Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Indrei Venckūnienei, Gražinai Puškarovaitei, Akvilei Nemanienei, Ramintai Braškienei, Deimantei Fiodorovaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta LR –(duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, išsiskyręs, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, dirba(duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016-03-15 Vilniaus m. apylinkės teismo išteisintas pagal LR BK 232 str.;

2) 2017-04-21 Vilniaus raj. apylinkės teismo pagal LR BK 232 str. 45 p. arešto; 2017-07-10 paleistas atlikęs bausmę,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 232 straipsnyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teisėją dėl jo veiklos - nuo 2018-04-28 iki 2018-05-02, tikslus laikas nenustatytas, iš(duomenys neskelbtini), tiksli vieta nenustatyta, išsiuntė paštu LR Seimo narei I. D. adresu(duomenys neskelbtini), o 2018-04-28 13.05 val., būdamas(duomenys neskelbtini), tiksli vieta nenustatyta, naudodamasis nenustatytu elektroniniu prietaisu, iš savo el.pašto adreso (duomenys neskelbtini) išsiuntė į el.paštus, kurių adresai(duomenys neskelbtini), taip viešai pateikdamas informaciją tretiesiems asmenims, nesusijusiems su K. K. atžvilgiu vykstančiais teisminiai procesais, 2018-04-28 raštą, pavadintą „VIEŠAS PAREIŠKIMAS vykdant eksperimentą, įrodysiantį situacijos priešiškumą teisei“, kuriame pateiktas toks tekstas: „Lietuvos Respublikos parlamentare I. D.. Tamstai oficialiai pareiškiu, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme teisingumą vykdantis teisėjo įgaliojimus ir statusą turintis mūsų bendrapilietis pavadinimu m. p., kaip teisėjas yra niekingas bailus nusikaltėlis, invazinis ateivis, inkvizitorius, priklausantis organizuotai struktūrai, kuri tikslingai ardo valstybės konstitucinę santvarką, piktnaudžiaudami statusu ir galiomis sąmoningai niekina elementaraus teisingumo sampratą, taip pastoviai kurstant nepasitikėjimą valstybe ir teise ir palaikant pastovią įtampą šalies gyventojų tarpe tam, kad bet kada būtų galima lengvai sugriauti ar paniekinti valstybę kaip demokratišką konstitucinę respubliką. Žemesniojo socialinio sluoksnio bendrapiliečiams teisti didžioji dauguma mūsų teisėjų sutartinai ir sąmoningai naudoja XIV – XVI amžiuose Europoje naudotos justicijos sistemos – inkvizicijos metodus. Taip pareiškiu todėl, kad teisėjas m. p. mano atžvilgiu 2016-07-26 yra pateikęs nutartį Nr. I-314-1036/2016, 2017-04-21 valstybės vardu yra paskelbęs nuosprendį Nr. I-71-10366/2017, 2017-06-12 yra pateikęs nutarimą Nr. T-120-1036/2018 ir kaip teisėjas akivaizdžiai nusikalstamai ir pašlemėkiškai sudalyvavęs mano tolimesniame teisminiame procese.“, t.y. pateikė informaciją raštu ir šis raštas dėl savo turinio užgauliai pažemino teisingumą vykdantį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus raj. rūmų teisėją M. P. dėl jo veiklos – 2016-07-26 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-314-1036/2016 (teisminis procesas Nr. 1-04-1-00137-2016-7), kuria baudžiamoji byla K. K. atžvilgiu pagal LR BK 232 str. grąžinta prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, 2017-04-21 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-314-1036/2016 (teisminis procesas Nr. 1-04-1-00137-2016-7), kuriuo K. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 232 str., paskiriant jam 45 p. parų arešto bausmę, ir 2017-06-29 nutartį teikime Nr. T-120-1036/2017 (teisminis procesas Nr. 1-04-1-00137-2016-7), kuria netenkintas K. K. pareiškimas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip spec. liudytojas K. K. parodė, kad su prokuroro nutarimu susipažino ir parodymus duoti sutinka. Šiuo metu jis nuo 2017-09-23 gyvena ir dirba(duomenys neskelbtini), tačiau esant reikalui pasiruošęs bet kada grįžti į Lietuvą bei pabaigti reikalus su teisingumą valstybėje vykdančiomis institucijomis. 2018-04-28 pareiškimą „Viešas pareiškimas vykdant eksperimentą, įrodysiantį situacijos priešiškumą teisei“, kuris buvo adresuotas LR Seimo valdybos narei I. D., jis rašė iš(duomenys neskelbtini). Iš I. D. jis gavo atsakymą, kad jo pareiškimas yra perduotas LR Generaliniam prokurorui E. P.. Šis pareiškimas taip pat buvo nusiųstas A. N., kuri yra LR Seimo(duomenys neskelbtini), el.paštu(duomenys neskelbtini), LR Teisingumo ministerijos raštinei el.paštu(duomenys neskelbtini), o taip pat ir policijai į el.paštą(duomenys neskelbtini). Iš A. N. jis negavo jokio atsakymo, o iš policijos gavo atsakymą, kad jo laiškas gautas bei užregistruotas. Iš LR Teisingumo ministerijos jis gavo atsakymą, kurį persiųs el.paštu tyrėjai. 2018-05-10 pareiškimas „Informacija eksperimente“ taip pat rašytas iš(duomenys neskelbtini). Šie visi pareiškimai buvo rašyti el.paštu. Taip pat jis siuntė pareiškimų originalus LR Seimo kanceliarijai ir LR Teisingumo ministerijai. Pareiškimas „Viešas pareiškimas vykdant eksperimentą, įrodysiantį situacijos priešiškumą teisei“ buvo sukurtas kaip reakcija į LR Seimo nutarimą atmesti jo peticiją. Motyvuodamas akivaizdžiai bukais ir antikonstituciniais motyvais bei siekdamas įrodyti, kad jie neteisūs, jis ir pradėjo vykdyti šį viešą eksperimentą. Vilniaus raj. apylinkės teismo teisėjas M. P. nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje jis buvo kaltinamas pagal LR BK 232 str. (nepagarba teismui). M. P. prokuratūrai grąžino baudžiamąją bylą papildymui, t.y. kaltinamajam aktui surašyti pagal keliamus reikalavimus, nustatant 3 mėn. terminą. Jis, gavęs atitinkamą nutartį, pasipiktino ir teismo pirmininkei el.paštu nusiuntė laišką, kuriame teisėją M. P. sąmoningai pažemino. Gautą atsakymą jis persiųs tyrėjai el.paštu. Nuo to momento jis sąmoningai M. P. žemino kiekvienu pasitaikiusi momentu, t.y. posėdžių metu bei el.laiškais. Visus laiškus jis atsiųs el.paštu tyrėjai. (1 t. b. l. 98-100)

Pranešus apie įtarimą, K. K. parodė, kad prisipažįsta visiškai, tačiau yra nekaltas, nes veikė esant būtinajai ginčiai, žinodamas, kad visi teismų verdiktai jo atžvilgiu yra žinomai neteisėti. Jis davė iš esmės analogiškus parodymus. Pasak jo, jis kalbės tik teisėtame teisme. (2 t. b. l. 32-34)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. P. parodė, kad K. K. asmeniškai nepažįsta, tik yra nagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje pastarasis buvo kaltinamas pagal LR BK 232 str. 2016-07-26 jis priėmė nutartį, kuria nusprendė grąžinti bylą tyrimui papildyti. Ištaisius ikiteisminio tyrimo trūkumus, baudžiamoji byla vėl buvo perduota į teismą ir pagal bylų skirstymo taisykles paskirta nagrinėti jam. 2017-04-21 jis priėmė nuosprendį, kuriuo K. K. pripažino kaltu pagal LR BK 232 str. ir paskyrė jam 45 parų arešto bausmę. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius jis tenkino iš dalies. Proceso metu K. K. elgėsi santūriai, mandagiai, įžeidžiančių frazių ar išsireiškimų nenaudojo. Duodamas parodymus, K. K. akcentavo, kad jis siekia įžeisti kuo daugiau teisėjų, tokį savo elgesį aiškindamas noru pasiekti teisybę. Kaip ir minėjo, žodžiu nei posėdžio metu, nei po posėdžio K. K. jo atžvilgiu įžeidžiančių žodžių nepasakė, tačiau siųsdavo laiškus tarnybiniu el.paštu(duomenys neskelbtini), kuriuose jį įvardino „ateiviu“, „bailiu“ ir kitais žodžiais. Gaunamų laiškų jis nesureikšmino ir į jų turinį nesigilino. 2018-07-24 tyrėja jį informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Jam tapo žinoma, kad K. K. LR Seimo nariams išplatino pareiškimą, kuriame jį įvardijo „niekingu bailiu“, „nusikaltėliu“, „invaziniu ateiviu“, „inkvizitoriumi, priklausančiu organizuotoms struktūroms, griaunančioms Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką“. Jis sąžiningai atlieka jam pavestas pareigas, laikosi duotos priesaikos, priimdamas sprendimus klauso tik įstatymo, todėl mano, kad 2018-04-28 K. K. rašte nurodyti faktai ir išsireiškimai apie jį, kaip teisėją, žemina ne tik jį, bet ir teismą, kaip teisingumą vykdančią instituciją. Lietuvos Valstybei jis tarnauja nuo (duomenys neskelbtini) m., yra ne kartą skatintas, todėl K. K. pasakyti žodžiai, įvardijant jį kaip „nusikaltėlį“, jį labai žeidžia. (1 t. b. l. 19-20)

Specialisto išvadoje Nr. 11-1546(18) nurodyta, kad 2018-04-28 K. K. rašto „Viešas pareiškimas vykdant eksperimentą įrodysiantį situacijos priešiškumą teisei“ fragmente „Lietuvos Respublikos parlamentare I. D.. Tamstai oficialiai pareiškiu, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme teisingumą vykdantis teisėjo įgaliojimus ir statusą turintis mūsų bendrapilietis pavadinimu m. p., kaip teisėjas yra niekingas bailus nusikaltėlis, invazinis ateivis, inkvizitorius, priklausantis organizuotai struktūrai, kuri tikslingai ardo valstybės konstitucinę santvarką, piktnaudžiaudami statusu ir galiomis sąmoningai niekina elementaraus teisingumo sampratą taip pastoviai kurstant nepasitikėjimą valstybe ir teise ir palaikant pastovią įtampą šalies gyventojų tarpe tam, kad bet kada būtų galima lengvai sugriauti ar paniekinti valstybę kaip demokratišką konstitucinę respubliką. Žemesniojo socialinio sluoksnio bendrapiliečiams teisti didžioji dauguma mūsų teisėjų sutartinai ir sąmoningai naudoja XIV - XVI amžiuose Europoje naudotos justicijos sistemos - inkvizicijos metodus. Taip pareiškiu todėl, kad teisėjas m. p. mano atžvilgiu 2016-07-26 yra pateikęs nutartį Nr. 1-314-1036/2016, 2017-04-21 valstybės vardu yra paskelbęs nuosprendį Nr. 1-71-10366/2017, 2017-06-12 yra pateikęs nutarimą Nr. T-120-1036/2017 ir kaip teisėjas yra akivaizdžiai nusikalstamai ir pašlemėkiškai sudalyvavęs mano tolimesniame teisminiame procese.“ esanti informacija apie teisėjo M. P. veiksmus: vykdo nusikaltimus („yra /.../ nusikaltėlis, „/.../kaip teisėjas yra /.../ nusikalstamai /.../ sudalyvavęs mano tolimesniame teisminiame procese.“), priklauso „organizuotai struktūrai, kuri tikslingai ardo valstybės konstitucinę santvarką“, piktnaudžiauja „statusu ir galiomis /.../“ suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija ir teisėjo M. P. neigiamas apibūdinimas žodžiais „niekingas“, „bailus“, „invazinis ateivis“, „inkvizitorius“, „pašlemėkiškai sudalyvavęs procese“, suformuluotas kaip autoriaus vertinimas, yra žeminantis teisėją M. P. dėl jo veiklos (1 t. b. l. 26-28).

2018-04-28 K. K. raštas LR Seimo narei I. D. (siųstas paštu), LR Seimo narei A. N. (siųstas el.paštu adresu(duomenys neskelbtini)), LR Teisingumo ministerijai (siųstas el.paštu adresu(duomenys neskelbtini)) ir policijai (siųstas el.paštu adresu (duomenys neskelbtini)). Šiame rašte, pavadintame „VIEŠAS PAREIŠKIMAS vykdant eksperimentą, įrodysiantį situacijos priešiškumą teisei“, pateiktas toks tekstas: „Lietuvos Respublikos parlamentare I. D.. Tamstai oficialiai pareiškiu, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme teisingumą vykdantis teisėjo įgaliojimus ir statusą turintis mūsų bendrapilietis pavadinimu m. p., kaip teisėjas yra niekingas bailus nusikaltėlis, invazinis ateivis, inkvizitorius, priklausantis organizuotai struktūrai, kuri tikslingai ardo valstybės konstitucinę santvarką, piktnaudžiaudami statusu ir galiomis sąmoningai niekina elementaraus teisingumo sampratą, taip pastoviai kurstant nepasitikėjimą valstybe ir teise ir palaikant pastovią įtampą šalies gyventojų tarpe tam, kad bet kada būtų galima lengvai sugriauti ar paniekinti valstybę kaip demokratišką konstitucinę respubliką. Žemesniojo socialinio sluoksnio bendrapiliečiams teisti didžioji dauguma mūsų teisėjų sutartinai ir sąmoningai naudoja XIV – XVI amžiuose Europoje naudotos justicijos sistemos – inkvizicijos metodus. Taip pareiškiu todėl, kad teisėjas m. p. mano atžvilgiu 2016-07-26 yra pateikęs nutartį Nr. I-314-1036/2016, 2017-04-21 valstybės vardu yra paskelbęs nuosprendį Nr. I-71-10366/2017, 2017-06-12 yra pateikęs nutarimą Nr. T-120-1036/2018 ir kaip teisėjas akivaizdžiai nusikalstamai ir pašlemėkiškai sudalyvavęs mano tolimesniame teisminiame procese.“ ( 1 t. b. l. 2-3).

2018-05-15 LR Seimo pirmininko pavaduotojos I. D. raštas Nr. S-2018-3776. Šiuo raštu 4p. nurodytas K. K. raštas persiųstas prokuratūrai spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ( 1 t. b. l. 1).

2018-05-31 LR Teisingumo ministerijos raštas Nr. (1.23E)7R-3667. Šiuo raštu K. K. informuotas, kad 4p. nurodytas jo raštas nebus nagrinėjamas ( 1 t. b. l. 33-35).

2018-08-20 LR Seimo narės A. N. raštas Nr. SN-S-14. Jame konstatuota, kad 4p. nurodytame K. K. rašte išreikšta nepagarba teismui. Su šiuo raštu buvo susipažinta, tačiau atsakymas nebuvo teikiamas ( 1 t. b. l. 53).

2019 m. gruodžio 10- gruodžio 31 d. ekspertizės akte Nr. 78TPK-236/2019 nurodyta, kad 1. Įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu K. K. nustatomas asmenybės bruožų akcentavimas; pagal savo psichikos būklę, jis tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 2. K. K. riboto pakaltinamumo kriterijų nenustatyta. 3. Šiuo metu K. K. joks psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, jam nustatomas asmenybės bruožų akcentavimas; pagal savo psichikos būklę jis šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 4. Pagal savo psichikos būklę K. K. gali dalyvauti procese, gali suvokti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas parodymus.

Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 232 straipsnį

BK 232 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, kuriuos teismas laiko patikimais, matyti, kad kaltinamojo K. K. kaltė visiškai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Konstitucijoje įtvirtintas teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas įpareigoja įstatymų leidėją nustatyti tokias teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijas, kurios užtikrintų teismo nešališkumą priimant sprendimą, neleistų kištis į teisėjo ir teismo veiklą įgyvendinant teisingumą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

BK 232 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už nepagarbą teismui tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Šia Baudžiamojo kodekso nuostata įstatymo leidėjas įtvirtina konstitucinių teismo procesinės veiklos garantijų apsaugą kraštutinėmis priemonėmis. Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai – tai viešas, užgaulus teisingumą vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas. Subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tiesioginė tyčia. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad teismo, teisėjo užgaulus pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pvz., teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010, 2K-476/2014, 2K-353-699/2018).

K. K. teisiamojo posėdžio metu neginčijo, kad siekė įžeisti teisėją M. P. dėl jo užimamų pareigų, patvirtino, kad ne tik siuntė nukentėjusiajam rašytinius įžeidžiančio turinio raštus, tačiau teigė, kad ir ketino nukentėjusįjį „pažeminti veiksmu“ posėdžių salėje. Kaip motyvą tokiems savo veiksmams nurodė jo (kaltinamojo) nubaudimą prieš keletą metų kitoje kito teismo teisėjo nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, teigdamas, kad tokiu savo aktyviu veikimu jis siekia savo, subjektyviu manymu, kaip neteisingai nubausto, teisių atstatymo.

K. K. teisiamojo posėdžio metu neginčijo, kad jis pats rašė kaltinamajame akte nurodytas įžeidžiančias frazes apie nukentėjusįjį M. P., pats viešino tokio turinio raštus, išsiųsdamas juos valstybinėms institucijoms bei Seimo narei. Kadangi raštai buvo išsiųsti bendrais institucijų elektroninio pašto adresais, šiuos K. K. rengtus ir išsiųstus užgauliai teisėją žeminančius raštus neišvengiamai skaitė juos priimantys ir registruojantys nurodytų institucijų darbuotojai, darbuotojai, turintys teisę dėl gautų dokumentų priimti sprendimus. Darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje viešumo požymis yra nustatytas.

Remiantis teksto turinio ir šio teksto lingvistiniu aiškinimu, nukentėjusiojo apklausa, darytina išvada, jog kaltinamojo K. K. rašte LR Seimo narei I. D. panaudoti pasisakymai apie teisėją – „m. p., kaip teisėjas yra niekingas bailus nusikaltėlis, invazinis ateivis, inkvizitorius, priklausantis organizuotai struktūrai, kuri tikslingai ardo valstybės konstitucinę santvarką, piktnaudžiaudami statusu ir galiomis sąmoningai niekina elementaraus teisingumo sampratą, taip pastoviai kurstant nepasitikėjimą valstybe ir teise ir palaikant pastovią įtampą šalies gyventojų tarpe tam, kad bet kada būtų galima lengvai sugriauti ar paniekinti valstybę kaip demokratišką konstitucinę respubliką.“ <...> „teisėjas m. p. <...>kaip teisėjas akivaizdžiai nusikalstamai ir pašlemėkiškai sudalyvavęs mano tolimesniame teisminiame procese“ – yra užgaulūs ir reiškiami šiurkščia menkinančia, niekinančia ir žeminančia forma.

Kaltinamasis nurodo, kad vykdė eksperimentą dėl teisės į teisingą teismą, taigi, darytina išvada, taip siekė realizuoti teisę į saviraiškos laisvę (nors to ir neįvardijo). Tačiau, turi būti įvertinta ta aplinkybė, kad demokratinėje visuomenėje yra nustatytos saviraiškos laisvės ribos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 ir 33 straipsniuose garantuojamos piliečių teisės į saviraiškos laisvę ir valstybės pareigūnų kritikos laisvę, neįteisina jokios asmens teisės užgauliais žodžiais viešai žeminti teisingumą vykdantį teisėją, jį įžeidinėti, menkinti teisėjo autoritetą, žeminti jo garbę ir orumą.

Taigi, teismui nekyla abejonių, kad K. K. nuo 2018-04-28 iki 2018-05-02, tikslus laikas nenustatytas, iš(duomenys neskelbtini), tiksli vieta nenustatyta, subjektyviai prisidengdamas „eksperimento“ savo naudai atlikimu (neva „eksperimentas“ pateisinsiąs jo nusikalstamus veiksmus), veikė tiesiogine tyčia, išsiųsdamas keturiems skirtingiems adresatams užgaulius, žeminančius, nepagrįstus, tikrovės neatitinkančius teiginius apie teisėją, suvokė, kad tokiais raštais užgauliai žemina teisingumą vykdantį teismą ir teisėją dėl teisėjo veiklos, ir taip elgėsi sąmoningai, suvokdamas ir suprasdamas, kad jo išsiųsti raštai viešoje erdvėje bus prieinami dideliam ir neapibrėžtam įvairių valstybės institucijų pareigūnų ratui, to ir siekė.

Specialistas, atlikęs lingvistinį rašto tyrimą, pateikė išvadą, kad raštas yra suformuluotas kaip autoriaus vertinimas žeminantis teisėją M. P. dėl jo veiklos (1 t. b. l. 26-28).

Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad kaltinamojo raštuose pateikta informacija atitiktų tikrovę, nėra priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių teisėjo atžvilgiu.

K. K. suprato, kad viešai išsako užgaulius, žeminančius, nepagrįstus teiginius teisėjo atžvilgiu, taip elgėsi sąmoningai, protestuodamas prieš jam nepalankų teismo sprendimą. Kaltinamasis suvokė, kad už tokius veiksmus yra baudžiama, nes už tokio pobūdžio nusikaltimų padarymą teisiamas ne pirmą kartą, tačiau vis tiek sąmoningai taip elgėsi ir toliau. Taip pat jis suvokė ir suprato, kad jo rašyti raštai su kaltinime nurodytu užgauliu tekstu viešoje erdvėje bus prieinami dideliam įvairaus rango pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų ratui (nes siųsta LR Seimo narei I. D. adresu(duomenys neskelbtini), taip pat(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ko, akivaizdu, jis ir siekė.

Be to, teismo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad toks jo poelgis tikslingas, kad jį turi teisti apygardos trijų teisėjų kolegija, ir kad pažemino teisėją M. P. dėl jo veiklos – taip įvykdė teisingumą savo atžvilgiu. Taigi, kaltinamojo aukščiau paminėti parodymai teisiamojo posėdžio metu tik patvirtina, kad kaltinimas jo atžvilgiu yra teisingas ir pagrįstas. Kaltinamasis pats imasi įgyvendinti, tik jo subjektyvius įsitikinimus atitinkantį teisingumą, kas šiuo atveju laikytina siekiu gauti tik sau palankius teisinius rezultatus, neatitinkančius galiojančių įstatymų reikalavimų. Kita vertus, Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Tai, kad buvo priimtas kaltinamajam nepatinkantis teismo sprendimas, nesudaro pagrindo kaltinamajam viešai raštu užgauliai žeminti teisingumą vykdantį teisėją dėl jo veiklos.

Atribojimo baudžiamosios atsakomybės nuo administracinės klausimu pažymėtina, jog K. K. veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nes pagal BK 232 straipsnį už nepagarbą teismui atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Tuo tarpu Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK), galiojusio nusikalstamų veikų padarymo metu, 507 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už valstybės pareigūno garbės ir orumo pažeminimą. Taigi, požymiai, kurie skiria baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės, yra viešumas ir užgaulus pažeminimas teisingumą vykdančio teisėjo dėl jo veiklos.

Įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus ir aptartą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog kaltinamojo K. K. veiksmuose yra visi būtinieji nusikalstamos veikos – BK 232 straipsnio sudėties požymiai, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 232 straipsnį.

Dėl K. K. skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Skirdamas K. K. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), padarinius, į kaltinamojo asmenybę (dirba (iš kaltinamojo žodžių), anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi.

Byloje K. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iki šiol asmeniui skirta švelnesnė bausmė neturėjo jokio teigiamo efekto, nepakeitė K. K. elgesio pozityvia linkme, taigi darytina išvada, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 232 straipsnyje, darymas yra nuteistojo gyvenimo būdo dalis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nepagarbą teisingumą vykdančiai institucijai siekta pademonstruoti plačiai, viešai, neapibrėžtam valstybės tarnautojų ratui, į K. K. tyčinę kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai yra į tai, kad kaltinamasis pakartotinai žemina teisėją (nors ir ne tą patį asmenį) dėl jo veiklos, ir jo atžvilgiu priimtų sprendimų, kas rodo jo piktybiškumą, asmeninio požiūrio sureikšminimą, nesiskaitymą ir įstatymų saugomų vertybių negerbimą, į tai, jog ankstesnė su laisvės atėmimu susijusi arešto bausmė nebuvo pakankama ir efektyvi, K. K. skirtina griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nesiekia sankcijoje nustatyto vidurkio, šios bausmės vykdymą, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu atidedant 2 metams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo raštu atsiprašyti nukentėjusiojo M. P., viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, darbo santykiams nutrūkus, įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Teismo vertinimu, bausmės tikslai šiuo atveju dar gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose ir, vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. spalio 11 d. 13.40 val. (3 t. b. l. 112) iki 2020 m. sausio 20 d. (įskaitytinai).

Nors valstybinis kaltintojas prašė vadovaujantis LR BK 71 straipsniu skirti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju pati bausmės rūšis yra pakankamai griežta, todėl dar ir piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės taikymas būtų pernelyg griežtas ir neproporcingas valstybės atsakas padarytai nusikalstamai veikai. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – šiuo atveju neskirtina.

Procesų išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas.

Kaltinamajam K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas ir dokumentas, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-1057/2020 prie 4 tomo viršelio – grąžintinas K. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant: 1) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo raštu atsiprašyti nukentėjusiojo M. P., 2) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o darbo santykiams nutrūkus, įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose ir, vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. spalio 11 d. 13.40 val. iki 2020 m. sausio 20 d. (įskaitytinai).

K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

K. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti, o asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-1057/2020 prie 4 tomo viršelio, grąžinti K. K..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.