Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Andriui Petkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos žemės ūkio bendrovės B1 skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pareiškėja ŽŪB B1 kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. BR6-2087490 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) dalyje, kurioje pareiškėjai: a) apskaičiuota 39 862,19 Eur dydžio kompensacinė išmoka už 180,85 ha plotą, deklaruotą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir EKO priemonė) veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai); b) pritaikyta 7 657,24 Eur dydžio sankcija programai kompensacinės išmokos pagal EKO priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai); c) apskaičiuota 23 320,53 Eur dydžio kompensacinė išmoka už 84,50 ha plotą, deklaruotą pagal EKO priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai, daugiametės žolės sėklai); 2) įpareigoti atsakovę iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai priklausančią paramą (kompensacinę išmoką) už 2015 m. birželio 15 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiška Nr. 15-1012152671-A1-1 (valdos Nr. 1012152671) (toliau – ir Paraiška) deklaruotus 180,85 ha ir 84, 50 ha plotus, be kita ko, tinkamai pritaikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „ Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir EKO taisyklės) nuostatas.

Nurodė, kad Sprendimu kompensacinės išmokos ir sankcijos apskaičiuotos, pritaikant moduliaciją pagal EKO taisyklių 49 punktą (toliau – ir Moduliacija), taikant paramos mažinimą už pareiškėjos pagal EKO priemonę deklaruotą plotą, viršijantį 200 ha. Paaiškino, jog pareiškėja pagal EKO priemonę iš viso deklaravo 265,35 ha plotą, susidedantį iš: 180,85 ha ploto, kuriame buvo auginami javai, už kuriuos pagal EKO taisyklių 48.1 punktą mokama 238 Eur už 1 ha dydžio parama; ir 84,50 ha ploto, kuriame buvo auginamos daugiametės žolės sėklai (grikiai), už kuriuos pagal EKO taisyklių 48.3 punktą mokama 298 Eur už 1 ha dydžio parama. Pažymėjo, jog ekologinę gamybą kontroliuojanti VšĮ „Ekoagros“, patikrinusi Paraiška deklaruotus plotus, dalyje jų, t. y. 34,74 ha plote, kuriame buvo auginami kmynai (už kuriuos parama mokama kaip už javus), nustatė ypatingai mažą derlių. Atsižvelgdama į tai ir remdamasi EKO taisyklių 54.5 punktu, Agentūra pritaikė pareiškėjai sankciją neskirti paramos už visą 34,74 ha plotą, kuriame nustatytas ypatingai mažas derlius. Pareiškėja šios sankcijos neginčija ir su ja sutinka.

Grįsdama teiginį, kad Moduliacija pareiškėjai pritaikyta pažeidžiant konstitucinį asmens lygybės prieš įstatymą principą, nurodė, jog EKO taisyklių 49 punktas suformuluotas taip, kad jame numatyta poveikio priemonė (Moduliacija) turi būti taikoma absoliučiai visiems pareiškėjams, atitinkamais metais prašantiems paramos pagal EKO priemonę daugiau nei už 200 ha plotą. Kitaip tariant, nei EKO taisyklių 49 punktas, nei kitos EKO taisyklių nuostatos nenumato jokių išimčių, kad Moduliacija gali būti netaikoma (ar taikoma su išlygomis) tam tikriems pareiškėjams, prašantiems paramos pagal EKO priemonę už daugiau nei 200 ha. Pareiškėjos žiniomis, Moduliaciją Agentūra yra pritaikiusi ne visiems pareiškėjams, kurie 2015 m. prašė paramos pagal EKO priemonę daugiau nei už 200 ha plotą, pavyzdžiui, ŽŪB „P1“. Kadangi, apskaičiuodama pagal 2015 m. Paraišką pareiškėjai mokėtiną paramą ir taikydama Moduliaciją, Agentūra šiurkščiai pažeidė ne tik EKO taisyklių 49 punktą, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą, tai sudaro pagrindą panaikinti Sprendimą, remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Nurodė, jog jei teismas laikytųsi nuomonės, kad Moduliacija turėtų būti taikoma pareiškėjai, pareiškėjos įsitikinimu, Moduliacija pritaikyta pažeidžiant ne tik EKO taisyklių 49 punkto nuostatas, bet ir VAĮ numatytą proporcingumo principą bei 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, nuostatas. Pažymėjo, jog Agentūra, taikydama Moduliaciją, minėto 34,74 ha ploto, už kurį parama nebuvo skiriama, neeliminavo iš bendro pagal EKO priemonę pareiškėjos deklaruoto ploto ir Moduliaciją apskaičiavo visam 265,35 ha plotui. Manė, kad EKO taisyklių 49 punkte numatyta nuostata – „metinė bendroji pareiškėjų prašoma paramos suma einamaisiais metais“ – turėtų reikšti tą paramos sumą, kuri pagal EKO priemonę teisėtai priklauso ir skirtina visiems pareiškėjams pagal jų atitinkamais metais pateiktas paramos paraiškas po to, kai Agentūra tokias paraiškas tinkamai suadministruoja, t. y. po to, kai Agentūra įvertina visus paramai pagal EKO priemonę tinkamus plotus, pritaiko atitinkamas sankcijas (įskaitant paramos neskyrimą ir sumažinimą) ir apskaičiuoja galutinius visiems pareiškėjams pagal EKO priemonę mokėtinos paramos išmokų dydžius. Pažymėjo, jog tokios nuomonės laikėsi ir Agentūra, ją patvirtindama pareiškėjos atstovams konsultacijos telefonu metu. Kitoks, nei pareiškėjos nurodytas, EKO taisyklių aiškinimas būtų nelogiškas ir neatitiktų EKO priemonės keliamų tikslų – kompensuoti visas dėl prisiimtų ekologinės gamybos įsipareigojimų paramos gavėjų patirtas papildomas išlaidas arba prarastas pajamas. Manė, jog jeigu Moduliacija būtų taikoma, atsižvelgiant į pirminį pareiškėjų paramos paraiškose pagal EKO priemonę deklaruojamą plotą (t. y. iki tokių paraiškų suadministravimo ir paramai tinkamų plotų nustatymo), tokiu atveju susidarytų situacija, kai pagal pirminius paraiškų duomenis pritaikius Moduliaciją visiems daugiau nei 200 ha pagal EKO priemonę deklaruojantiems pareiškėjams, būtų nepanaudota visa atitinkamais metais pagal EKO priemonę skirta (numatyta) paramos suma. Kitaip tariant, pareiškėjams, kurie nors ir tinkamai laikėsi visų ekologinei gamybai taikytinų reikalavimų, nebūtų kompensuojami visi dėl minėtų reikalavimų laikymosi patirti praradimai (papildomos išlaidos ar prarastos pajamos), nors tokioms kompensacijoms skirtų (numatytų) lėšų būtų pakankama. Tokiu būdu, pareiškėjos įsitikinimu, būtų pažeistas, be kita ko, VAĮ 3 straipsnio 3 punkte numatytas vienas kertinių viešojo administravimo principų, reikalaujantis, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės atitiktų būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (b. l. 1–6).

Atsakydama į pareiškėjos argumentą, kad Agentūra neturėjo teisės paramos pagal EKO priemonę skaičiuoti proporcingai nuo viso deklaruoto ploto, nes 34,74 ha Agentūra pripažino kaip netinkamus paramai, nurodė, jog EKO taisyklių 49 punkte yra aiškiai nurodyta, kad paramos mažinimas taikomas pareiškėjams, pagal EKO priemonę prašantiems paramos daugiau nei už 200 ha. Šiuo atveju, EKO taisyklės nurodo, jog turi būti žiūrima ne į faktinį paramai skirti tinkamą plotą pagal EKO priemonę, o į bendrą remiamų augalų rūšių deklaruotą plotą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos 2015 m. Paraiškoje deklaruotas remiamų augalų rūšių plotas (265,35 ha), už kurį pagal EKO priemonę buvo galima prašyti paramos, viršijo 200 ha (pažymėjo, kad Paraiškoje deklaruotas pūdymo 61,44 ha plotas, už kurį parama nemokama, į skaičiavimus nėra įtraukiamas), Agentūra atliko proporcingą paramos pagal EKO priemonę skaičiavimą (pagal Agentūros interneto tinklalapyje www.nma.lt pateiktą skaičiuoklę) visam pareiškėjos 2015 m. Paraiškoje nustatytam plotui pagal EKO priemonę.

Nurodė, jog pagal atliktus skaičiavimus, taikant EKO taisyklių 49 punktą, nustatyta, kad pareiškėjai pagal EKO priemonę apskaičiuota paramos suma yra 63 182,72 Eur, tačiau iš šios apskaičiuotos paramos sumos buvo atimta 7 657,24 Eur paramos suma, kuri nepriklauso už 34,74 ha plotą, neatitinkantį paramos skyrimo reikalavimų (b. l. 46–51).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. BR6-2087490 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalies, kuria pareiškėjai apskaičiuota 39 862,19 Eur dydžio kompensacinė išmoka už 180,85 ha plotą, deklaruotą pagal EKO priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai perėjimui), skirta 7 657,24 Eur dydžio sankcija programai kompensacinės išmokos pagal EKO priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai perėjimui) už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą bei apskaičiuota 23 320,53 Eur dydžio kompensacinė išmoka už 84,50 ha plotą, deklaruotą pagal EKO priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai, daugiametės žolės sėklai perėjimui), teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, taip pat pareiškėjos ir atsakovės atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad Agentūra, įvertinusi pareiškėjos 2015 m. birželio 15 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (valdos Nr. 1012152671) (b. l. 53–62) (toliau – Paraiška), 2017 m. rugpjūčio 1 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-2087490 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pareiškėjai apskaičiavo 101 016,87 Eur paramą, iš jų, be kita ko, apskaičiuota 39 862,19 Eur dydžio kompensacinė išmoka už 180,85 ha plotą, deklaruotą pagal EKO priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai perėjimui), skirta 7 657,24 Eur sankcija programai kompensacinės išmokos pagal EKO priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai perėjimui) už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą, apskaičiuota 23 320,53 Eur kompensacinė išmoka už 84,50 ha plotą, deklaruotą pagal EKO priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai, daugiametės žolės sėklai perėjimui) (b. l. 66–73). Agentūra Sprendime atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad, skaičiuojant galutinę paramą pagal EKO priemonę, įvertintas faktas, jog bendras pareiškėjos pagal šią priemonę faktiškai nustatytas plotas viršijo 200 ha ribą, todėl, skaičiuojant galutinę paramą vadovautasi EKO taisyklių 49 punktu.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimo dalimi, kuria apskaičiuota 39 862,19 Eur dydžio kompensacinė išmoka už 180,85 ha plotą, deklaruotą pagal EKO priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai perėjimui), pritaikyta 7 657,24 Eur sankcija programai kompensacinės išmokos pagal EKO priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai perėjimui) bei apskaičiuota 23 320,53 Eur kompensacinė išmoka už 84,50 ha plotą, deklaruotą pagal EKO priemonės veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai, daugiametės žolės sėklai perėjimui), pateikė skundą teismui, teigdama, kad Sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to, Agentūra, pareiškėjos atžvilgiu pritaikiusi EKO taisyklių 49 punktą, pažeidė konstitucinį asmens lygybės prieš įstatymą principą, taip pat proporcingumo principą.

Atsižvelgiant į pareiškėjos skunde teismui keliamais reikalavimais, akcentuotais ir pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu, apibrėžtas šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti skundžiamos atsakovės Sprendimo dalies atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, savo jurisprudencijoje formuodamas VAĮ taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia (lot. be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-134/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011 ir kt.). Viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1210-822/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-813-556/2016 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012 ir kt.). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje A520-2294/2012 ir kt.). Tuo tarpu pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016). VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

Įvertinus skundžiamo Sprendimo turinį, matyti, jog Agentūra pagal 2015 m. Paraiškoje pateiktus duomenis galutinę paramą pagal EKO priemonę pareiškėjai apskaičiavo, vadovaudamasi EKO taisyklių 49 punktu.

EKO taisyklių 49 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai metinė bendroji pareiškėjų pagal EKO priemonę prašoma paramos suma einamaisiais metais viršija bendrą numatytą metinę paramos sumą, taikomas paramos mažinimas pareiškėjams, pagal EKO priemonę prašantiems paramos daugiau nei už 200 ha. Plotas iki 200 ha laikantis paramos paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes (pasėlius) yra remiamas 100 proc. Plotas, viršijantis 200 ha, laikantis paramos paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes (pasėlius) yra remiamas 70 proc.

Minėtos teisės normos aiškinimas lingvistiniu teisės aiškinimo metodu suponuoja išvadą, jog šios normos taikymas sietinas su tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimu. Tai yra, tam, kad būtų teisinis pagrindas taikyti EKO taisyklių 49 punktą, turi būti nustatyta: 1) metinė bendroji visų pareiškėjų pagal EKO priemonę prašoma paramos suma einamaisiais metais, 2) maksimali metinė paramos pagal EKO priemonę suma ir 3) metinė bendroji pareiškėjų pagal EKO priemonę prašoma paramos suma einamaisiais metais turi viršyti bendrą numatytą metinę paramos sumą. Tik nustačius, kad metinė bendroji pareiškėjų pagal EKO priemonę prašoma paramos suma einamaisiais metais viršija bendrą numatytą metinę paramos sumą, yra taikomas paramos mažinimas pareiškėjams, pagal EKO priemonę prašantiems paramos daugiau nei už 200 ha.

Įvertinus skundžiamo Sprendimo turinį analizuotos teisės normos kontekste, matyti, jog, kaip minėta, Agentūra, apskaičiuodama pareiškėjai galutinę paramą pagal EKO priemonę, vadovavosi EKO taisyklių 49 punktu, tačiau duomenų, būtinų šiai normai taikyti, nenurodė nei Sprendime, nei pateikė kaip priedo prie Sprendimo. Agentūra Sprendime nenurodė jokių argumentų ir įrodymų dėl EKO taisyklių 49 punkto taikymo. Pažymėtina, jog būtent Agentūros, kaip viešojo administravimo subjekto, pareiga sprendime nurodyti tokius duomenis, t. y. teisiškai reikšmingus faktus, iš kurių net ir be papildomų informacijos šaltinių, laiko sąnaudų asmeniui, kuriam skirtas individualus administracinis aktas, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aiškus sprendime suformuluotų išvadų pagrindas, t. y. sprendimas privalo būti ne tik pagrįstas, bet ir motyvuotas (suprantamas asmeniui).

Tik atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovė nurodė konkrečius paramos sumų skaičius, t. y. nurodė, kad pagal Sąrašo 11 eilutę 2015 m. pagal EKO priemonę numatyta metinė paramos suma yra 33 081 000 Eur, o 2015 m. visų pareiškėjų pagal EKO priemonę prašoma paramos suma yra 43 047 835 Eur, tačiau, visų pirma, pabrėžtina, kad atsiliepimas į skundą nėra skundžiamo akto dalis. Atsiliepimu į skundą tik pateikiami paaiškinimai dėl skundo, bet nėra užpildomos administracinio akto priėmimo metu padarytos spragos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-723-556/2015). Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, negali taisyti priimto ir ginčijamo administracinio akto trūkumų, nurodydama teisinį akto pagrindimą ir tai atlikdama, nagrinėjant ginčą dėl akto teisme.

Antra, atsakovė atsiliepime nurodydama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 3D-841 „Dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir viešosios paramos maksimalių metinių lėšų, skirtų įsipareigojimams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, veiklos sritis ir veiklas, paskirstymo sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą 2015 m. pagal EKO priemonę numatytą metinę paramos sumą, rėmėsi ne Paraiškos nagrinėjimo metu galiojusia aktualia Sąrašo redakcija. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 3D-101 „Dėl Žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 3D-841 „Dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir viešosios paramos maksimalių metinių lėšų, skirtų įsipareigojimams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, veiklos sritis ir veiklas, paskirstymo sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Sąrašą išdėstė nauja redakcija, kurio 11 eilutėje nurodyta, kad 2015 m. pagal EKO priemonę numatyta maksimali metinė paramos suma yra 39 518 074 Eur ( o ne 33 081 000 Eur, kaip nurodyta atsiliepime), kas taip pat turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl paramos sumos apskaičiavimo.

Trečia, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2015 m. visų pareiškėjų pagal EKO priemonę prašoma paramos suma yra būtent 43 047 835 Eur, kaip nurodė atsakovė atsiliepime, Agentūra nei su atsiliepimu į pareiškėjos skundą, nei teismo posėdžio metu teismui nepateikė, o šios sumos pagrindimas turi esminę reikšmę taikant paramos mažinimą pareiškėjams.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiamame Sprendime nepateikus įrodymų apie 2015 m. visų pareiškėjų pagal EKO priemonę prašomos paramos sumą, taip pat nenurodžius ir nepagrindus, kokia yra maksimali metinė paramos pagal EKO priemonę suma 2015 m., teismas neturi galimybės įvertinti, ar nagrinėjamu ginčo atveju Agentūra teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos atžvilgiu taikė EKO taisyklių 49 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, administracinis aktas ginčijamoje dalyje neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Todėl pareiškėjos skundas tenkinamas. Sprendimas skundžiamoje dalyje panaikinamas kaip nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Sprendimo faktinio pagrindimo nebuvimas (motyvacijos nebuvimas) ginčijamoje dalyje yra esminis trūkumas ir esminis VAĮ 8 straipsnio pažeidimas bei, kaip savarankiškas pagrindas, suponuoja skundžiamo Sprendimo ginčijamoje dalyje naikinimą. Tokios pozicijos minėtu aspektu laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pavyzdžiui, 2015 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-861-556/2015. Atitinkamai, Agentūra dėl pareiškėjos pateiktos 2015 m. Paraiškos dėl paramos pagal EKO priemonę apskaičiavimo įpareigojama priimti naują sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kartu pabrėžtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, inter alia, faktinis pagrindas, nereiškia kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti tokį patį ar iš esmės priešingą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014;). Agentūra gali priimti bet kokį sprendimą, tačiau jame turi būti aiškiai nurodytas tokio sprendimo priėmimo ne tik teisinis, bet ir faktinis pagrindas (adekvatūs, aiškūs ir pakankami motyvai).

Rezoliucinė dalis

Teisėju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos žemės ūkio bendrovės B1 skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. BRK6-2087490 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalyje, kuria pareiškėjai apskaičiuota 39 862,19 Eur dydžio kompensacinė išmoka už 180,85 ha plotą, deklaruotą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai perėjimui), skirta 7 657,24 Eur dydžio sankcija programai kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai perėjimui) už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą, taip pat apskaičiuota 23 320,53 Eur dydžio kompensacinė išmoka už 84,50 ha plotą, deklaruotą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ (javai, daugiametės žolės sėklai perėjimui), ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo, įvertinus 2015 m. birželio 15 d. pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės B1 pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ apskaičiavimo, priimti sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.