Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4776-470/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance ieškinį atsakovui L. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

15.3. Nustačius, jog apeliantės ieškinio reikalavimai tenkintini visa apimtimi, turėtų būti pakeista sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.

3. Apeliaciniu skundu ginčijamos sprendimo dalys dėl negautų pajamų (nuostolių) ir kompensacinių palūkanų priteisimo. Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl naujų įrodymų

4. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, ieškovei pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius negautų pajamų (patirtų nuostolių) dydį. Ieškovė 2020 m. lapkričio 24 d. pateikė papildomus įrodymus: vartojimo kredito grąžinimo grafiką ir atsakovui suteikto kredito grąžinimo sąskaitos išklotinę. Naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Pagal bendrąją taisyklę, teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, todėl nauji įrodymai priimamai ir vertinami kartu su apeliaciniu skundu.

5. Byloje nustatyta, kad ieškovė NEO Finance, AB ir atsakovas L. M. 2019 m. spalio 10 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K665019112, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 5 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti 24 procentų dydžio metines palūkanas, 422,88 Eur tarpininkavimo mokestį sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, bendra vartojimo kredito kaina yra 9053,28 Eur (Kredito sutarties specialiosios sąlygos, bendrųjų sąlygų 3.5.2 p., 5.1–5.2 p.). Galutinis prievolės įvykdymo terminas 2024 m. spalio 10 d. Atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2020 m. birželio 16 d. sutartį nutraukė (2020 m. birželio 10 d. pranešimas dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo).

6. Jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių, todėl teisėjų kolegijos nuomone, visi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ir 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

8. Sutarčių nutraukimo padariniams taikytinos CK normos, nustatančios tiek bendrąsias sutarčių teisės taisykles, tiek specialiąsias kreditavimo ir paskolos sutarčių taisykles, tiek civilinės atsakomybės taisykles.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nurodydama, kad sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

10. Išplėstinė teisėjų kolegija apibrėžė lūkesčių intereso saugomas ribas, esant paskolos (kreditavimo) teisiniams santykiams, nurodydama, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti ir tais atvejais, kai paskolos sutartis yra pasibaigusi, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2 str., 6.221 str.).

11. Sutarties nutraukimas ir reikalavimas vykdyti sutartinę prievolę natūra kaip kreditoriaus teisių gynimo būdai negali būti taikomi kartu, kadangi bendro jų taikymo neleidžia sutarties nutraukimo, kaip kreditoriaus teisių gynimo būdo, reiškiančio ne ką kitą, kaip bet kokį tolesnio sutarties vykdymo atsisakymą, teisinė prigimtis.

12. VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Pažymėtina, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 3.6.3 punkte buvo numatyta, kad kredito gavėjas turi teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą.

13. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

14. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 str. 2 d., 6.251 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

16. Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą priteisti mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos, padaręs išvadą, kad sutartį nutraukus mokėjimo palūkanų reikalauti yra nepagrįsta (CK 6.221 str. 1 d.). Sutiktina, kad ieškinio pareiškime apeliantė nenurodė tinkamos teisės normos, pagrindžiančios jos materialinį teisinį suinteresuotumą gauti tą pinigų sumą, kurią iš esmės sudaro mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga. Nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019). Todėl teisėjų kolegija ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo palūkanas už laikotarpį iki kredito sutarties pabaigos kvalifikuoja kaip reikalavimą priteisti patirtus nuostolius (negautas pajamas) dėl to, kad sutartis nebuvo tinkamai vykdoma.

17. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, nes ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovės negautų pajamų suma nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 16 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2024 m. spalio 10 d.) sudarytų 2 837,46 Eur.

18. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 466,69 Eur mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m. birželio 16 d., dėl šios sprendimo dalies apeliacinio skundo nėra pateikta.

19. Ieškovės reikalavimas priteisti 24 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 10 d.) yra tenkintinas iš dalies.

20. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 10 d.), galėjo tikėtis gauti 24 proc. metinių palūkanų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Pagal ieškovės pateiktą vartojimo kredito grąžinimo grafiko lentelę, iš atsakovo priteistinos sumos, mokėtinos kiekvieno mėnesio 10 dieną atitinkamai:

- 2020 m. liepos 10 d. – 92,47 Eur, rugpjūčio 10 d. – 91,45 Eur, rugsėjo 10 d. – 90,40 Eur, spalio 10 d. – 89,33 Eur, lapkričio 10 d. – 88,24 Eur, gruodžio 10 d. – 87,13 Eur, iš viso – 539,02 Eur;

- 2021 m. sausio 10 d. – 85,99 Eur, vasario 10 d. – 84,84 Eur, kovo 10 d. – 83,66 Eur, balandžio 10 d. – 82,45 Eur, gegužės 10 d. – 81,23 Eur, birželio 10 d. – 79,97 Eur liepos 10 d. – 78,70 Eur, rugpjūčio 10 d. – 77,39 Eur, rugsėjo 10 d. – 76,06 Eur, spalio 10 d. – 74,71 Eur, lapkričio 10 d. – 73,33 Eur, gruodžio 10 d. – 71,92 Eur, iš viso – 950,25 Eur;

- 2022 m. sausio 10 d. – 70,48 Eur, vasario 10 d. – 69,01 Eur, kovo 10 d. – 67,51 Eur, balandžio 10 d. – 65,99 Eur, gegužės 10 d. – 64,43 Eur, birželio 10 d. – 62,84 Eur, liepos 10 d. – 61,22 Eur, rugpjūčio 10 d. – 59,57 Eur, rugsėjo 10 d. – 57,88 Eur, spalio 10 d. – 56,17 Eur, lapkričio 10 d. – 54,41 Eur, gruodžio 10 d. – 52,62 Eur, iš viso – 742,13 Eur;

- 2023 m. sausio 10 d. – 50,80 Eur, vasario 10 d. – 48,94 Eur, kovo 10 d. – 47,04 Eur, balandžio 10 d. – 45,10 Eur, gegužės 10 d. – 43,13 Eur, birželio 10 d. – 41,11 Eur, liepos 10 d. – 39,06 Eur, rugpjūčio 10 d. – 36,96 Eur, rugsėjo 10 d. – 34,83 Eur, spalio 10 d. – 32,65 Eur, lapkričio 10 d. – 30,42 Eur, gruodžio 10 d. – 28,15 Eur, iš viso – 478,19 Eur;

- 2024 m. sausio 10 d. – 25,84 Eur, vasario 10 d. – 23,48 Eur, kovo 10 d. – 21,07 Eur, balandžio 10 d. – 18,62 Eur, gegužės 10 d. – 16,11 Eur, birželio 10 d. – 13,56 Eur, liepos 10 d. – 10,95 Eur, rugpjūčio 10 d. – 8,30 Eur, rugsėjo 10 d. – 5,59 Eur, spalio 10 d. – 2,84 Eur, iš viso – 146,36 Eur.

34. Nors šalių vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 3.6.3 punkte buvo numatyta, kad kredito gavėjas turi teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir tokiu būdu pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, tačiau, teismo nuomone, ši sąlyga nelaikytina tokia, kuri pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo, todėl nutraukus kredito sutartį 2020 m. gegužės 18 d., ši sutarties nuostata neteko galios (CK 6.221 str. 1 d.), kas reiškia, kad atsakovas neturi galimybės pasinaudoti vartojimo kredito (viso ar dalies) ankstesnio grąžinimo teise ir tokiu būdu įgyti teisę mokėti mažiau nuostolių, išskyrus, jeigu šalys vykdymo procese sudarytų kitokį susitarimą. Tokiu būdu iš atsakovo ieškovei priteistina 2 855,95 Eur nuostolių.

Dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo

35. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti 24 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 11 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 16 d.) ir nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

36. Teismas skundžiamame sprendime šį reikalavimą tenkino iš dalies – priteisė 4,20 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 11 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 16 d.), o reikalavimą dėl 24 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetė. Teismas nurodė, kad šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis, negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 480 Eur sumą, todėl negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamu atveju apylinkės teismo pozicija yra pagrįsta.

37. Minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.

38. Ieškovė savo reikalavimą grindė Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu, kuriame nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos nuo toliau negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kaip matyti, Kredito sutarties 6.1 punkte numatytų palūkanų mokėjimas susietas su netinkamai vykdomos piniginės prievolės aplinkybe. Kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad metinė palūkanų norma – 24 procentai.

39. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis įtvirtinta šias taisykles: pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; kompensacinės palūkanos negali būti skaičiuojamos ilgiau kaip už 180 dienų; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos.

41. Ieškovė prašė priteisti netesybas, remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o sutartinėmis nuostatomis. Pažymėtina, kad sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Toks išaiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, tiek ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, tiek ir laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu.

43. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

44. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 24 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 24 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ str. 8 d.), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017).

46. Pirmosios instancijos teismas analizavo sutarties bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, pripažino jas nesąžiningomis ir negaliojančios (CK 6.228⁴ str. 3 d. 9 d.), tačiau šių nuostatų neįrašė į sprendimo rezoliucinę dalį. Todėl teismo sprendimas iš dalies pakeistinas įrašant į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 1.29, 5.3 punktai pripažintini negaliojančiomis sąlygomis. Papildomai negaliojančia ir nesąžininga pripažintina ir 6.1 punkto sąlyga (CK 1.80 str., 6.228⁴ str. 8 d.).

47. Pažymėtina, kad į apeliacijos ribas nepatenka pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo buvo priteista 4,20 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. birželio 16 d., kurios taip pat buvo apskaičiuotos taikant 24 proc. dydžio metinę palūkanų normą (CPK 320 str.), tiek priteistas 422,88 Eur tarpininkavimo mokestis, nes šios dalies teismo sprendimo vertinimas ir keitimas nesant kitos šalies apeliacinio skundo, pažeistų CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą priimti apeliantės atžvilgiu blogesnį sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeistinas – ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 2 855,95 Eur negautų pajamų (nuostolių) sumas.

49. Teisėjų kolegija ištaiso pirmosios instancijos teismo sprendime padarytą teisės taikymo klaidą ir papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, pripažįstant sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 punkto (Tarpininkavimo mokestis), 5.3 punkto (Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka) ir 6.1 punkto. nuostatas, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (24 proc. metinių) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

50. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

51. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra 7 447,47 Eur. Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį. ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tačiau tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Įvertinus ieškovės ieškinio reikalavimus matyti, kad buvo prašoma priteisti 24 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo. Skaičiuojant nuo 4 865,83 Eur negrąžinto kredito sumos, per metus grąžintinos palūkanos sudarytų 1 167,80 Eur, iki sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 10 d.) palūkanų suma sudarytų 5 060,47 Eur. Todėl nustatytina ieškinio suma 12 041,25 Eur (4 865,83 + 5 060,47 + 2 110,75 + 4,20).

52. Ieškinys patenkintas 71,55 proc. (prašyta priteisti 12 041,25 Eur, priteisiama 8 615,55 Eur). Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 368 Eur (168 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 263,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.).

53. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 275 Eur (75 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde iš esmės buvo pareikšti du reikalavimai – dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus vieną reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir atmetus reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų (netesybų) priteisimo, ieškovei priteistina pusė jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 137,50 Eur (CPK 93 str. 2 d.). Iš viso ieškovei šioje byloje priteistina 400,80 Eur (263,30 + 137,50) bylinėjimosi išlaidų.

54. Iš atsakovo valstybei priteistina trūkstama žyminio mokesčio dalis – 65 Eur (233 Eur mokėtinas žyminis mokestis pagal patenkintų reikalavimų sumą atėmus sumokėtą 168 Eur žyminį mokestį).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Iš dalies pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 4 865,83 Eur negrąžinto kredito dalį, 466,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 2 855,95 Eur nuostolių atlyginimo, 422,88 Eur tarpininkavimo mokesčio, 4,20 Eur kompensuojamųjų palūkanų, iš viso 8 615,55 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus penkiolika eurų 55 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 615,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 400,80 Eur (keturis šimtus eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2019 m. spalio 19 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K665019112 Bendrųjų sąlygų 1.29 punkto, 5.3 punkto nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio ir jo skaičiavimo tvarkos ir 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (24 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Ieškinį likusioje dalyje atmesti.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.