Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „City Service“ ieškinį atsakovui P. A. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 441 str. nustato, kad bylą dėl piniginių sumų, neviršijančių penkių tūkstančių litų, priteisimo teismas turi teisę nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jei nėra bent vienos šalies prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo priimtame sprendime turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Ieškovė reiškia reikalavimą atsakovui dėl 152,67 Lt priteisimo, teismas negavo nei vienos iš šalių prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėtina vadovaujantis CPK 441 str. nuostatomis rašytinio proceso tvarka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė AB „City Service“, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2006-04-28 įsakymu Nr. A-1557 ir 2006-05-05 Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartimi Nr. 53-10-7, sudaryta su Kauno miesto savivaldybės administracija, būdama daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore (įrašas apie administravimą Nekilnojamojo turto registre galiojo nuo 2006-10-23 iki 2008-11-24), teikė šio gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Iki 2008-11-24 butų savininkai nebuvo įsteigę gyvenamojo namo butų savininkų bendrijos (CK 4.84 str. 1 d., 2 d.). Šio gyvenamojo namo butas Nr. 37 nuosavybės teise priklauso atsakovui P. A. J. (42 b.l.), kuris, būdamas minėto buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, kartu yra bendrojo naudojimo patalpų bendraturtis, todėl kaip patalpų savininkas privalėjo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, skirtinas namui atnaujinti. Ši pareiga buto savininkui kyla iš įstatymo (CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 9 d.), taip pat Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų 2001 m. gegužės 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 603, 2003-02-20 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. I-55 patvirtintų Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų taisyklių, Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788, taip pat 2006-05-05 Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-7. Pagal minėtus teisės aktus kiekvieną mėnesį ieškovė patalpų savininkams apskaičiuodavo ir paskirstydavo mokesčius už (duomenys neskelbtini), namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas, mokėjimo pranešimuose (sąskaitose) nurodytos sumos turėjo būti sumokėtos iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, paskutinės dienos.

Iš ieškovės pateiktų skolų valdymo ataskaitų (44-45 b.l.) matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio atsakovas nepilnai atsiskaitinėjo su ieškove už teikiamas bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas, paskutinę 27,60 Lt sumą sumokėjęs 2008 m. gruodžio mėnesį liko skolingas ieškovei 152,67 Lt.

Atsakovas nurodė, kad 152,67 Lt įsiskolinimas susidarė jam atsisakius mokėti ieškovei pagal pateikiamas sąskaitas už namo teritorijos priežiūrą, nes mokestis už namo teritorijos priežiūrą buvo renkamas nepagrįstai, prieštaraujant administracinių teismų išaiškinimams, jog mokesčiai namo gyventojams už teritorijos priežiūrą gali būti skaičiuojami tik tuomet, kai namui yra priskirta aiški teritorija bei atlikta jos teisinė registracija, t.y. kai patalpų savininkams yra žinomos namui priskirtos tvarkomos teritorijos ribos. Teismas atmeta atsakovo argumentus dėl to, kad mokesčiai už teritorijos tvarkymą buvo renkamos nepagrįstai.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimu Nr. 904 (toliau tekste – Sprendimas), kuriuo Savivaldybė pavedė Savivaldybės butų ūkio įmonėms valyti ir prižiūrėti daugiabučių namų valdas, juo taip pat buvo nuspręsta apmokestinti daugiabučių namų butų ir negyvenamųjų patalpų savininkus ir nuomininkus už namų valdų valymą ir priežiūrą pagal faktines išlaidas proporcingai turimam buto plotui. Sprendimas galiojo iki 2009-03-01, kai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-13 įsakymu buvo pripažintas netekusiu galios nuo nurodytos datos. CPK 3 str. 4 d. numatyta, kad norminis administracinis aktas ar jo dalis laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl tokio norminio akto ar jo dalies pripažinimo neteisėtu. Kadangi toks administracinio teismo sprendimas dėl nurodyto Sprendimo dalies, susijusios su namų valdų teritorijos valymo ir priežiūros apmokestinimu, nebuvo priimtas ir paskelbtas, todėl šis administracinis aktas taikytinas visą jo galiojimo laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga prižiūrėti naudojamą žemės sklypą ir mokėti su tuo susijusius mokesčius kyla ne detaliojo planavimo dokumento pagrindu, o teisės aktų, reguliuojančių daugiabučių namų priežiūrą, pagrindu. Ginčo atveju – tokia pareiga nustatyta Sprendimu. Detalaus planavimo dokumentas yra tik išvestinis dokumentas tokios pareigos realizavimui – prižiūrimos teritorijos riboms, plotui nustatyti. Tai, kad kol bus suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka priskirti žemės sklypai daugiabučiams namams, Kauno miesto valdyba Sprendimu numatė nustatyti valomų plotų dydį pagal namų valdos techninės apskaitos bylas, o jei jų nėra, valdos plotus išmatuoti vietoje, nepaneigia daugiabučių namų savininkų, kurie naudojasi valstybiniais žemės sklypais, pareigos apmokėti tokių sklypų priežiūros išlaidas. Sprendimo 8 punkte buvo numatyta, kad visi daugiabučio namo savininkai ir nuomininkai, teisės aktų nustatyta tvarka priėmę sprendimą, kuriame taip pat turi būti nurodyti atsakingi asmenys už teritorijos aplinkos priežiūrą ir tvarkymą, turi teisę atsisakyti butų ūkio įmonių teikiamų valdų teritorijos priežiūros paslaugų ir šiuos darbus atlikti patys. Tačiau atsakovas neginčijo prižiūrimos namo teritorijos dydžio, neginčijo ir teikiamos paslaugos bei jos reikalingumo, kartu su kitais savininkais nesiekė, kad namui būtų suformuotas ir priskirtas žemės sklypas, o tiesiog pasyviu elgesiu pasirinko neatlygintiną naudojimąsi žemės sklypu ir dėl teisės aktų spragų – būdą nemokėti teritorijos priežiūros išlaidų. Negali būti pateisinamas tokios pareigos nevykdymas vien tuo, kad ginčo laikotarpiu žemės sklypas nebuvo suformuotas ir priskirtas taip, kaip to reikalauja įstatymas, nes tokiu aiškinimu paneigiama pati prievolės prižiūrėti namo savininkų naudojamą žemės sklypą esmė. Turi būti įvertinta ne tik faktinė situacija visoje Lietuvoje dėl žemės sklypų priskyrimo daugiabučiams namams, t.y., kad realiai detaliųjų planų ruošimas, derinimas ir tvirtinimas smarkiai atsiliko nuo teisės aktų reikalavimų galiojimo, bet ir naudojimosi svetimu daiktu (žemės sklypu) esmė bei pareiga jį prižiūrėti ir išlaikyti. Nors atsakovas turėjo teisę atsisakyti butų ūkio įmonių teikiamų valdų teritorijos priežiūros paslaugų, tačiau šių paslaugų neatsisakė, nesikreipė į ieškovę, į Savivaldybę, į teismą dėl tariamai prastos suteikiamų paslaugų kokybės ir neginčijo savivaldos institucijos aktų teisėtumo ar kitaip nesiekė paveikti teritorijos priežiūros paslaugų teikimo praktiką minėtu laikotarpiu Kauno mieste. Sprendimas galiojo nuo 1996 m. iki 2009-03-01 ir niekada nebuvo nuginčytas, todėl mokesčiai už teritorijos tvarkymą tuo laikotarpiu privalėjo būti mokami. Kitu atveju būtų pažeidžiamas ieškovės, vykdžiusios administravimą, teisėtų lūkesčių principas gauti atlygį už pagal tuo metu galiojusius teisės aktus vykdytą teritorijos priežiūrą ir dėl to turėtas išlaidas. Teismo sprendimas nepriteisti ieškovei už suteiktas teritorijos priežiūros paslaugas prieštarautų suformuotai teismų praktikai šioje srityje (pvz. Kauno apygardos teismo 2010-06-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-709-153/2010; 2010-05-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-843-230/2010; 2011-11-07 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2352-657/2010; 2012-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-435-527/2012; 2012-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1576-555/2012 ir kt.).

Teismas pripažįsta, kad ieškovė AB „City Service” iki 2009-03-01 teisėtai teikė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos aplinkos priežiūros ir tvarkymo administravimo paslaugas, dėl to patyrė išlaidas, pagrįstai skaičiavo mokesčius už teritorijos tvarkymą, todėl atsakovas privalo šiuos mokesčius sumokėti ieškovei. Ieškovės byloje pateiktos skolų valdymo ataskaitos (44-45 b.l.) patvirtina, kad atsakovui visą laiką nuo 2006 m. gruodžio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio buvo teikiamos sąskaitos, kuriose buvo numatytas mokestis už teritorijos tvarkymą. Ieškovė atsakovo sumokėtas įmokas CK 6.55 str. 2 d. pagrindu paskirstė grąžinti skoloms, kurių grąžinimo terminai jau buvo suėję, todėl, ieškovei nuo 2009-03-01 nustojus skaičiuoti mokestį už teritorijos tvarkymą, iki 2009-03-01 susidariusi skola už teritorijos tvarkymą buvo padengta vėlesnėmis atsakovo įmokomis. Atsakovas laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2008-11-30 tinkamai nemokėjo mokesčių ieškovei už teikiamas namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas ir liko ieškovei skolingas 152,67 Lt, ši suma priteistina iš atsakovo ieškovei, nes prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.63 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

Iš atsakovo, laiku neatsiskaičius su ieškove, priteistinos ieškovei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-06-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 259,40 Lt, kurias sudaro 72 Lt žyminis mokestis, 3 Lt Nekilnojamojo turto registro duomenų paieškos duomenų bazėje išlaidos, 2,90 Lt Gyventojų registro tarnybos duomenų paieškos duomenų bazėje išlaidos, 181,50 Lt teisinių paslaugų išlaidos rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo (16-17, 36, 39-41, 57-68 b.l.; CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 1 d.), tačiau nepateikė teismui įrodymų, kad byloje patyrė 5,90 Lt išlaidas dėl užklausų registrams. Ieškovės pateiktos sutarčių su registro įmonėmis kopijos su jose numatytais paslaugų įkainiais nepatvirtina, kad minimas išlaidas ieškovė patyrė, t.y. sumokėjo registro įmonėms už suteiktas paslaugas. Darytina išvada, kad ieškovė tinkamai pagrindė 253,50 Lt bylinėjimosi išlaidas (72 Lt žyminį mokestį ir 181,50 Lt ieškinio rengimo išlaidas), šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Iš atsakovo taip pat priteistinos 22 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., 441 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti AB „City Service“, buveinė Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, adresas korespondencijai: Taikos pr. 54, Kaune, juridinio asmens kodas 123905633, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš P. A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 152,67 Lt (vieno šimto penkiasdešimt dviejų litų 67 ct) skolą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (152,67 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-06-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 253,50 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš P. A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 22 Lt (dvidešimt dviejų litų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.