Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui R. J. (R. J.) dėl draudimo išmokos grąžinimo, tretieji asmenys – M. L. (M. L.), V. G., V. S. ir J. (J.) Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

9. Trečiasis asmuo V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog atsakovui draudimo išmoka išmokėta pagrįstai, o ieškinys atmestinas.

Teismas konstatuoja:

16. Nustatyta, kad trečiasis asmuo J. R. 2018 m. lapkričio 30 d. sudarė su ieškove Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AYAS 01 11251021, kuria apdraudė transporto priemonę BMW SERIE 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. Taip pat trečiasis asmuo J. R. su ieškove sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. GJELT 2810704), kuria apdraudė transporto priemonę BMW SERIE 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo įvairių rizikų (e.b.l. 37-40).

17. Ieškovės sistemose buvo užregistruoti trys pranešimai apie 2019 m. vasario 9 d. įvykusį eismo įvykį:

a) 2019 m. vasario 10 d. 13.22 val. internetu užregistruotas atsakovo pranešimas apie 2019 m. vasario 9 d. 17.20 val. įvykusį eismo įvykį, kurio metu nukentėjo transporto priemonė VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Žalos bylos Nr. CTL 1832281;

b) 2019 m. vasario 11 d. 23.05 val. internetu užregistruotas trečiojo asmens J. R. pranešimas apie 2019 m. vasario 9 d. 17.20 val. įvykusį eismo įvykį, kurio metu nukentėjo transporto priemonė BMW SERIE 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Žalos bylos Nr. CTL 1833539;

c) 2019 m. vasario 12 d. 12.00 val. telefonu užregistruotas pranešimas apie 2019 m. vasario 9 d. 17.20 val. įvykusį eismo įvykį, kurio metu nukentėjo trečiajam asmeniui V. S. priklausanti transporto priemonė Chevrolet Camaro, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) Žalos bylos Nr. CTL 1833880.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad sureguliavus žalą byloje Nr. CLT 1832281 2019 m. vasario 11 d. atsakovui išmokėta 4 508,23 Eur išmoka dėl transporto priemonės VW Transporter sugadinimų eismo įvykio metu. Kilus įtarimų dėl 2019 m. vasario 9 d. eismo įvykio aplinkybių, žalos byloms buvo suteikti sudėtingų bylų statusai dėl išsamaus deklaruoto įvykio patikrinimo ir pagal jas draudimo išmokos nebuvo išmokėtos.

19. Ieškovei paprašius, 2019 m. vasario 24 d. trečiasis asmuo V. S. pateikė eismo įvykio deklaraciją, vairuotojo pažymėjimą, registracijos liudijimą, Techninės apžiūros kortelės nuotraukas ir nurodė eismo įvykio vietos adresą - I. Šimulionio gatvė, Vilniuje, prie pėsčiųjų perėjos maždaug tarp 4 ir 6 namų, o trečiasis asmuo J. R. pateikė fotonuotrauką su deklaruoto eismo įvykio vieta. 2019 m. vasario 26 d. automobilį Chevrolet Camaro vairavęs trečiasis asmuo M. L. draudiko tyrėjams fiziškai parodė įvykio vietą.

20. Nustatyta, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, jog 2019 m. vasario 9 d. 17.20 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė trys transporto priemonės, t. y. prie praleisti pėsčiojo prie pėsčiųjų perėjos sustojus transporto priemonei VW Transporter, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo atsakovas R. J., už jos sustojo automobilis Chevrolet Camaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurią vairavo trečiasis asmuo M. L., o automobilis BMW SERIES 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo trečiasis asmuo J. R., nepastebėjęs priekyje sustojusių automobilių, atsitrenkė į automobilį Chevrolet Camaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o šis - į VW Transporter, valst Nr. (duomenys neskelbtini).

22. CK 6.237 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Minėta pareiga atsiranda taip pat ir tuo atveju, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtas nuostatas, yra nurodęs, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra savarankiška prievolės rūšis ir šis institutas taikomas tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Asmens nepagrįstą praturtėjimą galima konstatuoti tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis Nr.3K-3-166/2008, 2011 m. spalio 10 d. nutartis Nr.3K-3-372/2011, 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-575/2013).

23. Jeigu draudikui išmokėjus išmoką arba jos dalį nukentėjusiam trečiajam asmeniui paaiškėja, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą informaciją ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota ir neteisėtai išmokėta išmoka ir atlyginta žala, arba nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą atlygino atsakingi už žalos padarymą asmenys, draudiko reikalavimu nukentėjęs trečiasis asmuo privalo grąžinti neteisėtai gautą išmoką arba jos dalį (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalis). Išmokėjęs draudimo išmoką atsakingas draudikas ar Biuras turi teisę reikalauti, kad draudimo išmoką gavęs asmuo grąžintų gautą išmoką ar jos dalį, jeigu paaiškėja, kad draudimo išmoka išmokėta neturėjusiam ar neturinčiam teisės pagal įstatymą gauti šios išmokos asmeniui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795“Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ 65.3 punktas).

24. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jeigu draudėjas ar jo įgaliotas asmuo pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį.

25. Pabrėžtina, kad remiantis Draudimo įstatymo 98 straipsnio nuostatomis draudikas turi tik pagrįsti savo atsisakymo pagrindą, šiuo atveju, turi įrodyti, kad nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ne įrodyti kokiomis iš tiesų aplinkybėmis įvyko įvykis, ar kad asmenys padarė nusikalstamą veiką.

26. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1568-392/2022 nustatyta, jog draudikas nustatė ir įrodė, kad 2019 m. vasario 9 d. 17.20 val. eismo įvykis (nagrinėjamojoje byloje tas pas eismo įvykis) įvyko kitomis nei nurodo vairuotojai aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo draudimo išmokos išmokėjimui. Taigi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1568-392/2022 nustatyti prejudiciniai faktai, kad 2019 m. vasario 9 d. 17.20 val. eismo įvykyje (ginčo eismo įvykis) galimai ne/dalyvavę asmenys nurodė klaidinančias eismo įvykio aplinkybes, ar dalies jų neatskleidė, o faktas, kad visi trys ginčo automobiliai (VW Transporter, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo atsakovas R. J., Chevrolet Camaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo trečiasis asmuo M. L., BMW SERIE 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo trečiasis asmuo J. R.) kontaktavo (dalyvavo autoįvykyje) nereiškia, kad autoįvykis įvyko ieškovo ir įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, todėl teisėjų kolegija laikė, kad įvykio aplinkybės nėra aiškios (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Anot apeliacinės instancijos teismo, draudikas nustatė ir įrodė, kad įvykis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo draudimo išmokos išmokėjimui, nes tai prieštarautų Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punktui bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo principams (sprendimo 26 punktas).

28. Nustatyta, kad pagal ieškovės pareiškimą dėl ginčo eismo įvykio, kuriame dalyvavo transporto priemonės VW Transporter, Chevrolet Camaro ir BMW SERIES 5 pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12514-19, kurio metu R. J., M. L., J. R. ir V. G. buvo įteikti pranešimai apie įtarimus pagal LR BK 24 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-12514-19 t.1., b. l. 5-9, 16-17). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu, minėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius, kad buvo padarytos minėtos nusikalstamos veikos (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-12514-19 t. 16, b. l. 37-72).

29. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 6 d. atliktos įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta - važiuojamoji kelio dalis, esanti ties namu adresu I. Šimulionio g. 4, Vilniuje, tiesiai priešais namo adresu I. Šimulio g. 4, Vilniuje, kampą, išsukant iš šio namo kiemo į dešinę pusę (mažėjančia namų numeracijos tvarka) yra pėsčiųjų perėja už kurios, apie 20 metrų atstumu nuo jos, yra posūkis į kairę - į Sausio 13-osios gatvę, Vilniuje; pasukus į Sausio 13-osios gatvę ir pavažiavus apie 20 metrų, yra kita pėsčiųjų perėja; ant namo I. Šimulionio g. 4, Vilniuje, yra vaizdo stebėjimo kamera, kuri neapima minimų pėsčiųjų perėjų vaizdo. 2019 m. balandžio 19 d. apžiūrėjus minėtos vaizdo kameros įrašus (gauti 2019-02-09), vaizdo stebėjimo kameros apimančiame plote neužfiksuotas įvykis, o eismas vyksta normaliu ritmu; taip pat nepastebėta jokių panašių automobilių į nurodytus 2019 m. vasario 9 d. eismo įvykio deklaracijoje, važinėjančių nurodytoje vietoje tą dieną nuo 12.00 val. iki 19.00 val. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu, minėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius, kad buvo padarytos minėtos nusikalstamos veikos. Tačiau ikiteisminiame tyrime, kaip jau nurodyta, nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kameros apimančiame plote neužfiksuotas įvykis, o eismas vyksta normaliu ritmu; taip pat nepastebėta jokių panašių automobilių į nurodytus 2019 m. vasario 9 d. eismo įvykio deklaracijoje, važiuojančių nurodytoje vietoje tą dieną nuo 12.00 val. iki 19.00 val. Ikiteisminio tyrimo metu parengtas 2019-04-25 tarnybinis pranešimas „Analizės“, kuriame pateikiama išvada, kad niekas iš eismo įvykio dalyvių įvykio vietoje nebuvo, kadangi prisijungimai prie mobiliojo ryšio operatorių bokštų buvo fiksuoti skirtingose vietose, toli nuo įvykio vietos. R. J. naudojamas telefono numeris buvo prisijungęs prie Telia bokštų, esančių Pilaitės seniūnijoje, M. L. naudojamas telefono numeris buvo prisijungęs prie mobiliojo ryšio operatorių bokštų, esančių Naujosios Vilnios seniūnijoje, o J. R. naudojamas telefono numeris prie Skaidiškėse esančio mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto. Taigi eismo įvykio metu visi deklaruojamame eismo įvykyje tariamai dalyvavę asmenys buvo visiškai skirtingose Vilniaus bei Vilniaus rajono vietose. Asmenys, kurie deklaruojama, kad dalyvavo ginčo eismo įvykyje telefonus tuo metu, kai eismo įvykis neva įvyko, turėjo ir jais naudojosi. J. R., atsakydamas į jam pateiktus klausimus nurodė, kad po deklaruojamo eismo įvykio skambino žmonai, o M. L. - automobilio savininkui (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-12514-19 t. 10, b.l. 68-71). Šių faktų nei atsakovas, tretieji asmenys neginčijo. Pažymėtina, kad šias aplinkybes nustatė ir Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2A-1568-392/2022, kurios laikytinos prejudiciniais faktais.

30. Nors atsakovės atstovas nurodo, kad aplinkybės turi būti vertinamos skirtingai, tačiau nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo su tuo sutikti, kadangi tiek nagrinėjamojoje byloje, tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1568-392/2022 buvo analizuojamos to paties eismo įvykio aplinkybės, tiek eismo įvykyje, tiek teismo procese dalyvavo tie patys asmenys, atsakovas ir tretieji asmenys iš esmės atskirsdami į ieškovės ieškinį remiasi analogiškais argumentais, todėl Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatytos aplinkybės byloje įgijo prejudicinę reikšmę.

32. Nustatyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. vasario 15 d. specialisto išvadoje Nr. 11-296 (21) nurodyta, kad automobilio Chevrolet Camaro priekinės dalies apgadinimai galėjo būti padaryti atsitrenkus į automobilio VW Transporter galinę dalį ir dėl šio kontakto galėjo būti padaryta bent dalis automobilio VW Transporter užpakalinės dalies apgadinimų; pateiktos medžiagos nepakanka nustatyti, ar visi VW Transporter užpakalinės dalies sugadinimai padaryti minėto susidūrimo metu; automobilio Chevrolet Camaro galinės dalies apgadinimai galėjo būti padaryti atsitrenkus automobiliui BMW SERIE 5 priekine dalimi; automobilio BMW SERIE 5 priekinės dalies sugadinimai galėjo būti padaryti atsitrenkus į automobilio Chevrolet Camaro galinę dalį; negalima nustatyti kada ir kurioje vietoje įvyko automobilių BMW SERIE 5, Chevrolet Camaro ir VW Transporter susidūrimas; automobilio BMW SERIE 5 priekinio bamperio, radiatoriaus ir jo grotelių, valstybinio numerio ženklo sugadinimai ir variklio gaubto priekinės briaunos įlenkimas, priekinių žibintų tvirtinimų pažeidimas galėjo būti padaryti atsitrenkus į automobilio Chevrolet Camaro galinę dalį ir šio kontakto metu galėjo būti sulaužyta automobilio Chevrolet Camaro užpakalinio bamperio plastikinė apdaila, jos tvirtinimai, deformuotas valstybinio numerio ženklas; nurodomomis eismo įvykio aplinkybėmis, automobiliui BMW SERIE 5, atsitrenkus į sustojusio automobilio Chevrolet Camaro galinę dalį, automobilio Chevrolet Camaro priekinis bamperis galėjo užslinkti ant automobilio VW Transporter užpakalinio bamperio ir kontaktuoti su jo užpakalinėmis durelėmis; dėl tokio kontakto galėjo būti padaryta bent dalis VW Transporter užpakalinės dalies sugadinimų, o automobiliui Chevrolet Camaro sulaužyta priekinės dalies apdaila (grotelės, bamperio apdaila), palenktas variklio gaubtas. Specialisto išvada, kad pateiktos medžiagos nepakanka nustatyti, ar visi VW Transporter užpakalinės dalies sugadinimai padaryti šio susidūrimo metu. Kaip matyti iš specialisto išvados, ji iš esmės patvirtina tik esant galimiems automobilių susidūrimams ir atsiradusiems apgadinimams, tačiau niekaip nepatvirtina, kad šie apgadinimai yra įvykę ginčo eismo įvykio metu. Šia aplinkybe patvirtino ir specialistas išvadoje, nurodydamas, jog pateiktos medžiagos nepakanka nustatyti, ar visi VW Transporter užpakalinės dalies sugadinimai padaryti šio susidūrimo metu negali, kaip ir negalima nustatyti kada ir kurioje vietoje įvyko visų automobilių susidūrimas. Taip pat atsižvelgtina, kad specialisto išvada pateikta įvertinus eismo įvykį techniniu požiūriu, bet ne teisiniu. Šių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad nors ikiteisminio tyrimo metu autoįvykyje dalyvavę asmenys, pasinaudodami jiems suteikta teisės neduoti parodymų prieš save, parodymus duoti atsisakė, tačiau teismui suteikus teisę atsakovui apsiginti nuo pareikšto ieškinio, pastarasis teismo posėdžio metu taip pat atsisakė teikti ir žodinius paaiškinimus. Atsižvelgiant į nurodyta, laikytina, kad atsakovo atstovo nurodoma specialisto išvada taip pat nepaneigia eismo įvykio aplinkybių aiškumo ir/ar aplinkybių pagrįstumo, leidžiančių spręsti apie ginčo eismo įvykio buvimo atsakovo ir trečiųjų asmenų nurodytomis aplinkybėmis, ką iš esmės nustatė ir apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1568-392/2022.

33. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismų praktikoje taip pat pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

34. Taigi, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis ir įrodymus, teismas daro išvadą, kad nors ieškovė sumokėjo atsakovui draudimo išmoką, manydama esant teisėtam pagrindui, tačiau nustačiusi, jog vaizdo kamerose užfiksuotoje medžiagoje nesant deklaruoto eismo įvykio, o vėliau nutraukus ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1568-392/2022 konstatavus, jog dėl ginčo eismo įvykio nėra pagrindo draudimo išmokos išmokėjimui, laikytina, kad vėliau po draudimo išmokos išmokėjimo ieškovės laikytas teisėtas pagrindas išnyko (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė išmokėjo atsakovui 4 508,23 Eur sumą esant teisėtam pagrindui, kuris vėliau išnyko, nėra įstatymo ar sandorio, iš kurio atsirado ieškovės prievolė atsakovui sumokėti atsakovei visą 4 508,23 Eur sumą, ieškovės veiksmai išmokant išmoką buvo teisėti, juos atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika, o kitais civilinių teisių gynimo būdais sumokėtų lėšų ieškovė negali išreikalauti.

35. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės 4 508,23 Eur draudimo išmokos grąžinimo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas bei priteistinas iš atsakovo (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų

36. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Tuo vadovaujantis, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (4 508,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

37. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė nurodo, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 101 Eur žyminis mokestis už ieškinį. Nurodytas bylinėjimosi išlaidas teismas laiko pagrįstomis, todėl šios bylinėjimosi išlaidos, tenkinus ieškinį visiškai, priteisiamos iš atsakovo ieškovei.

39. Trečiasis asmuo M. L. pateikė įrodymus, kad patyrė 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias atsiliepime prašo priteisti iš ieškovės. Trečiojo asmens atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame patirtas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš pralaimėjusios šalies (DOK-195254).

40. Nustatyta, kad viso bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens atstovas laikėsi pozicijos, kad ieškovė nepagrįstai trečiąjį asmenį įtraukė į bylos nagrinėjimą, kadangi teismo sprendimas neturės jokios įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu ieškovė teigė, kad byloje sprendžiamas kausimas, ar deklaruojamas eismo įvykis, kuriame dalyvavo ir trečiasis asmuo, įvyko, o sprendžiant klausimą, ar eismo įvykis buvo tikras, bus sprendžiamas kaltės klausimas. Tokiu būdu bus pasisakoma, kuriam iš transporto priemonių valdytojui kyla civilinė atsakomybė. Teismas įvertinęs ieškovės ir trečiojo asmens atstovo argumentus, 2021 m. lapkričio 21 d. parengiamojo teismo posėdžio metu protokoline nutartimi trečiojo asmens prašymo pašalinti jį iš bylos netenkino, įvertinęs, jog nustačius faktines aplinkybes, bus sprendžiama dėl kaltės, kas gali turėti įtakos ateityje sprendžianti nuostolių atlyginimo klausimą.

41. Pažymėtina, kad įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Bylos nagrinėjimo metu nenustačius, kad ieškovė nepagrįstai trečiąjį asmenį įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, todėl nėra pagrindo spręsti, jog pareiga atlyginti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas kyla ieškovei, o ne pralaimėjusiai šaliai - atsakovui.

42. Vertinant trečiojo asmens pateiktų bylinėjimosi išlaidų dydį laikytina, jog jos yra pagrįstos, realios, būtinos, išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo trečiojo asmens naudai.

43. Trečiasis asmuo J. R. pateikė 1 000 Eur, kurios laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo trečiojo asmens naudai.

44. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo 63,02 Eur išlaidos iš priteistinos atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285–288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, iš atsakovo R. J. (R. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 508,23 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus aštuonis eurus ir 23 ct) išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4 508,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 101 Eur (vieną šimtą vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui M. L. (M. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. J. (R. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui J. R. (J. R. ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. J. (R. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. J. (R. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 63,02 Eur (šešiasdešimt tris eurus ir 02 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.