Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-03-13 nuosprendžio, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. Š. skirta vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-11-14 baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta arešto bausmė ir K. Š. nustatyta galutinė subendrinta vienerių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. Š. nuteistas už tai, kad 2019-12-10, apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), N. K. priklausančio buto kambaryje konflikto metu mažametės A. Š. akivaizdoje tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 kartų N. K. į galvą, po to, nukentėjusiajai sėdint ant grindų šalia mažametės A. Š., spyrė 2 kartus N. K. į nugarą (krūtinės sritį) ir 1 kartą kumščiu sudavė į veidą, padarydamas dvigubą apatinio žandikaulio lūžį (kairiojo kampo ir kūno dešinės pusės srityje) ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, taip savo šeimos nariui (sugyventinei) N. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. Š. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-03-13 nuosprendžiu jam paskirta bausme, prašo paskirtą bausmę sušvelninti. Apeliantas skunde nurodo, kad jis bendradarbiavo su pareigūnais. Dėl padaryto nusikaltimo jaučia atsakomybę. Teigia, kad nusikaltimą padarė apimtas pavydo. Apeliantas nurodo, kad, jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jo šeima (sugyventinė ir dukros) praras pagrindinį šeimos išlaikymo šaltinį. Nurodo, kad šiuo metu santykiai su nukentėjusiąja yra geri, konfliktas pamirštas. Apeliantas dėl nusikalstamos veikos labai gailisi. Prašo paskirtą bausmę sutrumpinti ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes nori kartu su nukentėjusiąja auginti vaikus.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta laisvės atėmimo bausme, būtent dėl bausmės individualizavimo K. Š. teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti K. Š. prašymą dėl bausmės švelninimo nėra.

6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam K. Š. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl to skirdamas galutinę bausmę taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

7. K. Š. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatymo leidėjas yra numatęs vienintelės rūšies – laisvės atėmimo bausmę. Veika tyčinė, baigta.

8. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55 ir 56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

9. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šią nusikalstamą veiką apeliantas padarė būdamas šešis kartus teistas, teistumas neišnykęs. Jis nuolat nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas ypač jauno amžiaus (būdamas penkiolikos metų), tai rodo, kad K. Š. priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padaryto nusikaltimo pavojingumo ir šios veikos pobūdžio.

10. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, K. Š. teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, ir atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais K. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės jam nebuvo pakankamas pagrindas keisti savo gyvenimo būdą ir nesustabdė nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nėra pagrindo išvadai, jog, paskyrus jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

11. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog jeigu straipsnio sankcija nustato tik laisvės atėmimo arba arešto bausmę, skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, galima tik nustačius švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo sąlygas (BK 62 straipsnis) arba tada, kai straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-326-303/2019). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimu pagrįstas bausmės švelninimo pagrindas (BK 54 straipsnio 3 dalis) sietinas su konkrečioje byloje konstatuotų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos šiam principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-311/2011, 2K-128/2011). Taip pat pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsižvelgus į baudžiamojoje byloje esančių aplinkybių visumą, konstatuotina, kad apeliantui paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui. O apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais vadovaudamasis apeliantas prašo jam skirti švelnesnę bausmę, siejami išimtinai su nuteistojo asmeniniais interesais. Be to, taip pat pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad švelnesnė, negu numato įstatymai, bausmė gali būti skiriama tik esant išimtinėms ar ypatingoms aplinkybėms (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-312-222/2019), tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jų nenurodo ir apeliantas apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustytos ir švelnesnės negu įstatymo įtvirtintos bausmės skyrimo sąlygos (BK 62 straipsnis).

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi K. Š. ir toliau darė nusikalstamas veikas, nagrinėjamą nusikalstamą veiką K. Š. padarė neišnykus teistumui, atsižvelgus į K. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatytos jokios išimtinės ar ypatingos aplinkybės BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti, taip pat nenustatytos ir BK 62 straipsnio taikymo sąlygos, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas lygų šio straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui bausmės dydį. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-03-13 nuosprendis, kuriuo K. Š. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo K. Š. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą atmesti.