- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-709-153/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Izolda Nėnienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“
- Atsakovas
- N. B., R. B.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės
procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 30.9.1.
2010 m. birželio 10 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ atstovui R. Z., atsakovams N. B. ir R. B., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei J. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16362-658/2009 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovams N. B. ir R. B., tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė, dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Žaidas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų N. B. ir R. B. solidariai 552,48 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų 80,80 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovai jai geruoju nemoka mokesčių už namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovams priklausantis butas, teritorijos priežiūrą. Įsiskolinimas už 2008-03-01–2009-06-30 laikotarpį yra 406,30 Lt, o už 2007-09-01–2009-04-30 laikotarpį – 146,18 Lt, iš viso 552,48 Lt.
Atsakovai N. B. ir R. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti mokesčio už namo teritorijos priežiūrą. Namo, kuriame gyvena atsakovai, teritorijos plotas nežinomas ir nėra įregistruotas, todėl neaišku, kokį plotą reikia valyti ir ar teisingai skaičiuojamas mokestis. Administraciniai teismai dar 2001 m. ir 2008 m. yra pasisakę, kad mokestis už teritorijos valymą yra neteisėtas. Savivaldybės administracijos direktorius viešai yra pareiškęs, jog toks mokestis neteisėtas ir neturi būti renkamas. Todėl nėra jokio pagrindo mokestį už teritorijos valymą priteisti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Žaidas“ 38,20 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso butai Nr. 3 ir 7 bei ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) . 2006-03-02 Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-787 ieškovė paskirta Centro seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratore, tačiau (duomenys neskelbtini) namą perėmė tik 2006-06-01, o faktą apie turto administravimą viešame registre įregistravo tik 2006-10-20. Detalusis sklypas aplink atsakovų namą nesuformuotas, teritorija aplink namą buvo valoma išmatavus ją vietoje. Ieškovė už teritorijos valymo paslaugas sąskaitas pateikdavo apmokėti atsakovams (b. l. 37). Atsakovai dėl kitų mokesčių pretenzijų nereiškė ir sąskaitas apmokėjo, tačiau mokesčio už teritorijos valymą nemoka. Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl to, ar ieškovės priskaičiuotas mokestis už namo teritorijos priežiūrą yra teisėtas ir ar jis turi būti solidariai priteisiamas iš atsakovų. Ieškovė mokestį už teritorijos priežiūrą skaičiuoja ir prašo priteisti vadovaudamasi 1996-09-17 Kauno m. valdybos sprendimo Nr. 904 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo“ (toliau – Sprendimas) 2, 3 p. (b. l. 97). Šis norminis aktas Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu neteko galios nuo 2009 m. kovo 1 d. (b. l. 73).
Teismas nurodė, kad CPK 3 str. 4 d. numato, jog nustatęs, kad teisės norminis aktas ar jo dalis, kurio Konstitucijos ar įstatymų atitikimo kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės teisės norminiam aktui, teismas gali tokiu teisės aktu nesivadovauti arba kreiptis su paklausimu į administracinį teismą dėl norminio akto teisėtumo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo kreiptis į administracinį teismą, nes situacija yra pakankamai aiški. Administracinis teismas yra pasisakęs dėl tvarkomų teritorijų savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose. Teismas priėjo išvadą, kad ieškovės nurodoma skaičiavimo metodika vadovaujantis Sprendimu yra ydinga ir prieštarauja Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 4 str. 2 d. bei 26 str. 1 d. 1 p.; Žemės įstatymo 2 str. 14 d. bei 40 str. 6 d., o taip pat Vyriausybės 2004-01-05 nutarimu Nr. 3 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ 4 p. Teismas nurodė, kad priimdamas sprendimą jis, visų pirma, vadovaujasi įstatymais, bet nesivadovauja lokalinio poįstatyminio akto – 1996-09-17 Kauno m. valdybos sprendimo Nr. 904 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo“ 2, 3 p. dėl šių motyvų: kai administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas, administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus, o administratoriaus veiklai mutatis mutandis yra taikomos CK IV knygos XIV skyriaus normos „Kito asmens turto administravimas“ (CK 4.84 str.). Administruodama turtą ieškovė privalo laikytis ir kitų teisės aktų. Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 26 str. 1 d. 1 p. numato ieškovei pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą. Šį įstatymą konkretizuojančių 2004-01-05 Vyriausybės nutarimu Nr. 3 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ 4 punktas numato, kad administratoriaus prižiūri tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirtą žemės sklypą. Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 4 str. 2 d. (kuri laikytina banketine teisės norma) numato, jog „žemės sklypo priskyrimo daugiabučiam namui, taip pat šio sklypo valdymo, naudojimo bei disponavimo juo tvarką ir sąlygas nustato žemės santykius reglamentuojantys įstatymai“. Žemės įstatymo 2 str. 14 dalis numato, jog „žemės sklypas yra teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre“. Žemės įstatymo 40 str. 6 d. konkretizuoja, kad suformuoti žemės sklypai įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre. Joks žemės sklypas įstatymų nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) namui nepriskirtas ir neįregistruotas registre, taip pat nėra parengtas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka aplink namą esančios teritorijos detalusis planas. Todėl teismas, sistemiškai aiškindamas aukščiau nurodytus teisės aktus, padarė išvadą, kad ieškovė, atlikdama administratorės funkcijas, iš atsakovų gali reikalauti pinigų tik už įstatymo nustatyta tvarka suformuoto ir viešame registre įregistruoto sklypo tvarkymą. Tokio sklypo nesant, nėra pagrindo vadovautis ieškovės nurodyto mažesnės galios lokalinio teisės akto – Sprendimo 2, 3 punktais ir priteisti prašomas sumas už teritorijos tvarkymą. Priešingas teismo sprendimas prieštarautų aukščiau minėtiems įstatymams ir Vyriausybės nutarimui bei pažeistų atsakovų, kurie yra vartotojai, taip pat ir silpnesnioji proceso šalis, teises. Be to, tokiu sprendimu teismas įteisintų ieškovės teisę reikalauti iš atsakovų pinigų už neaiškia ir neatitinkančia įstatymų tvarka apskaičiuotų teritorijų tvarkymą. Teismas nurodė, kad pateiktas planas nėra tinkamas dokumentas, pagal kurį galima nustatyti valomą teritoriją, nes jis nėra parengtas aukščiau nurodytų įstatymų nustatyta tvarka, o jokie kiti įstatymai nesuteikia teisės rengti bei tvirtinti naudojamos ir privalomos tvarkyti teritorijos ploto schemas.
Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja solidaraus skolos priteisimo iš atsakovų. Pagal CK 4.84 str. 4 d. administravimo išlaidas patalpų savininkai apmoka proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Niekur įstatymuose nėra nurodyta, jog atsakovų prievolė dėl teritorijos tvarkymo yra solidari, netgi priešingai – CK 6.6 str. 1 d., 3 d. nurodoma, jog solidarioji skolininkų atsakomybė preziumuojama tik konkrečiais įstatymų numatytais atvejais. Šios prezumpcijos ieškovė nepaneigė ir solidariosios atsakomybės neįrodė, todėl ir šiuo pagrindu sumos iš atsakovų negali būti priteisiamos solidariai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Žaidas“ prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė šiuos motyvus:
1) ieškovė visą skolos susidarymo laikotarpį veikė ir šiuo metu veikia kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini) , bendrojo naudojimo objektų administratorė, ir teikia paslaugas veikdamas 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 pagrindu;
2) ieškovė prašė teismo priteisti už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros, namo teritorijos priežiūros paslaugas ir ieškovės organizuotus remonto darbus. Teismas pasisakė tik dėl namo teritorijos priežiūros paslaugų, taigi pažeidė CPK 265 str.;
3) mokestis už teritorijos priežiūrą, kuris buvo renkamas teisės akto, imperatyviai įpareigojusio tai daryti, galiojimo laikotarpiu, buvo renkamas teisėtai ir pagrįstai. Priešingai – nesilaikydama galiojančių teisės aktų ar veikdama ne teisės aktuose nustatyta tvarka, ieškovė, kaip butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorė, pažeistų Kauno miesto savivaldybės teisės aktus, namo bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Ieškovė vadovavosi Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 4 str., kur nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – „įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su <...> namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra“. Ši nuostata yra imperatyvi. Namui priskirtų žemės sklypų naudojimo ir priežiūros reikalavimus Kauno mieste nuo 1996 m. rugsėjo 17 d. iki 2009 m. kovo 1 d. reglamentavo Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo“. Šiame sprendime nenumatyta galimybės butų ūkio įmonėms atsisakyti vykdyti ar nevykdyti sprendimo. Tuo atveju, jeigu daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdančios įmonės būtų nesilaikiusios imperatyvių Kauno miesto valdybos sprendimo nuostatų, jų vadovams grėstų administracinė atsakomybė ir šioms įmonėms būtų neleista toliau administruoti, eksploatuoti daugiabučius gyvenamuosius namus. Kauno miesto savivaldybė yra ieškovės veiklą prižiūrinti institucija;
4) vykdant daugiabučiam namui priskirtos teritorijos tvarkymo darbus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, t. y. ieškovė, patirdavo tam tikrų išlaidų, kurios būdavo paskirstomos namo bendraturčiams, remiantis Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 (2007 m. balandžio 27 d. redakcija, toliau – Kauno miesto administravimo nuostatai), kurio 9.7. punktas nustato, kad administratorius proporcingai namo bendraturčių bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja patalpų naudotojų mėnesinius mokesčius už namui priskirto žemės sklypo priežiūrą pagal su paslaugas teikiančiomis įmonėmis sudarytose sutartyse nustatytus sutartinius tarifus;
5) Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 8 punkte buvo numatyta daugiabučio namo savininkams ir nuomininkams teisė atsisakyti butų ūkio įmonių teikiamų valdų teritorijos priežiūros paslaugų ir šiuos darbus atlikti patiems. Tačiau ieškovė iš atsakovų ar kitų namo (duomenys neskelbtini, butų ir kitų patalpų savininkų tokio pranešimo, kad jie nori pasinaudoti šia teise, negavo. Atsakovai nebuvo suinteresuoti ir nesiekė patys savarankiškai tvarkyti namo, kuriame nuosavybės teise turi butus, aplinkos ir teritorijos, neinicijavo namo teritorijos priežiūros perėmimo. Toks atsakovų elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu teise ir pagal CK 1.137 str. 3 d. teismo neginamas;
6) atsakovams prievolė mokėti mokesčius už namo teritorijos priežiūrą kyla administracinio teisės akto – Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904, kuris galiojo nuo 1996 m. rugsėjo 17 d. iki 2009 m. kovo 1 d. pagrindu.. Šio akto pagrindu kilę ieškovės reikalavimai yra teisėti bei pagristi. Teismas privalėjo taikyti minėtą aktą;
7) 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 galiojimo laikotarpiu ieškovė jo sąžiningai laikėsi, organizuodama daugiabučio namo teritorijos tvarkymo darbus, todėl pagrįstai tikėjosi gauti atlygį už suteiktas paslaugas. Priešingu atveju, nepriteisus skolos už suteiktas paslaugas, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas;
8) teismo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008 m. spalio 30 d. nutartis, priimta byloje Nr. A-438-1792/2008, yra nereikšminga ir nesusijusi su šia byla. Minėtoje LVAT nutartyje nagrinėjamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo“ teisėtumo klausimas. Ieškovė vadovavosi kitu aktu.
Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė pareiškimą, kuriuo palaikė apeliacinį skundą. Pareiškimu prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių motyvų:
1) CK 4.84 str. 1 d. nurodyta, jog jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, kurį, remiantis CK 4.84 str. 2 d., skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo įgaliotas asmuo. 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-787 UAB „Žaidas“ yra paskirta Kauno miesto centro seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų (tarp jų ir (duomenys neskelbtini)) bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratore;
2) Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ (toliau – pavyzdiniai nuostatai) 9 p. nurodyta, jog mokesčiai už namui priskirtos teritorijos priežiūrą, komunalinių atliekų išvežimą apskaičiuojami ir patalpų savininkams paskirstomi vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintomis miestų, kitų gyvenamųjų vietovių teritorijos priežiūros ir komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, nustatytais tarifais ir su šių paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis. Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 9.7 p. administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja patalpų naudotojų mėnesinius mokesčius už šiukšlių ir buitinių atliekų išvežimą, namui priskirto žemės sklypo priežiūrą, patalpų valymą ir kitas suteiktas paslaugas;
3) Kauno miesto valdyba, vadovaudamasi Kauno miesto savivaldybės tarybos 1995 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 30 patvirtintomis Kauno miesto gatvių, šaligatvių, aikščių ir kiemų priežiūros taisyklėmis, 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 904 pavedė savivaldybės butu ūkių įmonėms valyti ir prižiūrėti daugiabučių namų valdas ir prie jų esančias gatves, šaligatvius. Minėtu sprendimu nuspręsta apmokestinti daugiabučių namų butų ir negyvenamųjų patalpų savininkus ir nuomininkus už namų valdų ir prie jų esančių šaligatvių valymą ir priežiūrą. Faktinės išlaidos kiekvienai valdai turėjo būti skaičiuojamos proporcingai naudojamų patalpų plotui. Taip pat šio sprendimo 3 punkte nurodoma, kad nustatyti valomų plotų dydį pagal namų valdos techninės apskaitos bylas, o jei jų nėra, valdos plotą išmatuoti vietoje. 2008 m. lapkričio 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4109 minėtas valdybos sprendimas pripažintas netekęs galios, įsakymas įsigaliojo nuo 2009 m. kovo 1 d. Tačiau akto pripažinimas netekusiu galios nereiškia, kad teisės aktas yra pripažintas niekiniu, t. y. negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, vadinasi, iki 2009 m. kovo 1 d. minėtas sprendimas buvo galiojantis, teisėtas, todėl juo buvo privaloma vadovautis, ir atsakovams teritorijos tvarkymo mokestis buvo skaičiuojamas pagrįstai ir teisėtai;
4) teismo argumentas, jog patenkinus ieškinį teismas įteisintų teisę reikalauti iš atsakovų pinigų už neaiškia ir neatitinkančia įstatymų tvarka apskaičiuotų teritorijų tvarkymą, yra nepagrįstas. 1996-09-17 Kauno miesto valdybos sprendimas Nr. 904 įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas prieštaraujančiu ar neatitinkančiu įstatymų. Šiuo metu šis sprendimas yra negaliojantis, todėl negali būti nagrinėjamas ir nustatomas klausimas, ar šis negaliojantis sprendimas atitinka kitus teisės aktus;
5) visi daugiabučio namo butų savininkai, nuomininkai, negyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai, pateikę visų pasirašytą raštą, turi teisę atsisakyti butų ūkio įmonių teikiamų valdų priežiūros paslaugų ir šiuos darbus gali atlikti patys. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai tokį rašytinį prašymą būtų pateikę. Kadangi atsakovai nesiėmė veiksmų savo teisių ir pareigų, susijusių su namo teritorijos priežiūra, įgyvendinimu, t. y. neinicijavo namo teritorijos priežiūros perėmimo iš (duomenys neskelbtini) namo, naudojosi UAB „Žaidas“ teikiamomis paslaugomis iki 2009 m. kovo 1 d., todėl privalėjo mokėti mokesčius už atliktus teritorijos priežiūros darbus;
6) atsakovai patys turėjo galimybę organizuoti detaliojo plano parengimą, tačiau šia teise nepasinaudojo;
Žemesnės instancijos teismas
7) teismas nepagrįstai pasinaudojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008 m. spalio 30 d. nutartimi Nr. A-438-1792/2008. Ji nėra reikšminga ir nesusijusi su šia byla. Nutartyje nagrinėtas ne minėto mokesčio rinkimo teisėtumo klausimas.
Atsakovai N. B. ir R. B. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Žaidas“ – daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė (b. l.125-126) – pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų – daugiabučio namo butų savininkų – įsiskolinimą už administruojant daugiabutį namą jiems suteiktas paslaugas. Tai reiškia, kad ieškinys yra pareikštas daugiabučio namo administravimo santykių ir administratoriaus santykių su daugiabučio namo butų savininkais pagrindu. Byloje nekyla ginčas, jog ieškovė UAB „Žaidas“ yra daugiabutį namą (duomenys neskelbtini) , administruojantis asmuo. Administravimo sąvoką apibrėžia LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai“ (toliau – Pavyzdiniai nuostatai). Pavyzdinių nuostatų 3 punktas numato, kad administravimas – tai butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį išsaugoti. Pagal Pavyzdinių nuostatų 4 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Tai reiškia, kad administratoriui yra pavesta rūpintis namui priskirto žemės sklypo priežiūra. Įgyvendinant šiuos uždavinius viena iš administratoriaus funkcijų yra apskaičiuoti mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas, pateikti patalpų savininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą, tvarkyti mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą (Pavyzdinių nuostatų 5.7 punktas). Mokesčių apskaičiavimą administratorius atlieka vadovaudamasis Pavyzdinių nuostatų 8 punktu, pagal kurį administratorius patalpų mėnesinius mokesčius apskaičiuoja proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai (patalpų naudingam plotui). Dėl atsakovų prievolės mokėti administravimo, pastatų techninės priežiūros, šilumos sistemų priežiūros mokesčius ginčo nekilo, t. y. atsakovai iš esmės neneigė savo prievolės mokėti mokesčius už namo administratorės vykdomas funkcijas.
Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl mokesčių už teritorijos tvarkymą išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas administratoriaus reikalavimą priteisti iš atsakovų šių mokesčių įsiskolinimą atmetė, remdamasis Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. 1-351/201, ir 2008 m. sausio 17 d. administracinėje byloje Nr. 1-5-402/2008/2008 dėl tvarkomų teritorijų padarytomis išvadomis. Teismas, konstatavo, jog žemės sklypas ginčo daugiabučiam namui įstatymų nustatyta tvarka nėra suformuotas ir viešame registre įregistruotas, todėl negali būti mokamas ir mokestis už teritorijos priežiūrą. Tačiau pirmosios instancijos teismas negalėjo tiesiogiai remtis nurodyta LVAT nutartimi, nes šia nutartimi buvo sprendžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo“ teisės aktų reikalavimų atitikimas . Tuo tarpu ieškovė reikalavimą dėl mokesčių už teritorijos priežiūrą priteisimo grindžia kitu Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 904 (t. 1, b. l. 170-174), dėl kurio nuostatų teisėtumo ir įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų atitikimo administracinis teismas nėra pasisakęs ir dėl jo nėra priėmęs atitinkamo sprendimo. CPK 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nustatęs, kad teisės norminis aktas ar jo dalis, kurio Konstitucijos ar įstatymų atitikimo kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės teisės norminiam aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Bendrosios kompetencijos teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar tam tikras teisės norminis aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės teisės norminį aktą. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas arba pats turėjo nustatyti nurodyto Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 prieštaravimą įstatymams, arba kreiptis į administracinį teismą. Tik tokiu būdu konstatavus vietinio teisės akto neteisėtumą, būtų galima jo netaikyti. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiems įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams prieštarauja nurodytas teisės aktas, o tik pasirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentais, pripažįstančiais iš dalies neteisėtu kitą vietinės reikšmės teisės aktą. Pasinaudoti šiais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentais nėra pagrindo, nes 2008 m. spalio 30 d. nutartimi buvo vertinamas kito Kauno miesto savivaldybės tarybos akto teisėtumas, kuris, beje, priimtas 2007 m. liepos 19 d., o reikalavimas priteisti teritorijos tvarkymo išlaidas grindžiamas Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimu, ir mokesčius prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 1d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Remiantis vėliau suformuota akto neteisėtumo argumentacija yra pažeidžiamas ieškovės, vykdžiusios administravimą, teisėtų lūkesčių principas gauti atlygį už pagal tuo metu galiojusius teisės aktus vykdytą teritorijos priežiūrą ir dėl to turėtas išlaidas, nes nėra priimta administracinio teismo sprendimo dėl Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo teisėtumo (b. l. 97). Pirmosios instancijos teisme nebuvo nuginčytas faktas, jog valomo ploto dydis (duomenys neskelbtini) , yra netinkamai išmatuotas (kiemo vidaus takai – 53 kv. m, patobulintos kiemo dangos – 188,0 kv. m, kiemo be dangos – 101,6 kv. m), taip pat nebuvo ginčytas valomo sklypo planas (b. l. 80, 135-136) darytina išvada, jog ieškovė, vykdydama administravimo funkcijas, pagrįstai juo rėmėsi ir pagrįstai skaičiavo mokesčius už teritorijos tvarkymą ir kitas paslaugas. Teisėjų kolegija vadovaujasi byloje surinktais įrodymais, tarp jų ir įsiskolinimo skaičiuotėmis (b. l. 12-13), namų valdos priežiūros darbų paskyra, nes jos nėra nuginčytos ir patvirtina, kad teritorija buvo prižiūrima, o butų savininkams buvo teikiamos pastato techninės priežiūros paslaugos, namo teritorijos paslaugos, remonto darbai ir už paslaugų atlikimą skaičiuojamas administravimo mokestis, todėl atsakovai, kaip butų savininkai, šiuos mokesčius mokėti privalo. Atsakovai N. B. ir R. B. yra butų 3 ir 7 esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-12) bedraturčiai (CK 4.82 str. 3 d. ir 4.84 str.) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, sumokėti mokesčius ir rinkliavas, taip pat ir mokesčius už teritorijos valymą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesines teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), todėl atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti mokesčių už teritorijos priežiūrą ir kitas paslaugas įsiskolinimą dėl šios dalies priėmė neteisėtą sprendimą. Šis sprendimas panaikinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.), priimamas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimai tenkinami, iš atsakovų priteisiamas įsiskolinimas už ieškovės suteiktas paslaugas, taip pat metinės palūkanos už piniginės prievolės neįvykdymą bei bylinėjimosi išlaidos valstybei (CK 6.38 str. 1 d., 6.5, 6.210 str. 1 d.; CPK 93, 96 str.). Patenkinus ieškovės reikalavimus, taip pat panaikinama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei ir valstybei (b. l. 2, 162). Ieškovė, kreipdamasi į teismą, turėjo bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą ir apeliacinį skundą, taip pat išlaidų, susijusių su rašytinių įrodymų surinkimu (b. l. 29, 51, 71, 120, 158), iš viso145,80 Lt, todėl ši suma lygiomis dalimis priteistina iš kiekvieno atsakovo. Valstybei taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) – 52 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti:
priteisti iš atsakovų N. B. (gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) ) ir R. B. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ) 552,48Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, priteisiant iš kiekvieno po 276,24 Lt, ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą iš kiekvieno atsakovo nuo 2009-06-11 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas 145,80 Lt. po 72,90 Lt. iš kiekvieno atsakovo ieškovei UAB „Žaidas“ (į. k.149650823, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Snoras“, Alytaus fil., reg. adresas (duomenys neskelbtini) , korespondencijos adresas (duomenys neskelbtini) );
priteisti iš atsakovų N. B. (gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) ) ir R. B. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ) 52 Lt bylinėjimosi išlaidas. po 26 Lt iš kiekvieno atsakovo, valstybei.