- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-1726-467/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05975-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- UAB „Euronordas“
- Atsakovas
- D. E.
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Euronordas“ apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Euronordas“ ieškinį atsakovui D. E. dėl be pagrindo įgytų pinigų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Euronordas“ 2013 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo D. E. 4 000 Lt avansu išmokėtų dienpinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad su atsakovu 2011 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta darbo sutartis, kuri 2013 m. sausio 8 d. nutraukta darbuotojo pareiškimu pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Atsakovas dirbo pas ieškovą dažytoju, jo darbas vyko komandiruotėse Norvegijoje. Pagal DK 220 straipsnio 1 dalį atsakovui komandiruotės metu buvo mokami dienpinigiai po 200 Lt už dieną. Paskutinį kartą atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę Norvegijoje nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2012 m. gruodžio 15 d., bet komandiruotėje išbuvo tik iki 2012 m. lapkričio 13 d. Atsakovui ankščiau grįžus iš komandiruotės (po 4 dienų), priskaičiuota 800 Lt dienpinigių, tokiu būdu pas atsakovą liko 4 000 Lt nepanaudotų dienpinigių. Kadangi su atsakovu darbo sutartis nutraukta, jis privalo gražinti avansu jam išmokėtas ir nepanaudotas lėšas.
Atsakovas D. E. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas pateikė tikrovės neatitinkančias žinias. Atsakovas yra padavęs ieškinį Panevėžio miesto apylinkės teismui dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir su tuo susijusių išmokų priteisimo iš ieškovo, t.y. savo interesus prieš ieškovą gina kitoje civilinėje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Ieškovas, reikalaudamas atsakovą grąžinti komandiruotėms gautą ir nepanaudotą avansą, pateikė atsakovo prievolės atsiradimo pagrindą, t.y. įsakymą dėl komandiruotės į Norvegiją 36 dienoms, lėktuvo bilietus bei atsakovo sąskaitų išrašus apie jam sumokėtus dienpinigius už visą darbo bendrovėje laiką, tačiau pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškovas turi įrodyti, kad atsakovui išmokėtos lėšos yra dėl bendrovėje padarytos sąskaitybos klaidos arba kad atsakovas, jas gaudamas, veikė nesąžiningai, nes minėta norma imperatyviai draudžia išreikalauti lėšas prilygintas darbo užmokesčiui, jei gavėjas veikė sąžiningai ar nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Atsakovui išmokėti dienpinigiai už komandiruotę laikytini darbo užmokesčiui prilygintomis lėšomis. Teismas pripažino, kad ieškovo įmonėje buhalterinė apskaita, susijusi su išlaidų komandiruotėms mokėjimu ir atsiskaitymu už gautus dienpinigius, nebuvo vykdoma tiksliai ir tvarkingai, ieškovas nereikalavo iš atsakovo, grįžus iš komandiruočių, įmonės buhalterijai pateikti avansinių apyskaitų ir atsiskaityti už avansu gautas lėšas. Ieškovo pateiktos 2013 m. birželio 10 d. pažymos apie atsakovo dienpinigių paskaičiavimą patvirtina, jog atsakovui išmokėtos sumos už anksčiau buvusias kitas komandiruotes neatitinka galutinėms sumoms, nurodytoms atsakovo sąskaitos išraše, nors bendra per visą darbo laiką išmokėta dienpinigių suma yra ta pati – 72 200 Lt. Už paskutinę komandiruotę, į kurią atsakovas išvyko 2012 m. lapkričio 10 d., jam 2012 m. lapkričio 5 d. buvo pervestas 3 000 Lt dienpinigių avansas, tuo tarpu ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 4 000 Lt ir nurodo, kad atsakovo skolą bendrovei patvirtina buhalterinės sąskaitos išrašas Nr.256 ir sąskaitos Nr.488 apyvartos pagal klientus išrašas, kur yra nurodyti visi atsakovui pervesti dienpinigiai už visą jo darbo bendrovėje laikotarpį. Kadangi bendra atsakovui išmokėtų dienpinigių suma yra ta pati, t.y. 72 200 Lt, ieškovas mano, kad iš visų šių mokėjimų ir yra susidariusi atsakovui 4 000 Lt be pagrindo išmokėta dienpinigių suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Euronordas“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neteisingai nurodė, jog ieškovas netiksliai ir netvarkingai vedė apskaitą, susijusią su darbuotojų komandiruočių išlaidomis. Teismo nuomone, darbuotojas grįžęs iš komandiruotės privalėjo pateikti avansinę apyskaitą apie komandiruotėje panaudotas lėšas. Tačiau darbuotojai neprivalo su darbdaviu atsiskaityti už gautus dienpinigius, nes jie skaičiuojami šiuo konkrečiu atveju po 200 Lt už kiekvieną komandiruotėje išbūtą dieną. Kitokių kompensacinių sumų, susijusių su komandiruotėmis, ieškovas savo darbuotojams nemokėjo. Visas kitas darbuotojų komandiruočių išlaidas ieškovas apmokėdavo tiesiogiai paslaugų tiekėjams – pirkdavo kelionės bilietus, nuomojo gyvenamąsias patalpas. Jei tokias komandiruotės išlaidas būtų patyrę patys darbuotojai, tai jiems avansu būtų išmokėtos tam tikros sumos, o jie, grįžę iš komandiruotės, privalėtų pateikti kelionės išlaidas pateisinančius dokumentus bei atsiskaityti ir tik tokiais atvejais būtų pildomos avansinės apyskaitos. Teismas netinkamai pritaikė ir CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes dienpinigius laikė darbo užmokesčiui prilygintomis išmokomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. E. prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai bei paaiškinimai vertintini kaip nauji įrodymai, kuriais apeliantas galėjo remtis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių ieškovas nežinojo ar negalėjo žinoti, apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo. Vadovaujantis civilinio proceso taisyklėmis, reglamentuojančiomis apeliacinės bylos nagrinėjimą, ieškovas neturi teisinio pagrindo papildomai teikti paaiškinimus dėl bylos esmės, nors apeliaciniame skunde išdėstyti paaiškinimai neįrodo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 314 straipsnio tvarka apeliacinės instancijos teismas priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – UAB „Teisingas pasirinkimas“ ir Ko paaiškinimą (b.l. 64) bei 2011 m. rugpjūčio 11 d. sutartį (b.l. 64-66).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Euronordas“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyręs naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki 2013 m. sausio 8 d. pagal neterminuotą darbo sutartį Nr.8 dirbo pas atsakovą UAB „Euronordas“ dažytoju (b.l. 3-4). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovo darbas vyko tik komandiruotėse Norvegijoje, o už kiekvieną komandiruotę atsakovui buvo mokami dienpinigiai po 200 Lt už dieną. Iš 2012 m. lapkričio 7 d. UAB „Euronordas“ įsakymo „Dėl D. E. komandiruotės“ matyti, kad atsakovas į Norvegiją dirbti dažytoju buvo komandiruotas nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2012 m. gruodžio 15 d., mokant dienpinigius po 200 Lt už kiekvieną dieną (b.l. 9). Atsakovas iš komandiruotės grįžo 2012 m. lapkričio 13 d., todėl už 4 dienas jam buvo priskaičiuota 800 Lt dienpinigių. Ieškovas realiai išmokėjo atsakovui 4 800 Lt dienpinigių (b.l. 12), todėl ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 000 Lt permokėtų dienpinigių. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar be teisinio pagrindo įgijusiu turtą (lėšas), nes veikė sąžiningai, o ieškovas neįrodė, kad šios lėšos atsakovui perduotos dėl sąskaitybos klaidos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės sutinka.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo įmonėje buhalterinė apskaita, susijusi su išlaidų komandiruotėms mokėjimu ir atsiskaitymu už gautus dienpinigius, nebuvo vykdoma tiksliai ir tvarkingai, kadangi grįžę iš komandiruotės Norvegijoje darbuotojai neteikdavo avansinių apyskaitų, kur būtų nurodytos komandiruotėje patirtos išlaidos ir negrąžindavo nepanaudoto avanso likučio. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog darbuotojai ir neprivalo atsiskaityti su darbdaviu už panaudotus dienpinigius, kadangi šiuo atveju jie skaičiuojami po 200 Lt už kiekvieną komandiruotėje išbūtą dieną. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal DK 220 straipsnio 2 dalį kompensacijų tarnybinių komandiruočių atveju dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 5 punktas numato, kad grįžęs iš komandiruotės darbuotojas per 3 dienas pateikia darbdaviui pagal vidaus darbo tvarką nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje turėtas faktines išlaidas, o, jeigu išmokėtas avansas, grąžina nepanaudotą avanso likutį. Į bylą ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog laikėsi tokios tvarkos. Tuo tarpu aplinkybė, jog ieškovas pats apmokėdavo kelionės bilietus, nuomojo gyvenamąsias patalpas, nesudaro pagrindo teigti, kad darbuotojas (atsakovas) neprivalėjo pateikti darbdaviui (ieškovui) atitinkamų dokumentų apie komandiruotėje turėtas faktines išlaidas.
Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas negali būti išreikalautos kaip be pagrindo išmokėtos darbo užmokesčio sumos ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Apeliantas neginčija teismo nustatytos aplinkybės, jog atsakovas, gaudamas 4 000 Lt dienpinigių sumą, elgėsi sąžiningai ir kad 4 000 Lt suma buvo išmokėta ne dėl sąskaitybos klaidos, tačiau, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kadangi nepagrįstai dienpinigius prilygino darbo užmokesčiui. Su tokia apelianto išvada apeliacinės instancijos teismas sutikti neturi pagrindo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas dirbo tik komandiruotėse Norvegijoje. Šios kelionės darbdavio buvo įforminamos kaip komandiruotės, todėl ir gaunamos išmokos būdavo apskaitomos kaip dienpinigiai ir kitos su komandiruotėmis susijusios išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, jog darbuotojui nuolat išvykstant dirbti į tą pačią užsienio šalį, svarbu nustatyti, ar visi darbdavio išmokėti dienpinigiai yra susiję tik su faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų kompensavimu, ar dalis jų turėtų būti laikomi darbo užmokesčio dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2014). Ieškovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog visas kelionės ir apgyvendinimo išlaidas apmokėdavo jis pats tiesiogiai tiekėjams. Šią aplinkybę tvirtina ir ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai - UAB „Teisingas pasirinkimas“ ir Ko paaiškinimas (b.l. 64) bei 2011 m. rugpjūčio 11 d. sutartis (b.l. 64-66). Ieškovas taip pat nurodė, jog nereikalavo iš atsakovo atsiskaityti su ieškovu už tai, ar panaudojo jam išmokėtus dienpinigius, ar ne. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo išmokamų atsakovui dienpinigių faktas yra ne kas kita, kaip darbo užmokestis, t.y. dienpinigiai buvo skirti ne atlyginti (kompensuoti) kelionėje patirtas išlaidas, o apmokėjimui už atliktą darbą – laikomi darbo užmokesčio dalimi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo išmokėtus dienpinigius priskyrė darbo užmokesčiui.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.