- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-843-230/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „City Service“
- Atsakovas
- G. S., A. S.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „City Service“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4929-451/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės „City Service“ ieškinį atsakovams G. S. ir A. S., dalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „City Service“ patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 109-114) prašė priteisti iš atsakovų G. S. ir A. S. solidariai 1 694,99 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. A-1557 yra paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovai sutuoktiniai G. S. ir A. S. yra šiame name esančių butų Nr. 36 ir Nr. 41 savininkai, todėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai (namo bendro naudojimo patalpos, bendrosios namo konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga), kuriuos privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovai nėra pasirašę su daugiabučio namo administratoriumi sutarties, tačiau tai nepanaikina jų pareigos išlaikyti butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę ir mokėti mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą. Pagal kiekvieną mėnesį pateikiamus mokėjimo pranešimus (sąskaitas) atsakovai turi sumokėti pranešime nurodytą sumą iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, paskutinės dienos. Atsakovų įsiskolinimas per laikotarpį nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą (nuolatinę bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą) ir suteiktas namo teritorijos priežiūros paslaugas, yra 1 694,99 Lt. Atsakovams ne kartą buvo pateikti reikalavimai sumokėti mokesčius, tačiau jie prievolės neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų G. S. ir A. S. ieškovui AB „City Service“ 1244,31 Lt, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 49 Lt žyminio mokesčio ir 9 Lt ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų už Registro duomenis ir Gyventojų registro tarnybos išrašą, o valstybei priteisė iš kiekvieno atsakovo po 9 Lt, o iš ieškovo - 5,60 Lt pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovei G. S. nuosavybės teise priklauso 2 butai – 36 ir 41 ieškovo administruojamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Ginčas tarp šalių kilo dėl mokėjimo už televizijos kolektyvinę anteną 37,80 Lt sumai ir dėl 450,68 Lt mokesčio už namo teritorijos priežiūrą. Teismas pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl įsiskolinimo už televizijos kolektyvinę anteną priteisimo ir šį reikalavimą patenkino, nes nustatė, jog atsakovai šios paslaugos nustatyta tvarka nurodytu laikotarpiu nebuvo atsisakę. Atmesdamas ieškinio dalį dėl mokesčių už teritorijos priežiūrą, teismas rėmėsi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu 2008 m. spalio 30 d. nutartyje dėl DNSB pareigos tvarkyti jiems ne įstatymo nustatyta tvarka priskirtas teritorijas. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, jog žemės sklypas, už kurio priežiūrą reikalaujamas mokestis, yra įregistruotas nekilnojamo turto registre kaip priklausantis ginčo namui, arba kad jį juridinis asmuo valdo įstatymo nustatyta tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas, saugaus eismo užtikrinimas yra savivaldybės funkcija (7 str. 21 p.), o bendrojo naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą organizuoja seniūnijos (31 str. 2 d. 14 p.). Remdamasis nurodyta LVAT nutartimi, teismas nurodė, kad tvarkytojai privalo kaupti lėšas ir tvarkyti tik įstatymo nustatyta tvarka jiems priskirtas teritorijas, o jeigu tokių teritorijų įstatymo nustatyta tvarka suformuota nėra, šias funkcijas atlieka savivaldybė. Lietuvos Vyriausybės nutarime Nr. 603 taip pat numatyta tvarkytojų pareiga mokėti mokesčius tik už teisės aktais priskirtų teritorijų tvarkymą. Byloje nesant įrodymų apie teritorijos suformavimą aplink ginčo namą įstatymo nustatyta tvarka, teismas šią ieškinio dalį laikė esant nepagrįsta.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „City Service“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 450,68 Lt sumą už namo teritorijos priežiūrą. Ieškovas visą skolos susidarymo laikotarpį veikė kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo objektų administratorius ir teikė paslaugas, veikdamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. A-1557 pagrindu. LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarime Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ numatyta imperatyvi nuostata įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, susijusius su namui priskirto žemės sklypo priežiūra. Savivaldybė yra ieškovo veiklą prižiūrinti institucija ir ieškovas privalo besąlygiškai vykdyti Kauno miesto savivaldybės priimtus nurodymus ir sprendimus, taip pat ir Kauno miesto valdybos 1996 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros tvarkymo“, galiojusį iki 2009 m. vasario 28 d. Būtent vykdydamas šį sprendimą ieškovas organizavo jo administruojamų daugiabučių namų teritorijų priežiūrą ir rinko su šiomis paslaugomis susijusius mokesčius. Tai, kad nurodytas sprendimas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 13 d. įsakymu buvo pripažintas netekusiu galios, nereiškia, jog ankstesnis teisės aktas yra pripažintas niekiniu, be to, ankstesnis sprendimas iki šiol nėra nuginčytas teismine tvarka. Organizuodamas namo teritorijos priežiūrą, ieškovas patirdavo išlaidas, kurios būdavo paskirstomos namo bendrasavininkams. Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 788 patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 9.7 punktą administratorius patalpų naudotojų mėnesinius mokesčius už namui priskirto žemės sklypo priežiūrą paskaičiuoja pagal sutartyse su paslaugas teikiančiomis įmonėmis nustatytus sutartinius tarifus proporcingai namo bendraturčių bendrosios nuosavybės daliai. Be to, daugiabučio namo Pramonės pr. 79 butų savininkai, tarp jų ir atsakovai, turėdami įstatymo numatytą teisę nebuvo suinteresuoti ir nesiekė patys savarankiškai tvarkyti namo aplinką ir teritoriją, neinicijavo namo teritorijos priežiūros perėmimo namo bendraturčių žiniai. Atsakovų atleidimas nuo prievolės atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas ne tik prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, bet ir pažeistų ieškovo interesus ir teisėtus lūkesčius gauti atlygį už namo teritorijos tvarkymo darbų organizavimą, taip pat sudarytų atsakovams nepagrįstas prielaidas praturtėti. Civiliniame kodekse taip pat nėra numatyta, kad prievolė galėtų pasibaigti teismui atsisakius taikyti teisės aktą, kurio pagrindu ta prievolė atsirado. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartimi, kadangi šioje nutartyje nebuvo nagrinėjamas Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d, sprendimo Nr. 904 teisėtumas.
Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė prisidėjimu prie apeliacinio skundo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Tretysis asmuo nurodo, kad teismas neteisėtai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų daugiabučio namo teritorijos priežiūros mokestį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 punkte ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4 punkte nurodyta, kad administratorius įgyvendina teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Pavyzdinių nuostatų 9 punkte numatyta, kad mokesčiai už namui priskirtos teritorijos priežiūrą paskirstomi savivaldybės tarybos patvirtintų teritorijos priežiūros taisyklių nustatyta tvarka: administratorius patalpų naudotojų mokesčius apskaičiuoja proporcingai bendrosios nuosavybės daliai. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 1995 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 30 patvirtintomis Kauno m. gatvių, šaligatvių, aikščių ir kiemų priežiūros taisyklėmis, Kauno miesto valdyba 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 904 pavedė savivaldybės butų ūkių įmonėms valyti ir prižiūrėti daugiabučių namų valdas ir prie jų esančias gatves, šaligatvius. Sprendimo 3 punktu nurodyta nustatyti valomų plotų dydį pagal namų valdos techninės apskaitos bylas, o jei jų nėra – valdos plotą išmatuoti vietoje. Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2008 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A-4109 minėtas Kauno miesto valdybos sprendimas Nr. 904 įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas prieštaraujančiu ar neatitinkančiu įstatymams. Daugiabučio namo butų savininkai ar nuomininkai turėjo teisę atsisakyti butų ūkio įmonių teikiamų valdų priežiūros paslaugų ir šiuos darbus galėjo atlikti patys, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovai ir kiti daugiabučio namo gyventojai kada nors būtų siekę aplinką tvarkyti patys. Nepasinaudojus tokia galimybe ir naudojantis administratoriaus AB „City Service“ teikiamomis paslaugomis, atsakovai privalėjo mokėti mokesčius už atliktus teritorijos priežiūros darbus. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nesant įregistruotam žemės sklypui prie daugiabučio namo nekilnojamojo turto registre, nebuvo galima skaičiuoti mokesčio už šį sklypo tvarkymą, yra nepagrįstas. Atsakovai nepasinaudojo teise organizuoti detaliojo plano parengimą. Be to, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo konstatuotas Kauno miesto valdybos 1996 m. sprendimo Nr. 904 prieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams. Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartimi, kadangi šioje nutartyje nebuvo nagrinėjamas Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 teisėtumas.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), tačiau apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės sudaro pagrindą iš dalies pakeisti priimtą teismo sprendimą.
Ieškovas – daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų – daugiabučio namo butų savininkų įsiskolinimą už administruojant daugiabutį namą jiems suteiktas paslaugas. Tai reiškia, kad ieškinys yra pareikštas daugiabučio namo administravimo santykių ir administratoriaus santykių su daugiabučio namo butų savininkais pagrindu. Byloje nekyla ginčas, jog ieškovas AB „City Service“ yra daugiabutį namą, esantį Pramonės g. 69, Kaune, administruojantis asmuo. Administravimo sąvoką apibrėžia LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Pavyzdiniai nuostatai). Pavyzdinių nuostatų 3 punktas numato, kad administravimas – tai butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį išsaugoti. Pagal Pavyzdinių nuostatų 4 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Tai reiškia, kad administratoriui yra pavesta rūpintis namui priskirto žemės sklypo priežiūra. Įgyvendinant šiuos uždavinius viena iš administratoriaus funkcijų yra apskaičiuoti mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas, pateikti patalpų savininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą, tvarkyti mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą (Pavyzdinių nuostatų 5.7 punktas). Mokesčių paskaičiavimą administratorius atlieka vadovaudamasis Pavyzdinių nuostatų 8 punktu, pagal kurį administratorius patalpų mėnesinius mokesčius apskaičiuoja proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai (patalpų naudingam plotui). Dėl atsakovų prievolės mokėti administravimo, pastatų techninės priežiūros, šilumos sistemų priežiūros mokesčius ginčo nekilo, t.y. atsakovai iš esmės neneigė savo prievolės mokėti mokesčius už namo administratoriaus vykdomas funkcijas. Todėl atsakovų prievolės teisiniai pagrindai neanalizuotini, tai nėra ir apeliacinio skundo pagrindas.
Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl mokesčių už teritorijos tvarkymą išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas administratoriaus reikalavimą priteisti iš atsakovų šių mokesčių įsiskolinimą atmetė, remdamasis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2008 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-438-1792/2008, padarytomis išvadomis dėl asmenų pareigos prižiūrėti ir tvarkyti tik įstatymo nustatyta tvarka jiems priskirtas (teisėtai suteiktas naudotis) teritorijas. Teismas, remdamasis nurodytomis išvadomis, konstatvo, jog žemės sklypas ginčo daugiabučiui namui įstatymų nustatyta tvarka nėra priskirtas, todėl negali būti mokamas ir mokestis už teritorijos priežiūrą. Tačiau pirmosios instancijos teismas negalėjo tiesiogiai remtis nurodyta LVAT nutartimi, kadangi šia nutartimi buvo sprendžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo“ atitikimas teisės aktų reikalavimams. Tuo tarpu ieškovas reikalavimą dėl mokesčių už teritorijos priežiūrą priteisimo grindžia kitu Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 904 (t.1, b.l. 170-174), dėl kurio nuostatų teisėtumo ir atitikimo įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams administracinis teismas nėra pasisakęs ir dėl jo nėra priėmęs atitinkamo sprendimo. CPK 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nustatęs, kad teisės norminis aktas ar jo dalis, kurio atitikimo Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės teisės norminiam aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Bendrosios kompetencijos teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar atitinkamas teisės norminis aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės teisės norminį aktą. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas arba pats turėjo nustatyti nurodyto Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 prieštaravimą įstatymams arba kreiptis į administracinį teismą. Tik tokiu būdu konstatavus vietinio teisės akto neteisėtumą būtų galima jo netaikyti. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiems įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams prieštarauja nurodytas teisės aktas, o tik pasirėmė Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo argumentacija, pripažįstant iš dalies neteisėtu kitą vietinės reikšmės teisės aktą. Pasinaudoti šia Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo argumentacija nėra pagrindo, kadangi 2008 m. spalio 30 d. nutartimi buvo vertinamas kito Kauno miesto savivaldybės tarybos akto teisėtumas, kuris beje priimtas 2007 m. liepos 19 d., kai reikalavimas priteisti teritorijos tvarkymo išlaidas grindžiamas Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimu, ir mokesčius prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 1d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Remiantis vėliau suformuota akto neteisėtumo argumentacija yra pažeidžiamas ieškovo, vykdžiusio administravimą, teisėtų lūkesčių principas gauti atlygį už pagal tuo metu galiojusius teisės aktus vykdytą teritorijos priežiūrą ir dėl to turėtas išlaidas. Kadangi nėra priimta administracinio teismo sprendimo dėl Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo teisėtumo, o pirmosios instancijos teismas nenurodė konkretaus sprendimo ar jo dalies prieštaravimo jo taikymo laikotarpiu galiojusiems įstatymams ar Vyriausybės nutarimams, darytina išvada, jog ieškovas, vykdydamas administravimo funkcijas, pagrįstai juo rėmėsi ir pagrįstai skaičiavo mokesčius už teritorijos tvarkymą. Įsiskolinimo skaičiuotės (t.1, b.l. 12-13), Kauno savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkio“ pažyma apie už teritorijos tvarkymo priežiūrą priskaičiuotas sumas ( t.1, b.l. 128), teritorijos planas (t.1, b.l. 129) patvirtina, kad teritorija buvo prižiūrima, todėl atsakovai, kaip butų savininkai, privalo mokėti šiuos mokesčius.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesines teisės normas, todėl atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti mokesčių už teritorijos priežiūrą įsiskolinimą šioje dalyje priėmė neteisėtą sprendimą, kuris keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš atsakovų papildomai priteisiant įsiskolinimą už teritorijos priežiūrą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir papildomai priteisti iš atsakovų G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) solidariai ieškovui akcinei bendrovei „City Service‘“ (įmonės kodas 123905633) 450,68 Lt įsiskolinimo už teritorijos priežiūrą, viso priteisti iš atsakovų solidariai ieškovui 1694,99 Lt įsiskolinimo.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo AB „City Service“ priteista 5,60 Lt pašto išlaidų valstybei ir šias išlaidas valstybei papildomai priteisti iš atsakovų G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)), viso iš atsakovų G. S. ir A. S. solidariai priteisti 14,60 Lt pašto išlaidų.
Likusios sprendimo dalies nekeisti.
Papildomai iš atsakovų G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) solidariai ieškovui akcinei bendrovei „City Service“ (įmonės kodas 123905633) priteisti 65 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.