- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-21
- Bylos Nr.
- e2-2156-1106/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02753-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Andziulevičiūtė
- Ieškovas
- K. C.
- Atsakovas
- P. R., I. R.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. C. ieškinį atsakovams P. R. ir I. R. dėl paskolos raštelio pripažinimo nesudarytu, trečiasis asmuo antstolis A. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo pripažinti 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimą nesudarytu ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad 2008 m. birželio 20 d. tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudarytas paskolos raštelis, kurio pagrindu atsakovai paskolino ir perdavė ieškovui 60 000 Lt (17 377,21 Eur) grynaisiais pinigais. 2016 m. sausio 5 d. ieškovo surašytame dokumente, pavadintame „Paskolos susitarimas“, nurodyta, kad neva ieškovas pasiskolino 34 000 Eur sumą, tačiau šiuo Paskolos rašteliu jokios piniginės lėšos ieškovui nebuvo perduotos, o vieninteliai pinigai, kuriuos ieškovas gavo iš atsakovų, yra pagal 2008 m. birželio 20 d. Paskolos raštelį gauti 60 000 Lt (17 377,21 Eur). 2016 m. rugpjūčio 6 d. ieškovas grąžino atsakovams 17 380 Eur grynaisiais pinigais, t. y. visą 2008 m. suteiktą paskolą. Tokią ieškovo sukauptą sumą pagrindžia žemės pirkimo-pardavimo sutartys. 2017 m. balandžio 24 d. ieškovas grąžino atsakovams 10 420 Eur, nes 2017 m. balandžio 24 d. pardavė žemės sklypą, per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. išėmė iš banko 5 900 Eur sumą bei pridėjo 320 Eur iš savo šeimos santaupų. Taip buvo grąžintos palūkanos už 2008 m. suteiktą paskolą. Iš viso ieškovas grąžino atsakovams 27 800 Eur – pasiskolinęs 60 000 Lt, grąžino 95 987,84 Lt. Nei ieškovas, nei atsakovai neturi 2008 m. birželio 20 d. paskolos raštelio originalo, nes jis buvo sunaikintas, kadangi bet kokie skoliniai santykiai tarp šalių yra pasibaigę. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1574-736/2019 atsakovai pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo, kur reikalavo priteisti iš ieškovo 34 000 Eur, ieškinį vėliau patikslino ir reikalavo priteisti 17 000 Eur. Atsakovai toje byloje teigė, kad ieškovas yra skolingas pagal 2016 m. sausio 5 d. paskolos raštelį. Ieškovas toje civilinėje byloje pateikė priešieškinį, kuriuo reikalavo pripažinti 2016 m. sausio 5 d. paskolos raštelį negaliojančiu, tačiau priešieškinys nebuvo patenkintas. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1266-413/2019 nurodė – kadangi ieškovas nėra gavęs pinigų pagal 2016 m. sausio 5 d. Paskolos raštelį, nėra teisinio pagrindo pripažinti 2016 m. sausio 5 d. Paskolos raštelį negaliojančiu. 2016 m. sausio 5 d. Paskolos raštelio vertinimas buvusioje byloje turėjo didelę įtaką, kad buvo priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nes ieškovas visą įsiskolinimą yra padengęs.
Atsiliepimas
Atsakovai, atstovaujami atstovės advokatės A. F.-Komar, atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkantys ir prašė ieškinio netenkinti. Atsiliepime į ieškinį teigiama, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1574-736/2019 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1266-413/2019 neginčijamai nustatyta, kad paskolos sutartiniai teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė 2008 m. paskolos sutarties pagrindu, o 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimo pagrindu pinigai Ieškovui nebuvo perduoti, nes šiuo susitarimu buvo fiksuojamas Ieškovo skolos atsakovams dydis. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai, kurių nereikia įrodinėti. Pareikštame ieškinyje šias aplinkybes pripažįsta ir pats ieškovas. Net, jeigu teismas patenkintų ieškinį dėl 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimo pripažinimo nesudarytu, tai nepanaikintų ieškovo pareigos grąžinti atsakovams 2008 m. paskolos sutartimi jam paskolintas ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais priteistas pinigines lėšas bei nepanaikintų pareigos mokėti palūkanas už suteiktą paskolą. Šiuo atveju ieškovas pateikė aiškiai nepagrįstą ieškinį – ieškovas reiškia reikalavimą 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimą pripažinti negaliojančiu tuo pagrindu, kad pagal šį susitarimą jam nebuvo perduotos piniginės lėšos. Tačiau įvertinus tai, kad 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimu buvo siekiama užfiksuoti ieškovo esamą skolos sumą, o ne sukurti naujus paskolos teisinius santykius, tai akivaizdu, kad šio susitarimo pagrindu atsakovai neprivalėjo perduoti ieškovui paskolos dalyką. Šios aplinkybės ieškovui buvo žinomos, kadangi jis pats parengė ir surašė ginčijamą 2016 m. sausio 5 d. susitarimą. Pažymėtina, kad aplinkybes dėl 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimo sudarymo, galiojimo, šio susitarimo teisinės reikšmės išsamiai ištyrė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2019-04-08 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1574-736/2019 ir Kauno apygardos teismas 2019-09-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1266-413/2019. Ieškovui skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – už aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą ir už sąmoningą veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
Trečiasis asmuo antstolis A. Š. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Teismo posėdyje ieškovas K. C. prašė tenkinti ieškinį. Nurodė, kad su atsakovais yra tolimi giminaičiai. 2008 m. birželio 20 d. atsakovai paskolino ieškovui 60 000 Lt grynaisiais pinigais. Pasirašė skolos raštelį, susitarė, kad ieškovas mokės 2 procentų dydžio mėnesines palūkanas. Ieškovas dėl finansų krizės neturėjo galimybės grąžinti pinigų, todėl 2015 m. sausio 9 d. atsakovai pareikalavo jo grąžinti pinigus. Ieškovas nuvyko pas atsakovus į namus susitarti dėl pinigų grąžinimo. 2016 m. sausio 5 d. jie pasirašė Paskolos susitarimą, kurį surašė ieškovas. Šiuo paskolos susitarimus jie susitarė, kad ieškovas yra skolingas 60 000 Lt ir 1 procento dydžio mėnesines palūkanas už visą laikotarpį. Sudarant 2016 m. sausio 5 d. Paskolos susitarimą su atsakovais žodžiu susitarė dėl palūkanų dydžio sumažinimo iki 1 procento, kiti pinigai ieškovui nebuvo perduoti. 2016 m. rugpjūčio 5 d. grąžino atsakovams 17 380 Eur sumą grynaisiais. Jokio pakvitavimo su atsakovais nepasirašė. Tada sudarė naują susitarimą, kuriame nurodė, kad ieškovas skolingas atsakovams 19 000 Eur sumą. 2017 m. balandžio 24 d. ieškovas grąžino atsakovams 10 420 Eur grynaisiais. Jie pasirašė naują susitarimą, kad ieškovo skolos likutis yra 10 000 Eur. Šį susitarimą turi atsakovai. Atsakovai ieškovui grąžino 2016 m. rugpjūčio 5 d. susitarimą, kurį ieškovas sunaikino. Šią dieną ieškovo skolos likutis yra 6 400 Eur (2020 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 35 sek. – 1 val. 0 min. 32 sek.).
Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokato padėjėja M. J. paaiškino, kad iš viso tarp šalių buvo keturi susitarimai. Skolos grąžinimai fiksuoti tris kartus. Jie fiksuodavo ne grąžintas sumas, o likusią skolą. Jei 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimas būtų pripažintas nesudarytu, 2008 m. birželio 20 d. paskolos sutartis yra pasibaigusi, tada tarp šalių nelieka ginčo. Ieškovas grąžino 17 380 Eur ir 10 420 Eur. Tuomet bus galima prašyti atnaujinti buvusią civilinę bylą, kurioje atsakovai nuolat rėmėsi 2016 m. sausio 5 d. susitarimu. 2016 m. sausio 5 d. Paskolos susitarimas buvo paskolos sutarties pakeitimas, juo buvo įformintos palūkanos, bet tai ne susitarimas dėl naujos paskolos. Kaip pirminės paskolos sutarties pakeitimas 2016 m. sausio 5 d. susitarimas sukelia teisines pasekmes. Antstolis vykdo išieškojimą pagal 2019 m. balandžio 8 d. teismo sprendimą iš ginčijamo 2016 m. sausio 5 d. susitarimo kaip iš naujos paskolos. (2020 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 2 min. 10 sek. – 1 val. 20 min. 02 sek., 2 val. 1 min. 39 sek. – 2 val. 6 min. 32 sek., 2 val. 15 min. 40 sek. - 2 val. 17 min. 46 sek.).
Teismo posėdyje atsakovų atstovė advokatė A. F.-Komar prašė netenkinti ieškinio. Paaiškino, kad ieškovui negrąžinus skolos pagal 2008 m. birželio 20 d. paskolos susitarimą, atsakovai 2015 m. sausio mėnesį kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Ieškovas, sužinojęs apie atsakovų ketinimą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, 2016 m. pradžioje atvyko tartis su atsakovais. Atsakovai elgėsi geranoriškai ir jie 2016 m. sausio 5 d. ieškovo iniciatyva ir jo naudai sudarė Susitarimą, kuriuo užfiksavo ieškovo esamą skolą ir sumažino palūkanų dydį iki 1 procento dydžio mėnesinių palūkanų, atidėjo skolos grąžinimo terminą. 2016 m. sausio 5 d. susitarimas nėra susitarimas dėl naujos paskolos suteikimo. 2016 m. sausio 5 d. susitarime nurodytą 34 000 Eur sumą sudaro: 16 622,80 Eur palūkanų ir 17 377, 20 Eur pagrindinė skola. Nuo 2008 m. birželio 20 d. iki 2016 m. sausio 5 d. buvo skaičiuojamos 1 procento dydžio mėnesinės mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, o nuo 2016 m. sausio 5 d. palūkanos išvis nebuvo skaičiuojamos. Ieškovas po 2016 m. sausio 5 d. sudaryto Susitarimo grąžino atsakovams 17 000 Eur grynaisiais pinigais, šalys pakvitavimo nepasirašė. Daugiau pinigų ieškovas atsakovams negrąžino. 10 420 Eur sumos ieškovas atsakovams negrąžino. Jokių kitų susitarimų, išskyrus 2008 m. birželio 20 d. ir 2016 m. sausio 5 d. susitarimus, nebuvo sudaryta. Pagal Lietuvos Respublikos civiliame kodekse (toliau – CK) įtvirtintą piniginių įmokų eilę, laikoma, kad ieškovas sumokėjo 16 622,80 Eur palūkanų ir nedidelę skolos dalį. 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu iš ieškovo atsakovams buvo priteista negrąžinta 17 000 Eur pagrindinė skolos suma ir bylinėjimosi išlaidos (2020 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 20 min. 25 sek. – 2 val. 1 min. 23 sek., 2 val. 7 min. 02 sek. – 2 val. 15 min. 12 sek.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiasis asmuo antstolis A. Š. nedalyvavo. Teismui pateiktas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys netenkinamas.
Iš šalių pateiktų duomenų nustatyta, kad 2008 m. birželio 20 d. raštu K. C. nurodė, kad pasiskolino 60 000 Lt iš P. R. ir I. R., mokės 2 procentų dydžio mėnesines palūkanas, pinigus įsipareigoja grąžinti per dvi savaites pareikalavus, įvykus lito devalvacijai skolą grąžins eurais, (kursas 3,45).
2015 m. sausio 6 d. ieškovas ir jo sutuoktinė už 5 792,40 Eur sumą grynaisiais pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-3015-6134. 2015 m. balandžio 2 d. ieškovas ir jo sutuoktinė pagal pirkimo-pardavimo sandorį už 5 792,40 Eur sumą pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-3015-6219. 2015 m. spalio 14 d. ieškovas su sutuoktine pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-3015-6308, už 5 800 Eur grynaisiais.
2016 m. sausio 5 d. surašytas Paskolos susitarimas, kuriame nurodyta, kad K. C. pasiskolino 34 000 Eur iš I. R. ir P. R., pinigus pažadėjo grąžinti 2016 m. birželio 20 d.
2016 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas ir jo sutuoktinė sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0861-5154, pardavimo už 520 Eur. 2017 m. balandžio 24 d. ieškovas ir jo sutuoktinė sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2023-7947, už 4 200 Eur, kaina buvo sumokėta grynaisiais pinigais.
2017 m. balandžio 11-13 d. iš K. C. sąskaitos buvo išgryninta 5 900 Eur suma.
2019 m. lapkričio 26 d. antstolis A. Š. surašė Turto arešto aktą Nr. 542 dėl 22 127,07 Eur vertės skolininkui K. C. priklausančio turto arešto išieškotojų I. R. ir P. R. naudai. Areštuotas nekilnojamasis ir registruotinas kilnojamasis turtas. 2019 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. S-19-110-40037 antstolis areštavo K. C. sutuoktinės darbo užmokestį bei priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Šie veiksmai atlikti vykdomojoje byloje pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1574-736 dėl 363 Eur apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų, 1 804,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, 17 000 Eur skolos ir 810,41 Eur palūkanų išieškojimo iš K. C. išieškotojams I. R. ir P. R..
Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1574-736/2019 pagal P. R. ir I. R. patikslintą ieškinį K. C. dėl 17 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir pagal K. C. priešieškinį P. R. ir I. R. dėl 2016 m. sausio 5 d. skolos raštelio pripažinimo negaliojančiu 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu teismas tenkino patikslintą ieškinį, o priešieškinį atmetė – priteisė iš K. C. 17 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir 1 804,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1266-413/2019 pagal K. C. apeliacinį skundą dėl 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje e2-1574-736/2019 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Dėl prejudicinių faktų.
Šalims nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas).
Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018).
Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1574-736/2019, kurioje 2019 m. balandžio 8 d. priimtas sprendimas buvo patikrintas apeliacine tvarka ir paliktas nepakeistas (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1266-413/2019), skirtingomis procesinėmis padėtimis dalyvavo tie patys asmenys – K. C., P. R. ir I. R.. Toje civilinėje byloje įrodinėjimo dalyku buvusios ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės apie 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimo sudarymo aplinkybes, pinigų neperdavimą yra esminės ir šioje civilinėje byloje, todėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu pirmesnėje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės pripažįstamos prejudicinėmis šioje civilinėje byloje.
Dėl 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimo pripažinimo nesudarytu.
Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
Ieškovas teigė ir atsakovų atstovė pripažino, kad 2016 m. sausio 5 d. pinigų perdavimas nebuvo atliktas, t. y. atsakovai P. R. ir I. R. faktiškai neperdavė K. C. 34 000 Eur sumos. Ši aplinkybė buvo nustatyta ir civilinėje byloje Nr. e2-1574-736/2019, kurioje teismas įvertino, kad „2016 m. sausio 5 d. šalių pasirašytas raštelis laikytinas skolos dydį patvirtinančiu ir papildomą įrodomąją galią turinčiu dokumentu. Pinigai pagal šį susitarimą perduoti nebuvo <...>“. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą apeliacine tvarka, nutartyje nurodė, jog „apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių paskoliniai santykiai susiklostė 2008 m., o 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimu šalys tik iš naujo įformino paskolinius santykius, susitardami konkrečiai dėl priskaičiuotų nuo 2008 m. palūkanų dydžio. Nei viena iš šalių neteigė ir neįrodinėjo, kad pagal ginčijamą susitarimą ieškovai paskolino atsakovui 34 000 Eur“.
Įvertinus šioje byloje nustatytas ir prejudicines aplinkybes, darytina išvada, kad 2016 m. sausio 5 d. K. C. surašytas ir jo paties bei P. R. parašais patvirtintas dokumentas, pavadintas „Paskolos susitarimas“ nėra paskolos sutartis CK 6.870 straipsnio 1 dalies prasme, ji neturi pinigų perdavimo elemento. Šiuo dokumentu tarp šalių nebuvo sukurti nauji, be 2008 m. sukurtų, paskolos santykiai, t. y. 34 000 Eur suma K. C. perduota nebuvo.
Dėl šalių valios nustatymo ir jos aiškinimo.
Net ir pripažinus 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimą nesudarytu kaip naują paskolos teisinius santykius sukuriančią sutartį, teismo sprendimas nesukels ieškovo siekiamų teisinių pasekmių, t.y. ieškovas šio teismo sprendimo pagrindu nebus pripažintas nesąs skolingas atsakovams ir priverstinis skolos išieškojimas vien tik dėl to nebus nutrauktas. Tokia išvada daroma kvalifikavus 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimą pagal tikrąją šalių valią.
Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Ieškovas ir jo atstovė klaidingai aiškina esamą situaciją ir pateikia tarpusavyje prieštaraujančius teiginius. Teigiama, kad viena vertus, 2016 m. sausio 5 d. Paskolos susitarimas buvo paskolos sutarties pakeitimas, juo buvo įformintos palūkanos, bet tai ne susitarimas dėl naujos paskolos. Kaip pirminės paskolos sutarties pakeitimas 2016 m. sausio 5 d. susitarimas sukelia teisines pasekmes. Kita vertus, teigiama, kad jei 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimas būtų pripažintas nesudarytu, 2008 m. birželio 20 d. paskolos sutartis yra pasibaigusi, tada tarp šalių nelieka ginčo. Antstolis vykdo išieškojimą pagal 2019 m. balandžio 8 d. teismo sprendimą iš ginčijamo 2016 m. sausio 5 d. susitarimo kaip iš naujos paskolos.
Šalys vienodai aiškina, kad 2015 m. pabaigoje paskolos davėjams pareikalavus grąžinti skolą ir sumokėti palūkanas, 2016 m. sausio 5 d. šalys pasirašė paskolos susitarimą, kuriame siekė užfiksuoti dokumento pasirašymo dieną, t. y. 2016 m. sausio 5 d. susidariusios skolos dydį. Šalys žodžiu pakeitė 2008 m. birželio 20 d. paskolos sutarties sąlygą dėl palūkanų dydžio, jas sumažinant nuo 2 procentų mėnesinių palūkanų nuo paskolos sumos (60 000 Lt/17 377,21 Eur) iki 1 procento mėnesinių palūkanų. Tai reiškia, kad 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarime nurodyta 34 000 Eur suma susideda iš: 17 377,20 Eur skolos sumos ir 16 622,80 Eur palūkanų sumos (1 procento dydžio mėnesinių palūkanų nuo skolos sumos nuo 2008 m. birželio 20 d. iki 2016 m. sausio 5 d.). Ši 34 000 Eur sumos analizė nustatyta ir pirmesnėje civilinėje byloje. Taigi, 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimas aiškintinas kaip 2008 m. birželio 20 d. tarp šalių sudarytos paskolos sutarties priedas, neatskiriama paskolos sutarties dalis.
Pati ieškovo atstovė pripažino, kad „kaip pirminės paskolos sutarties pakeitimas 2016 m. sausio 5 d. susitarimas sukelia teisines pasekmes“. Būtent traktuojant 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimą kaip 2008 m. birželio 8 d. paskolos sutarties neatskiriamą priedą, nesant išlikusio 2008 m. birželio 20 d. paskolos sutarties originalo, P. R. ir I. R. pripažinus, kad K. C. grąžino jiems 17 000 Eur sumą, kuri pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas vertinama kaip palūkanos ir dalis pagrindinės prievolės, 2019 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu iš K. C. buvo priteista 17 000 Eur pagrindinės paskolos sumos dalis. Kitaip tariant, priverstinis išieškojimas pagal šį teismo sprendimą, priimtą remiantis 2016 m. sausio 5 d. susitarimu ne kaip susitarimu dėl naujos paskolos, atliekamas teisėtai, t. y. išieškant 2008 m. birželio 20 d. paskolos sutarties pagrindu K. C. paskolintos sumos likusią dalį, priteistą paskolos gavėjui tinkamai nevykdžius paskolos sutarties.
Pats ieškovas šioje byloje pripažino, kad dar nėra visiškai atsiskaitęs su atsakovais, nurodė, kad likusi skolos dalis yra daugiau nei 6 000 Eur. Nėra pagrindo teigti, kad paskolos teisiniai santykiai pagal 2008 m. birželio 20 d. paskolos sutartį yra pasibaigę, nes, kaip minėta, 2016 m. sausio 5 d. susitarimas laikytinas paskolos sutarties priedu, K. C. grąžino atsakovams palūkanas ir pagrindinės skolos dalį. Šio teismo sprendimo priėmimas nesuponuos išvados, kad ieškovas yra atsiskaitęs su atsakovais.
Ieškovas teigia sumokėjęs atsakovams 10 420 Eur skolos dalį, atsakovų atstovė tą neigia. Skolos grąžinimo aplinkybės nesudaro įrodinėjimo dalyko šioje civilinėje byloje, todėl nėra nustatinėjamos. Ieškovui turint įrodymus apie visiškai sumokėtą likusią skolos dalį, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka su reikalavimu pripažinti prievolę įvykdyta arba sudaryti su atsakovais taikos sutartį vykdymo procese.
Dėl piktnaudžiavimo procesu.
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, 2 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).
Atsakovai, atstovaujami atstovės, prašo pripažinti, kad ieškovas piktnaudžiavo procesine teise, nepagrįstai kreipdamasis į teismą, ir prašo skirti ieškovui baudą.
Teismo vertinimu, ieškinio šioje byloje pareiškimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1266-413/2019 pacituota teismų praktikos taisyklė apie tai, kad paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia ir pripažinimas nesudaryta yra skirtingi civilinių teisių gynimo būdai galimai galėjo suteikti ieškovui pagrindą tikėtis palankaus teismo sprendimo nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien galimai nepagrįsto ieškinio pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, ieškovas turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama kitose bylose priimtais sprendimais. Tuo remiantis, nėra pagrindo tenkinti atsakovų prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Nors ieškinio reikalavimas pripažinti 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimą nesudarytu formaliai patenkintas, tačiau, kaip buvo minėta, išaiškinus šio dokumento turinį pagal šalių valią, padaryta išvada, kad 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimo, kaip naujo paskolos sutartį reiškiančio dokumento, pripažinimas nesudarytu nesuponuoja išvados, kad 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimas nesukėlė ir po šio teismo sprendimo nesukels teisinių pasekmių. Ieškovas, tikėdamasis palankaus teismo sprendimo, įsivaizdavo, kad pripažinus 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimą nesudarytu, šis dokumentas neteks teisinės galios, bus laikoma, kad jis yra visiškai atsiskaitęs su atsakovais ir galės būti nutrauktas priverstinis skolos išieškojimas. Kaip minėta, toks aiškinimas yra nepagrįstas, net atsakovams neginčijus ir šiuo teismo sprendimu formaliai pripažinus, kad 2016 m. sausio 5 d. paskolos susitarimas, kaip nauja paskolos sutartis, nebuvo sudarytas. Todėl procesine prasme laikytina, kad pagal ieškinio reikalavimu siektus materialinius teisinius padarinius, ieškinys yra nepatenkintas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Netenkinus ieškinio, atsakovams iš ieškovo priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai nurodė, kad jų bylinėjimosi išlaidas sudaro 38,00 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 3 993,00 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą.
Iš ieškovo atsakovams priteisiamas 38,00 Eur žyminis mokestis.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
Įvertinus nurodytą išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį ir pateiktą sąskaitą pagal Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus paslaugų maksimalius dydžius, darytina išvada, kad prašoma priteisti suma viršija šiose Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, todėl yra mažintina.
Pateiktoje sąskaitoje detalizuotų paslaugų kainos buvo apskaičiuotos pagal Rekomendacijose nurodytus dydžius, taikant koeficientus, kurių pagrindu yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nebuvo nustatinėjamos naujos aplinkybės ir neteikiami iš esmės kitokie paaiškinimai nei Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje e2-1574-736/2019, kurioje atsakovams atstovavo ta pati advokatė, kuriai buvo žinoma faktinių aplinkybių visuma, šiai bylai nereikėjo rengti turinio prasme iš esmės kitokios (naujos) teisinės gynybos pozicijos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, atsakovams iš ieškovo priteisiama 2 944,00 Eur dydžio suma advokato pagalbai apmokėti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
2020 m. sausio 6 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdyti išieškojimo veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0110/19/07752, Nr. 0110/19/07753.
Atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
netenkinti ieškinio.
Laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0110/19/07752, Nr. 0110/19/07753 sustabdymą palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Priteisti iš K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,00 (trisdešimt aštuonių eurų) Eur žyminį mokestį ir 2 944,00 (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.