Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ir atsakovo A. D. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-83-475/2011 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ patikslintą ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo (trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Kauno miesto apylinkės teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 41-46) prašė priteisti iš atsakovo 3.605,69 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 108 Lt žyminį mokestį, 15 Lt už duomenų gavimą iš VĮ Registrų centro. Ieškovė nurodė, kad ji 2006-03-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymo Nr. A-787 pagrindu buvo paskirta namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 39 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore ir iki 2009-10-21 (kol Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-3981 pagrindu šio namo administravimas buvo nutrauktas) administravo namą, t. y. teikė administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 39, butų savininkams, o minėto namo buto savininkams, įskaitant ir atsakovą, kilo pareiga laiku atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Atsakovo įsiskolinimas ieškovei už (duomenys neskelbtini) g. 39 daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams suteiktas paslaugas iki 2009-09-30 ir priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas viso yra 3.605,69 Lt (t. 2, b. l. 48-53).

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-11-08 sprendimu (t. 2, b. l. 154-158) ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 2.522,48 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2010-06-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 76 Lt žyminį mokestį bei 10,50 Lt už duomenų gavimą iš VĮ Registrų centro; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovės 15,50 Lt ir iš atsakovo 36,17 Lt pašto išlaidų valstybei.

Dėl mokesčių už suteiktas teritorijos priežiūros paslaugas. Administratorė, vykdydama Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimą Nr. 904 ir organizuodama daugiabučiam gyvenamajam namui priskirtos teritorijos tvarkymo darbus, patyrė išlaidas, kurios CK 4.82 str. 3 d. nustatyta tvarka buvo skirstomos namo bendraturčiams. Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 9.7 punkte nustatyta, kad administratorius proporcingai namo bendraturčių bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja patalpų naudotojų mėnesinius mokesčius už namui priskirto žemės sklypo priežiūrą pagal su paslaugas teikiančiomis įmonėmis sudarytose sutartyse nustatytus sutartinius tarifus. Skolos susidarymo metu galiojusio LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo 4 straipsnyje nurodyta, kad „Pagrindinis administratoriaus uždavinys - įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su <...> namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra“. Vyriausybės nutarime numatyta imperatyvi nuostata įgyvendinti teisės aktų nustatytus reikalavimus, susijusius su <...> namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. 2007-04-27 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1492 patvirtinti Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai (nauja redakcija patvirtinta 2009-12-15 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4671) taip pat nustato, kad daugiabučių namų savininkai turi vykdyti pareigas, susijusias su namo teritorijos priežiūra ir tvarkymu. Namui priskirtų žemės sklypų naudojimo ir priežiūros reikalavimus Kauno mieste nuo 1996-09-17 iki 2009-03-01 reglamentavo Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimas Nr. 904 Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo. Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimas Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros tvarkymo“ bei jo pakeitimai įpareigoja butų ūkio įmones valyti ir prižiūrėti gyvenamųjų namų valdas ir juose augančius želdinius bei už namų valdų priežiūros darbus apmokestinti butų ir negyvenamųjų patalpų savininkus ir nuomininkus pagal faktines išlaidas proporcingai turimam buto plotui. Sprendimo 3 punktas nurodo, kad valomų plotų dydis nustatomas pagal namų valdos technines apskaitos bylas, o jei jų nėra, valdos plotas išmatuojamas vietoje. Byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) g. 39 namo sklypo planas, ką sprendimu konstatavo ir pats teismas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga prižiūrėti naudojamą žemės sklypą ir mokėti su tuo susijusius mokesčius kyla ne detaliojo planavimo dokumento pagrindu, o teisės aktų, reguliuojančių daugiabučių namų priežiūrą, pagrindu. Ginčo atveju – tokia pareiga nustatyta Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimu Nr. 904. Detalaus planavimo dokumentas yra tik išvestinis dokumentas tokios pareigos realizavimui – prižiūrimos teritorijos riboms, plotui nustatyti. Tai, kad kol bus suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka priskirti žemės sklypai daugiabučiams namams, Kauno miesto valdyba 1996-09-17 sprendimu numatė nustatyti valomų plotų dydį pagal namų valdos techninės apskaitos bylas, o jei jų nėra, valdos plotus išmatuoti vietoje, nepaneigia daugiabučių namų savininkų, kurie naudojasi valstybiniais žemės sklypais, pareigos apmokėti tokių sklypų priežiūros išlaidas. Prižiūrima teritorija buvo nustatyta, atsakovas nei jos, nei jos dydžio neginčijo, neginčijo ir teikiamos paslaugos bei jos reikalingumo, kartu su kitais savininkais nesiekė, kad namui būtų suformuotas ir priskirtas, o tiesiog pasyviu elgesiu pasirinko neatlygintiną naudojimąsi žemės sklypu ir dėl teisės aktų spragų – būdą nemokėti teritorijos priežiūros išlaidų. Negali būti pateisinamas tokios pareigos nevykdymas vien tuo, kad ginčo laikotarpiu žemės sklypas nebuvo suformuotas ir priskirtas taip, kaip to reikalauja įstatymas, nes tokiu aiškinimu paneigiama pati prievolės prižiūrėti namo savininkų naudojamą žemės sklypą esmė. Turi būti įvertinta ne tik faktinė situacija visoje Lietuvoje dėl žemės sklypų priskyrimo daugiabučiams namams, t. y., kad realiai detaliųjų planų ruošimas, derinimas ir tvirtinimas smarkiai atsiliko nuo teisės aktų reikalavimų galiojimo, bet ir naudojimosi svetimu daiktu (žemės sklypu) esmė bei pareiga jį prižiūrėti ir išlaikyti. Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo“ 8 punkte numatyta, kad visi daugiabučio namo savininkai ir nuomininkai turėjo teisę bet kada atsisakyti butų ūkio įmonių teikiamų valdų teritorijos priežiūros paslaugų ir šiuos darbus atlikti patys. Atsakovas šių paslaugų neatsisakė, nesikreipė į ieškovę, į savivaldybę, į teismą dėl tariamai prastos suteikiamų paslaugų kokybės ir neginčijo savivaldybės aktų teisėtumo ar kitaip nesiekė paveikti teritorijos priežiūros paslaugų teikimo praktiką minėtu laikotarpiu Kauno mieste. Ginčijama prievolė yra teisėta, nes kilo iš tuo metu galiojusio Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904. Teismas, visiškai nepagrįsdamas savo pozicijos ir jos nemotyvuodamas, netaikė minėto Kauno miesto valdybos sprendimo, o vadovavosi šalutiniais teisės aktais (Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimai 2005-01-27 Nr. T-20 ir 2007-07-19 Nr. T-397). Ne nurodyti teisės aktai, o būtent 1996-09-17 sprendimas Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo“ laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2009 m. nustatė daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų priežiūrą Kauno mieste. Pažymėtina, kad Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimas Nr. 904 iki šios dienos niekada nebuvo nuginčytas, todėl galiojo nuo 1996-09-17 iki 2009-03-01. Teritorijos priežiūra (duomenys neskelbtini) g. 39 buvo vykdoma iki 2008-11-01. Tai reiškia, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, būtent priskaitomos skleistinės už butą Nr. 6 (plotas 30,92 kv. m), iš kurios matyti, kad atsakovas visiškai atsiskaitė už teritorijos priežiūros paslaugas, suteiktas iki 2008-11-01, taip pat priskaitymo skleistinės už butą Nr. 7 (plotas 93,27 kv. m), iš kurios matyti, kad atsakovas atsiskaitė už teritorijos priežiūros paslaugas iki 2008-06-01. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kadangi atsakovas savo atliktais mokėjimais patvirtino, kad sutinka su ieškovo reikalavimais ir laiko juos esant pagrįstus bei teisėtus, darytina išvada, kad jeigu atsakovas dengia įsiskolinimus už du jam nuosavybės teise priklausančius butus (duomenys neskelbtini) g. 39 name, turi būti dengiami įsiskolinimai ir už kitus atsakovui nuosavybės teise priklausančius butus, t. y. Nr. 5; 6 (kurio plotas 66,81 kv. m); 7; 9 (plotas 56,42 kv. m). Atsakovo atsiskaitymas su ieškove tik už savo nuožiūrą pasirinktus butus bei vengimas atsiskaityti už kitus butus laikytinas nesąžiningu elgesiu, todėl pagal CK 1.137 str. 3 d. atsakovo teisės turi būti teismo neginamos. Administratoriaus veiklą prižiūri Kauno miesto savivaldybė, kuri ne tik skyrė ieškovę daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 39, Kaune bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, bet ir vykdo nuolatinę ieškovės veiklos priežiūrą bei kontrolę (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 42 p.). Savo 2011-07-04 atsiliepime į ieškinį savivaldybės meras nenurodo, kad ieškovė mokestį už teritorijos priežiūrą rinko neteisėtai, mokesčio dydis buvo apskaičiuojamas netinkamai, kad atsakovas kreipėsi dėl mokesčio dydžio apskaičiavimo, todėl darytina išvada, kad ieškovės veiklą kontroliuojanti institucija nerado namo (duomenys neskelbtini) g. 39 teritorijos priežiūros mokesčio apskaičiavimo netikslumų ar kitokių su šiuo mokesčiu susijusių pažeidimų. Teismo sprendimas nepriteisti ieškovei už suteiktas teritorijos priežiūros paslaugas prieštarauja suformuotai teismų praktikai šioje srityje (pvz. Kauno apygardos teismo 2010-06-10 sprendimas c. b. Nr. 2A-709-153/2010; 2010-05-11 sprendimas c. b. Nr. 2A-843-230/2010). Atsakovo teiginiai, kad teritorija nebuvo tvarkoma, jis pats samdė darbuotojus kiemui valyti, vertintini kritiškai, kadangi byloje nėra duomenų apie kitų namo bendraturčių pretenzijas ieškovui, SĮ Santakos butų ūkiui (kuris faktiškai atliko teritorijos tvarkymo darbus), Kauno miesto savivaldybei dėl teritorijos nepriežiūros, priešingai atsakovo teiginiams, jo veiksmai įrodo, kad paslaugos buvo teikiamos laiku ir kokybiškai, t. y. atsakovas visiškai atsiskaitė už teritorijos priežiūrą už butą Nr. 6. Pažymėtina, kad iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų neįmanoma nustatyti, kada ir kur jos darytos, nes nuotraukose užfiksuoti vaizdai buvo daryti vis iš kito rakurso, todėl neįmanoma nustatyti, ar atsakovo aprašyti vaizdai prieš ir po darbų atlikimo atspindi tą pačią vietovę ar objektą. Taip pat atsakovas savo nuožiūra užsakė papildomas paslaugas iš UAB „Aplinkos darbai“, apie tai neinformavęs nei administratoriaus, nei gyventojų, todėl laikytina, kad neįrodyta, kad darbai buvo būtini, be to, pažymėtina, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti darbai (išskyrus žolės pjovimą) neįeina į Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo“ 1 priede nurodytą teritorijos priežiūros paslaugų sąrašą, tai papildomai apmokestinami darbai, kurie yra užsakomi tada, kai nustatomas jų poreikis ir visais atvejais atsižvelgiant į bendraturčių daugumos prašymą. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškove ir su kitais bendraturčiais, o užsakinėjo pagerinimo darbus savo iniciatyva, subjektyviai nustatęs, kad egzistuoja tokių darbų atlikimo būtinybė. Byloje nėra jokių pateiktų įrodymų, kad visą (duomenys neskelbtini) g. 39 namo teritorijos priežiūros laikotarpį nuo 2006-06-01 iki 2008-11-01 ieškovė netinkamai organizavo teritorijos priežiūros darbus, visos atsakovo pretenzijos paaiškėjo tik kai ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl skolos grąžinimo. Todėl darytina išvada, kad atsakovo nesutikimas su jam skaičiuojamomis sumomis dėl tariamai nesuteiktų teritorijos priežiūros paslaugų nebuvo kaip nors išreikštas, priešingai, atsakovas visiškai atsiskaitė už teritorijos priežiūros paslaugas už butą Nr. 6, todėl nėra pagrindo atmesti ieškovo reikalavimo dėl mokesčio už teritorijos priežiūros paslaugas priteisimo.

Dėl atliktų remonto darbų. Administratorius, vykdydamas savo funkcijas ir siekdamas įgyvendinti pagrindinį administratoriaus uždavinį – organizuoti daugiabučio namo techninę priežiūrą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus (Kauno administravimo nuostatų 4 p.), išimtinai gyventojų interesais organizuoja remonto darbus. (duomenys neskelbtini) g. 39 name buvo atlikti tokie dveji darbai, kurie buvo apmokestinti papildomai, t. y. ne iš pastatų techninės priežiūros mokesčio: 2009-01-12 karšto vandens stovo keitimas ir 2009-01-14 vamzdynų keitimas rūsyje. 2009-04-06 raštu ieškovei atsakovas įsipareigojo sumokėti už 2009-01 atliktus du remonto darbus, be to, dvejose paskyrose-užduotyse jis pažymėtas kaip šių darbų užsakovas, kuris buvo supažindintas su atliekamais darbais, jų kaina ir atlikimo laiku. Todėl atsakovo atsisakymas sumokėti už atliktus darbus vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise ir pagal CK 1.137 str. 3 d. turi būti teismo neginamas. Atsakovas neginčija minėtų remonto darbų atlikimo fakto, jų kainos ir kokybės, tačiau principingai vengia atsiskaityti su ieškove už visas suteiktas paslaugas, tame tarpe ir už atliktus remonto darbus. Teismas peržengė savo kompetencijos ribas, nurodęs, kad ieškovė neįrodė, kad vamzdynų keitimas rūsyje ir karšto vandens stovo keitimo darbai yra priskirtini prie papildomai apmokestinamų, kadangi atsakovas šių aplinkybių net neginčijo, nepateikė jokių įrodymų, kad darbai turi būti apmokami iš mokesčio už pastatų techninę priežiūrą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad neįmanoma nustatyti, ar darbai turėjo būti apmokami iš pastatų techninės priežiūros mokesčio, ar bendraturčiai turėjo būti apmokestinti papildomai. Pagal Daugiabučių namų nuolatinės techninės priežiūros darbų sąrašą (patvirtintas 2007-04-27 įsakymu Nr. A-14929) iš mokesčio už pastatų techninę priežiūrą atliekami smulkūs, sunkiai prognozuojami bendro naudojimo objektų priežiūros darbai (pvz. lokalių protėkių vamzdžiuose šalinimas, vamzdžių dažymas, pažeistos izoliacijos atnaujinimas), kurių sąnaudų nustatymui nėra priimta normatyvinė bazė. Minėtame darbų sąraše nurodyta, kad savininkams nuosavybės teise priklausančių patalpų ar inžinerinės įrangos remonto bei avarijų likvidavimo darbų išlaidas padengia patys patalpų savininkai. Byloje esančios dvi 2009-01-12 ir 2009-01-14 paskyros-užduotys su darbų aprašymais, taip pat lokalinės sąmatos ir atliktų darbų aktai už 536,96 Lt ir 781,61 Lt atitinkamai suponuoja, kad minėti darbai neatitinka sąvokos „smulkūs, sunkiai prognozuojami darbai“, nes minėtais darbais buvo likviduojami avarijos padariniai. Darbų kaina, darbo laikas, sunaudotos medžiagos ir darbų aprašymas (vamzdžių pjovimas, demontavimas, pakeitimas naujais ir izoliavimas) leidžia daryti išvadą, kad atliktas remontas neatitinka Daugiabučių namų nuolatinės techninės priežiūros darbų sąraše paminėtų darbų, todėl bendraturčiai buvo pagrįstai apmokestinti papildomai. Taip pat pažymėtina, kad minėti dveji remonto darbai nebuvo nurodyti pastatų techninės priežiūros žurnale, kas įrodo, kad jie nebuvo atlikti iš mokesčio už pastatų techninę priežiūrą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad remonto darbai buvo faktiškai atlikti ir perduoti administratoriui bei tai, kad darbai buvo atlikti kokybiškai. Todėl teismas visiškai nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovei išlaidas, patirtas už pagal teisės aktų reikalavimus organizuotus ir kokybiškai atliktus darbus.

Dėl elektros instaliacijos priežiūros. Atsakovo teiginys, kad ieškovė nevykdė bendros inžinierinės elektros įrangos priežiūros, nes namo laiptinė buvo neapšviesta, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ištirtų bylos nagrinėjimo metu teisme. Ieškovė, gavusi gyventojų prašymą išsiaiškinti dėl laiptinės apšvietimo, 2008-12-09 (paskyra-užduotis pateikta byloje) nuvyko į (duomenys neskelbtini) g. 39 ir nustatė, kad laiptinės apšvietimas prijungtas prie buto Nr. 4. Norint iš laiptinės el. apšvietimą perjungti prie bendro apšvietimo, reikia nutiesti liniją iš rūsyje esančio el. skaitiklio iki laiptinės, planuojamas linijos ilgis 30-40 m. Taip pat minėtoje paskyroje-užduotyje pažymėta, kad po situacijos išaiškinimo buto Nr. 4 gyventoja atsisakė reikalavimo atjungti laiptinės apšvietimą, taip pat atsakovo atstovas iš buto Nr. 8 patvirtino, kad atsakovas kategoriškai atsisako ką nors keisti šioje situacijoje. Minėtos aplinkybės įrodo, kad laiptinė buvo apšviesta, tik el. instaliacija buvo pajungta iš buto Nr. 4. Darytina išvada, kad gyventojai ne tik kad nereiškė iniciatyvos keisti laiptinės apšvietimo būdą, bet ir kategoriškai atsisakė, kad jis būtų keičiamas. Administratorės funkcija yra užtikrinti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą, t. y. remontą ir kitus būtinus darbus, skirtus tinkamai bendrojo naudojimo objektų techninei būklei palaikyti. Tačiau administratorė be bendraturčių sutikimo neatlieka jokių darbų, kurie nėra būtini privalomųjų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti. Dėl visų pagerinimų, patobulinimų ir pan. darbų (kaip, pavyzdžiui, atsakovo minimas laiptinės durų pakeitimas), sprendžia tik bendraturčiai, o darbus organizuoja administratorė (CK 4.75 str. 1 d., 4.83 str. 4 d.). Kritikuotini atsakovo teiginiai dėl el. remonto darbų netinkamo apmokestinimo. Iš atsakovo pateiktos lokalinės sąmatos Nr. 03-22-11 (1 t., b. l. 82) matyti, kad darbų aprašymas, pvz., „elektros skydinės apšvietimo remontas“, suponuoja, kad tai yra bendro naudojimo objektų remontas, o ne, kaip teigia atsakovas, privačių objektų remontas.

Dėl suteiktų šilumos sistemos priežiūros paslaugų. Atsakovo teiginys, kad ieškovė netinkamai atliko šildymo sistemos priežiūrą, kad 2009-03-02 įvykus šildymo sistemos avarijai, „slėpė įvykusių avarijų faktus“, prieštarauja avarijų registravimo centro išrašui, kuriame nurodyta, kad 2009-03-03 (antradienį) 9:22 val. pranešimu Nr. 157766 užfiksuota, jog atsakovas kreipėsi dėl jo bute surūdijusio radiatoriaus, iš kurio tekėjo vanduo, ir prašė jam paskambinti prieš atvykstant AB „City Service“ darbuotojams, nurodydamas, kad Kaune bus tik po 15 val.; 2009-03-03 16:02 val. pranešimu Nr. 157951 užfiksuotas pakartotinis atsakovo skambutis į avarijų registravimo centrą su prašymu išjungti šildymo sistemą, prieš tai atjungimą suderinus su atsakovu. Tą pačią dieną darbuotojams paskambinus atsakovui, jis atšaukė iškvietimą ir pranešė, kad Kaune bus tik 2009-03-09 (pirmadienį). 2009-03-05 dispečerei susisiekus su atsakovu, jis pranešė, kad nudrenavo (duomenys neskelbtini) g. 39 namo šildymo sistemą ir išvyko į Vilnių. Savavališko nudrenavimo (dėl tariamai atsakovo bute trūkusio radiatoriaus (kadangi atsakovas nei įvykio metu, nei po jo neįsileido į savo butą darbuotojų, nebuvo įmanoma patikrinti, ar radiatorius tikrai buvo trūkęs)) faktą patvirtino ir AB „City Service“ darbuotojai (užfiksuota 2009-03-05 paskyroje-užduotyje) nuvykę adresu (duomenys neskelbtini) g. 39, nes visame objekte nebuvo šildymo. Išskyrus atsakovą, nė vienas (duomenys neskelbtini) g. 39 namo gyventojas nesikreipė dėl surūdijusių radiatorių ir tariamai užliejamų patalpų, gyventojai kreipėsi į ieškovę tik atsakovui savavališkai nudrenavus šildymo sistemą, nes visas objektas liko be šildymo (tai užfiksuota avarijų registravimo centro išraše; 2009-03-05 apžiūros akte, kuriame pasirašė gyventojai K. Š., S. F., atsakovo sūnus A. D.). Pažymėtina, kad ieškovė 2009-03-09 raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu suteikti darbuotojams galimybę patekti prie bendrosios inžinierinės įrangos, esančios atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, nes tik taip buvo galima likviduoti savavališko nudrenavimo padarinius. Todėl ieškovė daro išvadą, kad atsakovo pretenzijos dėl šildymo sistemos priežiūros paslaugų neatlikimo yra nepagrįstos, nes tai prieštarauja paties atsakovo 2009-04-06 raštui ieškovei, taip pat avarijų registravimo centro išrašams. Pagal Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių (2005-08-05 redakcija) 285 punktą, prieš pradedant šildymo sezoną, taip pat iš naujo prijungiamas arba po remonto įjungiamas visas šildymo sistemas reikia išbandyti hidrauliniu slėgiu - tiek remontuotas, tiek ir neremontuotas sistemas. Tai reiškia, kad pasiruošimas kitam šildymo sezonui pradedamas po šildymo sezono pabaigos, todėl atsakovo teiginiai, kad hidrauliniai bandymai buvo atlikti ne laiku ir netinkamai užfiksuoti, laikytini neatitinkančiais teisės aktų imperatyvių reikalavimų. Ieškovės pateikti šilumos objektų tikrinimo aktai (Nr. 276334, 298989, 343167, 355420), parengties šildymo sezonui aktai (Nr. 343167, 355420) įrodo, kad visą ieškovės administravimo laikotarpį šildymo sistema buvo tinkamai prižiūrima, kasmet buvo atliekami privalomieji pasiruošimo šildymo sezonui darbai, todėl atsakovo samprotavimai dėl šilumos sistemos priežiūros neatitinka ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatų ir byloje esančių dokumentų.

Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinius skundu (t. 2, b. l. 198-203) prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovo - atmesti. Trečiasis asmuo nurodo, kad kadangi atsakovas neinicijavo namo teritorijos priežiūros perėmimo (duomenys neskelbtini) g. 39 namo bendraturčių žiniai, vadinasi, atsakovui nepasinaudojus šia galimybe ir naudojantis administratorės (ieškovės) teikiamomis paslaugomis tvarkant ginčo pastatui priskirtą teritoriją, iki 2009-03-01 atsakovas privalėjo mokėti mokesčius už atliktus teritorijos priežiūros darbus. Atsakovas turėjo galimybę organizuoti detaliojo plano parengimą, tačiau šia teise nepasinaudojo. LR teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 1 dalyje nurodyta, jog detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius bei valstybinės žemės valdytojai, o to paties straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog Savivaldybė ar valstybinės žemės valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Be to, teisės aktų nustatyta tvarka teismų nebuvo konstatuotas Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 prieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams. Kauno miesto valdybos sprendimas (su pakeitimais) pilna apimtimi galiojo iki sprendimą priėmusiai institucijai nusprendus pačiai jį panaikinti. Šio sprendimo 3 punkte buvo aiškiai nurodyta, kad nustatyti valomų plotų dydį pagal namų valdos techninės apskaitos bylas, o jei jų nėra, valdos plotą išmatuoti vietoje, todėl laikytinas nepagrįstu teismo motyvas, jog, nesant įregistruotam sklypui, nebuvo galima skaičiuoti mokesčio už šio sklypo tvarkymą. Be to, teismas turėjo įvertinti tas faktines aplinkybes, kurios nebuvo byloje paneigtos, jog atsakovas, turėdamas teisės aktuose įtvirtintą galimybę atsisakyti šios paslaugos, jos neatsisakė, o priešingai, naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis. Kauno apygardos teismas jau nagrinėjo analogiškas bylas ir pasisakė, jog atsakovai turi mokėti mokesčius už atliktus teritorijos priežiūros darbus, net jei ir žemės sklypas nėra suformuotas (Kauno apygardos teismo 2010-06-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-709-153/2010, 2010-05-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-843-230/2010). Be to, teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei atsakovo skolos už 2009 m. sausio ir vasario mėnesiais atliktus remonto darbus. Byloje yra pateiktas atsakovo 2009-04-06 prašymas ieškovei pateikti sąskaitą už jam nuosavybės teise priklausančių patalpų rūsyje remonto darbus, o jis įsipareigoja pateiktą sąskaitą apmokėti. Dėl šios priežasties trečiasis asmuo sutinka su ieškove, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškinį dalyje dėl skolos už remonto darbus, nes teisės aktai numato, jog už remonto darbus apmoka patalpų savininkai, t. y. šiuo atveju atsakovas, kuris būdamas remonto darbų iniciatoriumi bei įsipareigodamas apmokėti už atliktus remonto darbus, nesutinka turįs atlyginti remonto darbų išlaidas bei piktnaudžiaudamas teise daro žalą ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Nustatyta, kad atsakovas yra savininkas 5, 6, 7, 9 butų name Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 39 (t. 1, b. l. 6-15). Ieškovė buvo paskirta minėto namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore, kuri už teikiamas ginčo administravimo eksploatavimo bei komunalines (teritorijos priežiūros) paslaugas skaičiavo administravimo mokestį, mokestį už pastatų techninę priežiūrą, šilumos sistemų priežiūrą bei namo teritorijos priežiūrą, kuriuos, ieškovė, įvertinusi atsakovo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, prašė priteisti iš atsakovo, be to, prašė priteisti išlaidas, patirtas atlikus remonto darbus bendro naudojimo patalpose (t. 2, b. l. 48-53, t. 1, 52-57). Atsakovui buvo paskaičiuota 3.605,69 Lt skola už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas nuo 2008-04-01 iki 2009-09-30.

Apeliacijos objektą aptariamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas priteisti iš atsakovo (proporcingai atsakovui nuosavybės teise turimam turtui) 387,91 Lt administravimo mokestį, 797,53 Lt mokestį už pastatų techninę priežiūrą ir 1.337,04 Lt mokestį už šilumos sistemų priežiūrą, tačiau nepriteisdamas mokesčio už namo teritorijos priežiūrą bei už atliktus remonto darbus bendro naudojimo patalpose, teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas.

Ieškovės teigimu 2012-09-17 rašytiniuose paaiškinimuose, atsakovo skolą už butą (duomenys neskelbtini) g. 39-5 (abonento kodas 002004373; plotas 93,34 kv. m) laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2009-09-30 sudaro šie priskaičiuoti mokesčiai: už administravimą 147,46 Lt; už pastato techninę priežiūrą 303,04 Lt; už šilumos sistemų priežiūrą 514,11 Lt; už teritorijos priežiūrą 44,62 Lt, už papildomus remonto darbus 214,58 Lt, ir atsakovo neapmokėtas likutis už ankstesnį periodą (t.y. iki 2008-04-01), kuris sudaro 117,85 Lt, likutį sudaro 15,83 Lt nesumokėtų mokesčių už administravimą, 33,50 Lt nesumokėtų mokesčių už pastato techninę priežiūrą, 56,82 Lt nesumokėta suma už šilumos sistemų priežiūrą ir 11,70 Lt nesumokėta suma už teritorijos priežiūrą (15,83 Lt + 33,50 Lt + 56,82 Lt + 11,70 Lt = 117,85 Lt). Sudėjus visas nurodytas sumas ir iš jų atėmus atsakovo mokėjimus laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2009-09-30, gaunama galutinė ieškiniu prašoma priteisti suma už butą Nr. 5, t. y 1.165,42 Lt. Bendra atsakovo skolos už butą Nr. 5 suma, kuri buvo prašyta ir patikslintu ieškiniu, gaunama taip: (147,46 Lt + 303,04 Lt + 514,11 Lt + 44,62 Lt + 214,58 Lt + 117,85 Lt - 58,93 Lt - 58,09 Lt - 59,21 Lt = 1.165,43Lt).

Pačiam teismui atlikus paskaičiavimus (kurių ieškovė neatliko, nors apeliacinės instancijos teismo buvo įpareigota tai padaryti net du kartus), nustatyta, jog bendra per šį laikotarpį atsakovo sumokėta suma sudaro 176,23 Lt (58,93+ 58,09 + 59,21). Kadangi ieškiniu buvo prašoma ir neapmokėtas likutis už ankstesnį periodą (t. y. iki 2008-04-01), kuris sudaro 117,85 Lt, konstatuotina, jog iš laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2009-09-30 paskaičiuotų mokesčių atsakovas sumokėjo 58,38 Lt, t. y. beveik tokią pačią sumą, kuri ieškovės buvo paskaičiuota mokėti už 2008 m. balandžio mėnesį (59,82 Lt). Kadangi ieškovė teismo nurodymo neįvykdė ir nepateikė detalaus skolos paskaičiavimo pagal atskirus mokesčius, įvertinus atliktus mokėjimus (nes iš pateiktos informacijos nesimato, kokie konkretūs mokesčiai pasidengė (sumažėjo tam tikra dalimi) atsakovui sumokėjus 58,93 Lt, 58,09 Lt ir 59,21 Lt sumas, ši 1,44 Lt paklaida (59,82 – 58,38) vertintina ieškovės nenaudai ir laikant, jog atsakovas yra sumokėjęs visą už 2008 m. balandžio mėnesį paskaičiuotą buto Nr. 5 skolą, konstatuotina, jog ieškiniu prašytą priteisti buto Nr. 5 skolą, suskaičiuotą priskaitymo skleistinės (1 t., b. l. 16) pagrindu, sudaro mokesčiai už: administravimą 139,31 (147,46 - 8,15) Lt; pastato techninę priežiūrą 286,28 (303,03 – 16,75) Lt; šilumos sistemų priežiūrą 485,7 (514,11 – 28,41) Lt; teritorijos priežiūrą 38,11 (44,62 – 6,51) Lt; papildomus remonto darbus 214,58 Lt, t. y. bendra 1.163,98 Lt (139,31 + 286,28 + 485,7 + 38,11 + 214,58) suma, atitinkanti ieškovės už šį butą prašomą priteisti 1.165,43 Lt sumą, iš kurios minusuota minėta 1,44 Lt paklaida bei 0,01 Lt paklaida dėl ieškovės neteisingai suskaičiuoto pastatų techninės priežiūros mokesčio, nes sudėjus visas priskaičiuotas sumas (16,75 x 8 + 16,88 + 16,89 x 7 + 17,17) gaunasi 303,03 Lt (o ne 303,04 Lt suma, nurodyta ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose).

Pačiam teismui ieškovės 2012-09-17 rašytinių paaiškinimų pagrindu perskaičiavus visas ieškovės prašytas už visus butus priteisti sumas pagal atskirus mokesčius (o ne pagal butus, tik ką sugebėjo paskaičiuoti ieškovės atstovė), akivaizdu, jog ieškovės priskaičiuotas ir prašytas priteisti sumas sudaro mokesčiai už: administravimą 437,5 (139,31 + 29,93 + 64,75 + 52,47 + 131,08 + 9,32 + 3,09 +5,67 + 1,88) Lt; pastato techninę priežiūrą 898,9 (286,28 + 61,51 + 132,98 + 107,91 + 269,22 + 19,12 + 6,34 +11,67 +3,87) Lt; šilumos sistemų priežiūrą 1.503,63 (485,7 + 104,39 + 225,62 + 183,06 + 456,9 + 16,23 + 5,38 +19,79 + 6,56) Lt; teritorijos priežiūrą 110,52 (38,11 + 40,30 + 32,11) Lt; papildomus remonto darbus 654,51 (214,58 + 71,09 + 153,6 + 214,43) Lt, t. y. bendra 3.605,06 Lt suma (437,5 + 898,9 + 1.503,63 + 110,52 + 654,51).

Dėl administravimo mokesčio

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovė pagrįstai skaičiavo administravimo mokestį, kuris nuo 2008-06-01 iki 2009-09-30 už visus atsakovui nuosavybės teise priklausančius butus sudaro viso 387,91 Lt, būtent šią sumą įtraukė į bendrą sprendimu iš atsakovo priteistą sumą. Šią sprendimo dalį skundžia tik atsakovas.

Atsakovui apeliaciniame skunde nepateikus jokios konkrečios argumentacijos dėl administravimo mokesčio nepagrįstumo ar neteisėtumo, atsakovui taip pat neginčijant mokesčio sudėties (nuolatinis stebėjimas ir apžiūra (t. 1, b. l. 88); mėnesinių įmokų apskaičiavimas dėl atsiskaitymo už komunalines ir kitas paslaugas namo bendroms reikmėms, šių įmokų kontrolė, surinkimo ir naudojimo apskaita ir kt. (t. 2, b. l. 48-53, t. 1, 52-57); prevencinis darbas su skolininkais (t. 1, b. l. 160-163); ieškinių rengimas ir skolų išieškojimą teismine tvarka (t. 2, b. l. 41-46), namo techninės ir kitos dokumentacijos tvarkymas (t. 1, b. l 136-147), komisijų darbo organizavimas (t. 1, b. l. 156-157), pažymų, ataskaitų butų savininkams bei kitoms institucijoms rengimas ir išdavimas (t. 1, b. l. 81-85, 94, 96-97) bei kt.), 2010-03-10 Sutartyje tarp Kauno miesto savivaldybės ir ieškovės esant nustatytam administravimo mokesčio dydžiui, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti skaičiuoto administravimo mokesčio neteisėtumo. Kadangi šioje dalyje ieškovė apeliacinio skundo neteikė ir priteisto 387,91 Lt administravimo mokesčio padidinti iki 437,5 Lt neprašė, teismas, negalėdamas išeiti už apeliacinio skundo ribų ir pasunkinti atsakovo padėties, atsakovo skundžiamą sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei iš atsakovo 387,91 Lt administravimo mokesčio, palieka nepakeistą.

Dėl mokesčio už remonto darbus

Pirmosios instancijos teismas netenkino kaip neįrodyto reikalavimo dėl 653,70 Lt priteisimo už atliktus remonto darbus, konstatavęs, jog byloje nepateikta įrodymų, kad administruojamų objektų būklė reikalavo vykdyti atitinkamus 653,70 Lt vertės remonto darbus 2009 m. sausio ir vasario mėnesiais, kad administratorius buvo tinkamai įgaliotas organizuoti remonto darbus, kad remonto darbų organizavimo veiksmai atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, kad buvo sudaryta rangos sutartis dėl konkrečių darbų atlikimo ir kad šie darbai buvo kokybiškai atlikti ir perduoti administratoriui ir/ar patalpų savininkams. Teismas nurodė, jog jam neaišku, ar minėti darbai yra priskiriami prie namo nuolatinės techninės priežiūros darbų (t. y. eksploatavimo mokesčio), ar prie remonto darbų (t. y. papildomai apmokestinamų).

Ginčas dėl mokesčio už remonto darbus iš esmės kilo dėl (duomenys neskelbtini) g. 39 name atliktų dviejų darbų, kurie buvo apmokestinti papildomai, t. y. ne iš pastatų techninės priežiūros mokesčio: 2009-01-12 karšto vandens stovo keitimo (t. 2, b. l. 118-119) ir 2009-01-14 vamzdynų keitimo rūsyje (t. 2, b. l. 122-123). Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas ieškovės apeliacinio skundo argumentams, pažymi, jog byloje dėl darbų atlikimo fakto, jų kainos ir kokybės ginčo tarp šalių nekilo, be to, atsakovas net neteigė ir neįrodinėjo aplinkybės, kad darbai turi būti apmokami iš mokesčio už pastatų techninę priežiūrą, o ne papildomai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog apylinkės teismas, teigdamas, kad ieškovė neįrodė, jog vamzdynų keitimas rūsyje ir karšto vandens stovo keitimo darbai yra priskirtini prie papildomai apmokestinamų, pažeidė šalių rungtyniškumo principą ir peržengė savo kompetencijos ribas. Be to, pažymėtina, jog 2009-04-06 prašymu (2 t., b. l. 134) atsakovas įsipareigojo ieškovei sumokėti už 2009 m. sausio mėnesį jo prašymu City service likviduojant avariją atliktus darbus, pakeitus surūdijusius vamzdžius. Be to, byloje pateiktos AB City Service paskyros-užduotys (2 t., b. k. 117, 121), kuriose atsakovas nurodytas kaip šių darbų užsakovas, kuris buvo supažindintas su atliekamais darbais, jų kaina ir atlikimo laiku. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo atsisakymas sumokėti 654,51 Lt (214,58 + 71,09 + 153,6 + 214,43) už atliktus remonto darbus vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise ir pagal CK 1.137 str. 3 d. turėjo būti teismo neginamas, dėl ko šioje dalyje sprendimas keistinas, priteisiant iš atsakovo 654,51 Lt už atliktus remonto darbus.

Dėl mokesčio už teritorijos priežiūrą

Pirmosios instancijos teismas nepriteisė mokesčio už teritorijos priežiūrą, nurodęs, jog byloje nėra įrodymų, kad administruojamo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 39, Kaune priskirtos teritorijos ribos yra teisiškai apibrėžtos, kad prie namo yra suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas, o byloje esantis ginčo daugiabučio namo sklypo planas nėra patvirtintas įgaliotos institucijos, be to, neįrodžius, kad buvo atliekami minėto namo teritorijos tvarkymo darbai ir kiek jie kainavo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad teritorijos priežiūros paslaugas teikė SĮ „Santakos butų ūkis“, kuris pateikdavo PVM sąskaitas faktūras ieškovei kaip namo administratoriui už praėjusį mėnesį, o ieškovė surinkdavo mokestį iš daugiabučio namo gyventojų. Pažymėtina, jog atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir savo paaiškinimuose teismo posėdžių metu ginčijo tokių paslaugų teikimą, teigdamas, jog faktiškai jokie teritorijos priežiūros darbai nebuvo atlikti, namo teritoriją tvarkė patys daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai savo lėšomis, ką įrodinėjo pateiktomis foto nuotraukomis (1 t., b. l. 76, 78), 2008-06-05 PVM sąskaita faktūra ir 2008-06-05 mokėjimo nurodymu (1 t., b. l. 35). Tačiau, nežiūrint į tai, ieškovė, pažeisdama CPK 178 straipsnio reikalavimą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, į bylą neteikė jokių įrodymų (netgi SĮ „Santakos butų ūkis“ PVM sąskaitų faktūrų), patvirtinančių, kad minėto namo teritorijos tvarkymo darbai buvo atlikti ir už kokią konkrečią sumą. Šiuo atveju pateiktos tik priskaitymo skleistinės (1 t., b. l. 16-19), kuriose pagal atskirus atsakovo butus nurodytas atsakovui paskaičiuotas mokėti namo teritorijos priežiūros mokestis kiekvieną mėnesį, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovui argumentuotai ginčijant tokių paslaugų faktinį suteikimą, nėra pakankamas įrodymas pagrįsti ieškinio reikalavimą dėl konkretaus dydžio mokesčio už teritorijos tvarkymą priteisimo. Konstatuotina, jog ieškovė savo ieškinio argumentams dėl faktiškai suteiktų teritorijos tvarkymo paslaugų pagrįsti, atsakovui argumentuotai ginčijant patį paslaugų teikimo faktą, privalėjo teismui pateikti teritorijos tvarkymo per ginčijamą laikotarpį atliktų konkrečių darbų ir patirtų sąnaudų dydį patvirtinančius duomenis, iš kurių galima būtų nustatyti, kad atsakovui visos ieškovės nurodytos paslaugos buvo suteiktos, kad jos buvo teikiamos savalaikiai ir kokybiškai. Kadangi šiuo atveju tokie rašytiniai įrodymai nėra pateikti į bylą ne tik pirmosios instancijos, bet ir apeliacinės instancijos teisme, konstatuotina, jog ir apeliacinės teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad ieškovė pagrįstai reikalauja atlygio už teritorijos tvarkymą ir kad reikalaujamas dydis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais. Teismas nesutinka ir su ieškovės argumentu, jog atsakovas pats elgėsi pasyviai, nesikreipė dėl tariamai prastos suteikiamų paslaugų kokybės, o, be to, atsiskaitęs už du butus Nr. 6 (30,92 kv. m ploto) ir Nr. 7, turi atsiskaityti ir už kitus du, ir kad toks atsakovo elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu teise pagal CK 1.137 str. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas jam kilusias abejones dėl mokesčių už teritorijos tvarkymą apskaičiavimo teisėtumo ieškovei išdėstė dar 2008-04-17, prašydamas pateikti duomenis apie tvarkomą prie namo teritoriją, jos ribas (brėžinuką) ir plotą (t. 1, b. l. 150). Taip pat nustatyta, jog atsakovas, negavęs iš ieškovės bendro naudojimo objektų priežiūros sąmatų kopijų už 2007-2008 metus, 2009-01-20 raštu (1 t., b. l. 153) nurodė laikinai sustabdęs atsiskaitymą bei informavo ieškovę, jog bendro naudojimo objektus prižiūri savo sąskaita, pvz. UAB „Aplinkos darbai“ sąskaita faktūra Nr. APD0000056, mokėjimo nurodymas 2008-06-05, 2.124 Lt). Iš šių įrodymų akivaizdu, jog atsakovas jau 2008 metais balandžio mėnesį (t. y. laikotarpio, už kurį prašoma šį mokestį priteisti, pradžioje, o ne prasidėjus teisminiam procesui, kaip kad teigė ieškovė) kėlė ieškovei klausimus dėl skaičiuojamų mokesčių teisėtumo, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog atsakovas tik pasyviai naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis. Be to, atsakovas pateikė į bylą fotonuotraukas (t. 1, b. l. 37, 38; 76, 78), kaip teritorija prie namo atrodė prieš sutvarkymą (kada dėl ieškovės pasyvumo ir pareigų neatlikimo, pasak atsakovo, kiemas buvo virtęs sąvartynu) ir po jo pasamdytos įmonės UAB „Aplinkos darbai“ atliktų darbų, kas atsakovui, kaip spręstina iš 2008-06-05 PVM sąskaitos faktūros (1 t., b. l. 35) ir 2008-06-05 mokėjimo nurodymo (1 t., b. l. 36), kainavo 2.124 Lt, iš jų 225 Lt (plius PVM) buvo sumokėta už žolės pjovimą, 330 Lt (plius PVM) – gyvatvorės pjovimą bei 1.245 Lt (plius PVM) – medžio pjovimą ir medienos utilizavimą. Kaip spręstina iš „Namų valdų priežiūros darbų sąrašo“ (t. 1, b. l. 131), želdinių valymą ir priežiūrą turėjo atlikti ieškovė. Tai, kad atsakovas savo nuožiūra užsakė teritorijos tvarkymo paslaugas iš UAB „Aplinkos darbai“, apie tai neinformavęs administratoriaus, šiuo atveju nėra svarbu, kadangi atsakovas jokių jo patirtų išlaidų iš ieškovės priteisti neprašo. Įvertinus nurodytas aplinkybes dėl teritorijos priežiūros (tvarkymo), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuria mokestis už teritorijos priežiūrą iš atsakovo nepriteistas, ir tenkinti įrodymais nepagrįsto ir neaiškaus dydžio ieškovės reikalavimo (CPK 178 str.). Tai, kad 2011-07-04 atsiliepime į ieškinį savivaldybės meras nenurodė, kad ieškovė mokestį už teritorijos priežiūrą rinko neteisėtai ar kad mokesčio dydis buvo apskaičiuojamas netinkamai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neatleido ieškovės nuo pareigos įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o ne reikalauti priteisti šį mokestį remiantis vien tik administraciniais aktais, suteikiančiais teisę tokį mokestį rinkti (už realiai suteiktas paslaugas). Nesutiktina su ieškove, jog šiuo klausimu jau yra susiformavusi vieninga teismų praktika. Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas 2011-05-18 nutartimi (kuri kasacine tvarka nebuvo skundžiama) civilinėje byloje Nr. 2A-245-527/2011 taip pat netenkino, kaip neįrodyto, ieškinio reikalavimo dėl mokesčio už teritorijos priežiūrą priteisimo.

Dėl mokesčio už šilumos sistemų priežiūrą

Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl mokesčio už šilumos sistemų priežiūrą, pagrįstą Šilumos punkto operatyvinių veiksmų žurnalu (t. 1, b. l. 100-103), šilumos objekto tikrinimo aktais (t. 1, b. l. 174-18), tenkino, už visus atsakovui nuosavybės teise priklausančius butus priteisdamas viso 1.337,04 Lt, nors, kaip nustatyta apeliacinės instancijos teismo, ieškiniu prašytas priteisti mokestis už šilumos sistemų priežiūrą sudarė 1.503,63 Lt. Apeliacinį skundą dėl šios sprendimo dalies padavė tik atsakovas.

Atsakovo teigimu atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 69-72) ir apeliaciniame skunde, ieškovė, per savo paskirtą santechniką be pagrindo gyventojų lėšomis nurašinėjo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis į šilumos mazgo žurnalą bei netinkamai atliko šildymo sistemos priežiūrą, kurios rezultatas – surūdiję prakiurę vamzdžiai tik sulopyti guminėmis sąvaržomis, nors turėjo būti savalaikiai pakeisti naujais; namo antro ir trečio aukštų gyventojai savo virtuvėse dėl prakiurusio bendro naudojimo vandentiekio stovo pirmo aukšto perdangoje visą UAB „Žaidas“ administravimo laikotarpį neturėjo karšto vandens. Namo karšto, šalto ir šilumos sistemų įvykusios avarijos ir šių sistemų kapitalinio remonto darbų sąmatos 3.139,72 Lt, 2.347,63 Lt ir 6.751,64 Lt (1 t., b. l. 118-126), viso 12.238,99 Lt sumai, kuriose užfiksuota (duomenys neskelbtini) g. 39 namo šalto, karšto ir šilumos sistemų apleista avarinė, kapitalinio remonto reikalaujanti būsena, apelianto teigimu, patvirtina faktą, kad ieškovė nevykdė pareigos šalinti galimų šilumos ir vandens tiekimo sistemų avarijų priežastis, dėl ko, 2009-01-08 įvykus avarijai, į gruntą išsiliejo apie 50 proc. namui skirto šilumos kiekio, avarijos padariniai įvertinti 3.551 Lt (papildomos išlaidos šildymui ir avarinio šilumos mazgo remontui), o dėl 2009-03-05 įvykusios avarijos, kai prakiurus šildymo sistemos stovui vanduo užliejo butų lubas ir sienas, buvo padaryta 1.200 Lt žala (papildomos išlaidos namo šildymui, lubų ir sienų perdažymui, suvirinimo darbai, medžiagos). Iš tokių atsakovo argumentų, akivaizdu, jog atsakovas neginčijo paties fakto, jog ieškovė ginčo laikotarpiu atliko šilumos sistemų priežiūrą (duomenys neskelbtini) g. 39 name, tačiau teigė, jog teiktos paslaugos buvo nekokybiškos ir nepakankamos, dėl ko namo gyventojams buvo padaryta žala. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo nurodytos aplinkybės galėtų būti svarbios nagrinėjant bylą dėl žalos atlyginimo, tačiau, kadangi šioje byloje joks priešieškinis dėl žalos atlyginimo nebuvo pareikštas, konstatuotina, jog apylinkės teismas šioje byloje visiškai pagrįstai šių atsakovo nurodytų aplinkybių nevertino kaip svarbių ir galinčių nulemti šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo dėl mokesčio už šilumos sistemų priežiūrą nepatenkinimą.

Kadangi atsakovas, neginčydamas ieškovės teisės skaičiuoti ir reikalauti iš atsakovo sumokėti šilumos sistemos priežiūros mokestį, jokių argumentų, susijusių su neteisingu šio mokesčio paskaičiavimu, nepateikė, ieškovės pateiktais šilumos objektų tikrinimo aktais (Nr. 276334, 298989, 343167, 355420), parengties šildymo sezonui aktais (Nr. 343167, 355420) bei Šilumos punkto operatyvinių veiksmų žurnalu įrodžius šildymo sistemos priežiūros paslaugų teikimą, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo argumentams, palieka nepakeistą sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo 1.337,04 Lt mokesčio už šilumos sistemų priežiūrą. Nors teisinga priteistina suma turėjo būti 1.503,63 Lt, nesant dėl to ieškovės apeliacinio skundo, priteista šio mokesčio suma nedidintina, kad nebūtų pabloginta apelianto padėtis.

Dėl mokesčio už pastato techninę priežiūrą

Pirmosios instancijos teismas 797,53 Lt mokestį už pastato techninę priežiūrą (nors, kaip nustatyta apeliacinės instancijos teismo, ieškiniu prašytas priteisti mokestis už pastato techninę priežiūrą sudarė 898,9 (286,28 + 61,51 + 132,98 + 107,91 + 269,22 + 19,12 + 6,34 +11,67 +3,87) Lt) priteisė Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo (t. 1, b. l. 86-93) pagrindu, kuriame nurodyta, kada buvo vykdomi statinio nuolatinės būklės stebėjimai, kokios buvo rekomenduojamos priemonės defektams pašalinti, nurodyti įvykdyti darbai, o būtent 2006-12-01 atnaujintas šildymas, 2007-02-19 pakeista defektuota lietvamzdžio dalis, 2007-03-21 patikrinti saugikliai elektros skydinėje ir sutvarkyta elektros grandinė, 2007-05-04 sureguliuota karšto vandens temperatūra valdymo pulte, 2007-10-27 ir 2008-03-31 sutvarkyta elektros grandinė, 2008-04-04 sureguliuota temperatūra valdymo pulte, 2008-07-28 išvalytas buitinių nuotekų vamzdynas, 2008-10-27 ir 2009-01-14 sureguliuota temperatūra valdymo pulte.

Apeliacinį skundą dėl šios sprendimo dalies padavė tik atsakovas.

Atsakovas apeliaciniame skunde techninės priežiūros nevykdymą grindžia tuo, jog gyventojai negalėjo saugiai naudotis neapšviesta laiptine, kuri neturėjo elektros instaliacijos, nebuvo prijungta prie miesto elektros tinklo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, 2008-12-09 paskyra-užduotis (1 t., b. l. 146) patvirtina, jog ieškovė šią situaciją mėgino spręsti, t. y., gavusi gyventojų prašymą išsiaiškinti dėl laiptinės apšvietimo, nuvyko į (duomenys neskelbtini) g. 39 ir nustatė, kad, norint laiptinės el. apšvietimą perjungti prie bendro apšvietimo, reikia nutiesti 30-40 m. liniją iš rūsyje esančio el. skaitiklio iki laiptinės, tačiau po situacijos išaiškinimo buto Nr. 4 gyventoja kol kas atsisakė reikalavimo atjungti laiptinės apšvietimą, kas įrodo, kad laiptinė buvo apšviesta, tik elektros instaliacija buvo pajungta iš buto Nr. 4 (tai paneigiančių duomenų atsakovas nepateikė), kas, akivaizdu, negalėjo daryti įtakos gyventojų saugumui naudojantis laiptine. Apelianto teigimu, namo laiptinę be durų naudojo pašaliniai miesto gyventojai kaip perėjimą tarp K. Donelaičio ir (duomenys neskelbtini) gatvių, dėl ko pats atsakovas laiptinėje 2010 metais įstatė metalines duris už 4.000 (1 t., b. l. 105-107). Pažymėtina, jog administratorės funkcija yra užtikrinti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą, t. y. remontą ir kitus būtinus darbus, skirtus tinkamai bendrojo naudojimo objektų techninei būklei palaikyti. Tačiau administratorė be bendraturčių sutikimo neatlieka jokių darbų, kurie nėra būtini privalomųjų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti. Dėl visų pagerinimų, patobulinimų ir pan. darbų (kaip pvz. atsakovo minimas laiptinės durų pakeitimas), sprendžia tik bendraturčiai, o darbus organizuoja administratorė (CK 4.75 str. 1 d., 4.83 str. 4 d.). Šiuo atveju bylos duomenys nepatvirtina, kad pats atsakovas, kuriam priklauso didesnė dalis butų, gerai žinodamas namo būklę, būtų kreipęsis į ieškovę būtent dėl laiptinės durų pakeitimo ar kad ieškovei būtų pateiktas bendraturčių sprendimas (pritarimas) dėl durų įrengimo ar pakeitimo. Apelianto teigimu, ieškovė nesiėmė jokių išankstinių priemonių pašalinti grėsmes bendro naudojimo objektams, t. y. dėl neprižiūrimo stogo, nenugenėtų medžių, šakų lapai periodiškai visiškai užkimšdavo vandens nutekėjimo latakus, liūčių metu užliejamos butų ir namo sienos, apdaila atšoko, išplito pelėsis į vidines butų sienas. Rytinė namo siena pažeista pelėsinio grybelio; vizualiai matomi plytų sujungimo siūlių irimas; dėl drėgmės, kurią sąlygoja namo sieną apglėbęs medis, laukinių vynuogių šakų sluoksnis, sienų pelėsis įsiskverbė į buto vidines sienas, dėl ko atsakovas kreipėsi į UAB „Aplinkos darbai“ (t. 1, b. l. 79-80); namo fasadas, apdaila yra suirę, atskilę mūro gabalai (t. 1, b. l. 77). Pažymėtina, kad netgi jeigu ir būtų pagrindas šią aplinkybę laikyti nustatyta, tai negali būti pagrindu teisės aktų nustatyta tvarka neskaičiuoti mokesčio už pastato techninę priežiūrą, tačiau tai gali būti svarbiomis aplinkybėmis nagrinėjant žalos atlyginimo bylą, jeigu atsakovas reikalautų atlyginti žalą, patirtą dėl netinkamai suteiktų pastato techninės priežiūros paslaugų. Nors atsakovas jau šioje byloje kėlė padarytos žalos problemą, tačiau savo teisių įstatymo nustatyta tvarka negynė, priešieškinio nereiškė, nors tokią teisę turėjo. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovei įrodžius šių paslaugų teikimą, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo argumentams ir jų nebekartodamas, palieka nepakeistą sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo 797,53 Lt mokesčio už pastato techninę priežiūrą. Nors teisinga priteistina suma turėjo būti 898,9 Lt, nesant dėl to ieškovės apeliacinio skundo, priteista šio mokesčio suma nedidintina, kad nebūtų pabloginta apelianto padėtis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, mažinant iš atsakovo ieškovei priteistą sumą iki 3.176,99 Lt (654,51 Lt už atliktą remontą + 387,91 Lt administravimo mokestis + 1.337,04 Lt už šilumos sistemų priežiūrą + 797,53 Lt už pastato techninę priežiūrą) (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str., 329 str. 1 d.).

Kadangi patenkinta 88 procentai, o atmesta 12 procentų ieškinio (3.176,99 x 100 / 3.605,69), atitinkamai tarp šalių perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistina 95,31 Lt žyminio mokesčio ir 13,2 Lt už duomenų gavimą iš VĮ Registrų centro, viso 108,51 Lt. Be to, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, perskirstytinos pirmosios instancijos teismo turėtos pašto išlaidos (52 Lt), iš atsakovo priteisiant 46 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (CPK 96 str. 3 d.). Be to, ieškovei iš atsakovo priteistina 19,64 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą nuo patenkintos skundo dalies 654,51 Lt sumoje (3.176,99-2.522,48= 654,51; 654,51 x 0,03 = 19,64).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus tenkintini iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. lapkričio 8 d. sprendimą c. b. Nr. 2-83-475/2011 pakeisti ir priteistą iš atsakovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. 27-5A, Vilnius) ieškovei UAB „Žaidas“ (į. k. 149650823, buveinė: Žiburio g. 10-2, Alytus) skolos už suteiktas paslaugas sumą padidinti iki 3.176,99 Lt, priteistą 76 Lt žyminio mokesčio ir 10,50 Lt už duomenų gavimą iš VĮ Registrų centro sumą padidinti iki 108,51 Lt; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2010-06-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuoti už priteistą sumą (3.176,99 Lt). Priteistas valstybei pašto išlaidas iš atsakovo A. D. (a. k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. 27-5A, Vilnius) padidinti iki 46 Lt.

Priteisti ieškovei UAB „Žaidas“ (į. k. 149650823) iš atsakovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 19,64 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.