veiksmai, t. y. nuosavybės teisių atkūrimą tuo metu vykdžiusi institucija privalo išnagrinėti piliečių prašymus, giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir spręsti klausimą ar pakanka dokumentų nuosavybės teisėms atkurti. Tuometės VAVA Vilniaus miesto skyrius išnagrinėjo pateiktus nuosavybės teisę įrodančius pirmiau paminėtus dokumentus (pažymėjimus Nr. T-2603-R ir Nr. R-9) ir nustatė, kad pateiktuose pagrindiniame dokumente iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos ir papildomame 1948 m. dokumente po įvykusios nacionalizacijos yra skirtingi duomenys apie buvusio savininko S. R. (R.) turėtos žemės valdymą bei plotą. Atsižvelgdamas į tai, minėtas skyrius, vadovaudamasis Tvarkos 13 punktu, kuriame nurodoma, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą, t. y. iki 1940 m. liepos 22 d. įvykdytos visuotinės žemės nacionalizacijos, nustatė, kad S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,46 ha žemės Buchta vienkiemyje ir parengė pažymą Nr. 18.

Taigi, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad LVAT nutartyje įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybą parengti ir patvirtinti S. R. iki nacionalizacijos 5,62 ha turėtos žemės plotą buvusiame Buchta vienkiemyje, laisvų sklypų detaliuosius planus ir kitus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui būtinus dokumentus, bei juos perduoti VAVA.

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1SS-1581-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 9 punktą); panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 49SF-632-(14.49.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 8 punktą); atnaujinti, jeigu praleistas, terminą skundui paduoti dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. vasario 9 d. pažymos Nr. 18 „Dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5 punktą) ir pažymą Nr. 18 panaikinti; įpareigoti Tarnybą ir Tarnybos Vilniaus miesto skyrių pakoreguoti buvusio savininko S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą.

2. Pirmiausia pabrėžtina, kad šioje administracinėje byloje skundas teisme gautas 2016 m. birželio 17 d. (I t., b. l. 1), todėl ši administracinė byla nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nuostatas.

3. Teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. vasario 9 d. pažyma Nr. 18 „Dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų“ nėra administracinis aktas, kurį galima skųsti administraciniam teismui, todėl dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. vasario 9 d. pažymą Nr. 18 „Dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų“ ši administracinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas). Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. vasario 9 d. pažymos Nr. 18 „Dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų“.

4. Pareiškėjos skundas dėl reikalavimų panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1SS-1581-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 49SF-632-(14.49.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, taip pat įpareigoti Tarnybą ir Tarnybos Vilniaus miesto skyrių pakoreguoti buvusio savininko S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovai nevykdo įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-948-02 (I t., b. l. 11-17), kurioje, be kita ko, nustatyta: „Vertinant šiuos archyvinius dokumentus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais bei atsižvelgiant į mato vienetų santykį daroma išvada, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, jog S. R. iki nacionalizacijos Buchta III vienkiemyje nuosavybės teise valdė 5,62 ha sklypą“.

4.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, jog konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų. Pabrėžtina, kad visų teisėkūros subjektų diskreciją riboja aukščiausioji teisė – Konstitucija. Visi teisės aktai, visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimai turi atitikti Konstituciją, jai neprieštarauti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Kiekvieno teisės instituto atitiktis Konstitucijai turi būti vertinama pagal tai, kaip tas institutas atitinka konstitucinius teisinės valstybės principus (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas). Dar daugiau, konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia ir tai, kad įsiteisėjusių teismų sprendimų privalo laikytis visi subjektai: antai, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 58 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Teismas pabrėžia, kad ši byla yra iš esmės dėl nuosavybės teisių atkūrimo santykių, kurių nagrinėjimas buvo pradėtas administracinėje byloje, kurioje jau galioja įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-948-02.

4.2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja teigia, kad skundžiamais aktais nepagrįstai buvo nustatyta, kad S. R. iki nacionalizacijos Buchta III vienkiemyje nuosavybės teise valdė 5,46 ha, o ne 5,62 ha sklypą. Teismas sutinka su tokia pozicija. Minėta, kad ši byla yra iš esmės dėl nuosavybės teisių atkūrimo santykių, kurių nagrinėjimas buvo pradėtas administracinėje byloje, kurioje jau galioja įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-948-02, kad minėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad „Vertinant šiuos archyvinius dokumentus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais bei atsižvelgiant į mato vienetų santykį daroma išvada, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, jog S. R. iki nacionalizacijos Buchta III vienkiemyje nuosavybės teise valdė 5,62 ha sklypą“. Vadinasi, atsakovai nevykdė įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. 1SS-1581-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 49SF-632-(14.49.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ naikintini, o Tarnyba ir Tarnybos Vilniaus miesto skyrius įpareigotini pakoreguoti buvusio savininko S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą.

5. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nedetalizuoja ir nepagrindžia. Todėl teismas paaiškina pareiškėjai, kad ji per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi teisę pateikti rašytinį prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas su jų apskaičiavimu ir pagrindimu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos L. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1SS-1581-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 49SF-632-(14.49.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyrių pakoreguoti buvusio savininko S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą.

Šią administracinę bylą Nr. I-615-815/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02510-2016-0) dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. vasario 9 d. pažymą Nr. 18 „Dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų“ nutraukti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.