Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei ADB „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. R., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų M. L., V. G., R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Teismo posėdžio metu ieškovo V. S. atstovas advokatas Raimondas Kuzminas iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė K. U. iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė netenkinti nei ieškinio, nei trečiojo asmens pateiktų savarankiškų reikalavimų.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. R. atstovas advokato padėjėjas Marek Paškevič iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė pateiktus reikalavimus tenkinti.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. M. parodė, kad draudimo bendrovėje dirba nuo 2015 metų ir žalos bylose tiria sukčiavimus. Konkrečiu atveju susidūrė trys mašinos, kurios bei jas vairavę asmenys, dalyvavo ir kituose eismo įvykiuose. Už VW Ttransporter žala buvo išmokėta po dviejų dienų nuo įvykio įregistravimo. Darbuotojas paskubėjo. Vėliau pradėjus tyrimą buvo patikrintos aplinkybės, dalyviai ir mašinos, 2019 m. kovo 25 d. parašytas pareiškimas į policiją. Žala už automobilius Chevrolet ir BMV nebuvo išmokėta. Kaltininkas J. R. vairavo BMV. Bendraujant su Chevrolet vairuotoju M. L. ir su J. R. buvo pastebėti parodymų nesutapimai dėl įvykio vietos. Su M. L. susitarus, kad jis parodys įvykio vietą, buvo padaryta keletas vietos nuotraukų. Vaizdo kamera buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir gavus vaizdo įrašą, jame nebuvo jokio susidūrimo. Tyrimo metu patikrinus darbuotojo Gvozdo administruotos byla, buvo nustatyti pažeidimai. Visi su eismo įvykiu susiję asmenys yra iš to paties rajono, galimai yra pažįstami ir tarpusavyje susiję. Eismo įvykis buvo ne toje vietoje ir ne tomis aplinkybėmis, kaip nurodė jame dalyvavę asmenys, nes mašinų sugadinimai neatitiko įvykio aplinkybių. Darbuotojas, netinkamai surinko medžiagą, todėl ir buvo atleistas iš darbo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies, o trečiojo asmens savarankiški reikalavimai atmetami.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas ir išvados

Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, jog 2019 m. vasario 9 d. 17.20 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė trys transporto priemonės, t.y. prie praleisti pėsčiojo prie pėsčiųjų perėjos sustojus transporto priemonei VW Transporter, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (vairavo R. J.), už jos sustojo automobilis Chevrolet Camaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairavo M. L.), o automobilis BMW series 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairavo J. R.), nepastebėjęs priekyje sustojusių automobilių, atsitrenkė į automobilį Chevrolet Camaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o šis - į VW Transporter, valst Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 30 d. trečiasis asmuo J. R. su atsakove sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AYAS 01 11251021, kuria buvo apdraustas automobilis BMW serie 5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 12 d. atsakovės internetinėje svetainėje užregistruotas ieškovo prašymas atlyginti žalą dėl 2019 m. vasario 9 d. 17.20 val. įvykusio eismo įvykio, kurio metu nukentėjo transporto priemonė Chevrolet Camaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 24 d. ieškovas pateikė atsakovei eismo įvykio deklaracijos, vairuotojo pažymėjimo, registracijos liudijimo, Techninės apžiūros kortelės nuotraukas ir nurodė eismo įvykio vietos adresą - (duomenys neskelbtini) gatvė, Vilniuje, prie pėsčiųjų perėjos maždaug tarp 4 ir 6 namų, o 2019 m. vasario 26 d. minėtą automobilį vairavęs asmuo, atsakovei pateikė anketą su įvykio aplinkybių paaiškinimais (juose nurodyta tą pati įvykio vieta). 2019 m. kovo 21 d. atsakovė gavo ieškovo Pretenziją, su kuria nesutiko ir 2019 m. balandžio 5 d. atsakyme į Pretenziją (rašto Nr. 20-8059) nurodė, kad įvykis pripažintas nedraudžiamuoju. Atsakovės pareiškimo dėl minėto eismo įvykio, kuriame dalyvavo transporto priemonės: VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Chevrolet Camaro valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW series 5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12514-19, kurio metu R. J., M. L., J. R. ir V. G. buvo įteikti pranešimai apie įtarimus pagal LR BK 24 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu, minėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius, kad buvo padarytos minėtos nusikalstamos veikos. Tyrimo metu buvo nustatyti tokie transporto priemonių sugadinimai: VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - sugadintas galinis bamperis, žibintas, buferis (automobilio valdytojas - R. J., o savininkas - (duomenys neskelbtini), nustatyta žala - 4509,23 Eur pervesta į R. J. sąskaitą (žalos byla Nr. CLT1832281); Chevrolet Camaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - sugadintas priekinis buferis, priekiniai žibintai, variklio gaubtas, galinis buferis, galiniai žibintai (automobilio savininkas ir valdytojas ieškovas V. S.), įvertinta 5182,94 Eur žala neišmokėta (žalos byla Nr. CLT1833880); BMW series 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - sugadintas priekinis buferis, žibintai, kondicionavimo sistema (automobilio valdytojas ir savininkas - J. R., jis ir įvykio kaltininkas), šis automobilis draustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (nuo 2018-11-30 iki 2019-11-29, Draudimo liudijimas Nr. LT/AYB 2408204) ir Transporto priemonių draudimu (KASKO) (nuo 2018-11-27 iki 2019-11-26; Draudimo liudijimo Nr. GJELT 2810704); žala įvertinta 6104,29 Eur, neišmokėta (žalos byla Nr. CLT1833539).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos išmokėjimo, t. y. ar atsakovė (draudikas) pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovui, motyvuojant, kad eismo įvykis yra nedraudžiamasis, nes jis įvyko kitomis nei vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, galimai jiems iš anksto susitarus.

Asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla civilinė atsakomybė, t. y. atsiranda turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita – pareigą juos (ją) atlyginti. Nors už žalos padarymą yra atsakingas ją padaręs asmuo, tačiau tai ne visada reiškia, kad jis pats turės atlyginti žalą. Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais asmuo gali apdrausti savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Viena civilinės atsakomybės draudimo sutarčių rūšių yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kurią turi sudaryti visi transporto priemonių valdytojai, naudojantys transporto priemones Lietuvoje (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kaip ir kitos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam – eismo – įvykiui (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013).

Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui – atsitikimui, nustatytam įstatyme ar draudimo sutartyje (CK 6.987 straipsnis; Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnio 11 dalis). Draudžiamasis įvykis – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (DĮ 2 straipsnio 33 dalis).

Draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis), o suteikiama draudimo apsauga reglamentuojama taip: išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pagal TPVCAPDĮ atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Taigi, draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo santykiuose yra nustatytos ir išimtys, kada draudikas gali nemokėti draudimo išmokos ar reikalauti ją grąžinti - jei įvykis yra nedraudžiamasis (TPVCAPDĮ 21 straipsnis) arba jei atsakingas už žalos padarymą asmuo ar nukentėjęs trečiasis asmuo buvo nesąžiningi ir (ar) elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai (TPVCAPDĮ 22 straipsnis). Pastaruoju atveju draudimo išmokos dydis taip pat gali būti atitinkamais atvejais mažinamas.

Nagrinėjamu atveju, eismo įvykio dalyviams sutarus dėl eismo įvykio aplinkybių ir nesant nukentėjusių fizinių asmenų, policijos pareigūnai nebuvo kviečiami. Eismo įvykio aplinkybės užfiksuotos eismo įvykio deklaracijoje, kurios paskirtis - fiksuoti šalių sutartas eismo įvykio faktines aplinkybes, kiek įmanoma tiksliau nubraižant eismo įvykio schemą ir aprašant pačias įvykio aplinkybes. Tokia supaprastinta eismo įvykio įforminimo tvarka yra leidžiama įstatymo (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Konkrečiu atveju vertinant šalių pateiktus įrodymus, vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (įrodymų visetas) ir tik iš įrodymų visumos daroma išvada apie konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamoje byloje atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad nurodytas eismo įvykis pagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju, t. y. kad jis įvyko kitomis nei vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis ar, kad buvo inscenizuotas (DĮ 98 straipsnio 7 dalis), nes tik pripažinus, jog įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties ir tik nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (DĮ 98 straipsnio 3 dalis). Ar eismo įvykis buvo imituotas, gali būti sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokioje vietoje yra įvykęs tiriamasis eismo įvykis (matomoje ar nuošalioje vietoje); kokiu paros laiku (intensyvaus, normalaus eismo ar kai jo nėra); kas jame dalyvavo (pažįstami, susiję asmenys ar atsitiktiniai dalyviai); ar transporto priemonių sugadinimų ar kitokių padarinių atsiradimo aplinkybės atitinka objektyvias įvykio sąlygas ir kitas konkretaus įvykio aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje šalys (jų atstovai), dėstydamos savo pozicijas iš esmės pripažino faktą, kad tarp minėtų automobilių eismo įvykis buvo. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad nurodytoje vietoje ir laiku eismo įvykio nebuvo. Atsakovės teiginį, kad vaizdo kameros duomenyse nesimato eismo įvykio, iš esmės paneigia procesiniuose dokumentuose užfiksuotas faktas, kad minėta vaizdo kamera neapima pėsčiųjų perėjos, prie kurios įvyko deklaruotas eismo įvykis ir atsakovės išvada, kad įvykis yra pripažintas nedraudžiamuoju (imituotu/ inscenizuotu) yra nepagrįsta. Juolab, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, jog pati atsakovė tinkamai neatliko visų su eismo įvykio tyrimu susijusių veiksmų (tai užfiksuota ir prokurorės nutarime), nes pačios atsakovės teiginius, jog trečiasis asmuo M. L. pats parodė įvykio vietą, paneigia pačios atsakovės pateiktose nuotraukose užfiksuota aplinkybė, kad vietą rodo atsakovės darbuotojas, o ne įvykio dalyvis arba ta aplinkybė, kad po įvykio automobilis BMW net nebuvo apžiūrėtas ir kt. Taigi, nurodytos aplinkybės iš esmės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Byloje nustačius, kad 2019 m. vasario 9 d. eismo įvykis, kurio kaltininkas - trečias asmuo J. R. iš tiesų buvo, atsakovės teiginiai dėl netikslumų eismo įvykio dalyvių parodymuose yra laikomi nepagrįstais. Juolab, kad visuotinai žinoma, jog patyrę stresą automobilių vairuotojai negali nuosekliai perteikti visų vairavimo/įvykio aplinkybių, realiai egzistavusių kelias sekundes (ar jos dalis) iki eismo įvykio ar nurodyti tikslią važiavimo trajektoriją, tikslų greitį ir pan.

Teismas, vertindamas bylos medžiagą ir vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kai išvada apie fakto buvimą civiliniame procese gali būti padaroma net ir išlikus tam tikroms abejonėms, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (CPK 185 straipsnis) sprendžia, kad konkrečiu atveju atsakovė nepagrįstai eismo įvykį laikė nedraudiminiu ir atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką, kai eismo įvykio kaltininko automobilis privalomojo civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas pačios atsakovės. Esamoje situacijoje, neįrodžius, kad būtų tyčia nuslėptos įvykio priežastys, ar tyčia padaryta autoavarija, ar kitais neteisėtais būdais siekta gauti draudimo išmokos, atsakovės teiginiai, kad trečiųjų asmenų atsisakymas teisme duoti parodymus yra trukdymas nustatyti eismo įvykio aplinkybes, susidariusių aplinkybių kontekste laikomi nepagrįstais ir yra atmetami, nes būtent dėl pačios atsakovės (jos darbuotojų) netinkamai atliktų veiksmų, kito nurodytų asmenų procesinė padėtis (ikiteisminio tyrimo metu jiems buvo pateikti įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo, o vėliau tie įtarimai panaikinti ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas) ir tai trukdė visų aplinkybių ištyrimui. Tuo pačiu teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad ieškovas savo automobilį Chevrolet Camaro yra pardavęs, daro išvadą, kad konkrečiu atveju yra tikslinga reikalaujamos priteisti žalos dydį sumažinti per pusę (juolab, kad pats ieškovas nedalyvavo eismo įvykyje), priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 4245,00 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėto eismo įvykio kaltininkas yra trečiasis asmuo J. R., vairavęs transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo reikalavimą nepagrįstai kildina iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, nes tokiu atveju draudimo išmoka nemokama už žalos padarymą atsakingam valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui (TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl trečiojo asmens savarankiški reikalavimai dėl 6104,29 Eur draudimo išmokos priteisimo, atmetami kaip nepagrįsti.

Teismas nepasisako dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų bei aplinkybių, kurios teisiškai nereikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, nes teismas neturi pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 4245,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. S. pateikė įrodymus, kad turėjo 194,00 Eur žyminio mokesčio, 123,97 Eur turto vertinimo išlaidų ir 2000,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, viso 2317,97 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.), todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistinos 1158,98 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Trečiasis asmuo M. L. turėjo 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl, ieškinį patenkinus iš dalies, trečiajam asmeniui M. L. iš atsakovės priteistinos 151,25 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovo V. S. priteistinos 151,25 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Atmetus trečiojo asmens J. R. reikalavimus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos - viso 1637,35 (137,35 Eur žyminis mokestis ir 1500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti), netenkinamos.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (25,96 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), todėl iš šalių, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 straipsnis), t.y. iš ieškovo V. S. priteistinos 6,49 Eur, iš atsakovės ADB „Gjensidige“ priteistinos 6,49 Eur, iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais priteistinos 12,98 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, o trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais prašymą atmesti.

Priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“, į.k. 110057869, ieškovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 4245,00 Eur (keturis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4245,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1158,98 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“, į.k. 110057869, trečiojo asmens M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 151,25 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 151,25 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,49 Eur (šešis eurus 49 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, į.k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“, į.k. 110057869, į valstybės biudžetą 6,49 Eur (šešis eurus 49 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, į.k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš trečiojo asmens M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,98 Eur (dvylika eurų 98 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, į.k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.