Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Ieškovės argumentai

1. Ieškovė R. T. pareiškė ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kuriuo patikslinus reikalavimus prašoma priteisti iš atsakovės 29468,96 Eur draudimo išmoką bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

2. Nurodė, kad ieškovė R. T. (toliau - Ieškovė) AAS ,,BTA Baltic Insurance Company” draudimo bendrovėje (toliau - ir Atsakovė) apdraudė administracinės paskirties medinį su karkasu statinį, (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas) (draudimo polisas Nr. IT 123193) bendrai 49 606,54 Eur sumai. Pastato patalpos išnuomotos grožio salono veiklai. Pastatas buvo draustas Atsakovės įmonių turto draudimu (toliau – Draudimo sutartis) pagal Taisykles Nr. 004.1. nuo gaisro, gamtinių jėgų, kitos žalos (vandens, piktavališko pastato sunaikinimo, trečiųjų asmenų tyčinės veiklos) atkuriamąja verte. Draudimo polise nurodyta, kad namo konstrukcija - rąstai, 2010 m. pakeisti langai, šarvo durys, įstatyti stoglangiai, pakeistos grindys, lubos, sutvarkytas stogas, atlikta vidaus ir išorės apdaila.

3. (duomenys neskelbtini) Pastate įvyko gaisras, kurio metu išdegė patalpos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje apie (duomenys neskelbtini) įvykusį gaisrą Pastate nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimas. Pranešus apie įvykį AAS ,,BTA Baltic Insurance Company” draudimo bendrovei, ji užvedė žalos administravimo bylą, užsakė ir gavo Gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvadą Nr. GP/GT/2021/12-3 (žalos Nr. ITD/21/000695).

4. Atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką ir išvadoje nurodė, kad „vertinant gaisrinės saugos atžvilgiu nustatytus pažeidimus galima daryti išvadą, kad nustatyti Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 60 p. ir 408 p. galėjo turėti įtakos gaisro aptikimui ir išplitimui, o nustatytas Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių 32 p. gali būti siejamas su gaisro priežastimi.” Remiantis šiais duomenimis, taip pat vadovaujantis Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 004.1. (toliau - Draudimo taisyklės), Specialiųjų sąlygų 4 skirsniu „Kokiais atvejais draudimo apsauga negalioja” 4.1.5 punktu „projektavimo, statybos, montavimo klaidų ar broko, taip pat dėl akivaizdžiai netinkamų, brokuotų medžiagų, dalių ar įrengimų naudojimo”, Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 6.1.2. punktu, Draudėjas ir su juo susiję asmenys privalo valdyti ir naudotis apdraustu turtu laikantis saugumo reikalavimų: „laikytis priešgaisrinės saugos taisyklėse ir kituose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose numatytų reikalavimų, BTA rekomendacijų, jei tokios buvo; nedelsiant vykdyti kompetentingų institucijų ar BTA nurodymus del priešgaisrinės būklės pagerinimo”; Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų, g skirsniu, pagal kurį draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti jeigu draudėjas nesilaiko draudimo sutarties sąlygų ar BTA reikalavimų, įskaitant, bet neapsiribojant: „Draudėjas akivaizdžiai nepaisė saugumo reikalavimų, nurodytų specialiųjų sąlygų 6 skirsnyje, AAS ,,BTA Baltic Insurance Company” sprendimu draudimo išmoką atsisakė mokėti.

5. Atsakovės Sprendime atsisakyti mokėti draudimo išmoką buvo nurodyta, jog nustatinėjant gaisro kilimo priežastį buvo nustatyta, kad nebuvo išlaikytas minimalius degių medžiagų atstumas iki metalinio jungiamojo dūmtakio sienelių, t. y. buvo pažeistas Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių 32 punktas, kuris numato, kad nuo metalinio jungiamojo dūmtakio sienelių turi būti išlaikomi ne mažesni kaip 500 mm atstumai iki statinio konstrukcijų, kurių degumo klasė mažesnė kaip A2-s1, d0, ir kitų degių medžiagų objekto apžiūros metu nustatyta, kad išlikusios medinės konstrukcijos įrengtos šalia metalinio dūmtakio yra apie 200 mm atstumu. Be to, kad Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės nustato reikalavimus, bendruosius eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, gaisrinės saugos kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 60 punktas numato, kad patalpose turi būti pirminių gaisro gesinimo priemonių (gesintuvų). Objekto apžiūros metu patalpose nebuvo nei vieno gesintuvo, kuris atitiktų Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 5 priede numatytus reikalavimus. Be to, esą nebuvo pateikti priešgaisrinės signalizacijos patikros protokolai ar žurnalai, statinio aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninė priežiūra ir bandymai (patikrinimai) nebuvo daryti, kaip tą numato Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 408 punktas.

Atsiliepimas

7. Atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką dėl apdraustojo įmonių turto draudimo Pastatui gaisro metu padarytos žalos atlyginimo vadovaudamasis draudimo sutarties ir Įmonių draudimo taisyklių Nr. 004.1., esančių šalių draudimo sutarties dalimi, Specialiųjų sąlygų 4 skirsniu, kuriame numatyta, kad: draudimo išmoka nemokama dėl „projektavimo, statybos, montavimo klaidų ar broko, taip pat dėl akivaizdžiai netinkamų, brokuotų medžiagų, dalių ar įrengimų naudojimo” (4.1.5 punktas), taip pat ji gali būti mažinama arba atsisakoma ją mokėti kai draudėjas akivaizdžiai nepaisė saugumo reikalavimų, nurodytų Specialiųjų sąlygų 6 skirsnyje (9.1.2. b). Savo sprendimą papildomai rėmė specialisto išvada dėl gaisro priežasčių nustatymo.

8. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas; 3 dalyje - kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Remiantis Draudimo įstatymo 95 straipsnio 7 dalimi, pats draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Be to, draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, ne tik turi įvertinti draudėjo pateiktą informaciją, bet ir pats reikalauti pateikti ar rinkti, jo nuomone, trūkstamą informaciją apie draudėją tokios apimties ir tokiu būdu, kad draudiko suklydimo dėl draudžiamojo įvykio tikimybė būtų kuo mažesnė

9. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Pažymėtina, kad įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatomos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais nustatytais atvejais.

10. Draudikas tvirtina, kad draudimo išmoka atsisakytina mokėti dėl netinkamai įrengtos šildymo sistemos, gesintuvų nebuvimo, priešgaisrinės patikros neatlikimo ir žurnalų nepildymo, kas numatyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintose Bendrosios gaisrinės saugos taisyklėse (toliau – BGST) ir Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėse.

11. Šiuo atveju nei sudarant, nei pratęsiant draudimo sutartį jokių pastabų ar rekomendacijų dėl Pastato ir jo būklės, ar kažkokių priešgaisrinių reikalavimų laikymosi, Pareiškėja negavo. Esminė aplinkybė yra ta, jog apdraustas turtas (Pastatas) yra (duomenys neskelbtini) m. statybos, įgytas (duomenys neskelbtini) metais jau su sumontuota ir naudojama ne vienerius metus šildymo sistema, (duomenys neskelbtini) metais buvo atliktas viso Pastato kosmetinis remontas, šildymo sistema, kaip veikianti, keista nebuvo, be to, ieškovė negavo iš draudiko jokių pastabų dėl senos šildymo sistemos. Šiuo atveju draudikas, visas faktines aplinkybes draudimo sutarties metu atskleidus, sudarydamas draudimo sutartį, turėjo įvertinti tiek namo amžių (draudėjo pateiktą informaciją apie Pastato statybos metus), taip pat ir pats reikalauti pateikti ar rinkti, jo nuomone, trūkstamą informaciją apie draudėją tokios apimties ir tokiu būdu, kad draudiko suklydimo dėl draudžiamojo įvykio tikimybė būtų kuo mažesnė. Nepaisant to, tik kilus gaisrui Pastate paaiškėjo, kad galimai to priežastis yra netinkamai įrengta šildymo sistema. Tačiau, net ir nepaisant to, ši aplinkybė nesudaro pagrindo atsisakyti mokėti draudimo išmoką, kadangi Pastatas būtent ir draustas nuo ugnies, siekiant tokios rizikos išvengti, o draudiko atsisakymas mokėti išmoką remiamas eksperto išvada, kuri net nėra kategoriška, taip pat neįvertinus to, kad šildymo sistema įrengta prieš įsigyjant Pastatą ir prieš jį apdraudžiant. Dar daugiau - šildymo sistemos priešgaisriniams reikalavimams normos, kuriomis rėmėsi draudikas, apskritai negalėjo būti taikomos.

12. Draudikas rėmėsi išimtinai Gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvada Nr. GP/GT/2021/12-3 (žalos Nr. ITD/21/000695), kurioje nustatyta, kad gaisras kilo dėl savaiminio medžiagų (medinių sienos konstrukcijų) užsiliepsnojimo nuo įkaitusio metalinio dūmtakio, tačiau „nustatyti BGST 60 p. ir 408 p. salėjo turėti įtakos gaisro aptikimui ir išplitimui, o nustatytas Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių 32 p. gali būti siejamas su gaisro priežastimi. Tai visų pirma, reiškia, jog priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai, jei tokie buvo, yra tik tikėtina gaisro priežastis, nors, pareiga įrodyti, kad įvykis, dėl kurio Pareiškėja reikalauja draudimo išmokos, yra nedraudžiamasis, t. y. kad gaisras kilo dėl pačios Pareiškėjos veiksmų (neveikimo), susijusių su priešgaisrine sauga, kyla draudikui. Antra, negana to, kaip matyti iš išvados, ji išimtinai grindžiama Pareiškėjos pareigų, susijusių su priešgaisrine apsauga, kokia ji numatyta Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų ir Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, nevykdymu (netinkamu vykdymu), Pastebėtina, kad Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 32 punktas šiuo atveju net negali būti taikomas, kadangi Pastatas yra (duomenys neskelbtini) m. statybos, kosmetiškai remontuotas buvo (duomenys neskelbtini) metais, taigi nėra naujas, po šių reikalavimų patvirtinimo ir įsigaliojimo 2011 m. sausio 1 d. nėra rekonstruotas, nėra kapitaliai remontuotas, taip pat nebuvo keičiama jo paskirtis. Kadangi Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai buvo patvirtinti ir įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 1 dienos, jų taikyti negalima vadovaujantis pačių reikalavimų 9 punktu (reikalavimai taikytini tik po šių taisyklių įsigaliojimo projektuotiems, statytiems, rekonstruotiems, keičiant jų paskirtį, statiniams), be to toks reikalavimas ir apskritai būtų nelogiškas (reikalauti paisyti po statinio statybos, rekonstrukcijos, pertvarkymo, paskirties keitimo priimtus naujus reikalavimus, kas iš esmės reikštų, kad visi prieš tai pastatyti statiniai turi būti vėl pertvarkyti). Tuo tarpu Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklės įsigaliojo tik 2014 m. gegužės 1 d., ir juose taip pat numatyta, kad taisyklės taikomis tik projektuojant ir statant naujus statinius; rekonstruojamoms statinių dalims; keičiant statinių ar statinių dalių naudojimo paskirtį; remontuojamoms statinių dalims, jei remontuojant statinius keičiamos šildymo sistemos, naudojančios kietąjį kurą, ar kitaip daromas poveikis jų išdėstymui ar apimčiai.

13. Draudikas įstatymus pritaikė atgal, nors tokia galimybė nėra numatyta pačiame akte. Nurodytina, kad principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios arba, kitaip tariant, negalioja atgaline tvarka. Kaip matyti, teisės aktuose, kuriais iš esmės tik ir pasiremta atsisakant atlyginti žalą (Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų taisyklėmis ir Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėmis), aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad jos taikytinos tik po jų įsigaliojimų projektuojamiems ir statomiems naujiems statiniams, rekonstruojamoms statinių dalims, keičiant statinių ar statinių dalių naudojimo paskirtį; remontuojamoms statinių dalims, jei remontuojant statinius keičiamos šildymo sistemos, naudojančios kietąjį kurą, ar kitaip daromas poveikis jų išdėstymui ar apimčiai. Draudikas visiškai be pagrindo taisykles pritaikė 1908 metais statytam Pastatui, kuris tik kosmetiškai buvo remontuotas 2010 metais, nekeičiant šildymo sistemos visiškai ir apie tai draudikas buvo informuotas sudarant sutartį ir ši aplinkybė buvo atžymėta pačiame draudimo polise.

14. Nesant jokių akivaizdžių, tyčinių, taip pat labai neatsargių veiksmų, susijusių su žalos kilimu, įvertinus tai, kad Pareiškėja sutartį sudarė prisijungimo būdu tikslu gauti žalos atlyginimą be kita ko ir gaisro kilimo atveju, nėra jokio pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką dėl kilusios žalos. Priešingu atveju yra pažeidžiami ne tik Pareiškėjos interesai, tačiau atsisakymas mokėti draudimo išmoką neatitinka nei teisės aktų reikalavimų, nei teisminės praktikos pozicijos, nei pačios turto draudimo esmės, taigi yra ne tik kad neteisingas, tačiau ir nesąžiningas bei neprotingas (CK 1.5 straipsnis), paremtas tik draudiko siekiu išvengti savo sutartinės prievolės vykdymo, kas akivaizdu būtų atitinkamai vertinama ir teisme nagrinėjant kilusį ginčą tarp šalių.

15. Draudimo sutartimi Pastatas buvo apdraustas likutine (pastatas) ir atkuriamąja (pastato investicijos) verte. Šiuo atveju žala padaryta pastato perdangai, pertvarai, grindims, luboms, sienoms, durims, langams. Tai reiškia, kad žala padaryta turtui turi būti atlyginama visiškai, kad būtų atkurta iki žalos padarymo buvusi jo vertė. Apskaičiuota, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima sąnaudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Ieškovė pateikė ekspertinę išvadą, kurioje nurodyta, kad gaisro metu Pastateatstatymo į prieš tai buvusią padėtį darbų suma sudaro 29 468,96 Eur.

Atsakovės atsikirtimų argumentai

16. Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad labiausiai tikėtina Pastato gaisro kilimo priežastis - krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai. Specialistų išvadoje daroma kategoriška išvada, kad „kieto kuro pečiaus įrengimas objekte neatitiko teisės aktuose numatytų keliamų reikalavimų, jį įrengiant / remontuojant/atnaujinant laikotarpiu nuo 1995 m.“ „Akivaizdu, kad pastato patalpų remonto/atnaujinimo darbai buvo atlikti nekokybiškai. Konstrukciniu požiūriu, esminė gaisro kilimo priežastis: (i) ant natūraliai medinės tinkuotos ugniasienės (tarp katilinės patalpos (1-4) ir kambario patalpos (1-5)) primityviai įrengta apdailinė (PVC) dailylenčių danga, (ii) alkūninis plieninis dūmtraukis, iš katilo degimo kameros, išvestas per plastikinėmis (PVC) dailylentėmis padengtą ugniasienę, nėra padengtas jokia termoizoliacine nedegia (priešgaisrine) medžiaga. Tai parodo, kad pastato patalpų remonto / atnaujinimo darbai atlikti neprofesionaliai (primityviai), o savadarbės šildymo sistemos eksploatacija vyko aplaidžiai, pažeidžiant (nesvarbu nuo laikmečio tvarkų ar taisyklių) principinius ir esminius privalomuosius gaisrinės saugos reikalavimus.“

17. Ieškovė naudojosi ir leido kitiems asmenins naudotis Pastatu (eksploatuoti turtą ir vykdyti veiklą) nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip pat padarė šiurkščius priešgaisrinės saugos taisyklėse ir kituose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose numatytų reikalavimų pažeidimus, o būtent BGST.

18. Rašytiniai įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinas išvadas, kad egzistuoja Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 4 skirsnio 4.1.5 punkte numatytas nedraudžiamasis įvykis, taip pat kad Ieškovė pažeidė Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 6.1.1 punktą ir 6.1.2 punktą (netinkamai, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų eksploatavo turtą, padarė priešgaisrinės saugos taisyklėse ir kituose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose numatytų reikalavimų pažeidimus). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, j og Atsakovė įrodo aplinkybes, atleidžiančias ją nuo draudimo išmokos mokėjimo.

19. BGST 1 punktas numato, kad jos nustato bendruosius eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, gaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys. Šiose taisyklėse nėra numatyta, kad jos netaikytinos pastatų, pastatytų iki jų įsigaliojimo, atžvilgiu. Taigi, nepriklausomai nuo to, kada yra statytas vienas ar kitas pastatas, Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių privaloma laikytis nuolat ir pastatus (objektus) eksploatuoti laikantis BGST reikalavimų. Tuo tarpu Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklės nors ir įsigaliojo nuo 2014 metų sausio 1 d., tačiau Pastate išlikusios medinės konstrukcijos šalia įrengto metalinio dūmtakio yra apie 200 mm atstumu, o nuo 1995 m. teisės aktuose reglamentuojančiuose minimalius atstumus nuo dūmtraukio iki degių medžiagų yra numatomas ne mažesnis kaip 250 mm.

20. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2021 m. gruodžio 2 d. pažymoje Nr. 3-2-2055 (toliau – Pažyma) nurodyta, kad Pastate prieš kylant gaisrui buvo patalpų nuomininkė, kuri tą dieną patalpas šildė kieto kuro pečiumi. Gaisro židinio zona yra medinių konstrukcijų sienoje virš įrengto metalinio dūmtakio. Gaisras kilo dėl savaiminio medžiagų (medinių sienos konstrukcijų) užsiliepsnojimo nuo įkaitusio metalinio dūmtakio. Buvo pažeisti BGST 60 punkto ir 408 punkto reikalavimai bei Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių 32 punkto reikalavimas. Vertinant gaisrinės saugos atžvilgiu nustatytus pažeidimus galima daryti išvadą, kad nustatyti BGST 60 punkto ir 408 punkto pažeidimai galėjo turėti įtakos gaisro aptikimui ir išplitimui, o nustatytas Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių 32 punkto pažeidimas gali būti siejamas su gaisro priežastimi (UAB „Gaisriniai projektai“ 2021 m. gruodžio 10 d. Gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvada Nr. GP/GT/2021/12-3 (toliau – Išvada).

21. Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 4 skirsnio 4.1.5 punktas numato, kad Draudikas nemoka draudimo išmokos, jeigu nuostoliai atsirado dėl projektavimo, statybos, montavimo klaidų ar broko, taip pat dėl akivaizdžiai netinkamų, brokuotų medžiagų, dalių ar įrengimų naudojimo.

22. Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 6 skirsnio 6.1 punktas numato, kad draudėjas ir su juo susiję asmenys privalo valdyti ir naudotis apdraustu turtu laikantis saugumo reikalavimų, o šio skirsnio 6.1.2 punktas detalizuoja, kad draudėjas ir su juo susiję asmenys privalo laikytis priešgaisrinės saugos taisyklėse ir kituose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose numatytų reikalavimų, Draudiko rekomendacijų, jei tokios buvo, taip pat nedelsiant vykdyti kompetentingų institucijų ar Draudiko nurodymus dėl priešgaisrinės būklės pagerinimo.

23. Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 9 skirsnis nurodo kokiais atvejais Draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti. Šio skirsnio 9.1.2 punkto b papunktis numato, kad Draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti, jeigu draudėjas nesilaiko Draudimo sutarties sąlygų ar Draudiko reikalavimų, įskaitant, bet neapsiribojant, jeigu draudėjas akivaizdžiai nepaisė saugumo reikalavimų, nurodytų Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 6 skirsnyje.

24. Nustatyta, kad labiausiai tikėtina Įvykio kylimo priežastis yra krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimas.

25. Remiantis Išvada, nustatyta, kad vertinant gaisrinės saugos atžvilgiu nustatytus pažeidimus galima daryti išvadą, kad nustatyti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 60 punkto ir 408 punkto pažeidimai galėjo turėti įtakos gaisro aptikimui ir išplitimui, o nustatytas Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių 32 punkto pažeidimas gali būti siejamas su gaisro priežastimi.

26. Nustatinėjant Įvykio kilimo priežastį, buvo nustatyta, kad nebuvo išlaikytas minimalius degių medžiagų atstumas iki metalinio jungiamojo dūmtakio sienelių, t. y. buvo pažeistas Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių 32 punktas, kuris numato, kad nuo metalinio jungiamojo dūmtakio sienelių turi būti išlaikomi ne mažesni kaip 500 mm atstumai iki statinio konstrukcijų, kurių degumo klasė mažesnė kaip A2-s1, d0, ir kitų degių medžiagų. Objekto apžiūros metu nustatyta, kad išlikusios medinės konstrukcijos šalia įrengto metalinio dūmtakio yra apie 200 mm atstumu.

27. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės nustato bendruosius eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, gaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys. Bendrųjų gaisrinių saugos taisyklių 60 punktas numato, kad patalpose turi būti pirminių gaisro gesinimo priemonių (gesintuvų).Apžiūros metu Patalpose nebuvo nei vieno gesintuvo, kuris atitiktų Bendrųjų gaisrinių saugos taisyklių 5 priede numatytus reikalavimus.

Atsiliepimas

29. BGST nustato bendruosius eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, gaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys. Bendrųjų gaisrinių saugos taisyklių 60 punktas numato, kad patalpose turi būti pirminių gaisro gesinimo priemonių (gesintuvų). Nekilnojamojo turto išraše yra nurodyta, kad patalpos yra administracinės paskirties ir jų bendras plotas 176,55 m2. Proporcingai apskaičiavus pagal plotą Pastate turėjo būti nemažiau 2 vnt. gesintuvų, kurių talpa 2 kg (l) arba nemažiau 2 vnt. gesintuvų, kurių talpa 4 kg (l) arba nemažiau kaip 1 gesintuvas, kurio talpa 6 kg. Pagal BGST reikalavimus pasibaigus gesintuvo garantiniam laikui arba techninės patikros laikui, turi būti atliekama jo techninė priežiūra. Patikra atliekama ne rečiau kaip karta per metus. Apžiūros metu nebuvo pateikti gesintuvai, jų Pastate nebuvo, parodytas tik vienas 1 kg be patikros gesintuvas, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų.

30. Pagal (duomenys neskelbtini) rajono ugniagesių savanorių draugijos suteiktą informaciją (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus 7 dienoms po Įvykio, Ieškovė pristatė patikrai vieną miltelinį 6 kg gesintuvą. Gesintuvas buvo su galiojančia patikra, atlikta UAB „Budrusis sakalas“. Panaudoto gesintuvo miltelių buvo apie 3 kg. Kada ir kur buvo panaudotas paminėtas gesintuvas (duomenys neskelbtini) rajono ugniagesių savanorių draugija atsakyti negalėjo. Turto apžiūru metu 2021-12-01 ir 2021¬12-04 šio minimo 6 kg gesintuvo apžiūrai Ieškovė nepateikė ir nenurodė, kur apžiūrų vykdymo metu jis yra bei kaip matyti iš aukščiau nurodytų duomenų - apžiūrų metu 6 kg gesintuvas (duomenys neskelbtini) rajono ugniagesių savanorių draugijai patikrai dar nebuvo pateiktas (pateiktas 2021-12¬06).

31. BGST 406 punktas numato, kad statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai privalo organizuoti ir (ar) atlikti aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninę priežiūrą ir bandymus, o jų rezultatus įforminti raštu, o tų pačių taisyklių 408 punktas numato, kad statinio aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninė priežiūra ir bandymai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per metus, vadovaujantis gamintojo pateikta technine informacija.

Atsiliepimas

33. Nustatytas Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių 32 punkto pažeidimas gali būti siejamas su gaisro priežastimi. Minėtame punkte nurodyta, kad nuo neizoliuoto keraminio, ketaus, betoninio ir metalinio jungiamojo dūmtakio sienelių turi būti išlaikomi ne mažesni kaip 500 mm atstumai iki statinio konstrukcijų, kurių degumo klasė mažesnė kaip A2-s1, d0, ir kitų degių medžiagų. Apžiūros metu nustatyta, kad išlikusios medinės konstrukcijos šalia įrengto metalinio dūmtakio yra apie 200 mm atstumu, t. y. neišlaikytas Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių 32 punkte nurodytas ne mažesnis kaip 500 mm atstumas.

34. Draudimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Draudimo taisyklėmis, kurių Specialiųjų sąlygų 6.1 punkte numatyti saugumo reikalavimai, t. y. draudėjas ir su juo susiję asmenys privalo valdyti ir naudotis apdraustu turtu laikantis saugumo reikalavimų, eksploatuoti turtą ir vykdyti veiklą laikantis nustatytų LR norminių aktų, darbo saugos taisyklių, turto eksploatavimo taisyklių, gamintojų ar importuotojų, Draudiko rekomendacijų ir reikalavimų (6.1.1 punktas), laikytis priešgaisrinės saugos taisyklėse ir kituose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose numatytų reikalavimų, Draudiko rekomendacijų, jei tokios buvo, taip pat nedelsiant vykdyti kompetentingų institucijų ar Draudiko nurodymus dėl priešgaisrinės būklės pagerinimo (6.1.2 punktas). Priešingai nei teigiama Ieškovės prašyme, Draudikas neprivalo duoti rekomendacijų dėl draudžiamo objekto būklės pagerinimo, draudėjas (turto savininkas) privalo eksploatuoti turtą ir vykdyti veiklą laikydamasis nustatytų LR norminių teisės aktų reikalavimų bei laikytis priešgaisrinės saugos taisyklėse ir kituose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose numatytų reikalavimų. Su Draudimo sutartimi kartu buvo pridėtas informacinis pranešimas, kuriame, be kita, ko, nurodyta, kad išsami informacija yra Draudimo taisyklėse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose.

35. Vadovaujantis Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 4.1.5 punktu draudimo apsauga negalioja ir Draudikas nemoka draudimo išmokos, jeigu nuostoliai atsirado dėl projektavimo, statybos, montavimo klaidų ar broko, taip pat dėl akivaizdžiai netinkamų, brokuotų medžiagų, dalių ar įrengimų naudojimo. Taip pat pažymėtina, kad pagal Draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 6.1.2 punktą draudėjas ir su juo susiję asmenys privalo valdyti ir naudotis apdraustu turtu laikantis saugumo reikalavimų, taip pat laikytis priešgaisrinės saugos taisyklėse ir kituose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose numatytų reikalavimų, Draudiko rekomendacijų, jei tokios buvo. Specialiųjų sąlygų 9.1.2 punkte nurodyta, kad Draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti, jeigu draudėjas nesilaiko draudimo sutarties sąlygų ar Draudiko reikalavimų, įskaitant, bet neapsiribojant, jeigu draudėjas akivaizdžiai nepaisė saugumo reikalavimų, nurodytų Specialiųjų sąlygų 6 skirsnyje.

36. Nuo 1995 m. teisės aktuose reglamentuojančiuose minimalius atstumus nuo dūmtraukio iki degių medžiagų yra numatomas ne mažesnis kaip 250 mm atstumas. Įvykio apžiūros metu buvo nustatyta, kad išlikusios medinės konstrukcijos šalia įrengto metalinio dūmtakio yra apie 200 mm atstumu. Kieto kuro pečiaus įrengimas objekte neatitiko teisės aktuose numatytų keliamų reikalavimų, jį įrengiant / remontuojant / atnaujinant laikotarpiu nuo 1995 m.

37. Įvykio byloje Nr. ITD/21/00069 buvo nustatyti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 60 punkto, 158 punkto ir 408 punkto pažeidimai, taip pat nustatyta, jog kieto kuro pečiaus įrengimas Pastate neatitiko teisės aktuose numatytų keliamų reikalavimų, jį įrengiant / remontuojant / atnaujinant laikotarpiu nuo 1995 m. Dėl to vadovaujantis Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 4.1.5. punktu, 6.1.2. punktu ir 9.1.2 punktu pagrįstai buvo priimtas sprendimas nemokėti draudimo išmokos dėl 2021 m. lapkričio 29 d. įvykusio Įvykio.

38. Aiškinant draudimo sutarties požymius, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudimo rizika pripažįstama esmine draudimo sutarties sąlyga, todėl draudimo sutarties sąlygas nulemia rizika, jos pobūdis. Įvertinti, ar rizika yra draudžiama, bei nustatyti rizikos draudimo sąlygas yra draudiko teisė (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 95 straipsnio 1 dalis, CK 6.994 straipsnis). Draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, todėl draudikas, prisiimdamas riziką, draudimo sutartimi nustato suteikiamos draudimo apsaugos ribas.

39. Draudimo sutartimi Atsakovas ir Ieškovas susitarė ne dėl absoliučios Pastato draudimo apsaugos, bet dėl konkrečių draudimo sąlygų, kurios aiškiai apibrėžtos Draudimo liudijime ir Draudimo taisyklėse.

40. Draudimo taisyklių Specialiosios sąlygų 4 skirsnis „Nedraudžiamieji įvykiai“ numato konkrečius nedraudžiamuosius įvykius. Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 4 skirsnio 4.1.5 punktas numato, kad Draudikas nemoka draudimo išmokos, jeigu nuostoliai atsirado dėl projektavimo, statybos, montavimo klaidų ar broko, taip pat dėl akivaizdžiai netinkamų, brokuotų medžiagų, dalių ar įrengimų naudojimo.

41. Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 6 skirsnio „Saugumo reikalavimai“ 6.1 punktas numato, kad draudėjas ir su juo susiję asmenys privalo valdyti ir naudotis apdraustu turtu laikantis saugumo reikalavimų. Šio skirsnio 6.1.1 punktas numato, kad draudėjas ir su juo susiję asmenys privalo eksploatuoti turtą ir vykdyti veiklą laikantis nustatytų LR norminių aktų, darbo saugos taisyklių, turto eksploatavimo taisyklių, gamintojų ar importuotojų, Draudiko rekomendacijų ir reikalavimų, o šio skirsnio 6.1.2 punktas detalizuoja, kad draudėjas ir su juo susiję asmenys privalo laikytis priešgaisrinės saugos taisyklėse ir kituose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose numatytų reikalavimų, Draudiko rekomendacijų, jei tokios buvo, taip pat nedelsiant vykdyti kompetentingų institucijų ar Draudiko nurodymus dėl priešgaisrinės būklės pagerinimo.

42. Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 9 skirsnio „Draudimo išmokos nemokėjimo arba mažinimo pagrindai“ nurodo kokiais atvejais draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti. Šio skirsnio 9.1.2 punkto b papunktis numato, kad Draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti, jeigu draudėjas nesilaiko draudimo sutarties sąlygų ar Draudiko reikalavimų, įskaitant, bet neapsiribojant, jeigu draudėjas akivaizdžiai nepaisė saugumo reikalavimų, nurodytų Specialiųjų sąlygų 6 skirsnyje.

43. Šiuo atveju Ieškovė naudojosi ir leido kitiems asmenins naudotis Pastatu (eksploatuoti turtą ir vykdyti veiklą) nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip pat padarė šiurkščius priešgaisrinės saugos taisyklėse ir kituose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose numatytų reikalavimų pažeidimus, o būtent Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (redakcija nuo 2010 m. rugsėjo 1 d.), 60 punkto, 158 punkto, 406 punkto ir 408 punkto pažeidimus.

44. CK 6.987 straipsnyje pateikiamoje draudimo sutarties apibrėžtyje nurodoma, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Kitaip tariant, draudimo išmokos apskaičiavimo metodas sudaro vieną iš esminių ginčo dėl draudimo išmokos spręstinų klausimų.