Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Remigijaus Preikšaičio, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. gynėjo advokato Rimvydo Valančiaus apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę nurodyta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. M. nuteistas už tai, kad, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams: jis 2019-07-26, apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), Šilutės r., B. M. priklausančio namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas, grasino nužudyti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnįjį tyrėją M. P. ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėją I. K. (toliau – pareigūnai M. P. ir I. K.), atvykusius pagal V. M. iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, sakydamas: „nu aš tuos pyderus tuoj paštyrinsiu“, rankoje laikydamas virtuvinį peilį ir juo mojuodamas, bėgo link pareigūnų M. P. ir I. K., stovinčių prie namo laukujų durų, todėl nukentėjusieji turėjo realų pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Po to to paties namo virtuvėje V. M. nepakluso pareigūnų M. P. ir I. K. reikalavimams nusiraminti, padėti peilį, atsitraukti nuo stalo, laikyti rankas matomoje pozicijoje, peilio ant stalo nepadėjo, nuo stalo nesitraukė ir rankų atvirai nerodė, pareigūnus M. P. ir I. K. įžeidinėjo žodžiais: „mentai pyderai“, ir grasino nužudyti, sakydamas: „tuoj dūchus išpjausiu, nei vienas prie manęs neprieis ir nei vienas manęs nepaims“, ir šis grasinimas nužudyti pareigūnams M. P. ir I. K. atrodė realiai įvykdomas. Po to, kai prieš agresyviai nusiteikusį V. M. pareigūnas M. P. panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“ ir kartu su pareigūne I. K. siekė pastarąjį sulaikyti, V. M. aktyviais tyčiniais veiksmais priešinosi pareigūnams, siekdamas išvengti sulaikymo muistėsi, mojavo rankomis, neleisdamas uždėti antrankių.

2. Nuteistojo V. M. gynėjas advokatas R. Valančius prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2019-12-20 nuosprendį, taikyti nuteistajam V. M. BK 64¹ straipsnio ir BK 75 straipsnio nuostatas arba skirti kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

2.1. Skunde nepritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis nepripažino kaltės, todėl nėra pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Nuteistojo gynėjas nurodo, jog BK 286 straipsnyje numatyta sankcija tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, t. y. būtina nustatyti paties pasipriešinimo ir grasinimo faktą, todėl asmuo, pripažindamas savo kaltę, turi pripažinti ir faktus, esančius šio straipsnio dispozicijoje. Teigia, kad V. M. neneigė to, kad jis pasipriešino policijos pareigūnams ir jiems grasino, tačiau jo pasipriešinimo motyvai negali būti laikomi kaltės nepripažinimu, juo labiau kad jis pripažino, jog pasipriešino policijos pareigūnams būdamas neblaivus, o tai inspiravo jo neadekvatų elgesį, tačiau paties savo kaltės pripažinimo fakto neneigė. V. M. tiek teismo posėdyje, tiek šiuo metu gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, todėl, nuteistojo gynėjo nuomone, yra pagrindas jam taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu (prašoma paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį arba taikyti BK 64¹ straipsnio ir BK 75 straipsnio nuostatas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Apylinkės teismas už šį nusikaltimą paskyrė nuteistajam 1 metus laisvės atėmimo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, paskirdamas V. M. už nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai (BK 11 straipsnio 3 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į tai, kad nenustatyta V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas (taip pat ir už analogišką nusikaltimą) (t. 1, b. l. 101–105), charakterizuojamas nepatenkinamai (t. 1, b. l. 84). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis kaltę pripažino tik iš dalies ir teigia, jog grasinimus pareigūnams išsakė tik po to, kai prieš jį buvo panaudotas tazeris. Įvertinęs aptartas V. M. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką turi būti paskirta BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra gerokai mažesnė nei šios bausmės vidurkis.

9. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam V. M. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. BK 286 straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus duomenis ir aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. M. paskirta žymiai mažesnė nei BK 286 straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė yra aiškiai per griežta.

10. Atmestinas nuteistojo gynėjo skunde išdėstytas prašymas taikyti nuteistajam BK 64¹ straipsnio nuostatas. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, 1 straipsnio dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog būtina BK 64¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga yra asmens kaltės visiškas prisipažinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338-697/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas dėl šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų neatitikimo, nes iš bylos medžiagos matyti, jog byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Taip pat byla nebuvo užbaigta ir teismo baudžiamuoju įsakymu. Teisiškai reikšminga, jog nė viena iš BK 64¹ straipsnyje numatytų procesinių formų ir negalėjo būti taikoma, nes nuteistasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teisme prisipažino tik iš dalies (davė netikslius parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad grasinti nužudyti pareigūnus ėmė tik po to, kai prieš jį buvo panaudotas tazeris), todėl teismui teko tęsti įrodymų tyrimą. Taigi nuteistasis teisme nedavė visiškai išsamių parodymų ir taip apsunkino galimybę atskleisti tiesą, o ši aplinkybė iš esmės eliminuoja BK 64¹ straipsnio taikymo galimybę, nes, kaip jau minėta, šio straipsnio 1 dalies būtina taikymo sąlyga yra asmens visiškas prisipažinimas dėl kaltės. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažino V. M. paskirtos bausmės vienu trečdaliu. ???

11. Apeliantas teigia, kad yra sąlygos taikyti V. M. BK 75 dalies nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti arba vietoje laisvės atėmimo bausmės paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais negali sutikti. BK 75 straipsnio 1 dalyje išdėstyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

12. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. M. netaikė BK 75 straipsnio, nes nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, V. M. yra ne kartą teistas, jam buvo skirta arešto bausmė ir laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas buvo atidėtas. 2016-09-06 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 286 straipsnį ir pritaikius BK 64¹ straipsnį jam paskirta galutinė terminuoto laisvės atėmimo 1 metams bausmė, kurios vykdymas pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Tačiau V. M. nevykdė probacijos sąlygų, todėl 2017-05-16 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, 2018-02-20 paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b. l. 101–105), skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už analogišką nusikaltimą, kurį padarė 2019-07-26. Be to, byloje esančioje Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos V. M. charakteristikoje nurodyta, kad jis yra nevedęs, neturi vaikų, gyvena pas tėvus, o Juknaičių kaime yra žinomas kaip dažnai girtaujantis, konfliktiškas agresyvaus būdo asmuo (t. 1, b. l. 84). Šie duomenys rodo, kad V. M. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Kaip matyti, anksčiau V. M. paskirtos bausmės jo nepataisė, nes jis, neišnykus teistumui, vėl padarė naują tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką. Akivaizdu, kad V. M. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, jog V. M. yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir pragyvenimo šaltinį, aptartų aplinkybių kontekste taip pat nesuteikia pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

13. Konstatuotina, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam mažesnę nei BK 286 straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis 1 metų laisvės atėmimo bausmę, BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą ir tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Jokių naujų teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. M. gynėjo advokato Rimvydo Valančiaus apeliacinį skundą atmesti.