- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-1161-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13218-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė, Andrius Verikas
- Atsakovas
- „Swedbank P&C Insurance AS“, Lietuvoje
- Ieškovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo „Swedbank P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovui „Swedbank P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo; trečiasis asmuo AB „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 8.051,44 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas, nurodant, kad šias priteistas sumas atsakovas privalo išmokėti trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ ieškovo prievolėms pagal 2007-11-08 kredito sutartį Nr. 07-127201-FA padengti. Ieškovas nurodė, kad 2007-11-08 su AB „Swedbank“ sudarė Kredito sutartį Nr. 07-127201-FA dėl 57 344,76 Eur kredito suteikimo. Paskolos grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Pagal nurodytą kredito sutartį bankui įkeistas turtas privalomai turi būti apdraustas. Nuo 2011 m. nurodytas turtas buvo apdraustas atsakovo bendrovėje. Ieškovas šioje sodyboje nuolat negyveno. Pagal turto draudimo sąlygų 6.2 p. ir 7 p., jei apdraustame objekte nuolatos negyvenama, jis laikomas apdraustu nuo ugnies rizikos, kas apima gaisrą, įskaitant padegimą, vandentiekio, kanalizacijos ar šilumos tinklų avarijos rizikos ir gamtinių jėgų rizikos, o pagal 11.1 p. - besąlyginė išskaita - 200 Lt (57,92 Eur). Pagal 2007-10-03 UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo pažymą Nr. P07/09-146-B ieškovui priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 28 000 Lt (8 109,36 Eur). 2014-01-24 Bendrojo pagalbos centro Šiaulių skyriui buvo pranešta apie degantį nurodytą namą. Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2014-02-10 pažymoje Nr. V4-314 nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis - neatsargus elgesys su ugnimi. 2014-04-15 pranešimu dėl įvykio atsakovas, remdamasis turto draudimo sąlygų 13.1.1 p., 13.1.2 p., 13.1.3 p., 9.1.3 p., 9.2 p., ieškovui išmokėti draudimo išmoką atsisakė. Net konstatavus, kad ieškovas nepakankamai prižiūrėjo apdraustą turtą, toks ieškovo elgesys nebuvo pagrindinė gaisro kilimo priežastis, tad atsakovas nepagrįstai nesvarstė net dalinės draudimo išmokos išmokėjimo klausimo.
Atsiliepimas
Atsakovas „Swedbank P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad ieškovas, kaip apdrausto turto savininkas, eksploatuodamas turtą, privalėjo elgtis taip, kaip, nesant draudimo apsaugos, elgtųsi sąmoningas turto savininkas, laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių, rūpintis, kad apdraustas turtas nuolat būtų tvarkingas (draudimo sąlygų 13 p.), tačiau nei vienos iš šių savo pareigų nevykdė, ir tai tiesiogiai nulėmė žalos atsiradimą. Atsakovas užfiksavo, jog statinyje ieškovas nesilankė apie 2 metus. Apie tai, kad ieškovo sodybą prižiūri V. M., atsakovas informuotas nebuvo. Apžiūros akte užfiksuota, jog teritorijoje esantys elektros stulpai yra be laidų, šulinys ir kitos patalpos apleistos. Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos. Visos aplinkybės vienareikšmiškai liudija, kad sodybos pastatai lankomi pašalinių, galimai asocialių, asmenų. Gavęs pranešimą apie gaisrą, ieškovas su atsakovu bendravo vangiai ir net nesikreipė dėl kaltų asmenų paieškos. Toks ieškovo elgesys rodo jo nerūpestingumą ir atsainumą.
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ palaikė atsakovo poziciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-13 sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nusprendė: 1) priteisti iš atsakovo „Swedbank P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, 8 051,44 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ ieškovo D. M. prievolėms pagal 2007-11-08 kredito sutartį Nr. 07-127201-FA padengti; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo 781 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovas gyvenamajame name, kuriame 2014-01-24 kilo gaisras, negyveno. Byloje liudytoju apklaustas V. M. nurodė, kad jis kartas nuo karto užvažiuodavo į ieškovo sodybą patikrinti, ar nėra svetimų žmonių, ar niekas nesulaužyta. Paskutinį kartą į ieškovo sodybą buvo užsukęs savaitę iki gaisro. Langai nebuvo išdaužyti, pastatai buvo užrakinti, sodyba atrodė tvarkinga. Teismas nurodė, kad liudytojo parodymais netikėti neturi pagrindo, kadangi nenustatytas jo suinteresuotumas bylos baigtimi. Aplinkybė, kad pats ieškovas savo sodyboje lankydavosi retai, nesudaro pagrindo teigti, jog jis ja nesirūpino. Aplinkybę, jog gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, o ne dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo ar netinkamos elektros laidų priežiūros, patvirtina pažyma dėl kilusio gaisro, bei ta aplinkybė, kad sodyboje buvo atjungta elektra. Atsakovo pateiktos sodybos fotonuotraukos, padarytos po gaisro, ir nepatvirtina, jog toks vaizdas (atviros pagalbinių pastatų durys, išdaužti pagalbinių statinių langai) buvo ir iki gaisro. Atsakovo 2014-02-21 sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte nurodyta aplinkybė dėl sodyboje esančių kitų apleistų patalpų fiksuota, praėjus mėnesiui po gaisro, ir ji patvirtina tik tai, jog ieškovas nešalino gaisro padarinių, tačiau tai nereiškia, jog toks vaizdas buvo ir iki gaisro. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas gaisro padarinių netvarko, kol negavo draudimo išmokos. Aplinkybė, jog ieškovas nesikreipė į policiją dėl kaltų dėl gaisro kilimo asmenų paieškos neįrodo turto savininko pareigų nevykdymo ar savininko sąmoningo nesiėmimo jam prieinamų protingų priemonių žalai sumažinti ar išvengti, dėl ko draudikas būtų atleistas nuo draudimo išmokos mokėjimo. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas savo sodyba nesirūpino. Turto draudimo sąlygos ieškovo neįpareigojo, kad namas būtų nuolat gyvenamas, o fotonuotraukose užfiksuoti sodybos ūkiniuose pastatuose esantys tušti buteliai gali būti vertinami kaip turto savininko pareigos rūpintis, kad apdraustas turtas nuolat būtų tvarkingas, nesilaikymu (Sutarties 15.1.3 p.), tačiau jis nėra priežastiniame ryšyje su gaisro kilimu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus, atsisakant mokėti visą draudimo išmoką, teismas vertino kaip vengimą vykdyti prievolę. Atsakovas, atsižvelgdamas į neesminį ieškovo draudimo sutarties 15.1.3 p. pažeidimą, draudimo išmoką galėjo mažinti, tačiau šią savo teisę realizuoti griežtai atsisakė. Ieškovo prašomos priteisti draudimo išmokos dydžio atsakovas neginčijo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmetant, bei priteisti žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliantas laikosi pozicijos, kad sudegęs ieškovo turtas buvo neprižiūrimas ir paliktas likimo valiai. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ieškovo sodybos teritorijoje esantys elektros stulpai yra be laidų, šulinys ir kitos patalpos apleistos, aplinkiniai pastatai išdaužytais langų stiklais, atviromis durimis, pastatuose mėtosi išgertų alkoholinių gėrimų buteliai. Atsakovo teigimu, liudytojas V. M. yra suinteresuotas bylos baigtimi. Jis teisme parodė, kad su ieškovu siejo verslo reikalai. Jie kartu pirko šalia esančius žemės sklypus, kuriuos vėliau planavo parduoti degalinės statybai. Taigi sodyba buvo perkama ne ją naudoti pagal paskirtį. Ieškovas nurodė, kad sodyboje nesilankė daugiau nei dvejus metus, kai liudytojas, pagal jo parodymus, ieškovo sodybą per tuos dvejus metus aplankė 192 kartus ir lankė ją neatlygintinai. Apelianto vertinimu, tai prasilenkia su logika. Ieškovas nevykdė savo, kaip sąmoningo ir atidaus turto savininko, pareigų, numatytų Sutarties 13.1.1. - 13.1.3 punktuose, ir tai nulėmė draudžiamojo įvykio atsiradimą, kadangi tretieji asmenys, sukėlę gaisrą, į ieškovo visiškai apleistą, neprižiūrimą bei negyvenamą statinį pateko be jokių kliūčių.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-13 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, atsakovas, remdamasis neesminiais turto draudimo sąlygų pažeidimais, piktnaudžiauja draudimo išmokos nemokėjimo teise. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nėra priežastiniame ryšyje su kilusiu gaisru. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog namas buvo neprižiūrėtas ir į jį netrukdomai buvo galima patekti ir iki gaisro, jog liudytojas V. M. yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Kaip matyti iš bylos dokumentų, ginčo šalis siejo draudimo teisiniai santykiai, kilę iš Turto draudimo sutarties, kurio buvo sudaryta su AB „Lietuvos draudimas“, o nuo 2011-08-12 – pagal sutartį draudimo paslaugas teisė atsakovo bendrovė. Sutartimi buvo apdrausti ieškovo pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), numatant, jog trečiasis asmuo AB Swedbank yra naudos gavėjas, kadangi pastatai jo naudai buvo įkeisti.
Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar draudikas privalo mokėti draudimo išmoką 2014-01-24 statinyje kilus gaisrui. Turto savininkas (ieškovas) pastatuose nuolat negyveno. Nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi.
Tarp šalių nekilo ginčo, kad draudimo objektui galiojo draudimo apsauga nuo ugnies rizikos, kuri apima gaisrą, gaisro gesinimą, padegimą ir kt.
Atsakovas (draudikas) atsisakė mokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nesielgė kaip sąmoningas ir atidus turto savininkas, nevykdė draudimo sutarties 13.1.1. – 13.1.3. p. numatytų pareigų, nes namas nebuvo prižiūrėtas, į jį galėjo patekti tretieji asmenys.
Pagal CK 6.987 str. draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų – draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių – pagrindu prisijungimo būdu. Pagal Draudimo įstatymą, draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai. Įstatyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, tačiau ši teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudimo apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas sutinka, kad įvykis draudžiamasis, tačiau nurodo, jog pagal draudimo sutarties sąlygas jis neturi pareigos mokėti draudimo išmoką dėl ieškovo draudimo sutarties sąlygų pažeidimo.
Pagal Turto draudimo sąlygas draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jei žala atsirado dėl to, kad savininkas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti (9.1.3.p.). Draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jei turto savininkas pažeidžia bent vieną 13 p. išvardintų pareigų su sąlyga, kad toks pažeidimas įtakojo nuostolių priežastį ar dydį ar buvo esminis pareigų pažeidimas (9.2. p.). Taisyklių 13 p. įtvirtintos turto savininko pareigos, tarp kurių (13.1.1.p.) eksploatuodamas turtą savininkas turi elgtis taip, kaip nesant draudimo apsaugos elgtųsi sąmoningas turto savininkas; (13.1.3. p.) rūpintis, kad apdraustas turtas, ypač stogai, nuolat būtų tvarkingas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 96 str. galiojusi red., CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutartį ir kad tai būtų esminė draudiminio įvykio kilimo ar žalos padidėjimo priežastis. Aplinkybė, jog ieškovas pastatuose nuolat negyveno, nesudaro pagrindo išvadai, kad pastatais nesirūpinama. Ieškovas nurodė, kad pastatus jo paprašytas nuolat apžiūrėdavo jo pažįstamas V. M., kuris teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju šią aplinkybę patvirtino. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog liudytojas bylos baigtimi suinteresuotas kolegijos vertinimu yra deklaratyvaus pobūdžio. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas ir liudytojas yra buvę verslo partneriai, nesidaro pagrindo manyti, jog liudytojas yra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Apelianto byloje pateikti įrodymai apie tariamai neprižiūrėtą sodybą - mėnesį po gaisro padarytos nuotraukos neįrodo sodybos būklės iki gaisro. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto vertinimu, kad ieškovas nėra rūpestingas savininkas, nes pastatų po gaisro netvarkė, kadangi visiškai sunaikinus turtą draudimo išmokos dydžio nustatymas pagal sutartį susietas su paskolos suma ir ši aplinkybė ginčui spręsti įtakos neturi. O aplinkybė apie tai, kad ieškovas neiniciavo tyrimo teisėjų kolegijos nuomone šiuo atveju nėra reikšminga. Be to, draudikas pats turi teisę iniciuoti tyrimą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, todėl padarė teisiškai ir faktiškai pagrįstą išvadą dėl to, kad ieškinys turi būti visiškai patenkintas. Dėl to apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nesusidarė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-13 sprendimą palikti nepakeistą.