Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės mieste, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis A. B. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, medienos apdirbėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas paskutinius du kartus: 2019-02-26 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2019-11-14 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 286 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. Š. 2019-12-10, apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), N. K. priklausančio buto kambaryje, konflikto metu, mažametės A. Š. akivaizdoje, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau 10 kartų N. K. į galvos sritį, po to, nukentėjusiajai sėdint ant grindų šalia mažametės A. Š., spyrė 2 kartus N. K. į nugaros (krūtinės sritį) bei 1 kartą kumščiu sudavė į veidą, padarydamas dvigubą apatinio žandikaulio lūžį (kairiojo kampo ir kūno dešinės pusės srityje) bei krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą bei taip savo šeimos nariui (sugyventinei) N. K. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Teisiamojo posėdžio metu K. Š. paaiškino, kad grįžo iš darbo anksčiau ir laukė kol grįš sugyventinė N. K.. Kai ji grįžo nebuvo jokio konflikto. Kaltinamasis buvo prisnūdęs, tačiau kai prabudo išgirdau, kaip ji balkone su kažkuo kalba, o kai atidarė balkono duris pastaroji išjungė telefoną. K. Š. prašė parodyti telefoną ir pasakyti, kas skambino, tačiau ji nedavė telefono. Paklausus ar ji turi kitą, ji sakė, kad turi. Tada jai smūgiavo į veidą su kumščiu, o kiek smūgių sudavė pasakyti negali. Galėjo būti ir taip, kad spyrė sugyventinei, bet kiek kartų negali pasakyti. Dukra viską matė, bet jis jos nepastebėjo, galvojo, kad ji miega. Galėjo būti, kad sugyventinei lūžo žandikaulis. Tuo metu kaltinamasis buvo blaivus.

3. Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai iš esmės neprieštaravo 2019-12-12 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo K. Š. duotiems parodymams (t. 1, b. l. 156-158).

4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino, bylos aplinkybės yra aiškios, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

5. Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, jo kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.

6. Nukentėjusioji N. K., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su K. Š. kartu gyvena 3 metus laiko, turi bendrą dukrą. Gyvena jai priklausančiame bute ((duomenys neskelbtini)). Gyvenant su K. Š. iš pradžių sutarė gerai, bet vėliau šis pradėjo ieškoti priekabių, anksčiau yra kelis kartus smurtavęs jos atžvilgiu.2019 m. gruodžio 7-8 dienomis, ji su dukromis buvo išvažiavusi pas draugę į Klaipėdą, o K. Š. dėl to buvo supykęs. Tarp jų kelias dienas tvyrojo įtampa, nes K. Š. pyko, kad ji per vėlai grįžo į namus. 2019-12-10, apie 17.40 val., ji grįžo iš darbo į namus. Kai didžioji dukra jau miegojo, N. K. nuėjo į balkoną parūkyti. K. Š. kambaryje gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių, mažoji dukra buvo kambaryje. Jai būnant balkone paskambino draugės buvęs vyras ir klausinėjo apie savo draugę, apie jų bendrą dukrą. Jai kalbantis su draugės vyru, į balkoną atėjo K. Š., klausė su kuo ji kalba. Ji atsakė „koks tavo reikalas“. Jiems abiems grįžtant į kambarį ir jai uždarant balkono duris, ji pamatė, kad sugyventinis užsimojo ranka ir norėjo suduoti. Ji spyrė sugyventiniui ir šis nesudavė. Ji atsisėdo ant lovos, galvojo, kad K. Š. nieko jai nedarys. Tačiau sugyventinis pradėjo koliotis ir su kumščiais daužyti galvą. Ji su rankomis užsidengė veidą ir smūgiai kliuvo į galvą. Smūgius K.Š. sudavė kumščiais, į galvą sudavė ne mažiau kaip 10 kartų. Mažoji dukra tuo metu sėdėjo ant puoduko ir ji pagalvojo, kad jei ji bus prie dukros, sugyventinis jos nebemuš. Ji priėjo prie dukros ir atsisėdo prie šios ant grindų. Tada K. Š. spyrė du kartus jai į nugarą. Ji sėdėjo užsidengusi veidą, kad suduodami smūgiai nekliūtų į veidą. Paskui nuleido rankas ir atsidengė, nes galvojo, kad smurtas liovėsi, tačiau K. Š. kumščiu sudavė vieną stiprų smūgį į veidą ir nuo to smūgio ji pajuto didelį skausmą bei suprato, kad jai lūžo žandikaulis. Sudavęs šį smūgį jis atsitraukė ir nuėjo į kitą kambarį, o ji išbėgo iš buto ir nubėgo pas patėvį, kad iškviestų pagalbą. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (t. 1, b. l. 2, 35-38).

7. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. K. parodė, kad 2019-12-10, apie 21 val., pas jį į namus atėjo podukra N. K., kuriai iš burnos bėgo kraujas. Ši verkė, rodė, kad jai skauda veidą, prašė, kad iškviestų greitąją pagalbą, nes jai buvo labai sunku kalbėti. N. K. pasakė, kad ją sumušė sugyventinis – K. Š. (t. 1, b. l. 79-81).

8. 2019-12-10 Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pagal N. K. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-52348-19 pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (t. 1, b. l. 1-3).

9. 2019-12-10 įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 19-21) ir jo prieduose - fotolentelėse (1 t., b. l. 22-27) užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėta ir nukentėjusioji N. K.. Iš vaizdo ir garso įrašo, daryto policijos pareigūnų įvykio vietoje metu, matyti kaip nukentėjusioji N. K. patvirtina jos atžvilgiu naudoto smurto aplinkybes (t. 1, b. l. 28-30).

10. 2019-12-10, 21.01 val., Skubios pagalbos tarnyboje gautas V. K. pranešimas, kuriame nurodoma, kad pas jį atėjo podukra N. K., kuriai stipriai kraujuoja iš burnos. Įtaria, kad ją galėjo sužaloti sugyventinis (t. 1, b. l. 109).

11. 2020-01-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 66/2020(03) nurodyta, kad N. K. nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžis (kairiojo kampo ir kūno dešinės pusės srityje) bei krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas. Sužalojimai galėjo gautis kumščiu į apatinį žandikaulį suduodant bei spiriant į krūtinės ląstą. Dvigubas apatinio žandikaulio lūžis paaiškinamas vienu smūgiu. Krūtinės ląstos sumušimas padarytas mažiausiai vienu smūgiu. Apatinio žandikaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, krūtinės ląstos sumušimas – nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 60).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikacijos

12. K. Š. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, numatantį baudžiamąją atsakomybę tam, kas nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, o būtent – kad 2019-12-10, apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), N. K. priklausančio buto kambaryje, konflikto metu (ir mažametės A. Š. akivaizdoje) kumščiais sudavė ne mažiau 10 kartų N. K. į galvos sritį, po to, jai sėdint ant grindų, spyrė 2 kartus į nugaros (krūtinės sritį) bei 1 kartą kumščiu sudavė į veidą, padarydamas dvigubą apatinio žandikaulio lūžį (kairiojo kampo ir kūno dešinės pusės srityje) bei krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą.

13. Kaltinamasis, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino, visgi, kaip matyti iš jo parodymų visumos, jis nurodė atsimenantis tik kai kurias faktines aplinkybes, tačiau, jis neneigia nurodytu laiku ir vietoje kilus konfliktui su nukentėjusiąją (sugyventine), taip pat pripažįsta, kad galėjo kumščiais suduoti ne mažiau 10 kartų nukentėjusiajai į galvos sritį, spirti 2 kartus į nugarą bei 1 kartą kumščiu suduoti į veidą, tuo pačiu paaiškindamas, kad buvo neblaivus, ir, kad konfliktą nulėmė sugyventinės bandymas nuslėpti telefoninį pokalbį su kitu vyru. Visgi nepaisant tokių kaltinamojo parodymų – kad jis kai kurių aplinkybių detaliai neatsimena, teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė padarius visus jam inkriminuotus kaltinime veiksmus yra patvirtinta pakankamais įrodymais byloje.

14. Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kaltinimas yra grindžiamas ir nukentėjusiosios parodymais dėl jos atžvilgiu atliktų kaltinamojo smurtinių veiksmų – t. y., kad jai kliuvo į galvą kumščiais ne mažiau kaip 10 kartų, spyrė du kartus jai į nugarą ir kumščiu buvo suduotas vienas stiprus smūgis į veidą, po kurio ji suprato, kad jai lūžo žandikaulis (t. 1, b. l. 2, 35-38). Tiriamos veikos padarymo metu nukentėjusioji buvo kaltinamojo šeimos narė (byloje nekeliamas ginčas dėl to, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji veikos padarymo metu vedė bendrą šeimos ūkį, t. y. jie laikytini sugyventiniais, BK 248 straipsnio 2 dalis, BPK 38 straipsni).

15. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad 2019-12-10, apie 21 val., pas jį į namus atėjo podukra N. K., kuriai iš burnos bėgo kraujas, ši verkė, rodė, kad jai skauda veidą, prašė, kad iškviestų greitąją pagalbą, pasakė, kad ją sumušė sugyventinis – K. Š. (t. 1, b. l. 79-81). Be to, 2019-12-10, 21.01 val., skubios pagalbos tarnyboje užfiksuotas būtent šio liudytojo (V. K.) pranešimas dėl N. K. sužalojimo (t. 1, b. l. 109).

16. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2020-01-21 išvados Nr. G 66/2020(03) matyti, kad N. K. buvo nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžis (kairiojo kampo ir kūno dešinės pusės srityje) bei krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas; sužalojimai galėjo gautis kumščiu į apatinį žandikaulį suduodant bei spiriant į krūtinės ląstą; dvigubas apatinio žandikaulio lūžis paaiškinamas vienu smūgiu; krūtinės ląstos sumušimas padarytas mažiausiai vienu smūgiu; apatinio žandikaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o krūtinės ląstos sumušimas – nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 60).

17. Taigi visų šių duomenų (tarp jų ir kaltinamojo parodymų) – visuma iš esmės sutampa, minėti duomenys patvirtina vieni kitus (vienais ar kitais aspektais), ir iš šių duomenų visumos teismas daro išvadą, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės: K. Š. 2019-12-10, apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), N. K. priklausančio buto kambaryje, konflikto metu, mažametės A. Š. akivaizdoje, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau 10 kartų N. K. į galvos sritį, po to, nukentėjusiajai sėdint ant grindų šalia mažametės A. Š., spyrė 2 kartus N. K. į nugaros (krūtinės sritį) bei 1 kartą kumščiu sudavė į veidą, padarydamas dvigubą apatinio žandikaulio lūžį (kairiojo kampo ir kūno dešinės pusės srityje) bei krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą. Iš specialisto išvados (t. 1, b. l. 60) nustatyta, kad minėtais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai padarytas apatinio žandikaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o krūtinės ląstos sumušimas – nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau visi minėti sužalojimai buvo padaryti vienu metu (vienas paskui kitą – kaltinime nurodytu laiku ir vietoje), todėl atitinkamos pasekmės kvalifikuotinos pagal sunkiausią iš sveikatos sutrikdymo laipsnį.

18. Minėti smurtiniai veiksmai, nulėmę nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai padarymą, kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 138 straipsnyje, o atsižvelgiant į tai, kad nesunkiai sutrikdyta kaltinamojo šeimos narės sveikata – teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nustatyta ir atitinkamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, dėl ko kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Pastebėtina, kad, kaip jau minėta, kaltinamojo atlikti smurtiniais veiksmai pasižymėjo pakankamumu intensyvumu, kas lemia, jog minėti veiksmai negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, dėl ko pripažintina, kad kaltinamasis juos atliko tyčia (suvokdamas jų pavojingumą, galimas sukelti pasekmes, bei jų atitinkamai norėdamas). Taigi teismas pripažįsta, kad K. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra neabejotinai įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo

19. Už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, numatyta vienintelė sankcija – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

20. Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo K. Š., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – tyčinis apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai. Teisiamojo posėdžio metu K. Š. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo prisipažino, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl veikos, atsiprašė nukentėjusiosios, ir – ji jam atleido, todėl teismas laiko, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

21. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – praeityje šešis kartus teistas (t. 1, b. l. 124-151), tačiau pastarųjų penkerių metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 123), byloje nėra duomenų, kad būtų įtrauktas į psichikos sveikatos centro ir (ar) priklausomybės ligų kabineto įskaitas, šiuo metu yra dirbantis B. UAB, bylos svarstymui pateiktoje darbdavio charakteristikoje apibūdinamas išimtinai teigiamai, kaip pasižymintis darbštumu, jautrus, nuoširdus ir draugiškas darbuotojas (t. 1, b. l. 120, 121, 122).

22. Pagal teismų praktiką, laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė galėtų būtų skiriama tik išskirtiniais atvejais (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-17 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-255/2019). Šiuo atveju teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad bausmės tikslai K. Š. sutinkamai su BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis galėtų būti pasiekti skiriant švelnesnės rūšies bausmę, todėl BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti jam skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, numatyta sankcija – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.

23. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

24. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies bausmes sudėdamas. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (to paties straipsnio 2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (to paties straipsnio 3 dalis).

25. Toks bausmių bendrinimas yra grindžiamas nuostata, jog asmuo, padaręs naują nusikalstamą veiką, tuo metu kai dar yra neatlikęs jam anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės, yra pavojingesnis, todėl poveikio priemonės yra griežtesnės, o pasekmės sunkesnės (Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-83-361/2019).

26. Byloje nustatyta, kad K. Š. nuteistas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose priimtu 2019-11-14 baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-667-351/2019, jam buvo paskirta 60 parų arešto bausmė. Įsiteisėjęs 2019-11-14 baudžiamasis įsakymas (byloje Nr. Nr. 1-667-351/2019) dėl paskirtos 60 parų arešto bausmės 2019-12-04 patvarkymu buvo perduotas vykdymui Marijampolės pataisos namams (t. 2, b. l. 68-69), tačiau gautas Marijampolės pataisos namų 2019-12-20 raštas Nr. 9/07-17668, adresuotas Tauragės apskrities VPK, kuriame nurodyta, kad K. Š. neatvyko atlikti paskirtos arešto bausmės, todėl prašoma K. Š. paskelbti paiešką (t. 2, b. l. 70). Teisme gauti Marijampolės pataisos namų, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Tauragės apskrities VPK raštai, tvirtinantys, kad K. Š. nebuvo sulaikytas pagal 2019-11-14 baudžiamąjį įsakymą ir jo pagrindu išduotą 2019-12-04 patvarkymą, baudžiamojoje byloje Nr. 1-667-351/2019 ir jis neatliko jam paskirtos arešto bausmės (t. 2, b. l. 67, 73-78).

27. Taigi kaltinamasis K. Š. nusikaltimą padarė (2019-12-10), dar neatlikęs jam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (to paties teismo 2019-11-14 baudžiamuoju įsakymu) paskirtos 60 parų arešto bausmės. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose priimtu 2019-11-14 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą arešto bausmę (BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys, 65 straipsnio1 dalies 1 punkto a papunktis).

28. Kardomąją priemonę, paskirtą K. Š., – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

29. BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti du civiliniai ieškiniai: Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 828,41 Eur žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiosios gydymo, atlyginimo (t. 1, b. l. 84-87), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 156,60 Eur sumai (t. 1, b. l. 98-100).

30. Pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti 828,41 Eur turtinę žalą už nukentėjusiajai suteiktą gydymą, yra pagrįstas kartu su civiliniu ieškiniu pateiktais įrodymais (t. 1, b. l. 84-87). Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovas nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti civilinį ieškinį civilinės ieškovės atstovui nedalyvaujant (t. 2, b. l. 59-60). Teismui nekyla abejonių dėl prašomos priteisti turtinės žalos tiesioginio priežastinio ryšio su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, žala įrodyta į bylą pateiktais dokumentais. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje sutiko su ieškinio dydžiu, todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

31. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė dokumentus patvirtinančius, jog 156,60 Eur ligos išmoka buvo išmokėta nukentėjusiajai dėl 2019-12-10 įvykio, už laikotarpį nuo 2019-12-11 iki 2020-01-06 (t. 1, b. l. 101-102), todėl ir šis civilinis ieškinys taip pat tenkintinas ir nurodyta suma priteistina iš kaltinamojo (CK 6.263, 6. 283 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. Š. skirti 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-11-14 baudžiamuoju įsakymu paskirtą neatliktą arešto bausmę ir K. Š. nustatyti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

K. Š. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019-12-12 iki 2020-03-12 ir bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020-03-13.

K. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės Klaipėdos miesto teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783981) pareikštą civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo K. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 828,41 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt vieną euro centą) turtinei žalai atlyginti, sumokant ją į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke, banko kodas 73000.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (juridinio asmens kodas 193180814) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo K. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 156,60 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt euro centų) turtinei žalai atlyginti, sumokant ją į gavėjo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), (gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.