Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui P.A., atsakovės UAB „Vitės valdos“ atstovui advokatui Dariui Sauliūnui, 2009 m. sausio 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P.A. skundą atsakovėms – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Vitės valdos“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vyriausybės atstovui Klaipėdos apskrityje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (t. 3, b.l. 82). Atstovas į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens Vyriausybės atstovo tarnyba Klaipėdos apskrityje atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Pareiškėjas siekia 936,80 litų turtinės žalos, 46,54 litų metinių palūkanų ir 10 000 litų neturtinės žalos priteisimo iš dviejų skirtingą statusą turinčių subjektų: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (jo teigimu, savivaldybės administracija neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymą) ir ūkio subjekto – UAB „Vitės valdos“ – daugiabučio namo, kuriame yra pareiškėjo butas, administratoriaus (pareiškėjo teigimu, ši bendrovė nepagrįstai rinko iš jo mokestį už minėto namo kiemo teritorijos tvarkymą). Paminėtas atsakovių statusas lemia skirtingą deliktinę atsakomybę reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymą. Pirmuoju atveju (dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos) taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės atsakomybę už jos darbuotojų (savivaldybės valdžios institucijų) neteisėtus veiksmus, antruoju (dėl UAB „Vitės valdos“ veiksmų) – taikytinos bendrosios deliktinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos, tarp jų CK 6.246 – 6..248 straipsniai.

Nagrinėjant byloje iškilusį ginčą būtina nustatyti tikslų teisinį mokesčių už namo kiemo teritorijos priežiūrą reglamentavimą, savivaldybės administracijos veiksmus, nustatant mokesčių tarifus už namui priskirtos teritorijos priežiūrą. Bylos nagrinėjimo objektai yra ne tik pareiškėjo patirtos žalos, renkant mokestį už daugiabučio namo teritorijos priežiūrą, atlyginimo klausimas, bet ir teritorijų priskyrimo namams klausimas.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių daugiabučių namų teritorijos priežiūrą

Daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu, priimtu 2001 m. spalio 9 d., įsigaliojusiu 2001 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi, įtvirtinančia, jog žemės sklypo priskyrimo daugiabučiam namui, taip pat šio sklypo valdymo, naudojimo bei disponavimo juo tvarką ir sąlygas nustato žemės santykius reglamentuojantys įstatymai. Šie teisės aktai numato, kad žemės sklypai suplanuojami remiantis teritorijų planavimo dokumentais, parengtais pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalis apibrėžia žemės sklypą, kaip teritorijos dalį, turinčią nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Šio įstatymo 40 straipsnio 6 dalis nustato, kad pagal žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nustato savivaldybių savarankiškąsias, priskirtąsias, valstybines ir sutartines funkcijas. Prie priskirtųjų funkcijų priskiriama sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas (7 straipsnio 1 dalies 19 punktas).

Minėto įstatymo 10 straipsnyje numatyta, jog už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams yra atsakinga savivaldybė, kuri organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per esančius viešųjų paslaugų teikėjus (biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus (viešąsias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad viena iš savivaldybės administracijos funkcijų yra viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Pareiga savivaldybės tarybai nustatyti tarifą, kuriuo remdamasi savivaldybės paskirti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriai skaičiuotų ir paskirstytų mokesčius butų ir kitų patalpų savininkams už namui priskirtos teritorijos priežiūrą, kyla iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 21 punkto, kuris prie savivaldybės tarybos įgaliojimų priskiria kainų ir tarifų už savivaldybės įmonių, specialios paskirties bendrovių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymą, taip pat centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymą, vietinių rinkliavų bei kitų įmokų nustatymą įstatymų numatyta tvarka.

Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą, susidariusią nuo 1998 m. gruodžio mėnesio iki 2006 m. birželio mėnesio, atsakovei UAB „Vitės valdos“ renkant mokestį už daugiabučio namo teritorijos priežiūrą, nesant suformuoto daugiabučio namo kiemo sklypo. Ginčo teisinius santykius pirmosios įmokos 1998 metais metu reglamentavo 1995 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1300 patvirtina Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarka (galiojo iki 2002 m. birželio 1 d.), kurios 6 punktas nustatė pareigą eksploatuojančiai įmonei parengti gyvenamųjų patalpų eksploatavimo taisykles, kuriose būtų nurodoma eksploatavimo darbų ir paslaugų nomenklatūra ir apimtis. Šias taisykles tvirtinti pavesta vietos savivaldos vykdomajai institucijai. Eksploatavimo darbų ir paslaugų kainas bei tarifus ir eksploatavimo išlaidų tarifą 1 kv. metrui bendrojo (naudingojo) ploto per mėnesį pavesta tvirtinti miesto tarybai. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos miesto taryba 1998 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 201 (t.1, b.l. 110-111) patvirtino gyvenamųjų namų eksploatavimo ir kiemų teritorijos priežiūros išlaidų tarifus (eksploatuojančiai bendrovei UAB „Vitės valdos“ eksploatavimo išlaidų tarifą – 0,26 (su PVM 0,31 Lt/1 m²) bendro ploto, kiemų teritorijų priežiūros tarifą – 0,19 (su PVM 0,22 Lt/1 m²) bendro ploto.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 punktas nustatė, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka daugiabučiam namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Pavyzdinių nuostatų 8 punktas nustatė, jog administratorius apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesines įmokas proporcingai jų bendrosios nuosavybės daliai (jeigu atsiskaitymo už namų priežiūrą ir naudojimą santykius reglamentuojantys teisės aktais nenustato kitaip) <....>. Minėtas nutarimas 2002 m. gegužės 28 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 752 (įsigaliojo nuo 2002 m. birželio 1 d.) pakeistas ir nauja redakcija išdėstyti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, kurie nustatė analogišką atsiskaitymo už namų priežiūrą, reglamentavimą. Minėtų nuostatų (2004 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 3 redakcija įsigaliojo nuo 2004 m. sausio 10 d.) 9 punktu nustatyta, jog mokesčiai už namui priskirtos teritorijos priežiūrą, komunalinių atliekų išvežimą apskaičiuojami ir patalpų savininkams paskirstomi vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintomis miestų, kitų gyvenamųjų vietovių teritorijos priežiūros ir komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, nustatytais tarifais ir su šių paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis.

Teismas konstatuoja, kad nuo 2001 metų Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį daugiabučio gyvenamojo namo savininkai turi pareigą tvarkyti tik įstatymų nustatyta tvarka namui priskirtą žemės sklypą. Įvertinus minėtą aplinkybę, žala atsiradusi dėl valdžios institucijų veiksmų, neatitinkančių tokio reglamentavimo, gali būti atlyginama tik nuo tada, kai toks reguliavimas atsirado, t.y. 2001 metų.

Rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybėje 2002 m. birželio 27 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 153 (t.1, b.l. 121-126) patvirtintos Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, kurių 7.1 punktas nustatė, jog daugiabučių gyvenamųjų namų savininkai valo, tvarko, šienauja ir prižiūri teritorijas ir gatves proporcingai pagal naudojamą žemės sklypo plotą arba pagal savininkų susitarimą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 289 patvirtintų Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (t.1, b.l. 127-132) 12 punktas nustatė, jog administratorius apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesines įmokas proporcingai jų bendrosios nuosavybės daliai pagal išlaidas <...>. Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 153 patvirtintose Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse nebuvo nustatyti tarifai už daugiabučių namų teritorijų priežiūrą.

2002 m. liepos 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 188 „Dėl Klaipėdos miesto tarybos 1998-11-26 sprendimo Nr. 201 dalinio pakeitimo“ (t.1, b.l. 109) nustatyta, jog daugiabučių namų administratoriai namui ar namų grupei laikinai, kol nėra parengti detalieji ar specialieji planai, mokestį už kiemo teritorijos priežiūrą skaičiuoja pagal šiuo metu faktiškai valomas teritorijas, neviršydami galiojusio tarifo ir laikydamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (3 punktas). Tačiau to paties sprendimo 1 punktu taryba pakeitė Klaipėdos miesto tarybos 1998 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 201 „Dėl gyvenamųjų namų eksploatavimo išlaidų bei kiemų teritorijų priežiūros išlaidų patvirtinimo 1 punktą, nes nutarė išbraukti žodžius „ir kiemų teritorijos priežiūros“ ir išdėstė taip: „patvirtinti gyvenamųjų namų eksploatavimo išlaidų tarifus“. Sprendimo 1 punkte nenurodyta, jog išbraukiamas žodis – „tarifas“. Tačiau taip išdėstytas sprendimo 1 punktas suprantamas kaip žodžių „ir kiemų teritorijos priežiūros tarifas“ išbraukimas. Vadinasi, nurodytu sprendimu panaikintas buvęs nustatytas kiemų teritorijos priežiūros tarifas ir nenustatytas naujas tarifas. Konstatuojama, jog Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje butų ir kitų patalpų savininkams už namui priskirtos teritorijos priežiūrą tarifas nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d. nenustatytas. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, nustatydama tokį reguliavimą, pagal kurį panaikinus tarifą nebuvo nustatytas naujas tarifas, įgalino imti mokestį už teritorijos valymą iš daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų už žemės sklypą, kuris nėra nustatyta tvarka priskirtas daugiabučiui namui.

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neveikimo

Pasikeitus Vyriausybės nutarimui Nr. 603 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 3 redakcija), kuriuo patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, kurių 9 punktas nustatė, jog mokesčiai už namui priskirtos teritorijos priežiūrą patalpų savininkams paskirstomi vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintomis Miestų, kitų gyvenamųjų vietovių teritorijos priežiūros ir komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, nustatytais tarifais ir su šių paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 485 pakeitė Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus (t. 1, b.l. 133-140), kurių 12 punktas nustatė, jog administratorius apskaičiuoja patalpų savininkų, savivaldybės nuomininkų mėnesinius mokesčius proporcingai jų bendrosios nuosavybės daliai.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisės aktų reglamentavimą darytina išvada, jog savivaldybės administracijos direktorius savo priimtu administraciniu aktu patvirtino teisės aktų nuostatoms prieštaraujančius administratoriaus veiklą reglamentuojančius nuostatus. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 6 punktas savivaldybės administracijai suteikia įgaliojimus rengti savivaldybės institucijų sprendimų projektus. Atsižvelgiant į tai, jog administratorius veikia pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 3 dalis), akivaizdu, jog ir tarifo už minėtą mokestį nustatymo inicijavimas kyla iš savivaldybės administracijos veiklos.

Pareiga savivaldybės administracijos direktoriui vykdyti specialiojo bei detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus funkciją kyla iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 punkto bei 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Būtent savivaldybės administracijos direktorius yra atsakingas už teritorijų planavimo dokumentų, kuriais daugiabučiams gyvenamiesiems namams būtų priskirti žemės sklypai, rengimo organizavimą ir su juo susijusių veiksmų atlikimą. Teisės aktai jau nuo 2001 metų nustatė tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį daugiabučio gyvenamojo namo savininkams kilo pareiga tvarkyti tik įstatymų nustatyta tvarka namui priskirtą žemės sklypą. Kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi (adm. byla Nr. A-63-1789/2008), prieš nustatant mokesčio už daugiabučių namų teritorijos priežiūrą tarifus, t. y. priimant norminio pobūdžio teisės aktą (taisykles), reikalingas atitinkamas paruošiamasis darbas. Kiekvienam namui turi būti priskirta aiški teritorija bei atlikta jos teisinė registracija. Toks teiginys grįstinas tuo, kad patalpų savininkai galėtų žinoti ne tik namui priskirtos teritorijos ribas, bet ir žinoti, koks namui priskirtas žemės sklypas yra administruojamas ir kaip paskirstomi patalpų savininkams tenkantys mokesčiai už namui priskirtos teritorijos priežiūrą. Tik identifikavus konkrečiam namui priskirtą teritoriją, būtų galimas tarifų už namui priskirtos teritorijos priežiūrą nustatymas, nuosekliai ir tiksliai įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus bei išvengiant neatitikimo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymui. Vadinasi, nuo 2001 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neatliko būtinų veiksmų: neorganizavo teritorijų planavimo dokumentų, kuriais daugiabučiams gyvenamiesiems namams būtų priskirti žemės sklypai, rengimo taip pat neinicijavo savivaldybės tarybos sprendimo projekto dėl mokesčio už namui priskirtos teritorijos priežiūros tarifo nustatymo rengimo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija inter alia neužtikrino, kad daugiabučių namų administratoriai mokesčius už namui priskirtos teritorijos priežiūrą skaičiuotų ir rinktų teisėtai, tai yra vadovaudamiesi savivaldybės tarybos patvirtintomis miestų, kitų gyvenamųjų vietovių teritorijos priežiūros taisyklėmis, nustatytais tarifais bei su paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis, ir kad šis mokestis būtų skaičiuojamas bei renkamas tik tuo atveju, jei namui įstatymo nustatyta tvarka yra priskirtas žemės sklypas. Pažymėtina, jog teisinėje valstybėje turi būti ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, kad įstatymo numatytos valstybės institucijų funkcijos, teisės ir pareigos būtų įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių deliktinės žalos atlyginimą

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6..249 straipsniuose. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios sąlygos, kurios organiškai tarp savęs susijusios. Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą paneigiama. Šios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).

CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sąvoka, kuri apibrėžta kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas ir t.t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibūdina kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Atsižvelgiant į šias teisines aplinkybes bei sisteminę teisės normų analizę, darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje reglamentuota, jog inter alia neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Sisteminė Administracinių bylų teisenos įstatymo (15 straipsnio l dalies 3 punktas, 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas), CK (6.271 straipsnis) normų analizė leidžia daryti išvadą, jog neturtinė žala pagal CK nustatytą tvarką atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma neteisėtais veiksmais arba neveikimu viešojo administravimo srityje.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta viešojo administravimo sąvoka – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams aktams įgyvendinti, administraciniams sprendimams priimti, įstatymu nustatytoms administracinėms paslaugoms teikti, viešųjų paslaugų teikimui administruoti ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimui atlikti. Taigi tiek sistemiškai, tiek teleologiškai aiškinant žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentavimą, darytina išvada, kad žala, padaryta viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (aktais), atlyginama tuomet, kai ji padaroma: 1) įgyvendinant įstatymus ir kitus norminius aktus; 2) priimant administracinius sprendimus; 3) teikiant administracines paslaugas; 4) administruojant teikiamas viešąsias paslaugas ar 5) atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą.

Neteisėti veiksmai – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Taigi asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, turi nurodyti, kokiais neteisėtais veiksmais ar neteisėtu neveikimu arba neatidžiai ir nerūpestingai elgiantis viešojo administravimo srityje jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas iš aukščiau minėto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neveikimo ir UAB „Vitės valdos“ veiksmų, neteisėtai renkant mokestį už namo teritorijos tvarkymą, kildina neturtinės žalos atsiradimą bei pareigą ją atlyginti. Jis prašo iš atsakovių solidariai priteisti 10 000 litų neturtinės žalos.

Pareiškėjas teigia, jog neturtinę žalą patyrė, nes prarado pasitikėjimą valstybinio valdymo institucijomis, sugaišo laiką pažeistų teisių gynimui bei pablogėjo sveikata. Pareiškėjo teigimu, jis dėl neteisėtai renkamo mokesčio tapo silpnaregiu, jam buvo operuoti akių lęšiukai.

Teismų praktikoje yra suformuota, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taigi, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus, ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Atsižvelgiant į byloje surinktus faktinius duomenis nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui padaryta dvasinė skriauda. Pareiškėjas neįrodė, jog dėl neteisėto mokesčio už teritorijos priežiūrą rinkimo patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms. Būtina pabrėžti tai, kad veiksniai, pareiškėjo teigimu sukėlę jam dvasinius išgyvenimus (t.y. neteisėtas mokesčio rinkimas), jau pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo metu (pareiškėjas dėl turtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2006 m. rugsėjo 20 d. ) buvo nutraukti, o prašymą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas pareiškė tik 2008 m. gruodžio 22 d. pateiktame patikslintame skunde. Pareiškėjo paaiškinimu nustatyta, kad jis turi juridinį išsilavinimą, yra pensininkas, bylos nagrinėjimas teismuose (bendrosios kompetencijos ir administraciniame) neužsitęsė pernelyg ilgą laiką, todėl nėra pagrindo išvadai, kad dėl pažeistų teisių gynimo jis patyrė dvasinius sukrėtimus.

Teisinės atsakomybės apimtį ir pagrįstumą konkrečioje situacijoje leidžia įvertinti CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta priežastinio ryšio, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, lemiančio ir paaiškinančio civilinės atsakomybės apimtį, konkrečiu atveju doktrina, leidžianti teismui konkrečioje byloje atsižvelgti į teisėtus pareiškėjo ir atsakovo interesus bei daugelį kitų reikšmingų aplinkybių. Administracinėje byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovių veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių pasekmių – pareiškėjo regėjimo sutrikimo. Pareiškėjas pateikė išrašą iš medicinos dokumentų (t. 3, b.l. 84), surašytą 2008 m. balandžio 28 d., tačiau jame nėra duomenų, kada pareiškėjui nustatyta silpnaregystė bei nenurodyta susirgimo kilmė. Pateiktas išrašas iš medicinos dokumentų neįrodo priežastinio ryšio tarp pareiškėjo sveikatos pablogėjimo ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neveikimo bei UAB „Vitės valdos“ veiksmų, renkant mokestį už kiemo teritorijos tvarkymą. Nesant priežastinio ryšio asmuo visais atvejais atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Todėl pareiškėjo teiginys, jog dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neveikimo (nenustatytas mokesčio už namui priskirtos teritorijos priežiūros tarifas ir neorganizuotas teritorijų planavimo dokumentų, kuriais daugiabučiams gyvenamiesiems namams būtų priskirti žemės sklypai, rengimas), ir UAB „Vitės valdos“ veiksmų (mokesčio už kiemo teritorijos tvarkymą rinkimo) pablogėjo jo sveikata, nenustačius tiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių pasekmių, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo solidariai iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vitės valdos“ priteisti 936,80 litus turtinės žalos bei 46,54 litus metinių palūkanų. CK 6.6 straipsnio 1 dalis nustato, jog solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Įstatymai ar šalių susitarimai gali nustatyti, kad kreditorių reikalavimas yra solidarusis, t.y. kiekvienas iš kreditorių turi teisę pareikšti skolininkui reikalavimą tiek dėl visos skolos, tiek ir dėl jos dalies. Reikalavimas yra solidarusis ir tais atvejais, kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.18 straipsnio 1 dalis). Ginčo atveju nei konkreti teisės akto norma, nei UAB „Vitės valdos“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos susitarimais nenustatyta, jog jų prievolės, susijusios su daugiabučiams namams priskirtų kiemo teritorijų priežiūra, yra solidarios, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti žalą solidariai iš abiejų atsakovių atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2002 m. balandžio 18 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 192 (t.1, b.l. 142) nustatyta, jog UAB „Vitės valdos“ paskirta administratore 3 metams administruoti daugiabučius gyvenamuosius namus pagal pridedamą priedą ir (duomenys neskelbtini) namą, kuriame gyvena pareiškėjas (t.1, b.l. 144). 2005 m. balandžio 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (t. 1, b.l. 149) UAB „Vitės valdos“ neterminuotai paskirta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore. Minėtu teisiniu pagrindu UAB „Vitės valdos“ nuo 2002 m. balandžio mėnesio skaičiavo ir rinko mokestį už pareiškėjo daugiabučio namo teritorijos priežiūrą. Tačiau tarp gyventojų ir administratorės nebuvo sudarytos sutartys, šios aplinkybės neginčija ir atsakovės UAB „Vitės valdos“ atstovas, nors 2002 m. liepos 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 188 5 punktu daugiabučių namų administratoriai iki 2002 m. rugsėjo 1 d. buvo įpareigoti sudaryti sutartis dėl kiemų teritorijos priežiūros su butų ir kitų patalpų savininkais.

Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 3 redakcija) 5.7 punktas nustato, jog administratorius, įgyvendindamas jam pavestą pagrindinį uždavinį (Nuostatų 4 punktas), apskaičiuoja mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas pagal Nuostatų 8 ir 9 punktus, parengia ir iki kito (po praėjusio) mėnesio 10 kalendorinės dienos laišku, faksu, elektroniniu ar kitais būdais pateikia patalpų savininkams ir valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą (tarifus), kiekį, mokėtinas sumas ir mokėjimo būdus, tvarko šių mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą. Vadinasi, administratoriaus veikla apskaičiuojant mokesčius ir nurodant mokėtinas sumas už suteiktas paslaugas bus teisėta tik tokiu atveju, jei bus laikomasi Nuostatų 8 ir 9 punktų reikalavimų. Po 2002 m. liepos 29 d. savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 188 „Dėl Klaipėdos miesto tarybos 1998-11-26 sprendimo Nr. 201 dalinio pakeitimo“ priėmimo neliko galiojusio tarifo, be to, nuo 2001 metų nebuvo įstatymų nustatyta tvarka priskirta namui teritorija, todėl darytina išvada, jog atsakovė UAB „Vitės valdos“ neteisėtai apskaičiuodavo mokesčius.

CK 6.248 straipsnio 3 dalyje pateikiama kaltės samprata. Asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek nerūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Nėra pagrindo išvadai, kad UAB „Vitės valdos“ rinkdama mokestį už daugiabučio namo kiemo priežiūros paslaugas, nebuvo rūpestinga ir apdairi. UAB „Vitės valdos“ savo, kaip daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus, pareigas vykdė tinkamai ir negali būti atsakinga už tai, kad kai kurie Klaipėdos miesto savivaldybės institucijų sprendimai neatitiko Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsakovė UAB „Vitės valdos“, teikdama daugiabučių namų kiemų priežiūros paslaugas ir rinkdama mokesčius už šias paslaugas, veikė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos miesto savivaldybės galiojančiais teisės aktais. Darytina išvada, kad atsakovė UAB „Vitės valdos“ nėra kalta dėl pareiškėjo patirtų išlaidų. Nenustačius visų atsakovės UAB „Vitės valdos“ civilinės atsakomybės sąlygų, netenkintinas pareiškėjo reikalavimas priteisti jo patirtus nuostolius.

Pareiškėjas prašo pripažinti atsakovės UAB „Vitės valdos“ veiksmus nepagrįstu praturtėjimu ir priteisti lėšas, sumokėtas už kiemo teritorijos priežiūrą. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Kaip matyti iš atsakovės UAB „Vitės valdos“ veiklos, ji rinko mokesčius esant teisiniam pagrindui, t.y. 2002 m. liepos 29 d. sprendimui Nr. 188, kurio 3 punktas nustatė, kad daugiabučių namų administratoriai mokestį už kiemo teritorijos priežiūrą skaičiuoja pagal faktiškai valomas teritorijas. Pareiškėjas neginčija fakto, kad kiemo teritorija buvo valoma, todėl UAB „Vitės valdos“ veiksmai negali būti pripažinti nepagrįstu praturtėjimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nuspren d ė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.