Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams P. R. ir I. R., jų atstovei advokatei Aleksandrai Filipavičiūtei - Komar,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. R. ir I. R. ieškinį atsakovui K. C. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo K. C. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas, civilinės bylos dalis nutrauktina.

Atsakovas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 6 d. jis ieškovams grąžino 17 380 Eur bei tarp šalių buvo pasirašytas naujas susitarimas, kad ieškovams jis yra skolingas 19 000 Eur. 2017 m. balandžio 24 d. ieškovams į jų namus nuvežė ir jiems gražino 10 420 Eur bei vėl buvo pasirašytas susitarimas, kuriame buvo užfiksuotas likusios paskolos ieškovams sumažėjimas. Ieškovų teigimu, atsakovas 2017 m. liepos mėn. grąžino jiems 17 000 Eur. Byloje nėra rašytinių įrodymų apie tai, kokias pinigines sumas atsakovas yra grąžinęs dalį paskolos. Atsakovas savo išdėstytą poziciją dėl grąžintos paskolos dalies grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki balandžio 13 d. iš savo banko sąskaitos išėmė 5 900 Eur sumą. Be to, nuo 2017 m. balandžio 24 d., kuomet buvo grąžintas likęs įsiskolinimas, atsakovas pardavė žemės sklypą už 4 200 Eur, todėl turėjo grynųjų pinigų, kuriuos ir nuvežė ieškovams. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad jo išdėstytas aplinkybes patvirtinta ir byloje esantis jo pateiktas garso įrašas. Teismas nesutinka su šia atsakovo pozicija. Pirmiausia, tai, jog atsakovas išsiėmė pinigus iš banko sąskaitos ir pardavė žemės sklypą, neleidžia daryti išvados, kad pinigai (ir kokia jų suma) buvo grąžinti ieškovams. Iš garso įrašo, kuriame yra užfiksuotas atsakovo, jo žmonos ir ieškovų pokalbis, kuris vyko ieškovų namuose bylai jau esant iškeltai teisme, girdėti (atsakovo teismui pateiktas garso įrašas: 13 min. 50 sek. – 14 min. 50 sek.), jog ieškovė pripažįsta, kad atsakovas jai buvo atnešęs atsakovo paminėtą 15 000 Eur sumą, kas, paskaičiavus paskolos sutartimi nustatytas palūkanas galimai sutaptų su atsakovo paminėta 17 380 Eur suma. Tačiau, garso įraše ieškovė taip pat teigia, kad atsakovas šią sumą atsiėmė atgal, praėjus 2 dienoms. Kitų aplinkybių iš garso įrašo, kurios neginčijimai patvirtintų, kad ieškovams po 2016m. sausio 5 d. susitarimo buvo perduotos piniginės sumos, negalima nustatyti. Atsakovo teigimu, jis pasitikėjo ieškovais ir nearchyvavo skolos lapelių ir netgi neturi nei vienos iš jų kopijos. Pakvitavimų apie prievolės grąžinti skolą įvykdymą byloje taip pat nėra. Teismas iš dalies sutinka su tokia atsakovo nuomone, kadangi šalys bylos nagrinėjimo metu pritarė, kad jas anksčiau iš dalies siejo pasitikėjimu grįsti santykiai. Be to, atsakovas yra ieškovo pusbrolio dukters vyras. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jis užsiima verslu, taip pat ne pirmą kartą skolinasi pinigus, t. y. paskolos teisiniai santykiai jam nėra naujas ir neįprastas dalykas. Be to, atsakovas žinojo, kad ieškovai 2015 m. ketino kreiptis į teismą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, laikytina, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus (jei kokią pinigų sumą ir grąžino, turėjo paimti šį faktą patvirtinantį pakvitavimą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje nesant rašytinių įrodymų ir objektyvių duomenų apie atsakovo nurodomas aplinkybes, jo teiginiai dėl 27 800 Eur dydžio ieškovams grąžintos pinigų sumos laikytini neįrodytais (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2016 m. sausio 5 d. šalių pasirašytą skolos raštelį. Nurodo, kad pasirašytas skolos raštelis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi paskolos sumai viršijant 3 000 eurų, paskolos sutartis turėjo būti sudaryta notarinės formos. Reikalavimą dėl pripažinimo negaliojančiu grindžia CK 6.871 straipsnio 4 dalimi ir CK 1.93 straipsnio 3 dalimi. Atsakovas pripažįsta, kad raštelyje nurodyta pinigų suma raštelio pasirašymo metu atsakovui perduota nebuvo. Byloje nėra ginčo, kad skolą ieškovai nori prisiteisti pagal 2008 m. tarp šalių pasirašytą paskolos sutartį. Be to, minėta, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 8.670 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, minėtas 2016 m. sausio 5 d. šalių pasirašytas raštelis laikytinas skolos dydį patvirtinančiu ir papildomą įrodomąją galią turinčiu dokumentu. Pinigai pagal šį susitarimą perduoti nebuvo, todėl minėtam susitarimui privaloma notarinė forma neturi būti taikoma. Taip pat, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, paskolos sutartis nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto, nėra ir negali būti sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012). Esant išdėstytoms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovo prašymui dėl 2016 m. sausio 5 d. skolos raštelio pripažinimo negaliojančiu nėra teisinio pagrindo.

Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad prašo teismo sumažinti palūkanas nuo 17 000 Eur iki 10 420 Eur, t. y. sumos, kuri yra grąžinta ir pripažinti, kad prievolė mokėti palūkanas įvykdyta tinkamai. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą bei kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktų ir ištirtų palūkanų mažinimo aplinkybių, skirtinguose teisiniuose santykiuose įstatymams ir teisės principams neprieštaraujančiu palūkanų dydžiu gali būti pripažinti įvairūs palūkanų dydžiai.

Nagrinėjamu atveju, iš šalių pasirašytos paskolos sutarties matyti, kad sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti 2 procentų dydžio mėnesines mokėjimo palūkanas, kas atitiktų 24 proc. dydžio metinę palūkanų normą. Šalys neginčija, kad 2016 m. sausio 5 d. susitarime, paskaičiavus atsakovo kartu su palūkanomis neapmokėtą skolos dydį, atsakovui buvo paskaičiuotos sumažintos 1 procento dydžio palūkanos per mėnesį (12 procentų dydžio metinės palūkanos) už 8 metų laikotarpį nuo paskolos sutarties sudarymo. Iš viso – 16 622,80 Eur palūkanų. Ieškovų prašoma priteisti suma yra 17 000 Eur. Jų teigimu, atsakovas 2017 m. liepos mėn. jiems grąžino 17 000 Eur, todėl teikiant patikslintą ieškinį jie reikalavimo dėl palūkanų priteisimo nepareiškė, o atsakovo grąžintą pinigų sumą įskaitė į 2016 m. sausio 5 d. susitarimu paskaičiuotas palūkanas (16 622,80 Eur) ir negrąžintą paskolos dalį.

Teismas, spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. 2008 m. birželio 20 d. paskolos sutartis yra atlygintinė (CK 6.872 straipsnio 3 dalis). Iš sutarties turinio matyti, kad sutartis sudaryta tarp fizinių asmenų, jos nuostatos dėl palūkanų dydžio buvo aiškios, lengvai suprantamos. Atsakovas, sudarant ginčo sutartis, sutiko su jos sąlygomis, taip pat ir su palūkanų dydžiu. Todėl, teismas sprendžia, kad šalių sutartys sudarytos laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Minėta, kad ieškovai netgi geranoriškai sutiko sumažinti palūkanas ir paskaičiavo tik 12 procentų dydžio metinių palūkanų įsiskolinimą iki 2016 m. birželio 20 d. Netaikė paskolos sutartimi numatyto palūkanų dydžio (24 procentų metinės palūkanos). Be to, atsakovas pats pripažino, kad ieškovai ne kartą, t. y. 2012 m. ir 2015 m. buvo kreipęsi į jį norėdami susigrąžinti paskolą, kas, atsakovui įvykdžius ieškovų prašymus, būtų leidę prievolės mokėti išvengti ženklios paskaičiuotų palūkanų sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje taip pat nėra įrodymų, kad 2017 m. balandžio 24 d., atsakovas, kaip jis teigia, ieškovams grąžino 10 420 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovams savo valia sumažinus paskaičiuotas palūkanas ir šioms neviršijant pagrindinės skolos sumos, atsakovo prašymas dėl palūkanų sumažinimo yra atmestinas.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog jis ieškovams visiškai grąžino 2008 m. birželio 20 d. paskolos sutartimi jam suteiktą 17 377,20 Eur dydžio paskolą bei sumokėjo sutartimi nustatytas mokėjimo palūkanas, taip pat nustačius, kad pagal 2016 m. sausio 5 d. šalių susitarimą šalims viena kitai pinigai nebuvo perduoti ir šiam susitarimui notarinė sandorio forma nebuvo privaloma, patikslintas ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas, ieškovams iš atsakovo priteistina 17 000 Eur negrąžinta paskola (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovams iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. lapkričio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2018 m. lapkričio 6 d. ieškovai teismui pateiktu pradiniu ieškiniu iš atsakovų prašė priteisti 34 000 Eur negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi patikslintu ieškiniu ieškovai sumažino savo ieškinio reikalavimus iš atsakovo prašydami priteisti 17 000 Eur paskolos sumą, o likusius reikalavimus paliko identiškus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas laikyti jį atsisakiusiu dalies reikalavimų ir bylą dėl sumažintos reikalavimų dalies, nutraukti. Ieškinio dalies atsisakymas imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui neprieštarauja, todėl dalies ieškinio atsisakymas priimtinas ir civilinė byla dalyje dėl 17 000 Eur skolos priteisimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Ieškovams atsisakius dalies ieškinio, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jiems grąžintina 75 proc. paduodant ieškinį sumokėto žyminio mokesčio nuo sumažintos reikalavimų dalies, kas sudaro – 286,88 Eur (17 000 Eur x 3 proc. už turtinį reikalavimą x 75 proc. ieškinį pateikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis x 75 proc.)

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir dėl paties pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

2019 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi pakeistos šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2, 3 dalys).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas, todėl iš atsakovo ieškovams priteistina likusi sumokėta žyminio mokesčio suma, išsprendus bylos dalies nutraukimo klausimą, t. y. 352,50 Eur (735 Eur – 382,50 Eur) žyminio mokesčio ir 1 452,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Iš viso – 1 804,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d., įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovų P. R. ir I. R. ieškinio dalies atsisakymą ir civilinės bylos Nr. e2-1574-736/2019 dalį dėl 17 000 Eur skolos priteisimo, nutraukti.

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovams P. R., (duomenys neskelbtini) ir I. R., (duomenys neskelbtini) 17 000 Eur (septyniolika tūkstančių eurų 00 ct) skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 804,50 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovams P. R., (duomenys neskelbtini) ir I. R., (duomenys neskelbtini) 286,88 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 88 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2018 m. lapkričio 14 d. Mokėta suma – 773 Eur, mokėtojas - P. R..

Iki teismo sprendimo įvykdymo palikti galioti 2019 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.