- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-16
- Bylos Nr.
- 1-2062-957/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15334-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- V. L.
- Advokatai
- Gediminas Lukaševičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. L. 2021 m. gegužės 14 d. apie 10.40 val. Vilniuje, Sausio 13-osios g., ties pastatu Nr. 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,84 promilės etilo alkoholio koncentracija bei padarė eismo įvykį. Taip V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas
2. Kaltinamasis V. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gegužės 14 d. apie 8.00 val. ryto jam paskambinę draugai, su kuriais retai matosi, pasakė, kad atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Sakė, kad greitai nepasimatys, todėl nutarė pas jį atvažiuoti ir atsivežė alkoholio, atrodo, viskio. Niekur nesiruošė važiuoti. Išgėrė stiklinę viskio. Draugai išvažiavo už valandos ar šiek tiek daugiau. Kadangi atostogavo, norėjo pasidaryti atsarginį automobilio raktą, nes jį buvo pametęs. Jis buvo susitaręs su žmogumi ir tą dieną nutarė susitikti prie „Maximos“ Laisvės prospekte. Jautėsi gerai ir pervertino savo galimybes. Apie 10.00 val. jis sukėlė autoįvykį. Greitis buvo nedidelis, susirėmė su tokiu pačiu automobiliu. Norėjo pildyti deklaraciją, bet vairuotoja neturėjo ir nemokėjo pildyti savo deklaracijos. Neatsimena, kaip ten atsirado policija. Atvažiavę pareigūnai pasiteiravo, kas atsitiko ir pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Alkotesteris parodė virš 1,5 promilės. Iš jo paėmė raktelius ir nuvežė į komisariatą, automobilį paėmė į saugojimo aikštelę. Labai gailisi dėl to, kas atsitiko. Gėda prieš kolegas ir artimuosius. Už jį nori laiduoti buvusi sutuoktinė, su kuria pragyveno (duomenys neskelbtini) metus, santuoką nutraukė prieš (duomenys neskelbtini) metus. Kartu turi vaikų, vienas iš jų yra nepilnametis. Abu liko gerais draugais, santykiai liko pastovūs, matosi pastoviai. Būna, kad į savaitę tik vieną ar dvi dienas nesusitinka. Buvusi sutuoktinė jam sakė, kad padarė didelę kvailystę. Ji to nesitikėjo iš jo. Pasak kaltinamojo, jam bus apsunkintas bendravimas su vaikais, nes daug jiems padėdavo, juos nuveždavo, kur reikia. Su dabartine sutuoktine yra susituokęs (duomenys neskelbtini) metus, ji yra Baltarusijos pilietė ir nekalba lietuviškai. Ji dabar dar socializuojasi Lietuvoje ir nežinojo, ar bus verta teismo pasitikėjimo. Kaltinamojo teigimu, jam įtaka daro ir buvusi, ir esama sutuoktinė. Esama sutuoktinė yra daugiau socialiai pažeidžiama, yra sunkios sveikatos, dirba už minimumą. Jis gerbia abi moteris ir savaip myli, klauso jų abiejų nuomonės. Su buvusia žmona kartu gyveno labai ilgai, ji jam yra didesnis autoritetas.
3. Laiduotoja D. L. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su V. L. bendrauja (duomenys neskelbtini) metus nuo skyrybų, o santuokoje pragyveno (duomenys neskelbtini) metus. Ji dirba (duomenys neskelbtini), į rankas gauna 980 Eur. Kiek žino, tai buvo spontaniškas įvykis, jį iškvietė ir jis išvažiavo. Jis jai viską papasakojo. Ji paklausė, kas atsitiko, nes jis gyvenime nebuvo sėdęs išgėręs prie vairo. Laiduotojos teigimu, žmogus pats nesuvokė, kas atsitiko. Ji tai vertina, kaip neapgalvotą žingsnį. Nepateisina jo poelgio. Jis atvažiuoja pas juos į namus, betarpiškai bendrauja su vaikais, su juo skambinasi ji kiekvieną dieną. Jeigu yra kokios problemos, visą laiką jas sprendžia. Nebuvo tarp jų jokių nesutarimų ar problemų dėl alkoholio vartojimo jų šeimoje. Pasak laiduotojos, ji yra pasiryžusi laiduoti už buvusį vyrą. Jie kiekvieną dieną bendrauja, bendraus su juo telefonu. Jis neturės galimybės sėsti už vairo, ta mašina dabar yra pas ją. Laiduotojos teigimu, sutiko laiduoti už jį, nes gyveno šeimoje labai gerai, rūpinosi vaikais abu. Jie išsiskyrė, bet nenutraukė draugiškų santykių. Neatsisakytų laiduoti, jeigu būtų paskirtas užstatas, tačiau neįsivaizduoja sumos, kuri ją įpareigotų. Koks bebūtų paskirtas užstatas, sutiktų laiduoti už šį žmogų.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Liudytojas D. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gegužės 14 d. apie 10.40 val. dirbant kartu su vyr. patruliu Ž. M. Vilniuje, Sausio 13-osios g. prie Nr. 3 pastato pastebėjo eismo įvykį, kuriame dalyvavo automobiliai „Opel“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir „Opel“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Prie jų priėjusi S. M. paaiškino, kad „Opel“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas yra galimai neblaivus, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas. Jam (D. A.) priėjus prie minėto automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo ankščiau jam nepažįstamas V. L., kuris automobilyje buvo vienas. V. L. jam patvirtino, kad vairavo automobilį. Liudytojo teigimu, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo, kada jis vartojo alkoholį, jis prisipažino, kad prieš pusvalandį. Patikrinus V. L. blaivumą alkotesteriu, 10.47 val. buvo nustatytas 1,88 promilės girtumas, 11.07 val. – 1,84 promilės girtumas. Su alkotesterio parodymais V. L. sutiko (b. l. 21-22).
6. Liudytoja S. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gegužės 14 d. apie 10.00 val. jai važiuojant įmonės automobiliu „Opel“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), Sausio 13-osios gatve, sankryžoje link Laisvės prospekto, nepastebėjo automobilio „Opel“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris atsitrenkė į jos automobilio priekį. Ji labai išsigando, išlipusi iš savo automobilio pamatė automobilyje „Opel“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vyrą, maždaug (duomenys neskelbtini) metų, apsirengusį tamsiais drabužiais. Vyriškis paklausė, ar visi sveiki, ji atsakė, kad visi sveiki ir pradėjo pildyti deklaracijas. Liudytojos teigimu, tuo metu pro šalį pravažiavę policijos pareigūnai sustojo pasidomėti, kas atsitiko. Pareigūnams vyras pasirodė įtartinas, todėl jie nusprendė jį patikrinti alkoholio matuokliu. Pasak liudytojos, vairuotojas įpūtė apie 1,88 promilės. Ji, būdama šoko būsenoje, nepastebėjo, kad vyras galimai neblaivus. Anot liudytojos, ji su vyru bendravo per atstumą, todėl nejautė sklindančio alkoholio kvapo. Prisimena, kad kol laukė deklaracijos, vyras automobilyje buvo pasirėmęs, lyg miegotų, daugiau jokių įtarimų nesukėlė (b. l. 25-26).
7. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. gegužės 14 d. apie 10.55 val. Bendrajame pagalbos centre užfiksuotas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Sausio 13-osios g. 3, V1812 rado eismo įvykį, kuriame dalyvavo „Opel“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir „Opel“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 8).
8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio Ž. M. 2021 m. gegužės 14 d. tarnybiniame pranešime nurodomos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir liudytojo D. A. apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 17).
9. Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „Opel“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), valdytojas-savininkas yra V. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).
10. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2021 m. gegužės mėn. duomenimis, automobilio „Opel“ (2009 m.) kaina su PVM yra 2 870 Eur (b. l. 29).
11. Iš 2021 m. gegužės 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus Body kamerų vaizdo įrašus matoma, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kurioje susidūrė du automobiliai „Opel“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir „Opel“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareigūnui paklausus vairuotojo, sėdinčio automobilyje, ar šis vartojo alkoholį, vyriškis nieko neatsakė. Patikrinus alkotesteriu nustatytas 1,88 promilės girtumas. Po kurio laiko pareigūnai duoda vyriškiui antrą kartą pūsti į alkotesterį. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnas teiraujasi vairuotojo prieš kiek laiko vartojo alkoholį, pastarasis atsako, kad prieš pusvalandį gėrė alų (b. l. 51-55).
12. Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2021 m. balandžio 26 d. patikros sertifikato Nr. 1486492 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARFM-0210 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. spalio 26 d. (b. l. 56).
13. Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2021 m. gegužės 14 d., 10.47 val. V. L. buvo nustatytas 1,88 promilių girtumas, o 11.07 val. – 1,84 promilių girtumas (b. l. 57).
14. Iš 2021 m. gegužės 14 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog V. L. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 1,88 promilių girtumas, o antrojo – 1,84 promilių girtumas (b. l. 58).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
15. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
16. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. L. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
17. Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad gegužės 14 d. susitikęs iš ryto su draugais, išgėrė stiklinę viskio. Išvažiavus draugams, norėjo pasidaryti atsarginį automobilio raktą, nes jį buvo pametęs ir susitarė su žmogumi susitikti prie „Maximos“ Laisvės prospekte. Jautėsi gerai ir pervertino savo galimybes. Apie 10.00 val. sukėlė autoįvykį. Neatsimena, kaip ten atsirado policija. Atvažiavę pasiteiravo, kas atsitiko ir pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Alkotesteris parodė virš 1,5 promilės. Tokie kaltinamojo V. L. parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai liudytojas D. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, detaliai parodė, kad 2021 m. gegužės 14 d. apie 10.40 val. Vilniuje, Sausio 13-osios g. prie Nr. 3 pastato pastebėjo eismo įvykį, kuriame dalyvavo automobiliai „Opel“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir „Opel“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Prie jų priėjusi S. M. paaiškino, kad „Opel“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas yra galimai neblaivus, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas. Jam (D. A.) priėjus prie minėto automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo V. L., kuris patvirtino, kad vairavo automobilį. Liudytojo teigimu, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus V. L. blaivumą alkotesteriu, 10.47 val. buvo nustatytas 1,88 promilės girtumas, 11.07 val. – 1,84 promilės girtumas (b. l. 21-22). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir su minėtu liudytoju dirbęs pareigūnas Ž. M. savo 2021 m. gegužės 14 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 17). Tokias pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos S. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 25-26), policijos įvykių registro išrašas (b. l. 8) bei 2021 m. gegužės 22 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apžiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus (b. l. 51-55). Tuo tarpu aplinkybę, jog kaltinamasis V. L. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina pirmiau minėto liudytojo – policijos pareigūno D. A. parodymai (b. l. 21-21), 2021 m. gegužės 14 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, jog jam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 1,88 promilių girtumas, o antrojo – 1,84 promilių girtumas (b. l. 58). Kartu iš byloje esančių alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2021 m. gegužės 14 d., 10.47 val. V. L. buvo nustatytas 1,88 promilių girtumas, o 11.07 val. – 1,84 promilių girtumas (b. l. 57). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
18. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog V. L. 2021 m. gegužės 14 d. apie 10.40 val. Vilniuje, Sausio 13-osios g., ties pastatu Nr. 3, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,84 promilės etilo alkoholio koncentracija bei padarė eismo įvykį.
19. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. L. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
20. 2021 m. liepos 14 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis V. L. pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 135-138), tiek laiduotoja D. L. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl V. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 139-140). Šio teisiamojo posėdžio metu laiduotoja ir kaltinamasis palaikė šį prašymą ir prašė V. L. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
21. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
22. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką V. L. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (b. l. 63-64) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis V. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl V. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, buvo padaryta žala, t. y. apgadinta kita transporto priemonė, bet yra pagrindo manyti, kad jis visiškai pašalins ar atlygins padarytą žalą.
23. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytinos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. L. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vedęs (b. l. 66), dirbantis (b. l. 65), baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 61-62), anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l.63-64), teigiamai charakterizuojamas darbdavio kaip darbštus, veiklus, iniciatyvus bei nepriekaištingai atliekantis jam pavestus darbus (b. l. 105). Be to, V. L. yra išklausęs Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 107). Daugiau neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Be to, duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip gėdingą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
24. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. L. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
25. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
26. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019).
27. Nagrinėjamu atveju atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo buvusi sutuoktinė D. L.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. L. anksčiau neteista ir jos atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo ir nėra (b. l. 111), administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus nebausta (b. l. 112). Taip pat D. L. yra dirbanti (b. l. 113-114), itin teigiamai charakterizuojama darbdavio, kaip gerai atliekanti savo darbą specialistė, lengvai bendraujanti nekonfliktiška, stengiasi išspręsti problemas, susijusias su interesantais, darbo metu jokių drausminių nuobaudų neturėjo (b. l. 106). Visų pirma pažymėtina, kad apklausiama teismo posėdžio metu D. L. paaiškino, kad su V. L. santuokoje pragyveno (duomenys neskelbtini) metus, tačiau bendrauja su juo po skyrybų. Laiduotojos teigimu, tai buvo spontaniškas įvykis. Jis gyvenime nebuvo sėdęs išgėręs prie vairo. Tai vertina, kaip neapgalvotą žingsnį, tačiau jo poelgio nepateisina. Pasak laiduotojos, jis betarpiškai bendrauja su vaikais, ji su juo skambinasi kiekvieną dieną. Nebuvo jokių nesutarimų tarp jų ar problemų dėl alkoholio vartojimo jų šeimoje. Pasak laiduotojos, ji yra pasiryžusi laiduoti už buvusį vyrą. Jie bendrauja kiekvieną dieną, bendraus su juo telefonu. Pačio kaltinamojo V. L. teigimu, buvusi sutuoktinė jam sakė, kad padarė didelę kvailystę. Ji to nesitikėjo iš jo. Pasak kaltinamojo, taip pat bus apsunkintas bendravimas su vaikais, nes daug jiems padėdavo, juos nuveždavo, kur reikia. Kaltinamojo teigimu, jam įtaka daro ir buvusi, ir esama sutuoktinė, klauso jų abiejų nuomonės. Su buvusia žmona kartu gyveno labai ilgai, ji jam yra didesnis autoritetas.
28. Teismas sprendžia, kad D. L. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kadangi jų tarpusavio ryšys yra glaudus, susietas ankstesniais šeiminiais santykiais. Taigi, D. L. pasižymi reikiamomis savybėmis būti laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką savo buvusiam sutuoktiniui, jos asmenybė teigiama, ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai, su kaltinamuoju turinti du vaikus, todėl teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja D. L. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus, su kuriuo bendrauja kasdien (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). D. L. skirtina V. L. laiduotoja netaikant užstato, nes yra šeimos narys, gauna gana nedideles pajamas, veika atsitiktinio pobūdžio, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad D. L. pastarajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
29. Pažymėtina, jog BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę (priemones) (BK 68 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-256-303/2018, 2K-64-511/2019).
30. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, V. L. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,84 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 57) Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir nors eismo įvykio metu apgadino kitą transporto priemonę, tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau. Teismo posėdžio metu valstybinis kaltintojas siūlė skirti kaltinamajam V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Tuo tarpu kaltinamojo V. L. gynėjas prašė teismo skirti kuo trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, kadangi jam teisės reikalingos dėl darbo specifikos. Būtent to prašoma ir kaltinamojo darbovietės vadovo pateiktoje charakteristikoje (b. l. 105). Šiame kontekste pažymėtina, jog kiekviena bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė keičia įprastą asmens, kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė arba kuris yra nuo jos atleidžiamas, asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikaltimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Skiriama bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-43-468/2020). Taigi, teismo vertinimu, dėl nusikalstamos veikos padarymo V. L. patiriamos pasekmės yra adekvačios jo padaryto nusikaltimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. Būtina atkreipti dėmesį, kad poreikis V. L. vairuoti transporto priemones egzistavo dar iki nusikaltimo padarymo, taigi kaltinamasis, būdamas brandaus amžiaus, dar prieš darydamas nusikaltimą galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl šios veikos padarymo, todėl dabar turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius.
31. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad V. L. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą transporto priemonę, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos nuobaudos sumokėtos, gailėjosi dėl savo veiksmų, suvokė savo veiksmų pavojingumą, pats procesas turės įtakos V. L. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2021 m. gegužės 15 d.
32. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).
34. Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam V. L., iš bylos medžiagos matyti iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad V. L. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo V. L. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis V. L. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė su PVM siekia 2 870 Eur (b. l. 29), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus dienos metu, kai eismas mieste ganėtinai intensyvus, susidūrė su kita transporto priemone ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra pats V. L. (b. l. 28). Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad V. L. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Opel“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Teismo vertinimu, kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtent baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas kartu su specialios teisės atėmimu, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.
35. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė 2021 m. gegužės 19 d. nutarimu, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, turto saugotoju paliekant V. L., nustatant terminą nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. (b. l. 30). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
36. Kaltinamajam V. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 81-83, 86-88, 89-91) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
VI. Dėl proceso išlaidų
37. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą proceso išlaidas, inter alia (be kita ko), sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos (BPK 103 straipsnio 5 punktas), taip pat kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (to paties straipsnio 6 punktas). Sumos, išleidžiamos daiktams, turintiems reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, laikyti ar persiųsti, gali būti susijusios ir su jų transportavimu, saugojimu. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis).
38. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti eismo saugumą, eismo dalyvių, kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, svarbu, kad eismą kontroliuojantys kompetentingi pareigūnai, kai to reikia, imtųsi būtinų priemonių. Viena iš eismo saugumo užtikrinimo priemonių nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, jog priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Taigi, nustatytas teisinis reguliavimas, kompetentingiems pareigūnams suteikiantis diskreciją nuspręsti priverstinai nuvežti transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, tai yra būtina; tai teisėta priemonė, taikoma įgyvendinant eismo saugumą, užkertant kelią galimoms nusikalstamoms veikoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-156-222/2020). Pagal to paties įstatymo 33 straipsnio 8 dalį išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.
39. Byloje yra pateiktas tarnybinis pranešimas dėl procesų išlaidų – 21 Eur už transporto priemonės „Opel“, priklausančios kaltinamajam V. L., automobilio nuvežimą ir saugojimą. Jame nurodoma, kad minėta transporto priemonė buvo saugoma UAB „Tomadas“ aikštelėje nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 20 d., ši suma sudaro 21 Eur (b. l. 35). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. L., būdamas neblaivus vairavo jam priklausančią transporto priemonę, kuri, jį sulaikius policijos pareigūnams, buvo priverstinai nuvežta saugoti į individualiai įmonei priklausančią saugojimo aikštelę. Tokiu atveju, atsižvelgiant į šios situacijos aplinkybes, buvo būtina ir teisėta priemonė, įgyvendinant eismo saugumą. Atsižvelgiant į tai pirmiau minėto įstatymo nuostatas bei į tai, jog transporto priemonė priklauso V. L., jis yra transporto priemonės valdytojas ir savininkas, yra dirbantis, byloje turėtos automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidos – 21 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
VII. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
40. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską, kuriame yra vaizdo įrašas, esantį voke (b. l. 55), palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoja paskirti D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) – be užstato.
Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.
Paskirti V. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 15 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
2021 m. gegužės 19 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei (automobiliui) „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) ), kurio terminas nustatytas nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Pripažinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) proceso išlaidų iš V. L..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską, kuriame yra vaizdo įrašas, esantį voke, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Proceso išlaidas – 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) pervesti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, AB „SEB“ bankas, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą ir pavardę.
Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.