- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-18
- Bylos Nr.
- 2A-245-527/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-18289-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Birutė Bobrel
- Ieškovas
- UAB „Panemunės butų ūkis“, UAB Panemunės butų
- Atsakovas
- A. P., A.
- Trečiasis asmuo
- Kauno
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB Panemunės butų ūkis apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3013-774/2010 pagal ieškovės UAB Panemunės butų ūkis ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo (tretysis asmuo Kauno m. savivaldybė) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 64-66) prašė priteisti jai iš atsakovo 287,38 Lt skolą už teritorijos priežiūrą ir kolektyvinę anteną ir bylinėjimosi išlaidas (65 Lt žyminį mokestį, 2,90 Lt mokestį už asmens deklaruotos gyvenamosios vietos išrašą, 3 Lt mokestį už nekilnojamojo turto registro išrašą bei 1 Lt už sumokėto žyminio mokesčio mokestinio pavedimo atspausdinimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas geruoju nemoka už suteiktas teritorijos valymo ir kolektyvinės antenos paslaugas (272,89 Lt už teritorijos priežiūrą už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio mėn. iki 2009 m. kovo mėn. ir už kolektyvinę televizijos anteną 14,49 Lt už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio iki 2009 m. rugsėjo mėn.). Mokestis už teritorijos priežiūrą yra teisėtas ir pagrįstas, nes apskaičiuojamas remiantis iki 2009-03-01 galiojusiu Kauno miesto savivaldybės norminiu aktu, kuris iki to laiko nebuvo panaikintas ar pripažintas negaliojančiu. Atsakovas neatsisakė kolektyvinės antenos paslaugų, todėl privalo sumokėti mokestį už naudojimąsi kolektyvine antena, kuri yra viso namo bendrojo naudojimo objektas.
Kauno m. apylinkės teismas 2010-09-06 sprendimu (t. 1, b. l. 150-153) patikslintą ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovės 27 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 2-4) prašo panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2010-09-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį dėl 287,38 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti bei priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad ji visą skolos susidarymo laikotarpį veikė kaip namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 9, bendrojo naudojimo objektų administratorius ir teikė paslaugas, veikdama Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-16 įsakymo Nr. A-4790 pagrindu. Savivaldybė yra ieškovės veiklą prižiūrinti institucija, ir ieškovė privalo besąlygiškai vykdyti Kauno miesto savivaldybės priimtus nurodymus ir sprendimus, taip pat ir Kauno miesto valdybos 1996-06-17 sprendimą Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros tvarkymo“, galiojusį iki 2009-02-28. Būtent vykdydama šį sprendimą ieškovė organizavo jos administruojamų daugiabučių namų teritorijų priežiūrą ir rinko su šiomis paslaugomis susijusius mokesčius. Tai, kad nurodytas sprendimas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-13 įsakymu buvo pripažintas netekusiu galios, nereiškia, jog ankstesnis teisės aktas yra pripažintas niekiniu, be to, ankstesnis sprendimas iki šiol nėra nuginčytas teismine tvarka. Organizuodama namo teritorijos priežiūrą, ieškovė patirdavo išlaidas, kurios pagal Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimu Nr. 904 nustatytą tvarką būdavo paskirstomos namo bendrasavininkams. Be to, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 9 butų savininkai, tarp jų ir atsakovas, turėdamas teisės aktų numatytą teisę, nebuvo suinteresuotas ir nesiekė pats savarankiškai tvarkyti namo aplinką ir teritoriją, neinicijavo namo teritorijos priežiūros perėmimo namo bendraturčių žiniai. Kauno miesto valdybos 1997-10-14 sprendimu Nr. 704 nustatyta, kad „visi daugiabučių namų butų savininkai, nuomininkai, negyvenamųjų patalpų savininkai, pateikę visų namo gyventojų pasirašytą raštą ir gyventojų susirinkimo protokolą, kuriame nurodytas atsakingas asmuo už teritorijos aplinkos priežiūrą ir tvarkymą, turi teisę atsisakyti butų ūkio įmonių teikiamų valdos priežiūros paslaugų“. Tačiau daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 9 butų ir kitų patalpų savininkai, tarp jų ir atsakovas, šia teise nepasinaudojo. Atsakovo atleidimas nuo prievolės atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas ne tik prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, bet ir pažeidžia ieškovės interesus ir teisėtus lūkesčius gauti atlygį už namo teritorijos tvarkymo darbų organizavimą, taip pat sudaro atsakovui nepagrįstas prielaidas praturtėti. CK nėra numatyta, kad prievolė galėtų pasibaigti teismui atsisakius taikyti teisės aktą, kurio pagrindu ta prievolė atsirado. Teismas, remdamasis Kauno apygardos administracinio teismo 2001-11-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. l7k-351/2001 ir Kauno apygardos administracinio teismo 2008-01-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-5-402/2008, konstatavo, jog žemės sklypas ginčo daugiabučiui namui įstatymų nustatyta tvarka nėra priskirtas, todėl negali būti mokamas mokestis už teritorijos priežiūrą. Manytina, jog teismas negalėjo tiesiogiai remtis nurodytais sprendimais, nes minėtoje byloje Nr. 1-5-402/2008 buvo sprendžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-07-19 sprendimas Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-01-27 sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo“ atitikimas teisės aktų reikalavimams. Tuo tarpu ieškovė reikalavimą dėl mokesčių už teritorijos priežiūrą priteisimo grindžia kitu, t. y. Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimu Nr. 904, dėl kurio nuostatų teisėtumo ar atitikimo įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams administracinis teismas nėra pasisakęs ir dėl jo nėra priėmęs atitinkamo sprendimo. Teismas pasirėmė Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-5-402/2008 argumentacija, pripažįstant iš dalies neteisėtu kitą vietinės reikšmės teisės aktą. Manytina, kad pasinaudoti minėta teismo argumentacija nėra pagrindo, nes tuo teismo sprendimu buvo vertinamas kito Kauno miesto savivaldybės tarybos akto teisėtumas, kuris beje priimtas 2007-07-19, kai reikalavimas priteisti teritorijos tvarkymo išlaidas grindžiamas Kauno miesto valdybos 1996-09-07 sprendimu ir mokesčius prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2009-03-01. Teismo sprendimas atmesti ieškinį, remiantis vėliau suformuota akto neteisėtumo argumentacija, pažeidžia ieškovės, vykdžiusios administravimą, teisėtų lūkesčių principą gauti atlygį už pagal tuo metu galiojusius teisės aktus vykdytą teritorijos priežiūrą ir dėl to turėtas išlaidas. Kadangi nėra priimta administracinio teismo sprendimo dėl Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo teisėtumo, ieškovė, vykdydama administravimo funkcijas, pagrįstai juo rėmėsi ir pagrįstai skaičiavo mokesčius už teritorijos tvarkymą. Ieškovės byloje pateiktas mokesčių apyvartos žiniaraštis, teritorijos mokesčio paskaičiavimų žiniaraščiai, valomos teritorijos planas patvirtina, kad teritorija buvo prižiūrima, todėl atsakovas, būdamas buto savininku, privalo mokėti teritorijos priežiūros mokesčius, paskaičiuotus iki 2009-03-01.
LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. reglamentuoja, jog bendrojo naudojimo objektai - tai bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, kurią sudaro: 1) bendrosios konstrukcijos - pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų 2005-03-04 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-788, 3 p. nurodoma, kad sąvoka „bendrojo naudojimo objektai“ atitinka minėto LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pateiktus apibrėžimus.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 9-13) prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Tretysis asmuo nurodo, kad Kauno miesto valdyba, vadovaudamasi Kauno miesto savivaldybės tarybos 1995-06-01 sprendimu Nr. 30 patvirtintomis Kauno miesto gatvių, šaligatvių, aikščių ir kiemų priežiūros taisyklėmis, 1996-09-17 sprendimu Nr. 904 pavedė savivaldybės butų ūkių įmonėms valyti ir prižiūrėti daugiabučių namų valdas ir prie jų esančias gatves, šaligatvius. Minėtu sprendimu nuspręsta apmokestinti daugiabučių namų butų ir negyvenamųjų patalpų savininkus ir nuomininkus už namų valdų ir prie jų esančių šaligatvių valymą ir priežiūrą. Faktinės išlaidos kiekvienai valdai turėjo būti skaičiuojamos proporcingai naudojamų patalpų plotui. Taip pat šio sprendimo 3 p. nurodoma, kad nustatyti valomų plotų dydį pagal namų valdos techninės apskaitos bylas, o jei jų nėra, valdos plotą išmatuoti vietoje. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-13 įsakymu Nr. A-4109 minėtas valdybos sprendimas pripažintas netekęs galios, įsakymas įsigaliojo nuo 2009-03-01. Tačiau akto pripažinimas netekusiu galios nereiškia, kad teisės aktas yra pripažintas niekiniu, t. y. negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, vadinasi, iki 2009-03-01 minėtas sprendimas buvo galiojantis, teisėtas, todėl juo buvo privaloma vadovautis ir atsakovui teritorijos tvarkymo mokestis buvo skaičiuojamas pagrįstai ir teisėtai. Teismo nurodytas argumentas, jog patenkinus ieškinį teismas įteisintų ieškovei teisę reikalauti iš atsakovo pinigų už neaiškia ir neatitinkančia įstatymams tvarka apskaičiuotų teritorijų tvarkymą, nėra tinkamas. Dėl nurodyto argumento 1996-09-17 Kauno miesto valdybos sprendimas Nr. 904 įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas prieštaraujančiu ar neatitinkančiu įstatymams. Šiuo metu šis sprendimas yra negaliojantis, todėl negali būti nagrinėjamas ir nustatinėjamas klausimas dėl šio negaliojančio sprendimo atitikties kitiems teisės aktams. 1996-09-17 Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 904 8 punkte buvo numatyta, jog visi daugiabučio namo butų savininkai, nuomininkai, negyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai, pateikę visų pasirašytą raštą, turi teisę atsisakyti butų ūkio įmonių teikiamų valdų priežiūros paslaugų ir šiuos darbus gali atlikti patys. Byloje nėra duomenų nei apie tai, kad atsakovas tokį rašytinį prašymą būtų pateikęs, nei kad atsakovas kada nors siekė pats tvarkyti aplinką, priskirtą jo gyvenamajam namui. Ieškovė tiek patikslintame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog ji negavo jokių duomenų, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 9 savininkai siekė savarankiškai savo lėšomis tvarkyti savo namo aplinką ir teritoriją. Kadangi atsakovas nesiėmė paminėtų ir teisės aktuose numatytų savo teisių ir pareigų, susijusių su namo teritorijos priežiūra, įgyvendinimu, t. y. neinicijavo namo teritorijos priežiūros perėmimo iš (duomenys neskelbtini) g. 9 namo bendraturčių žiniai, laikytina, kad atsakovui nepasinaudojus šia galimybe ir naudojantis administratoriaus, t. y. ieškovės, teikiamomis paslaugomis, atsakovas bei kiti namo gyventojai iki 2009-03-01 privalėjo mokėti mokesčius už atliktus teritorijos priežiūros darbus. Teismo sprendime nurodyta, jog ieškovės nurodoma skaičiavimo metodika remiantis 1996-09-17 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo“ yra ydinga ir prieštarauja LR daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 4 str. 2 d. bei 26 str. 1 d.1 p.; LR žemės įstatymo 2 str.14 d. bei 40 str. 6 d., o taip pat LR Vyriausybės 2004-01-05 nutarimu Nr. 3 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ 4 punktui. Todėl priimdamas sprendimą teismas visų pirma vadovaujasi įstatymais bei nesivadovauja lokalinio poįstatyminio akto 1996-09-17 Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 904 2, 3 punktais. Ištyręs įrodymus, teismas nusprendė, kad joks žemės sklypas įstatymų nustatyta tvarka namui (duomenys neskelbtini) g. 9 nepriskirtas ir neįregistruotas registre, taip pat nėra parengta LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka aplink namą esančios teritorijos detalusis planas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas turėjo galimybę organizuoti detaliojo plano parengimą, tačiau šia teise nepasinaudojo. LR teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 1 d. nurodyta, jog detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius bei valstybinės žemės valdytojai, o 2 dalyje nurodyta, jog Savivaldybė ar valstybinės žemės valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Be to, kaip jau nurodyta, teisės aktų nustatyta tvarka teismų nebuvo konstatuotas 1996-09-17 Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 904 prieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams, kuriuos nurodo teismas savo sprendime. Pažymėtina, kad nurodytas Kauno miesto valdybos sprendimas (su pakeitimais) pilna apimtimi galiojo iki sprendimą priėmusiai institucijai nusprendus pačiai jį panaikinti. Teismas negalėjo tiesiogiai remtis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2008-10-30 nutartimi Nr. A-438-1792/2008, kurioje nagrinėjamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-01-27 sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei želdinių tvarkymo priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo“ teisėtumo klausimas, tačiau pažymėtina, kad ieškovė veikė ne minėto akto, bet Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros tvarkymo“ pagrindu, todėl teismo argumentai, susiję su nurodyta nutartimi, yra nereikšmingi ir nesusiję su byla. Minėta nutartimi nėra nagrinėtas ir konstatuotas nurodyto mokesčio rinkimo teisėtumo klausimas, todėl manytina, kad teismas negalėjo šios LVAT nutarties pagrindu atmesti ieškinio.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 14) prašo palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-06 sprendimą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nurodo, kad ieškovė remiasi tais pačiais negaliojančiais ir neteisėtais įsakymais, aktais ir sutartimis, nei vienu žodžiu neužsimindama apie galiojantį dokumentą – 2005-12-06 sutartį tarp šalių (priedas Nr. 1 prie 2010-01-11 atsiliepimo į ieškinį) dėl pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo. Sutartyje p. 2.4 įrašyta „sumokėti mokesčius už šias per „įmonę“ teikiamas komunalines paslaugas: naudojimąsi liftu, naudojimąsi kolektyvine teleantena, namui priskirtos teritorijos priežiūrą, žemės nuomą“. Ieškovė iš karto po sutarties pasirašymo savo įsipareigojimų nevykdė: 1) 2006 metais iki gruodžio mėnesio liftas į namo trečią aukštą buvo išjungtas, o taip pat 2007-01-25 – 2007-02-22, tačiau mokėti už šią paslaugą buvo reikalaujama. Atsakovas už neteikiamas paslaugas nemokėjo, todėl ieškovė iki šiol sąskaitose rodo įsiskolinimą; 2) Kolektyvine teleantena niekuomet atsakovas nesinaudojo. Ieškovės subrangovas Kauno gama, kuri vienintelė turi licenziją eksploatuoti kolektyvines antenas, niekuomet atsakovui jos nėra pajungusi, nes jis paraiškos nėra parašęs, todėl nėra ir pajungimo akto. Tuo tarpu ieškovė sąskaitose už kolektyvinę teleanteną reikalavo mokėti. Netgi po to, kai ieškovė su Kauno gama sutartį 2009-09-01 nutraukė, rinkliava už teleanteną iki 2010-01-01 buvo vykdoma. Apie tai, kad atsakovas nesinaudojo teleantena, keletą kartų pranešė raštu ir telefonu, tačiau ir toliau reikalaujama susimokėti; 3) Atsakovo namui nėra priskirta nei vieno kvadratinio metro teritorijos, nes nėra atlikto ir patvirtinto šios vietovės detalaus išplanavimo projekto, neatlikti kadastriniai matavimai, kadastro byla neįregistruota VĮ Registrų centre, todėl reikalavimas mokėti už miestui priklausančios teritorijos priežiūrą yra neteisėtas. Per tą laiką, kai atsakovas šiame name gyvena, teritorija apie namą buvo ne tik neprižiūrima, bet ir niokojama - dingo (duomenys neskelbtini) gatvės ir parko apšvietimas, sunaikintos vaikų žaidimų aikštelės, išgriauti poilsio suolai, palikti išvirtusių medžių kelmai, teritorija nešienaujama ir t. t.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Dėl namo teritorijos priežiūros mokesčio pagrįstumo
Ieškovė mokestį už teritorijos priežiūrą skaičiuoja ir prašo priteisti vadovaudamasi 1996-09-17 Kauno m. valdybos sprendimo N. 904 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo“ (toliau – Sprendimas) 2, 3 punktais (t. 1, b. l. 42-43). Šis norminis aktas Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu neteko galios nuo 2009-03-01 (t. 1, b. l. 38-40), todėl, ieškovės teigimu, iki jo panaikinimo ji neturėjo pagrindo šiuo teisės aktu nesivadovauti.
Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad ieškovės nurodoma skaičiavimo metodika, vadovaujantis Sprendimu, yra ydinga ir prieštarauja LR daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 4 str. 2 d. bei 26 str. 1 d.1 p., LR žemės įstatymo 2 str. 14 d. bei 40 str. 6 d., o taip pat LR Vyriausybės 2004-01-05 nutarimu Nr. 3 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ 4 p., todėl, priimdamas sprendimą, teismas visų pirma privalėjo vadovautis įstatymais, o ne lokalinio poįstatyminio akto - 1996-09-17 Kauno m. valdybos sprendimo Nr. 904 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo“ 2, 3 punktais.
Kai administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas, administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus, o administratoriaus veiklai mutatis mutandis yra taikomos CK IV knygos XIV skyriaus normos „Kito asmens turto administravimas“ (CK 4.84 str.). Tačiau, administruodama turtą, ieškovė privalo laikytis ir kitų teisės aktų. LR daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 26 str. 1d. 1 p. numato ieškovei pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą. Šį įstatymą konkretizuojančiu 2004-01-05 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 3 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ 4 punktas aiškiai numato administratoriaus uždavinį prižiūrėti tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirtą žemės sklypą. To paties LR daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 4 str. 2 d. (kuri laikytina blanketine teisės norma) numato, jog „žemės sklypo priskyrimo daugiabučiam namui, taip pat šio sklypo valdymo, naudojimo bei disponavimo juo tvarką ir sąlygas nustato žemės santykius reglamentuojantys įstatymai“. LR žemės įstatymo 2 str. 14 dalis numato, jog „žemės sklypas yra teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre“. To paties LR žemės įstatymo 40 str. 6 dalis konkretizuoja, kad suformuoti žemės sklypai įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre. Kaip nustatyta šioje byloje, joks žemės sklypas įstatymų nustatyta tvarka namui (duomenys neskelbtini) g. 9 nepriskirtas ir neįregistruotas registre, taip pat nėra parengtas LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka aplink namą esančios teritorijos detalusis planas. Todėl, sistemiškai aiškindamas minėtus teisės aktus, kolegijos nuomone, apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad ieškovė, atlikdama administratoriaus funkcijas, galėjo reikalauti pinigų tik už įstatymo nustatyta tvarka suformuoto ir viešame registre įregistruoto sklypo tvarkymą. Tokio sklypo nesant, nėra pagrindo vadovautis ieškovo nurodomo mažesnės galios lokalinio teisės akto – Sprendimo 2, 3 punktais ir priteisti prašomas sumas už teritorijos tvarkymą. Priešingas teismo sprendimas, kolegijos nuomone, prieštarautų minėtiems įstatymams ir LR Vyriausybės nutarimui bei pažeistų atsakovo (kuris laikytinas vartotoju, o tuo pačiu ir silpnesne proceso šalimi) teises.
Pažymėtina, jog CPK 3 str. 4 d. numato, jog nustatęs, kad teisės norminis aktas ar jo dalis, kurio atitikimo Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės teisės norminiam aktui, teismas, priimdamas sprendimą neturi tokiu teisės aktu vadovautis arba kreiptis su paklausimu į administracinį teismą dėl norminio akto teisėtumo. Taigi teismas yra laisvas pasirinkti vieną iš dviejų alternatyvų. Nagrinėdamas šią bylą pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, visiškai pagrįstai nesikreipė į administracinį teismą, nes dėl savo faktinėmis aplinkybėmis panašių atvejų administracinis teismas nagrinėjo dvi bylas ir priėmė du sprendimus, kuriuose pakankamai išsamiai pasisakė dėl tvarkomų teritorijų (Kauno apygardos administracinio teismo 2001-11-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. 17k-351/2001 ir Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-5-402/2008 priimtas 2008-01-17 sprendimas, kurį Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-438-1792/2008 priimtoje 2008-10-30 nutartimi paliko nepakeistą).
Kolegija nepritaria apeliacinio skundo argumentui, jog apylinkės teismas atmetė ieškinį, tiesiogiai remdamasis Kauno apygardos administracinio teismo 2001-11-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. 17k-351/2001 ir Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-5-402/2008 priimtu 2008-01-17 sprendimu, nes, kaip matyti iš sprendimo argumentacijos, teismas, padaręs pagrįstą išvadą, kad Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 atitinkamos nuostatos (dėl kurių teisėtumo ir atitikimo įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams administracinis teismas nėra pasisakęs ir dėl jų nėra priėmęs atitinkamo sprendimo) prieštarauja išvardintiems įstatymams bei Vyriausybės norminiam aktui, pasinaudodamas CPK 3 str. 4 dalyje numatyta teise, šiuo lokaliniu teisės aktu tiesiog nesivadovavo konstatavęs jo neteisėtumą, nesikreipdamas į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar atitinkamas teisės norminis aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės teisės norminį aktą.
Kolegija taip pat pažymi, jog Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Nuostatų, įsigaliojusių 2001-05-31, 4 p. nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys - įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2001-05-31, mokestis už kiemo teritorijos priežiūrą nebuvo siejamas su įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo dydžiu, todėl pagrindo konstatuoti, kad iki 2001-05-31 neteisėtai buvo imamas mokestis už daugiabučio namo kiemo teritorijos tvarkymą dėl to, jog prie namo, nebuvo įstatymų nustatyta tvarka priskirtas žemės sklypas, nėra (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2010-01-21 nutartis Nr. A442-1505/2010). Tačiau jau nuo 2001 m. (įsigaliojus 2001-05-31 Vyriausybės 2001-05-23 nutarimui Nr. 603) teisės aktai nustatė tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį daugiabučio gyvenamojo namo savininkams kilo pareiga tvarkyti tik įstatymų nustatyta tvarka namui priskirtą žemės sklypą (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-01-29 sprendimas Nr. I-137-162/2009).
Kaip konstatavo Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas 2008-11-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-63-1789/2008, prieš nustatant mokesčio už daugiabučių namų teritorijos priežiūrą tarifus, t. y. priimant norminio pobūdžio teisės aktą (taisykles), reikalingas atitinkamas paruošiamasis darbas. Kiekvienam namui turi būti priskirta aiški teritorija bei atlikta jos teisinė registracija. Toks teiginys grįstinas tuo, kad patalpų savininkai galėtų žinoti ne tik namui priskirtos teritorijos ribas, bet ir koks namui priskirtas žemės sklypas yra administruojamas ir kaip paskirstomi patalpų savininkams tenkantys mokesčiai už namui priskirtos teritorijos priežiūrą. Tik identifikavus konkrečiam namui priskirtą teritoriją, būtų galimas tarifų už namui priskirtos teritorijos priežiūrą nustatymas, nuosekliai ir tiksliai įgyvendinant LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus bei išvengiant neatitikimo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymui. Vadinasi, nuo 2001 m. Kauno miesto savivaldybės administracija neatliko būtinų veiksmų: neorganizavo teritorijų planavimo dokumentų, kuriais daugiabučiams gyvenamiesiems namams būtų priskirti žemės sklypai, rengimo, taip pat neinicijavo savivaldybės tarybos sprendimo projekto dėl mokesčio už namui priskirtos teritorijos priežiūros tarifo nustatymo rengimo. Kauno miesto savivaldybės administracija inter alia neužtikrino, kad daugiabučių namų administratoriai mokesčius už namui priskirtos teritorijos priežiūrą skaičiuotų ir rinktų teisėtai, tai yra vadovaudamiesi savivaldybės tarybos patvirtintomis miestų, kitų gyvenamųjų vietovių teritorijos priežiūros taisyklėmis, nustatytais tarifais bei su paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis, ir kad šis mokestis būtų skaičiuojamas bei renkamas tik tuo atveju, jei namui įstatymo nustatyta tvarka yra priskirtas žemės sklypas.
Be to, konstatuotina, jog ieškovės pateikti teritorijos priežiūros paskaičiavimų žiniaraščiai, transporto panaudojimo užduotis - skaičiuotė kiemų teritorijos priežiūros darbams (t. 2, b. l. 33-105) nėra atliktų paslaugų pagrįstą kiekį, kokybę ir savalaikiškumą patvirtinantys dokumentai.
Kolegija sutinka su teismo išvada, kad, vien tik vadovaujantis Kauno miesto valdybos 1996-09-17 Sprendimu Nr. 904, nesant kitų įrodymų, priteisus ieškovei iš atsakovo mokestį už teritorijos priežiūrą, teismas tokiu atveju įteisintų ieškovei teisę reikalauti iš atsakovo išlaidas už neįrodytai tvarkytą ir neaiškų teritorijos plotą. Kolegija sutinka su teismo argumentu nelaikyti tinkamu dokumentu, pagal kurį galima būtų nustatyti valomą teritoriją, ieškovės pateiktą planą (t. 1, b. l. 73). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-30 administracinėje byloje Nr. A-438-1792/2008 yra nurodęs, jog savivaldybės tarybos veiklą bei įgaliojimus (kompetenciją) apibrėžiantys įstatymai, visų pirma, Vietos savivaldos įstatymas, nesuteikia Kauno miesto savivaldybei ar jos struktūriniams padaliniams (butų ūkio skyriams, butų ūkio viršininkams) rengti bei tvirtinti privalomos tvarkyti faktiškai naudojamos teritorijos ploto schemas (planus). Detaliau susipažinus su ieškovės pateiktu planu (t. 1, b. l. 73) matyti, jog netgi pagal šį planą maksimalus valomų šaligatvių plotas, plane žymimas ,,A“ raide, visam namui galėjo sudaryti tik 241 kv. m. Tuo tarpu, kaip matyti iš ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų paaiškinimų (2 t., b. l. 24-31), būtent toks valomų šaligatvių plotas buvo nurodytas tik laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėn. iki 2007 m. birželio mėn., be to, skaičiuojant išlaidas (duomenys neskelbtini) g. 9 37-72 butams, t. y. ½ namo, o laikotarpiu nuo 2007 m. liepos mėn. iki gruodžio mėn. bei nuo 2008 m. kovo mėn. iki gruodžio mėn. buvo skaičiuojamas netgi šiuo planu nepagrįstas valomas 300 kv. m šaligatvių plotas. Be to, remiantis ieškovės pateiktu planu (t. 1, b. l. 73) matyti, jog maksimalus valomų želdinių plotas, plane žymimas ,,GAZ“ raide, visam namui galėjo sudaryti tik 1792 kv. m. Tuo tarpu, kaip matyti iš ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų paaiškinimų (2 t., b. l. 24-31), pavyzdžiui, 2007 m. liepos – gruodžio mėn. buvo valoma net 2200 kv. m (1100+1100) želdinių, o jų valymo išlaidos taip pat išdalintos tik (duomenys neskelbtini) g. 9 37-72 butams, t. y. ½ namo. Akivaizdu, jog ieškovės atliktas paskaičiavimas, kuriuo remdamasi ji prašo priteisti iš atsakovo 272,89 Lt už teritorijos priežiūrą laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėn. iki 2009 m. kovo mėn. yra nepagrįstas ir neįrodytas.
Nesant objektyvių įrodymų, jog visa paaiškinimuose (2 t., b. l. 24-31) nurodoma teritorija buvo priskirta būtent (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. 9 37-72 butams, jog būtent nurodyto dydžio teritorija iš tiesų buvo ieškovės faktiškai prižiūrima visą ginčo laikotarpį, apeliacinės instancijos teismas pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą dėl teritorijos priežiūros ir tenkinti nepagrįsto ir neaiškaus dydžio ieškovės reikalavimą neturi (CPK 178 str.).
Dėl mokesčio už televizijos kolektyvinę anteną
Ieškovė, atsikirsdama į pirmosios instancijos teismo motyvus dėl nepriteisto 14,49 Lt mokesčio už kolektyvinę anteną laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio iki 2009 m. rugsėjo mėn., apeliaciniame skunde mokesčio pagrįstumą grindžia LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788, teigdama, jog mokestis, kildinamas iš minėtų teisės aktų, yra teisėtas ir pagrįstas. Jokių kitų argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas naudojosi kolektyvine antena, apeliantė nepateikia (CPK 178 str.). CK 4.83 str. 4 dalis, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio dalį dėl mokesčio už kolektyvinę anteną priteisimo, nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad buto savininkas (šiuo atveju atsakovas) gali neduoti sutikimo tik tokių išlaidų apmokėjimui, kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Pažymėtina, jog apeliantė nepagrindė, su kokių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra susiję išlaidos už televizijos kolektyvinę anteną. Vien tai, kad pagal LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. kolektyvinės televizijos antenos yra priskiriamos bendrojo naudojimo objektams, kolegijos nuomone, dar nereiškia, jog išlaidos už televizijos kolektyvinę anteną yra susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Tai, kad atsakovas nedavė sutikimo šių išlaidų apmokėjimui, patvirtina ant ieškovės sąskaitų nuo 2006 m. gruodžio mėn. padaryti įrašai ,,nesinaudoju“ ties nurodomu mokesčiu už televizijos kolektyvinę anteną (1 t., b. l. 19) arba įrašai „kolektyvine antena nesinaudoju“ (t. 1, b. l. 17, 56 ir kt.). Be to, iš CK 4.83 str. 4 d. reglamentavimo spręstina, jog neprivaloma apmokėti tokių išlaidų, dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad dėl išlaidų už kolektyvinę anteną skaičiavimo visiems namo (duomenys neskelbtini) g. 9 gyventojams (tame tarpe ir nesinaudojantiems kolektyvine antena) administratorius ar butų ir kitų patalpų savininkai susirinkime būtų priėmę įpareigojantį tas išlaidas mokėti sprendimą. Atsakovo teiginius, kad jis kolektyvine namo antena nesinaudoja, nes ji į jo butą nėra įvesta, tokios paslaugos iš ieškovės jis nėra užsakęs, apie ką ieškovę jis ne kartą informavo raštu ir žodžiu (t. 1, b. l. 77; 124), patvirtina byloje esanti 2007-08-31 INIT kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutartis Nr. 15096 (t. 1, b. l. 21). Be to, kaip matyti iš 2006-08-01 Kauno miesto Petrašiūnų seniūnijos Daugiabučių gyvenamųjų namų butų kolektyvinių televizijos priėmimo sistemų nuolatinės techninės priežiūros paslaugų teikimo sutarties Nr. 101 1.1-1.2 punktų, administratorius pavedė vykdytojui UAB „Kauno gama“ vykdyti Kauno miesto Petrašiūnų seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų butų (priedas Nr. 1) kolektyvinių televizijos priėmimo sistemų nuolatinę techninę priežiūrą. Daugiabučių gyvenamųjų namų butų sąrašas, kurių atžvilgiu bus atliekami KTPS priežiūros darbai, turėjo būti administratoriui perduotas iki darbų atlikimo pradžios perdavimo–priėmimo aktu (t. 1, b. l. 125-128), tačiau, pažymėtina, jog konkrečių butų sąrašas nebuvo pateiktas net ir apeliacinės instancijos teismui pareikalavus. Vadinasi, byloje net nėra jokių duomenų, kad atsakovo bute (duomenys neskelbtini) g. 9-45 kolektyvinės televizijos antenos įvadas buvo kada nors įvestas ir kad jis kolektyvine antena naudojosi (CPK 178 str.). Kadangi 2005-12-06 sutarties 2.4 p. atsakovas buvo įsipareigojo mokėti mokesčius tik už naudojimąsi kolektyvine teleantena, o šiuo atveju nenustatyta, kad ieškovė antenos kabelį būtų jam pajungusi ir kad jis antena būtų naudojęsis, atsižvelgdama į tai, kolegija kaip visiškai nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl mokesčio už kolektyvinę anteną nepriteisimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.