Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1568-392/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-09-20
Bylos Nr.: e2A-1568-392/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-27857-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: V. S.
Atsakovas: ADB „Gjensidige“

Kategorijos

2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas

Civilinė byla Nr. e2A-1568-392/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27857-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.5.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei ADB „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. R., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų M. L., V. G., R. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 8 490 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 150 Eur vertimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. vasario 9 d. įvykusio autoįvykio metu buvo ženkliai apgadintas ieškovui priklausantis automobilis Chevrolet Camaro valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta tvarka buvo kreiptasi į draudimo įstaigą (atsakovę), nes eismo įvykio kaltininku pripažintas ir kaltės neginčijantis J. R., savo automobilį BMW 530 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraudęs pas atsakovę. Pradėtoje žalos byloje Nr. CLTl 833880 atsakovei pateikta visa reikiama informacija ir dokumentai. Autoįvykio metu automobilį vairavo kitas asmuo (ne ieškovas). 2019 m. balandžio 5 d. iš atsakovės gautame pranešime Nr. 20-8059 nurodyta, kad nustačius, jog įvykis įvyko ne tomis aplinkybėmis nei deklaruota pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje ar eismo įvykio dalyvių parodymuose, priimtas sprendimas įvykį laikyti nedraudžiamuoju ir draudimo išmokos nemokėti.

2. Tretysis asmuo J. R. pareikštais savarankiškais reikalavimais, prašo priteisti iš atsakovės 6 104,29 Eur draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad buvo pripažintas kaltininku 2019 m. vasario 9 d. autoįvykio, kurio metu nukentėjo trys automobiliai: jam priklausantis BMW serie 5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui priklausantis automobilis Chevrolet Camaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 30 d. su atsakove sudaryta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civiline atsakomybe apdraustas BMW serie 5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė, paskaičiavusi žalos dydį – 6 104,29 Eur, vilkino jos išmokėjimą. Be to, buvo uždėta prievolė minėto automobilio neparduoti, jo neremontuoti, neardyti ar kitaip keisti jo būklės. Atsakovės 2019 m. balandžio 9 d. rašte nurodyta, kad žalos bylos tyrimo metu surinkus visą prieinamą informaciją buvo nustatyta, jog įvykis įvyko ne tomis aplinkybėmis nei deklaruota pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje ar eismo įvykio dalyvių parodymuose, taip nuslėpus informaciją apie tikrąsias įvykio aplinkybes ir užkirtus kelią draudikui jį ištirti bei nustatyti visas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, kaltės laipsnį tarp įvykio dalyvių ir kitas aplinkybes, reikšmingas įvykį pripažįstant draudžiamuoju. Taip pat nurodyta kad pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 I dalies 5.6. punktą - draudimo išmoka nemokama jei transporto priemonės savininkas, valdytojas ar naudos gavėjas, suklastojo duomenis apie eismo įvykį, jo padarinius ar kitais būdais siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką, todėl išmoka dėl šio įvykio nebus mokama. Per du mėnesius neva atliekamo išsamaus tyrimo, atsakovė net neapžiūrėjo automobilio ir neatliko autotechninės ekspertizės, kad nustatyti eismo įvykio mechanizmą, priežastis ir automobilių tarpusavio padėtį po susidūrimo ir t.t., Taigi, neatlikusi jokio tyrimo ir neteisėtai bei nepagrįstai atsisakiusi išmokėti draudimo išmoką, atsakovė su pareiškimu į policiją kreipėsi tik tada, kai iš teismo gavo ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo. Atsisakymas išmokėti draudimo išmoką yra neteisėtas ir nepagrįstas, o reikalavimas dėl 6 104,29 Eur draudimo išmokos priteisimo turi būti tenkinamas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė su reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 30 d. J. R. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas automobilis BMW serie 5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 12 d. internetinėje svetainėje užregistruotas ieškovo prašymas atlyginti žalą dėl 2019 m. vasario 9 d. 17.20 val. įvykusio eismo įvykio, kurio metu nukentėjo transporto priemonė Chevrolet Camaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 14 d. el. paštu ieškovas pateikė apgadinto automobilio nuotraukas. 2019 m. vasario 15 d. įvertinus nuostolio dydį, 2019 m. vasario 18 d. el. paštu ieškovo paprašyta pateikti eismo įvykio deklaracijos, vairuotojo pažymėjimo, registracijos liudijimo, Techninės apžiūros kortelės kopijas (nuotraukas) ir patikslinti kokiu adresu įvyko eismo įvykis. 2019 m. vasario 24 d. ieškovas pateikė prašomus dokumentus ir nurodė, kad eismo įvykio vietos adresas - (duomenys neskelbtini) gatvė prie pėsčiųjų perėjos maždaug tarp 4 ir 6 namų. Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad minėtas eismo įvykis įvyko susidūrus trims transporto priemonėms: prie pėsčiųjų perėjos sustojus VW Transporter, valst Nr. (duomenys neskelbtini), už jo sustojus Chevrolet Camaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), BMW Series5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepastebėjus priekyje sustojusių automobilių, atsitrenkus į Chevrolet Camaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o šiam į VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 26 d. automobilį Chevrolet Camaro vairavęs asmuo pateikė anketą su įvykio aplinkybių paaiškinimais ir nurodė tą pačią įvykio vietą. Draudiko (atsakovės) tyrėjams nuvykus į deklaruoto įvykio vietą buvo pastebėta, kad ant greta įvykio vietos esančio pastato yra sumontuota vaizdo kamera, matymo lauku apimanti ir deklaruotą eismo įvykio vietą. Peržiūrėjus vaizdo kameros 2019 m. vasario 9 d. vaizdo įrašą nuo 17.00-17.30 val. ir 17.30-18.00 val. paaiškėjo, kad nurodytu laiku toje vietoje jokio eismo įvykio nebuvo. 2019 m. vasario 21 d. gauta ieškovo pretenzija, į kurią atsakyta 2019 m. vasario 5 d. (rašto Nr. 20 - 8059), pranešant apie įvykio pripažinimą nedraudžiamuoju, kadangi 2019 m. vasario 9 d. 17.20 val. eismo įvykio deklaruotoje vietoje nebuvo ir todėl draudimo išmoka negali būti priteista.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais prašymą atmetė. Priteisė iš atsakovės ADB „Gjensidige“ ieškovo V. S. naudai 4 245 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 245 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 158,98 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės ADB „Gjensidige“ trečiojo asmens M. L. naudai 151,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo V. S. trečiojo asmens M. L. naudai 151,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo V. S. į valstybės biudžetą 6,49 Eur pašto išlaidų. Priteisė iš atsakovės ADB „Gjensidige“ į valstybės biudžetą 6,49 Eur pašto išlaidų. Priteisė iš trečiojo asmens M. L. į valstybės biudžetą 12,98 Eur pašto išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, eismo įvykio dalyviams sutarus dėl eismo įvykio aplinkybių ir nesant nukentėjusių fizinių asmenų, policijos pareigūnai nebuvo kviečiami. Eismo įvykio aplinkybės užfiksuotos eismo įvykio deklaracijoje, kurios paskirtis - fiksuoti šalių sutartas eismo įvykio faktines aplinkybes, kiek įmanoma tiksliau nubraižant eismo įvykio schemą ir aprašant pačias įvykio aplinkybes. Tokia supaprastinta eismo įvykio įforminimo tvarka yra leidžiama įstatymo. Nagrinėjamoje byloje atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad nurodytas eismo įvykis pagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju, t. y. kad jis įvyko kitomis nei vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis ar, kad buvo inscenizuotas (DĮ 98 straipsnio 7 dalis), nes tik pripažinus, jog įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties ir tik nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (DĮ 98 straipsnio 3 dalis). Ar eismo įvykis buvo imituotas, gali būti sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokioje vietoje yra įvykęs tiriamasis eismo įvykis (matomoje ar nuošalioje vietoje); kokiu paros laiku (intensyvaus, normalaus eismo ar kai jo nėra); kas jame dalyvavo (pažįstami, susiję asmenys ar atsitiktiniai dalyviai); ar transporto priemonių sugadinimų ar kitokių padarinių atsiradimo aplinkybės atitinka objektyvias įvykio sąlygas ir kitas konkretaus įvykio aplinkybes.

6. Šalys (jų atstovai), dėstydamos savo pozicijas iš esmės pripažino faktą, kad tarp minėtų automobilių eismo įvykis buvo. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad nurodytoje vietoje ir laiku eismo įvykio nebuvo. Atsakovės teiginį, kad vaizdo kameros duomenyse nesimato eismo įvykio, iš esmės paneigia procesiniuose dokumentuose užfiksuotas faktas, kad minėta vaizdo kamera neapima pėsčiųjų perėjos, prie kurios įvyko deklaruotas eismo įvykis ir atsakovės išvada, kad įvykis yra pripažintas nedraudžiamuoju (imituotu/ inscenizuotu) yra nepagrįsta. Juolab, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, jog pati atsakovė tinkamai neatliko visų su eismo įvykio tyrimu susijusių veiksmų (tai užfiksuota ir prokurorės nutarime), nes atsakovės teiginius, jog trečiasis asmuo M. L. pats parodė įvykio vietą, paneigia pačios atsakovės pateiktose nuotraukose užfiksuota aplinkybė, kad vietą rodo atsakovės darbuotojas, o ne įvykio dalyvis arba ta aplinkybė, kad po įvykio automobilis BMW net nebuvo apžiūrėtas ir kt. Taigi, nurodytos aplinkybės iš esmės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Byloje nustačius, kad 2019 m. vasario 9 d. eismo įvykis, kurio kaltininkas - trečias asmuo J. R. iš tiesų buvo, atsakovės teiginiai dėl netikslumų eismo įvykio dalyvių parodymuose yra laikomi nepagrįstais. Juolab, kad visuotinai žinoma, jog patyrę stresą automobilių vairuotojai negali nuosekliai perteikti visų vairavimo/įvykio aplinkybių, realiai egzistavusių kelias sekundes (ar jos dalis) iki eismo įvykio ar nurodyti tikslią važiavimo trajektoriją, tikslų greitį ir pan.

7. Esamoje situacijoje, neįrodžius, kad būtų tyčia nuslėptos įvykio priežastys, ar tyčia padaryta autoavarija, ar kitais neteisėtais būdais siekta gauti draudimo išmokos, atsakovės teiginiai, kad trečiųjų asmenų atsisakymas teisme duoti parodymus yra trukdymas nustatyti eismo įvykio aplinkybes, susidariusių aplinkybių kontekste laikomi nepagrįstais ir yra atmetami, nes būtent dėl pačios atsakovės (jos darbuotojų) netinkamai atliktų veiksmų, kito nurodytų asmenų procesinė padėtis (ikiteisminio tyrimo metu jiems buvo pateikti įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo, o vėliau tie įtarimai panaikinti ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas) ir tai trukdė visų aplinkybių ištyrimui. Tuo pačiu teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad ieškovas savo automobilį Chevrolet Camaro yra pardavęs, daro išvadą, kad konkrečiu atveju yra tikslinga reikalaujamos priteisti žalos dydį sumažinti per pusę (juolab, kad pats ieškovas nedalyvavo eismo įvykyje), priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 4245 Eur.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėto eismo įvykio kaltininkas trečiasis asmuo J. R., vairavęs transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo reikalavimą nepagrįstai kildina iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, nes tokiu atveju draudimo išmoka nemokama už žalos padarymą atsakingam valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui (TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis), trečiojo asmens reikalavimus dėl 6 104,29 Eur draudimo išmokos priteisimo, atmetė kaip nepagrįstus.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

9. Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais (apeliantas) J. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-24 sprendimo dalį, kurioje atmestas trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. R. prašymas ir bylą perduoti nagrinėti šioje dalyje iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas, J. R. savarankišką prašymą atmėtė motyvuodamas tuo, „kad minėto eismo įvykio kaltininkas trečiasis asmuo J. R., vairavęs transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo reikalavimą nepagrįstai kildina iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, nes tokiu atveju draudimo išmoka nemokama už žalos padarymą atsakingam valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui (TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl trečiojo asmens savarankiški reikalavimai dėl 6 104,29 Eur draudimo išmokos priteisimo, atmetami kaip nepagrįsti“.

9.2. Iš tikrųjų, į bylą per klaidą buvo pateikta ne ta sutartis (TPVCAPD), tačiau iš ginčo esmės, visos bylos eigos bei procesinių dokumentų yra akivaizdu, jog žalos administravimo byla Nr. CLT1833539 buvo užvesta būtent Transporto priemonių draudimo sutarties (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu, žala įvertinta 6 104,29 Eur, kuri nebuvo išmokėta ir dėl kurios ginčas iškilo teisme. Atsakovė tiek atsiliepime, tiek pateiktu tripliku taip pat nurodė, kad 2018 m. lapkričio 30 d. J. R. sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraustas automobilis BMW SERIE 5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o Transporto priemonių draudimo sutartimi (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) - apdraustas nuo įvairių rizikų. Šios sutarties neatskiriama dalimi yra taisyklės. Atsižvelgiant į tai, žalos bylos Nr. CLT1833539 administravimas pradėtas gavus trečiojo asmens pranešimą apie ginčo įvykį. Ginčo dėl to, jog Transporto priemonių draudimo sutartis egzistuoja, nėra (kadangi apie netinkamą pateiktą draudimo sutartį buvo sužinota tik iš teismo sprendimo, todėl pateikiame Transporto priemonių draudimo sutartį kartu su apeliaciniu skundu). Be to, pirmosios instancijos teismas pats savo sprendime konstatavo, jog „BMW series 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - sugadintas priekinis buferis, žibintai, kondicionavimo sistema (automobilio valdytojas ir savininkas - J. R., jis ir įvykio kaltininkas), šis automobilis draustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (nuo 2018-11-30 iki 2019-11-29, Draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Transporto priemonių draudimu (KASKO) (nuo 2018-11-27 iki 2019-11-26; Draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)); žala įvertinta 6 104,29 Eur, neišmokėta (žalos byla Nr. CLT1833539)“. Manome, kad teismui matant, jog buvo sudarytos dvi sutartys, o į bylą pateikta ne ta, o iš bylos medžiagos yra akivaizdu, jog draudimo išmoka, dėl kurios ginčas iškilo teisme, buvo paskaičiuota ir neišmokėta būtent Transporto priemonių draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, privalėjo pašalinti šį trūkumą dar ieškinio priėmimo stadijoje per trūkumų šalinimo institutą (LR CPK 138 str.), o šiai aplinkybei išaiškėjus vėliau iki teismo sprendimo priėmimo, galėjo būti byla atnaujinta, kad pašalinti esminį trūkumą. To nepadarius, teismas šioje dalyje neatskleidė bylos esmės, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Tai gali būti susiję su CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindu, nes neatskleidęs bylos esmės teismas visada pažeidžia proceso teisės normas, todėl negalima pripažinti, kad byla išspręsta teisingai.

10. Atsakovė ADB „Gjensidige“ (apeliantė) teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-24 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-149-808/2022, dalyje, kurioje nutarta ieškinį tenkinti iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visoje apimtyje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad eismo įvykis įvyko. Tokią savo pozicija teismas grindė tuo, kad: „Nagrinėjamoje byloje šalys (jų atstovai), dėstydamos savo pozicijas iš esmės pripažino faktą, kad tarp minėtų automobilių eismo įvykis buvo. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad nurodytoje vietoje ir laiku eismo įvykio nebuvo“. Tokia teismo pozicija yra nepagrįsta. Draudikas sutinka, kad automobiliai galimai kontaktavo, tačiau kokiomis aplinkybėmis, kada ir kokioje vietoje automobiliai kontaktavo, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei šios civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta.

10.2. Žalų bylų administravimo metu tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys J. R. bei M. L., nurodė tą pačią vietą, kurioje, jų teigimu, įvyko eismo įvykis. Tačiau kai paaiškėjo, kad ši vieta yra filmuojama, o vaizdo kamera nefiksavo jokio eismo įvykio, nebuvo užfiksuoti net ir pravažiuojantys ieškovo bei trečiųjų asmenų automobiliai, poziciją dėl eismo įvykio vietos imta keisti. Ieškinyje neįvardijama eismo įvykio vieta, dublike tik nurodoma, kad: „Pateiktoje video medžiagoje 2019.02.09 įvykusio autoįvykio vietos nesimato“. Trečiojo asmens J. R. pareiškime įstoti į bylą trečiuoju asmeniu pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus taip pat tik nurodoma, kad: „Pažymėtina, jog atsakovo pateiktame vaizdo įraše, vaizdo kameros matymo lauke, priešingai negu teigia atsakovas, įvykio vietos visiškai nesimato. Be to, atsakovo pateikti kiti įrodymai, t. y. eismo įvykio deklaracija, ieškovo pateiktas žemėlapis, J. R. parodyta vieta yra visiškai abstraktus, be tikslios vietos, nepagrindžiantis aplamai jokių aplinkybių“. Tačiau vėlgi jokia konkreti eismo įvykio vieta procesiniame dokumente nėra nurodoma, o trečiojo asmens teiginius dėl tariamai žalos bylos administravimo metu nurodytos abstrakčios įvykio vietos paneigia byloje esantys žemėlapiai su pažymėta labai aiškia ir konkrečia vieta – pėsčiųjų perėja (duomenys neskelbtini) gatvėje ties įsukimu į aikštelę.

10.3. Byloje turima situacija, kada laikomasi pozicijos, kad eismo įvykio vieta nėra ta, kuri draudikui buvo nurodyta žalų bylų administravimo metu, tačiau tikroji vieta taip ir nenurodoma, o aplinkybė, kodėl draudikui iš pradžių buvo teikiama neteisinga informacija, lieka nepaaiškinta. Todėl byloje turėjo būti nustatytas ir įvertintas akivaizdus faktas, kad draudikui žalų bylų administravimo metu buvo pateiktos neteisingos eismo įvykio aplinkybės, o paaiškėjus, kad jos neteisingos, tikrosios taip ir nebuvo atskleistos.

10.4. Ikiteisminio tyrimo metu tiksli įvykio vieta taip pat nebuvo nustatyta. Netgi 2021-02-25 specialisto išvadoje Nr. 11-296 (21) nurodoma, kad: „Nustatyti, kada ir kurioje vietoje įvyko automobilių „BMW Serie 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Chevrolet Camaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas, negalima“.

10.5. Aplinkybę, kad eismo įvykis tikrai negalėjo įvykti 2019-02-09 17 val. 20 min(duomenys neskelbtini), kaip kad yra nurodyta deklaracijoje, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo duomenys: Ikiteisminio tyrimo metu parengtas 2019-04-25 tarnybinis pranešimas „Analizės“, kuriame pateikiama išvada, kad niekas iš eismo įvykio dalyvių įvykio vietoje nebuvo, kadangi prisijungimai prie mobiliojo ryšio operatorių bokštų buvo fiksuoti skirtingose vietose, toli nuo įvykio vietos. R. J. naudojamas telefono numeris buvo prisijungęs prie Telia bokštų, esančių Pilaitės seniūnijoje, M. L. naudojamas telefono numeris buvo prisijungęs prie mobiliojo ryšio operatorių bokštų, esančių Naujosios Vilnios seniūnijoje, o J. R. naudojamas telefono numeris prie Skaidiškėse esančio mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto. Taigi eismo įvykio metu visi deklaruojamame eismo įvykyje tariamai dalyvavę asmenys buvo visiškai skirtingose Vilniaus bei Vilniaus rajono vietose.

10.6. Nors 2022-02-09 vykusio teismo posėdžio metu buvo iškeltas argumentas, kad eismo įvykio dalyviai nėra įpareigoti vežiotis mobiliųjų telefonų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad asmenys, kurie deklaruojama, kad dalyvavo ginčo eismo įvykyje telefonus tuo metu, kai eismo įvykis neva įvyko, turėjo ir jais naudojosi. J. R., atsakydamas į jam pateiktus klausimus nurodė, kad po deklaruojamo eismo įvykio skambino žmonai, o M. L. automobilio savininkui. Taigi telefonus su savimi šie asmenys neabejotinai turėjo, todėl, jei jie iš tiesų dalyvavo ginčo eismo įvykyje, jų naudojamų telefonų numerių prisijungimai turėjo būti fiksuoti prie šalia deklaruojamos eismo įvykio vietos esančių mobiliojo ryšio operatorių bokštų, tačiau tokių duomenų nėra.

10.7. Iš aukščiau išdėstyto akivaizdu ne tik tai, kad draudikui buvo nurodyta neteisinga deklaruojamo įvykio vieta, bet ir laikas. Byloje iš esmės neturima jokios informacijos apie tikrąsias automobilių sugadinimų susidarymo aplinkybes. Ieškovo bei trečiojo asmens reikalavimai grindžiami formalia aplinkybe, kad eismo įvykis įvyko, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir tai neva patvirtina ieškovo bei trečiojo asmens reikalavimų pagrįstumą. Tačiau, draudiko įsitikinimu, šioje byloje svarbu yra tai, kad joje taip ir liko neatskleista, kokiomis aplinkybėmis eismo įvykis įvyko, bei tai, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad draudikas nuo pat pradžių buvo klaidinamas dėl eismo įvykio aplinkybių, jam buvo teikiama neteisinga informacija. Galimai netgi buvo keli atskiri eismo įvykiai, kurių metu buvo apgadinti automobiliai. Byloje nėra jokių duomenų apie pėsčiąjį, kurį tariamai buvo sustota praleisti, nėra duomenų apie tai, kad eismo įvykis įvyko miesto gatvėje, ties pėsčiųjų perėja ir pan. Taigi nėra jokių objektyvių duomenų, kad eismo įvykis įvyko dėl BMW automobilio vairuotojo kaltės. Tokiomis aplinkybėmis negalima nustatyti, kurios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė kyla dėl eismo įvykio. Esant šitiek neatitikimų tarp ieškovo bei trečiųjų asmenų draudikui pateiktų duomenų ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių net negalima spręsti, kad eismo įvykis įvyko draudimo sutarties galiojimo metu.

10.8. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos deklaruojamame eismo įvykyje dalyvavusių asmenų sąsajos. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvęs ADB „Gjensidige“ darbuotojas E. M. telefonu bendraudavo tiek su žalų bylas dėl ginčo įvykio sau pasiskyrusiu administruoti buvusiu ADB „Gjensidige“ darbuotoju V. G., tiek su deklaruojamo eismo įvykio dalyviais M. L. bei R. J.. Prieš pat deklaruojamą eismo įvykį R. J. bendravo su E. M., šių asmenų tarpusavio bendravimas nustatytas ir dieną po deklaruojamo eismo įvykio – 2019-02-10. V. G. – žalų bylas dėl ginčo įvykio sau pasiskyręs administruoti ekspertas, tiek prieš deklaruojamą eismo įvykį, tiek po jo bendravo su deklaruojamame eismo įvykyje dalyvavusių asmenų R. J. bei M. L. pažįstamu/giminaičiu bei tuo pačiu savo draugu E. M.. Net ir D. R., į kurį ieškovas kreipėsi dėl įvykio registravimo draudimo įmonėje, yra pažįstamas/giminaitis su tuo pačiu asmeniu E. M.. E. M. ir R. J. kartu yra dirbę toje pačioje įmonėje.

10.9. Ieškovas automobilį Chevrolet Camaro 2018-05-06 įsigijo už 1 950 Eur. Duomenų, kad ieškovas automobilį būtų remontavęs, keitęs jo būklę, kažkaip jį pagerinęs, byloje nėra, tokių duomenų nebuvo gauta ir ikiteisminio tyrimo metu. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas dėl eismo įvykio patyrė 8 640 Eur žalą.

Atsiliepimas

11. Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į trečiojo asmens skundą teismo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-24 sprendimą, dalyje, kurioje nutarta trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais prašymą atmesti, palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškinio faktinio pagrindo suformulavimas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Trečiajam asmeniui įvardijus, kad jo reikalavimai kildinami iš civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, teismas atliko teisinį vertinimą ir nustatė, kad pagal šią sutartį trečiojo asmens reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti. Teismas neturi teisės peržengti trečiojo asmens nustatytų ginčo ribų ir papildomai tikrinti, ar trečiojo asmens reikalavimai galėtų būti tenkinami pagal savanoriškojo draudimo sutartį.

11.2. Atsakovas 2021-10-01 atsiliepime nurodė, kad: „Visų pirma, Trečiasis asmuo, kuris pagal Teismui pateiktos eismo įvykio deklaracijos duomenis ginčo įvykio metu deklaruojama, kad vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deklaracijoje pasirašė kaip eismo įvykio kaltininkas. Todėl nesuprantama, kokiu pagrindu Trečiasis asmuo savo reikalavimus Draudikui kildina iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. Taigi Trečiojo asmens reikalavimai jau vien šiuo aspektu yra visiškai nepagrįsti“. Nepaisant to, trečiasis asmuo savo reikalavimo nepatikslino ir palaikė jį tokį, koks buvo suformuotas pareiškime.

11.3. Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, advokato padėjėjo, todėl jam turėjo būti žinoma ir suprantama, kokia yra reikalavimo faktinio pagrindo suformavimo reikšmė, kokie dokumentai turi būti teikiami kartu su ieškiniu/ pareiškimu ir pan. Trečiasis asmuo, nurodydamas, kad jo reikalavimai visgi kildinami iš savanoriškojo draudimo sutarties iš esmės keičia pareiškimo pagrindą. Ieškinio pagrindo keitimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas. Toks procesas yra nesuderinamas su proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei operatyvumo principais. Trečiasis asmuo turi teisę inicijuoti naują bylą, kurioje ieškinio reikalavimai būtų kildinami iš savanoriškos draudimo sutarties, o ne tai daryti apeliacinės instancijos teisme šioje byloje.

12. Ieškovas V. S. atsiliepimu į atsakovo skundą prašo atsakovo ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-24 sprendimo dalį, kurioje nutarta ieškinį tenkinti iš dalies, palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė jokių naujų aplinkybių ir (ar) teisinių argumentų, kurie nebuvo ištirti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde iš esmės atkartota atsakovo poziciją ir argumentai, kuri buvo išdėstyti teiktuose procesiniuose dokumentuose, išakyti bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu. Dėl visų apelianto argumentų teismo sprendime motyvuotai pasisakyta. Priimdamas sprendimą, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į kitų proceso dalyvių išdėstytas šias bylai reikšmingas aplinkybes, bei dėl jų pasisakė.

12.2. LR CK 1.137 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad „asmenys savo nuožiūrą laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą“. Tai reiškia, kad asmuo gali pats pasirinkti teisės į gynybą įgyvendinimo būdą laisvai savo nuožiūra. Atsakovas pasirinko ginti savo teises ne civilinio proceso tvarka, o baudžiamojo proceso tvarka parašant pareiškimą policijai, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o autoįvykyje dalyvavusiems asmenims buvo pateikti įtarimai. Savo ruožtų, asmenys, gindamiesi nuo jiems pareikštų nepagrįstų įtarimų, pasinaudodami LR Konstitucijoje jiems suteiktos teisės neduoti parodymų prieš save, atsisakė duoti parodymus. Kaip buvo minėta, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pasinaudojimas savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe neduoti prieš save parodymų negali bloginti asmens procesinės padėties. Todėl atsakovo argumentai apie neva buvusį trukdymą tinkamai išnagrinėti bylą yra atmestini. Atsakovo atstovė paprašė apklausti autoįvykyje dalyvavusius asmenys, tačiau visi asmenys atsisakė duoti parodymus dėl tos priežasties, jog jie turėjo įtariamųjų statusą ikiteisminiame tyrime.

12.3. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, grindžiami ikiteisminio tyrimo medžiaga (tarnybiniais pranešimasis, mobiliųjų telefonų išklotinėmis, eismo įvykio dalyvių tarpusavio ryšiais) yra atmestini. Šie duomenys jau buvo įvertinti priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat buvo įvertinta ir bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme.

12.4. Atsakovo argumentas dėl priteistos sumos apskaičiavimo ir dydžio (apeliacinio skundo 45 punktas) yra atmestinas. Pats atsakovas nurodo, jog draudimo išmokos tikslas yra gražinti asmenį į iki draudžiamojo įvykio buvusią padėtį. Šiuo atveju buvusią padėtį (transporto priemonės stovio atstatymo kaštus) patvirtina ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita. Turto vertė ir jos atstatymas šiuo atveju nesietini su turto įgijimo (pirkimo) kaina.

13. Tretysis asmuo J. R. atsiliepimu iį atsakovo skundą prašė atsakovo ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-24 sprendimo dalį, kurioje nutarta ieškinį tenkinti iš dalies, palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė jokių naujų aplinkybių ar teisinių argumentų, kurie nebuvo ištirti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

13.2. Atsakovas pasirinko ginti savo teises ne civilinio proceso tvarka, o baudžiamojo proceso tvarka parašant pareiškimą policijai, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o autoįvykyje dalyvavusiems asmenims buvo pateikti įtarimai. Savo ruožtu, asmenys, gindamiesi nuo jiems pareikštų nepagrįstų įtarimų, pasinaudodami LR Konstitucijoje jiems suteiktos teisės neduoti parodymų prieš save, atsisakė duoti parodymus. Ikiteisminis tyrimas autoįvykyje dalyvavusių asmenų atžvilgiu buvo nutrauktas. Kadangi proceso dalyviai buvo sulaikyti 48 val. ir jų parodymai atsakovui nebuvo žinomi, todėl atsakovas paprašė teismo prailginti terminą atsiliepimui pateikti. Atsakovas, sužinojęs, jog visi proceso dalyviai nedavė parodymų, atsiliepime pateikdamas savo poziciją civilinėje byloje, jau praneša teismui, jog visų autoįvykyje dalyvavusių figūrantų atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tuo pačiu norėdamas suformuoti teismui neigiamą ieškovo ir kitų proceso šalių įvaizdį.

13.3. Atsakovas visiškai neįvykdė Draudimo įstatyme bei kituose teisės aktose nustatytų pareigų. Nesutikdamas su autoįvykio aplinkybėmis, tyrimą atliko netinkamai, nerūpestingai, nevisapusiškai. Galima sakyti, kad tyrimo apskritai neatliko, o tiesiog parašė pareiškimą policijai, tikėdamasis, jog už atsakovą visus veiksmus atliks ikiteisminio tyrimo organai. Atsakovas per du mėnesius neva atlikdamas išsamų tyrimą, net neapžiūrėjo nei vieno iš automobilių. Esant įtarimui dėl eismo įvykio realumo, neatliko autotechninės ekspertizės tikslu nustatyti eismo įvykio mechanizmą, įvykio priežastis ir automobilių tarpusavio padėtį po susidūrimo ir t.t.

13.4. Atsakovės teiginius, jog trečiasis asmuo M. L. pats parodė įvykio vietą, paneigia pačios atsakovės pateiktose nuotraukose užfiksuota aplinkybė, kad vietą rodo atsakovės darbuotojas, o ne įvykio dalyvis.

13.5. Apeliantas, taip pat savo apeliacinį skundą grindžia ikiteisminio tyrimo medžiaga (tarnybiniais pranešimasis, mobiliųjų telefonų išklotinėmis, eismo įvykio dalyvių tarpusavio ryšiais). Ši medžiaga jau buvo įvertinta priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat buvo įvertinta ir bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliaciniame skunde išdėstyti tik pačio atsakovo samprotavimai ir prielaidos, kurie negali būti laikomi įrodymais bei turėti įtakos priimant teismo sprendimą.

13.6. Apeliantas visiškai nepagrįstai sieja apskaičiuotos žalos ir draudimo išmokos dydį su automobilio įsigijimo kaina. Nesuprantama, kokią įtaką turi automobilio įsigijimo kaina, jeigu turi būti apskaičiuotos remonto išlaidos atkurti sugadintą turtą ar jo detalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Kartu su ieškiniu buvo pateikta vertinimo ataskaita VER 4828, kurioje nurodyta, jog atstatomoji transporto priemonės vertė, įvertinus nusidėvėjimą bei skaičiuojant išlaidų (kaštų) metodu yra 8 490 EUR, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi šia ataskaita priimant sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.

15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas įvykį pripažino draudiminiu. Teisėjų kolegija su tokiu ginčo vertinimu nesutinka.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas ir kitais įstatymo numatytais atvejais. Draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jeigu draudėjas ar jo įgaliotas asmuo pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį.

17. Pabrėžtina, kad remiantis Draudimo įstatymo 98 str. nuostatomis draudikas turi tik pagrįsti savo atsisakymo pagrindą, šiuo atveju, turi įrodyti, kad nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ne įrodyti kokiomis iš tiesų aplinkybėmis įvyko įvykis, ar kad asmenys padarė nusikalstamą veiką.

18. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, jog 2019 m. vasario 9 d. 17.20 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė trys transporto priemonės, t. y. prie praleisti pėsčiojo prie pėsčiųjų perėjos sustojus transporto priemonei VW Transporter, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (vairavo R. J.), už jos sustojo automobilis Chevrolet Camaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairavo M. L.), o automobilis BMW series 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairavo J. R.), nepastebėjęs priekyje sustojusių automobilių, atsitrenkė į automobilį Chevrolet Camaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o šis - į VW Transporter, valst Nr. (duomenys neskelbtini).

19. 2018 m. lapkričio 30 d. trečiasis asmuo J. R. su atsakove sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas automobilis BMW serie 5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 12 d. atsakovės internetinėje svetainėje užregistruotas ieškovo prašymas atlyginti žalą dėl 2019 m. vasario 9 d. 17.20 val. įvykusio eismo įvykio, kurio metu nukentėjo transporto priemonė Chevrolet Camaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 24 d. ieškovas pateikė atsakovei eismo įvykio deklaracijos, vairuotojo pažymėjimo, registracijos liudijimo, Techninės apžiūros kortelės nuotraukas ir nurodė eismo įvykio vietos adresą - (duomenys neskelbtini), prie pėsčiųjų perėjos maždaug tarp 4 ir 6 namų, o 2019 m. vasario 26 d. minėtą automobilį vairavęs asmuo, atsakovei pateikė anketą su įvykio aplinkybių paaiškinimais (juose nurodyta tą pati įvykio vieta). 2019 m. kovo 21 d. atsakovė gavo ieškovo pretenziją, su kuria nesutiko ir 2019 m. balandžio 5 d. atsakyme į pretenziją (rašto Nr. 20-8059) nurodė, kad įvykis pripažintas nedraudžiamuoju.

20. Žalų bylų administravimo metu tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys J. R. bei M. L., nurodė tą pačią vietą, kurioje, jų teigimu, įvyko eismo įvykis. Tačiau paaiškėjo, kad ši vieta (ar gatvė kuria turėjo judėti įvykyje dalyvavę automobiliai, visiškai greta galimos įvykio vietos) yra filmuojama, o vaizdo kamera įvykio dalyvių nurodytu metu nefiksavo jokio eismo įvykio, nebuvo užfiksuoti net ir pravažiuojantys ieškovo bei trečiųjų asmenų automobiliai.

21. Atsakovės pareiškimo dėl minėto eismo įvykio, kuriame dalyvavo transporto priemonės: VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Chevrolet Camaro valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW series 5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu R. J., M. L., J. R. ir V. G. buvo įteikti pranešimai apie įtarimus pagal LR BK 24 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu, minėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius, kad buvo padarytos minėtos nusikalstamos veikos. Tačiau ikiteisminiame tyrime, kaip jau nurodyta, nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kameros apimančiame plote neužfiksuotas įvykis, o eismas vyksta normaliu ritmu; taip pat nepastebėta jokių panašių automobilių į nurodytus 2019 m. vasario 9 d. eismo įvykio deklaracijoje, važiuojančių nurodytoje vietoje tą dieną nuo 12.00 val. iki 19.00 val.

22. Maža to, ikiteisminio tyrimo metu parengtas 2019-04-25 tarnybinis pranešimas „Analizės“, kuriame pateikiama išvada, kad niekas iš eismo įvykio dalyvių įvykio vietoje nebuvo, kadangi prisijungimai prie mobiliojo ryšio operatorių bokštų buvo fiksuoti skirtingose vietose, toli nuo įvykio vietos. R. J. naudojamas telefono numeris buvo prisijungęs prie Telia bokštų, esančių Pilaitės seniūnijoje, M. L. naudojamas telefono numeris buvo prisijungęs prie mobiliojo ryšio operatorių bokštų, esančių Naujosios Vilnios seniūnijoje, o J. R. naudojamas telefono numeris prie Skaidiškėse esančio mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto. Taigi eismo įvykio metu visi deklaruojamame eismo įvykyje tariamai dalyvavę asmenys buvo visiškai skirtingose Vilniaus bei Vilniaus rajono vietose. Asmenys, kurie deklaruojama, kad dalyvavo ginčo eismo įvykyje telefonus tuo metu, kai eismo įvykis neva įvyko, turėjo ir jais naudojosi. J. R., atsakydamas į jam pateiktus klausimus nurodė, kad po deklaruojamo eismo įvykio skambino žmonai, o M. L. - automobilio savininkui.

23. Šių faktų nei ieškovas, nei tretieji asmenys apeliacinės instancijos teismui neginčijo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu autoįvykyje dalyvavę asmenys, pasinaudodami jiems suteikta teisės neduoti parodymų prieš save, parodymus duoti atsisakė.

24. Draudimo įstatymo 98 str. numato, kad draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Tuo atveju jei eismo įvykio dalyviai draudimo kompanijai nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, jie turi prisiimti draudimo išmokos neišmokėjimo pasekmes.

25. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, be kitų aplinkybių turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2013-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje yra akivaizdu, kad autoįvykyje galimai ne/dalyvavę asmenys nurodė klaidinančias eismo įvykio aplinkybes, ar dalies jų neatskleidė. Faktas, kad visi trys ginčo automobiliai kontaktavo (dalyvavo autoįvykyje) nereiškia, kad autoįvykis įvyko ieškovo ir įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgus į tai, kad nėra aiškios įvykio aplinkybės, o draudikas nustatė ir įrodė (Draudimo įstatymo 98 str. 7 dalis), kad įvykis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai aplinkybėmis, nėra pagrindo draudimo išmokos išmokėjimui, nes tai prieštarautų Draudimo įstatymo 98 str. 3 d. 1 punktui bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo principams.

27. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas klydo vertindamas byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai įvykį pripažino draudiminiu, todėl tiek ieškovo tiek trečiojo asmens reikalavimai negalėjo būti patenkinti. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimus atmetant, tačiau kitais nei pirmosios instancijos teismo nurodomais motyvais.

29. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimamas galutinis sprendimas pagal principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atmetus ieškinį ir trečiojo asmens reikalavimus, ieškovo ir kitų eismo įvykyje galimai dalyvavusių trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Iš ieškovo V. S. ir trečiojo asmens J. R. priteistina po 47,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ADB „Gjensidige“ ir po 12,98 Eur dokumentų siutimo išlaidų Valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendė:

Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. R. apeliacinį skundą atmesti.

ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Ieškovo V. S. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. R.

reikalavimus atmesti.

Priteisti iš V. S. ir trečiojo asmens J. R. po 47,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ADB „Gjensidige“ ir po 12,98 Eur dokumentų siutimo išlaidų valstybei.

Teisėjai Virginijus KairevičiusDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė