Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio ir dirbančio Didžiojoje Britanijoje, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyrusio, teisto, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnyje, skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 11 d., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. K. kaltinamas tuo, kad jis viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teisėją dėl jo veiklos - nuo 2018 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., tikslus laikas nenustatytas, iš Didžiosios Britanijos, tiksli vieta nenustatyta, išsiuntė paštu Lietuvos Respublikos Seimo narei I. D., adresu (duomenys neskelbtini), o 2018 m. balandžio 28 d., 13.05 val., būdamas Didžiojoje Britanijoje, tiksli vieta nenustatyta, naudodamasis nenustatytu elektroniniu prietaisu, iš savo el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) išsiuntė į el. paštus, kurių adresai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kas laikytina informacijos pateikimu viešai, nes informacija buvo pateikta tretiesiems asmenims, jokiu būdu nesusijusiems su K. K. atžvilgiu vykstančiais teisminiais procesais, 2018 m. balandžio 28 d. raštą, pavadintą „VIEŠAS PAREIŠKIMAS vykdant eksperimentą, įrodysiantį situacijos priešiškumą teisei“, kuriame pateiktas toks tekstas: „Lietuvos Respublikos parlamentare I. D.. Tamstai oficialiai pareiškiu, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme teisingumą vykdantis teisėjo įgaliojimus ir statusą turintis mūsų bendrapilietis pavadinimu (duomenys neskelbtini), kaip teisėjas yra niekingas bailus nusikaltėlis, invazinis ateivis, inkvizitorius, priklausantis organizuotai struktūrai, kuri tikslingai ardo valstybės konstitucinę santvarką, piktnaudžiaudami statusu ir galiomis sąmoningai niekina elementaraus teisingumo sampratą, taip pastoviai kurstant nepasitikėjimą valstybe ir teise ir palaikant pastovią įtampą šalies gyventojų tarpe tam, kad bet kada būtų galima lengvai sugriauti ar paniekinti valstybę kaip demokratišką konstitucinę respubliką. Žemesniojo socialinio sluoksnio bendrapiliečiams teisti didžioji dauguma mūsų teisėjų sutartinai ir sąmoningai naudoja XIV – XVI amžiuose Europoje naudotos justicijos sistemos – inkvizicijos metodus. Taip pareiškiu todėl, kad teisėjas (duomenys neskelbtini) mano atžvilgiu 2016-07-26 yra pateikęs nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-21 valstybės vardu yra paskelbęs nuosprendį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-12 yra pateikęs nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kaip teisėjas akivaizdžiai nusikalstamai ir pašlemėkiškai sudalyvavęs mano tolimesniame teisminiame procese.“, kas laikytina informacijos pateikimu raštu, nes informacija pateikta rašytinio dokumento pavidalu, kuris dėl minėto savo turinio užgauliai pažemino teisingumą vykdantį (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rajono rūmų teisėją M. P. dėl jo veiklos – 2016 m. liepos 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminis procesas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria baudžiamoji byla K. K. atžvilgiu pagal BK 232 straipsnį grąžinta prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminis procesas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo K. K. pripažintas kaltu pagal BK 232 straipsnį, paskiriant jam 45 parų arešto bausmę, ir 2017 m. birželio 29 d. nutarties teikime Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminis procesas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria netenkintas K. K. pareiškimas, nes užgaulaus pažeminimo faktą patvirtino tiek pats teisėjas M. P., tiek specialistas, atlikęs minėto teksto lingvistinį tyrimą. Šiais savo veiksmais K. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 232 straipsnyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi kaltinamajam K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą ir paskelbta kaltinamojo paieška, išduotas Europos arešto orderis. 2019 m. spalio 11 d. K. K. prisistatė į policijos įstaigą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 13 d. nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi, palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis, kuria kaltinamajam K. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas šios kardomosios priemonės terminas vienam mėnesiui, jį skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 11 d. Skundžiama nutartimi kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 11 d. Savo sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

3. Skundu aukštesnės instancijos teismui kaltinamasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį.

4. Skunde nurodoma, kad K. K. kaltės klausimas baudžiamojoje byloje taip ir nepradėtas spręsti, baudžiamasis procesas yra vilkinamas. Kaltinamojo nuomone, nepagrįsta tirti asmens pakaltinamumą, nepradėjus tirti jo kaltės, todėl jis vykti į Vilniaus teismo psichinės sveikatos skyrių atsisakė. Asmens pakaltinamumo klausimas yra svarbus tik bausmės skyrimo stadijoje. Kadangi baudžiamoji byla vis nebuvo pradedama nagrinėti iš esmės, K. K. atsisakė dalyvauti beprasmiuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Kaltinamasis viso ikiteisminio tyrimo metu legaliai gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje, teismas žinojo jo adresą. Be to, K. K. turėjo prokurorės Orijos Kolbienės leidimą laikinai išvykti, kurio iki šiol teismas nėra panaikinęs. Tokiu būdu, išvada, kad kaltinamasis buvo pasislėpęs, yra visiškai neteisinga. K. K. esant ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengiant atvykti į teismą, byla turėjo būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 straipsnyje. Kaltinamojo dalyvavimas teisiamuosiuose posėdžiuose nėra būtinas, jis nekalbės tol, kol nebus apklausti liudytojai. Kaltinamasis mėnesį jau praleido būdamas suimtas, tačiau jokie procesiniai veiksmai byloje nėra atliekami.

5. Skunde taip pat pateikiami argumentai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Evelinos Petraitienės nušalinimo ir jos veiksmų, nagrinėjant baudžiamąją bylą, jam paskirto psichinės būklės tyrimo pagrįstumo.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

7. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, pateikta skundo nagrinėjimui, daro išvadą, kad joje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog K. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 232 straipsnyje. Minėti duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiojo ir iš dalies paties kaltinamojo apklausų protokoluose, specialisto išvadoje, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo, nevertina baudžiamojoje byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo, šį klausimą spręs baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjantis teismas. Taip pat šio skundo nagrinėjimo dalyku nėra ir kaltinamajam paskirto psichinės būklės tyrimo pagrįstumo, baudžiamojo proceso trukmės bei baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo šališkumo klausimo vertinimas, todėl dėl šių skundo argumentų teismas nepasisako. Šiuo metu tam, kad taikyti kardomąją priemonę – suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tiek, kiek duomenys yra patikrinti nagrinėjant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą, yra pakankamas pagrindas kaltinti K. K. jį inkriminuojamo nusikaltimo padarymu ir leidžia taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

8. Už K. K. inkriminuotą nusikaltimą įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, yra ir BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta sąlyga paskirti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese).

9. Kaip suėmimo taikymo pagrindą, žemesnės instancijos teismas nurodo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nors K. K. turi deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tačiau nuolatinė jo gyvenamoji ir darbo vieta yra Didžiojoje Britanijoje. Kaltinamasis yra išsiskyręs. Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad K. K. su Lietuvos Respublika tvirti socialiniai ir ekonominiai ryšiai nesieja, į teisiamuosius posėdžius jis nuolat atvykdavo iš Didžiosios Britanijos, nusikalstama veika taip pat galimai padaryta jam esant Didžiojoje Britanijoje, kas tik patvirtina, kad šioje valstybėje yra asmens ekonominių ir socialinių interesų centras. Tikimybę, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos pareigūnų, sustiprina ir tai, kad kaltinamasis jau yra pažeidęs jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis. Sutiktina, kad kaltinamajam buvo duotas leidimas išvykti, vis dėlto, toks leidimas nesuteikia teisės šaukiamam atsisakyti atvykti į teismą arba savavališkai pasirinkti, kuriuose proceso veiksmuose dalyvauti. Dėl kaltinamojo atsisakymo dalyvauti bylos nagrinėjime toks nagrinėjimas buvo sutrukdytas (teisiamieji posėdžiai nevyko). Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis teigė, kad teisiamuosiuose posėdžiuose dalyvaus tik tuo atveju, jeigu jie vyks teisėtai. Taigi, akivaizdu, kad K. K. ir pats pripažįsta, kad jis vengs proceso, jeigu, jo subjektyviu įsitikinimu, procesas bus netinkamas. Skunde kaltinamasis nurodo, kad jo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime nėra būtinas, vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad kaltinamasis neturi teisės spręsti, kas turi pareigą dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, o kas tokios pareigos neturi. BPK 433 straipsnyje numatyta, kad byla nedalyvaujant kaltinamajam gali būti nagrinėjama šio Kodekso 246 straipsnyje numatytu atveju. Klausimą, ar galima nagrinėti bylą nedalyvaujant kaltinamajam, teisėjas išsprendžia rengdamas bylą nagrinėti teisme. Taigi, nepaisant to, kad BPK 246 straipsnyje yra numatyta, kad nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą, net ir tokiu atveju klausimą, ar įmanomas efektyvus bylos nagrinėjimas kaltinamajam nedalyvaujant, sprendžia teismas. Tai patvirtina ir BPK 246 straipsnio nuostata, kad tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nedalyvaujant kaltinamajam teisingai išspręsti bylą neįmanoma, bylos nagrinėjimas atidedamas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo veiksmų (perduodant bylą teisiamajam posėdžiui nutarta šaukti kaltinamąjį, vėliau dėl jo nedalyvavimo teisiamieji posėdžiai buvo atidedami, paskelbta kaltinamojo paieška), teismas laiko kaltinamojo dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu. Svarbu pažymėti, kad baudžiamojo proceso metu turi būti įvertintas asmens pakaltinamumas, nes ta yra vienas iš būtinųjų subjekto požymių. Skirtingai nei nurodo kaltinamasis, šis klausimas reikšmingas ne bausmės skyrimui, bet asmens pripažinimui kaltu, t. y. nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymui. Nagrinėjamu atveju, yra nutarta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriuje atlikti K. K. psichinės būklės tyrimą, siekiant nustatyti, ar tikslinga asmeniui skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, kaltinamasis įpareigotas atvykti tokiam tyrimui į įstaigą. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, taip pat ir iš skundo turinio, kaltinamasis kategoriškai atsisako tirtis psichinę būklę. Tokio tyrimo vengimas gali būti vienu iš motyvų jam slėptis nuo teisėsaugos institucijų. Taigi, žemesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, pagrįstai taikė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, nes nagrinėjamu atveju, yra būtina apriboti kaltinamojo laisvę ir taip užtikrinti jo dalyvavimą teismo procese.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas, pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės terminą, taip pat vadovavosi BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, kad įtariamasis gali trukdyti procesui. Pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, taip pat, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ numatyta, kad šių aplinkybių sąrašas yra išsamus. Taigi, šis straipsnis negali būti aiškinamas plečiamai, o trukdymas atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę jame nenumatytas. Tokiu būdu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimas kaltinamajam K. K. buvo pratęstas nepagrįstai. Vis dėlto, pažymėtina ir tai, kad suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl šios kardomosios priemonės taikymui pakanka vieno jų.

11. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, kaltinamajam K. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos terminas parinktas teisingai ir pagrįstai. Skundą nagrinėjantis teismas mano, kad šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo paskyrimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos, nurodančios, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeistos ir nuo teismų praktikos nenukrypta. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį kaltinamojo K. K. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo K. K. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.