- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-990-889/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01951-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
- Atsakovas
- J. V., K. V.
- Ieškovas
- V. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. V. ir K. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovams J. V. ir K. V. dėl bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti ieškovės ir vaikaitės L. V., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią:
1.1. ieškovė bendrauja su vaikaite kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdama vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.;
1.2. ieškovė bendrauja su vaikaite kiekvienų lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;
1.3. švenčių dienomis ieškovė bendrauja su vaikaite: per šv. Kalėdas gruodžio 26 d., pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.; per šv. Velykas, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos šv. Velykų antrą dieną – pirmadienį 10 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.;
1.4. ieškovė turi teisę du kartus per metus, tačiau ne ilgiau nei 14 dienų, mokyklinių atostogų metu vaikaitę pasiimti į savo namus arba išvykti su vaikaite atostogų iš Lietuvos. Ieškovė įsipareigoja konkrečią atostogų datą ir jų trukmę pranešti ne vėliau kaip prieš du mėnesius telefonu, SMS žinute;
1.5. ieškovė nebendrauja su vaikaite kiekvienų metų pirmąjį birželio savaitgalį (Tėvo dieną) sekmadienį ir kiekvienų metų pirmąjį gegužės savaitgalį (Motinos dieną). Tokiu atveju bendrauja su vaikaite, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.;
1.6. ieškovė turi teisę pasveikinti vaikaitę gimtadienio dieną arba po gimtadienio ir praleisti su vaikaite iki 2 val. Įsipareigoja apie konkrečią dieną ir laiką pranešti ne vėliau kaip prieš 14 dienų telefonu, SMS žinute;
1.7. ieškovė turi teisę bendrauti su vaikaite telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, o atsakovai įsipareigoja netrukdyti ir sudaryti galimybę ieškovei bendrauti su vaikaite. Jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės, ieškovės bendravimas su vaikaite L. nebus galimas, atsakovai privalo informuoti ieškovę telefonu, SMS žinute;
1.8. ieškovė, negalėdama bendrauti su vaikaite pagal numatytą bendravimo tvarką, privalo apie tai informuoti atsakovus telefonu, SMS žinute;
1.9. pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti vienas kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimo išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas K. V. yra ieškovės sūnus, o atsakovė J. V. yra K. V. sutuoktinė. K. V. ir J. V. augina nepilnametę dukrą L. V., su kuria jos tėvai ieškovei neleidžia matytis. Ieškovė su sūnaus šeima anksčiau gyveno kartu ieškovei nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu, ieškovė nuolat ne tik bendravo su vaikaite, tačiau ją prižiūrėjo ir rūpinosi, tarp jų užsimezgė artimas ir stiprus tarpusavio ryšys. Kadangi sūnui buvo reikalinga paskola gyvenamajam namui remontuoti, ji 2018 m. atsakovams pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą, tikėdamasi, kad galės toliau gyventi tame name. Atsakovams nesilaikant žodinių iki gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo sudarytų susitarimų, ieškovė, norėdama išvengti konfliktų, išsikėlė iš gyvenamojo namo. Tačiau atsakovai savo nuožiūra nutarė nebeleisti ieškovei bendrauti su jų dukra L. Ieškovei paprašius pasimatyti su vaikaite, atsakovai nereaguoja ir net nesudaro jokios galimybės vaikaitei perduoti dovanas.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimu nesutinka. Pažymėjo, kad gimus dukrai jie su ieškove apie vienerius metus kartu gyveno tuo metu dar ieškovei priklausiusiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) Ieškovė gyveno vienoje, o atsakovų šeima – kitoje to namo dalyje, jų bendravimas buvo minimalus. Mažamete dukra kiekvieną dieną rūpinosi ir ją prižiūrėjo tik atsakovė J. V., o ieškovė su tuo metu dar kūdikystės amžiaus buvusiu vaiku realiai jokių ryšių nekūrė ir nepalaikė. Jokie artimi ryšiai tarp jų dukros ir ieškovės nebuvo ir nėra susiformavę. Mergaitei šiuo metu ieškovė yra iš esmės svetimas žmogus, jokio poreikio ir noro susitikti, bendrauti su ja mergaitė niekada neišreiškė. Tokio poreikio iki šiol nebuvo pareiškusi net pati ieškovė, jos noras yra gyventi atsakovams 2018 metais parduotoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) Dėl šių ieškovės interesų tarp šalių iki šiol ir tęsiasi nuolatiniai nesutarimai. Daugiau nei dvejus metus besitęsiantis ieškovės teroras kiekvieno atvykimo pas atsakovus metu jų mažametei dukrai kelia didžiulį emocinį stresą, baimę. Susitikimai su neadekvačiai besielgiančia močiute, atsakovų vertinimu, neatitiktų mažametės interesų, būtų žalingi jos psichologinei ir socialinei raidai.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė dubliką, nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė nustatyti 1 mėnesio pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovė bendrauja su vaikaite du kartus per savaitę po 1 val. Telšių krizių centro patalpose, dalyvaujant psichologui. Pasibaigus 1 mėnesio pereinamajam laikotarpiui, prašo nustatyti kitą 2 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovė bendrauja su vaikaite L.: kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdama vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.; kiekvienų lyginių savaičių savaitgalį pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 12 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą šeštadienį 16 val. Jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės, ieškovės bendravimas su vaikaite L. nebus galimas, atsakovai privalo informuoti ieškovę telefonu, SMS žinute. Negalėdama bendrauti su vaikaite pagal numatytą bendravimo tvarką, ieškovė privalo apie tai informuoti atsakovus telefonu, SMS žinute. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Pasibaigus 3 mėnesių pereinamajam laikotarpiui prašo teismo nustatyti kitą 3 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovė bendrauja su vaikaite: kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdama vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.; kiekvienų lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą šeštadienį 18 val. Jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės, ieškovės bendravimas su vaikaite L. nebus galimas, atsakovai privalo informuoti ieškovę telefonu, SMS žinute. Negalėdama bendrauti su vaikaite L. pagal numatytą bendravimo tvarką, ieškovė privalo apie tai informuoti atsakovus telefonu, SMS žinute. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Pasibaigus 6 mėnesių pereinamajam laikotarpiui prašo nustatyti bendravimo su vaikaite tvarką, kuri buvo nurodyta ieškinyje.
Atsiliepimas
5. Atsakovai triplike nurodė, kad palaiko savo atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją ir prašo ieškovės V. V. ieškinį atmesti.
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad ieškovės V. V. ieškinio reikalavimas nustatyti jos ir mažametės anūkės L. V. bendravimo tvarką atitinka mažametės interesus, tačiau ieškovės siūloma bendravimo tvarka neatitinka mažametės L. V. geriausių interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Telšių apylinkės teismas 2024 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad ieškovė V. V. bendrauja su savo vaikaite L. V. kas antrą savaitę (ne mažiau kaip du kartus per mėnesį) vieną valandą kiekvieno susitikimo metu Telšių krizių centre, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovams J. V. ir K. V. užtikrinant vaiko pristatymą į šią įstaigą. Kitą ieškininio dalį teismas atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vaiko nuomonę ir bylos aplinkybių kontekstą, konstatavo, kad dėl šalių konfliktinių santykių vaikas savaime negali prarasti teisės pažinti ieškovę, kaip savo artimą giminaitę, ir su ja bendrauti. Tokia teismo pozicija grindžiama prioritetinės vaiko teisių ir interesų visokeriopos apsaugos principu. Teismas pažymėjo, kad teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais lemia būtent nurodytas šeimos teisės principas, bet ne atsakovų, kaip tėvų, interesai ar ambicijos.
8. Teismas, konstatavęs, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovės bendravimas su jų dukra kenktų vaiko interesams, atsakovų argumentus dėl draudimo vaikui bendrauti su ieškove atmetė kaip nepagrįstus ir pažeidžiančius vieną iš esminių vaiko teisių bendrauti su artimais giminaičiais.
9. Teismas nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikaite tvarka yra pernelyg intensyvi ir pernelyg nukreipta į ateitį. Atsižvelgęs į išklausytą vaiko nuomonę, į tai, kad mergaitė rodo vaikišką smalsumą, tačiau jai ieškovė yra nepažįstamas žmogus, teismas nusprendė, kad yra būtina ieškovei su vaikaite užmegzti ryšį, t. y. pereinamuoju laikotarpiu, kuris truktų tiek, kiek būtina vaikui, susitikimai turėtų vykti Krizių centro patalpose, dalyvaujant šalims arba vienai iš šalių, vaikui ir vienam iš centro kompetentingų darbuotojų užtikrinant sklandų vaiko bendravimą su ieškove.
10. Teismo vertinimu, vaikui nepajutus saugumo ir neužmezgus santykio su ieškove, nežinant, kiek laiko užims tokios aplinkos sukūrimas, nustatyti detalesnę bendravimo tvarką ir jos atitinkamus laikotarpius yra beprasmiška ir tai netgi pažeistų vaiko interesus. Teismas pažymėjo, kad, pasikeitus vaiko ir ieškovės santykiui, šalys, atsisakydamos asmeninių ambicijų ir vadovaudamosios sąmoningumo ir geriausių vaiko interesų principais, gali susitarti dėl kitokios tvarkos nustatymo, o to nepadariusios – pakartotinai kreiptis į teismą dėl tolesnės bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į susiklosčiusius santykius ir jų nulemtą ryšio dinamiką.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę bendrauti su savo vaikaite L. V. kas antrą savaitę vieną valandą Telšių krizių centre, adresu (duomenys neskelbtini). Susitikimo laikas turi būti derinamas tarp šalių, atsižvelgiant į centro darbo laiką ir vaiko dienotvarkę bei interesus, atsakovams užtikrinant kas antrą savaitę dukters pristatymą į minėtą įstaigą nurodytos trukmės susitikimui, t. y. ne mažiau kaip du kartus per mėnesį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. V. ieškinį atmesti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstant bylos šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, taip pat priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje šalių pateiktus įrodymus ir padarė jų visuma nepagrįstas išvadas, netinkamai aiškino ir taikė tarp bylos šalių kilusiam ginčui taikytinas materialinės teisės normas, taip pat netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
12.2. Nurodo, kad teismas nevertino itin teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad pačios ieškovės užaugintas jos sūnus nesutinka leisti ieškovei susitikti ir bendrauti su mažamete dukra. Būtent apeliantas K. V. geriausiai žino ieškovės asmenines savybes, jos gyvenimo būdą, požiūrį į svarbius klausimus auginant vaikus ir kt.
12.3. Teismas realiai nevertino to, kad bylos šalių konfliktiniai santykiai yra sąlygoti ne ieškovės teismui pareikšto reikalavimo sudaryti galimybę jai bendrauti su apeliantų mažamete dukra, o ieškovės siekio, brutaliai kišantis į apeliantų privatų gyvenimą, patenkinti tik savo pačios interesus.
12.4. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat per mažai byloje dėmesio skyrė ieškovės asmeninėms savybėms, kurios yra itin reikšmingos, leidžiant ieškovei susitikti ir bendrauti su apeliantų mažamete dukra. Būtina įvertinti galimą ieškovės neigiamą įtaką ir poveikį mažamečio vaiko raidai, psichologinei būsenai.
12.5. Apeliantų vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo jų mažametės dukros norą susitikti ir bendrauti su savo močiute. Psichologei uždavus klausimą, ar mergaitė norėtų susitikti su ieškove, nepilnametė atsakovų dukra nepareiškė tokio noro ir akcentavo ieškovės nederamo elgesio prieš jos mamą aplinkybes, taip pat turimas baimes susitikti su svetimu asmeniu laikoma ieškove, netgi galimą ieškovės melą.
12.6. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat per mažai dėmesio skyrė ir netolimoje praeityje buvusiems bylos šalių nesutarimams, taip pat ieškovės sukeltoms didžiulėms problemoms dėl jos veiksmų apeliantų auginamos kitos J. V. nepilnametės dukros D. atžvilgiu.
12.7. Skundžiamu sprendimu nustatydamas ieškovės bendravimo su jų mažamete dukrą tvarką, teismas neatsižvelgė į apeliantų šeimos gyvenimo, jų darbinio užimtumo aplinkybes. Teismas nevertino to, kad K. V. nuolat dviejų mėnesių laikotarpiui išvyksta darbo tikslais į užsienį ir ši laikotarpį vaikus prižiūri ir užtikrina jų kasdienę priežiūrą tik jo sutuoktinė, kuri darbo dienomis (turinčio tarpininkauti Telšių krizių centro darbo laiku) vykdo savo darbo sutartimi sulygtas funkcijas.
12.8. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo motyvai paskirstant bylinėjimosi išlaidas, nurodant, kad ieškinys yra tenkinamas visiškai, yra nepagrįsti, kadangi ginčijamu sprendimu ieškovė negavo to, ko norėjo, vylėsi ir prašė teismo. Apeliantų vertinimu, teismas turėjo skaičiuoti patenkintus ir atmestus ieškovės reikalavimus pagal jos procesiniuose dokumentuose atitinkamuose punktuose išdėstytą pageidaujamą jos bendravimo su apeliantų mažamete dukra tvarką. Apeliantų nuomone, tai lemia, kad ginčijamu sprendimu teismas patenkino tik 5 proc. ieškovės reikalavimų.
Atsiliepimas
13. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama atsakovų apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovų visas ieškovės patirtas bylinėjimo išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
13.1. Nurodo, kad atsakovo K. V. nebendravimas su ieškove niekaip nėra susijęs su ieškovės elgesiu su vaikaite. Atsakovas K. V. palaiko sutuoktinės poziciją dėl nebendravimo su ieškove. Pažymi, kad nesutarimų su atsakovais buvo kilę dėl turtinių klausimų, nesusijusių su vaikaite L.. Atsakovai susitelkė į savo ir ieškovės nesutarimus dėl turtinių klausimų, nesirūpino tuo, kad būtų išsaugotas ir puoselėjamas ieškovės tarpusavio santykis su vaikaite.
13.2. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog ieškovė gali kelti vaikaitei realią grėsmę. Nėra jokio pagrindo ir net menkiausios aplinkybės, kuri pagrįstų tokius atsakovų kaltinimus ieškovės atžvilgiu. Akcentuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad ieškovė yra atsakinga, punktuali, darbšti, žingeidi, geba valdyti konfliktines situacijas.
13.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, kad dėl netinkamo ieškovės elgesio ar kitų priežasčių būtų negalima atkurti ieškovės ir vaikaitės ryšio ir tai prieštarautų vaiko interesams. Apklausos metu L. neprisiminė močiutės, tačiau jokių neigiamų emocijų jai nesukėlė klausimas apie tai, ar ji norėtų matytis su močiute.
13.4. Ieškovė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad tiek atsakovams, tiek jai būtų daug patogiau, jeigu bendravimo laikas sutaptų su savaitgaliais ar kitomis švenčių dienomis. Nors ieškovė kvietė atsakovus į mediaciją, teismo proceso metu taip pat siūlė susitarti taikiai, tačiau atsakovai kategoriškai nesutiko su jokiais ieškovės pasiūlymais. Tad šiuo atveju atsakovai turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir suvokti, kad teismo sprendimas gali būti nepalankus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atsakovų apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
15. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl bendravimo tvarkos su vaikaite nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra atsakovo mama, o nepilnametis vaikas L. V., su kuria ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarką, yra jos vaikaitė. Ieškovė, jos sūnus K. V. (atsakovas) ir jo sutuoktinė J. V. (atsakovė) apie vienerius metus gyveno kartu ieškovei nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Nesutarimai su atsakovais prasidėjo dėl turtinių klausimų. Esant konfliktiškiems šalių santykiams, atsakovai ieškovei nesuteikia galimybės bendrauti su vaikaite L..
18. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti bendravimo su vaikaite tvarką. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, pažymėdami, kad ieškovė neįrodė, jog jos bendravimas su vaikaite atitinka vaiko interesus. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovų dukters artimi santykiai niekada nesiejo, o ieškovės tikslas yra ne atkurti ir palaikyti artimus santykius su vaikaite, o pakenkti atsakovams.
19. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies konstatuodamas, kad vaikas turi teisę bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, nepilnametės bendravimas su močiute yra svarbus jos tapatybės jausmui, visapusiškai ir harmoningai raidai. Aplinkybių, kad ryšio atkūrimas ir bendravimas pažeistų vaiko interesus, byloje nenustatyta.
20. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovė neįrodė, jog jos bendravimas su mergaite atitinka vaiko interesus. Pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovės veiksmai neatitinka vaiko interesų. Ieškovės brutali intervencija į bylos šalių šeimos privatų gyvenimą pagrįsta jos siekiu patenkinti tik savo interesus. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teigia, kad jos yra nepagrįstos ir prieštaraujančios byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
21. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde atsakovų nurodytų pagrindinių argumentų.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
22. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir paviršutiniškai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė įrodymų visuma nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
24. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).
25. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs vaiko teisių apsaugos institucijos išvadas, išklausęs šalis, remdamasis teisiniu reglamentavimu, padarė išvadą, kad ieškovė turi teisę atkurti ryšį ir bendravimą su vaikaite, todėl ieškinį tenkino iš dalies. Siekdamas, kad ieškovės ryšys su vaikaite būtų atkurtas palaipsniui, teismas patvirtino minimalią ieškovės bendravimo su vaikaite tvarką – kas antrą savaitę vieną valandą, pasitelkiant Krizių centro kompetentingų darbuotojų pagalbą ir dalyvaujant atsakovams arba vienam iš jų. Teismas nenustatė tokio bendravimo konkretaus periodo, pažymėdamas, kad jis turėtų tęstis tiek, kiek būtina vaikui. Teismas konstatavo, kad aplinkybių, jog ryšio atkūrimas ir bendravimas pažeistų vaiko interesus, byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir vertinimu.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su jų vertinimu ir ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Teigia, kad ieškovė neįrodė, kad jos bendravimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
27. Sprendžiant, ar leisti vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, svarbu nustatyti, ar tai nekenkia vaiko interesams, todėl teismas ginčą dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais išsprendžia vadovaudamasis išimtinai vaiko, o ne artimųjų giminaičių interesais. Taikant šias nuostatas atsižvelgtina į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Pažymėtina, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaiko interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Ar bendravimas atitinka vaiko interesus, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama atsižvelgiant į vaiko amžių, brandą, motyvaciją, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes. Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė. Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu, ar teismo tvarka. Vaiko bendravimas su artimais giminaičiais yra svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, atitinkamai ir artimųjų giminaičių tokia teisė, gali būti ribojama arba tam tikrais atvejais nutraukiama, kai toks bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet koks trečiųjų asmenų (ne tėvų) bendravimas su vaiku yra pateisinamas tik tuo atveju, jei šie asmenys įrodo, kad tai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-223/2003, Nr. 3K-3-57/2007, Nr. 3K-3-203/2009, Nr. 3K-3-295-969/2016).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrindė ieškinio reikalavimą dėl bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo, įrodė, kad ieškovę ir vaikaitę siejo tam tikras ryšys, kuris vėliau, atsakovams nupirkus iš ieškovės namą ir jai išsikrausčius, nutrūko. Nors šalis sieja konfliktiniai tarpusavio santykiai, vien ši aplinkybė neturėtų būti vertinama kaip pagrindas riboti ir (ar) nutraukti ieškovės ir vaikaitės teisę bendrauti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nesantaika yra sąlygota pačių šalių priešiškų viena kitos atžvilgiu veiksmų, o konfliktinių santykių susiklostymą nulėmė tarp šalių iškilusios šeiminio pobūdžio problemos, kurios negali eliminuoti vaiko teisės bendrauti su artimais giminaičiais, t. y. močiute.
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde atsakovai akcentuoja ieškovės nestabilią psichologinę būklę, jos neigiamas asmenines savybes, pabrėždami, kad mergaitės bendravimas su ieškove gali daryti neigiamą įtaką ir poveikį mažamečio vaiko raidai, psichologinei būsenai. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus vertina kritiškai, pažymėdama, kad šalių nesutarimai, jų reiškiamos emocijos ar netinkamas elgesys vienas kitos atžvilgiu yra kilę dėl turtinių klausimų (konflikto priežasties šalys neginčija) ir tai nėra susiję su vaikaite, o byloje nėra nustatyta, kad ieškovė netinkamai elgtųsi su vaikaite L. ar kitaip kenktų jos interesams. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai A. V. ir E. J., šių liudytojų parodymai nepatvirtino, kad ieškovės bendravimas su mergaite kenktų vaiko interesams. Be to, bylos medžiagoje esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateiktoje charakteristikoje apie ieškovę ji apibūdinama kaip atsakinga, punktuali, darbšti, žingeidi, gebanti valdyti konfliktines situacijas asmenybė. Nurodytos aplinkybės suteikia pagrindą teigti, kad ieškovės asmeninės savybės nekelia grėsmės mažametės socialinei raidai, psichologinei būsenai. Priešingai, vaikaitės bendravimas su močiute, jų tarpusavio santykis turėtų būtų išsaugotas ir puoselėjamas.
30. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pačios atsakovų mažametės dukros norą susitikti ir bendrauti su savo močiute ieškove V. V.. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių įrodymų visumą, taip pat ir vaiko nuomonę, išklausytą per vaiko teisių apsaugos institucijos specialistus ir pateiktą teismui išvadose. Nors apklausos metu mergaitė neprisiminė močiutės, tačiau jokių neigiamų emocijų jai nesukėlė klausimas apie tai, ar ji norėtų matytis su močiute. Be to, apklausoje dalyvavusi psichologė taip pat pritarė mergaitės norui pasimatyti, pabūti ir ką nors kartu nuveikti su močiute. Vien ta aplinkybė, kad atsakovai nepageidauja ir nesutinka, jog ieškovė bendrautų su jų dukra, nėra pagrindas teigti, kad toks bendravimas neatitinka vaiko interesų.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantų teiginys, kad nagrinėjamu atveju teismas neatsižvelgė į apeliantų šeimos gyvenimo, jų darbinio užimtumo aplinkybes. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė minimalią ieškovės bendravimo su vaikaite tvarką tam, kad ieškovės ryšys su vaikaite būtų atkurtas palaipsniui per trumpus susitikimus, pasitelkiant Krizių centro kompetentingų darbuotojų pagalbą ir dalyvaujant atsakovams ar vienam iš jų. Pažymėjo, kad tokia bendravimo tvarka nustatoma pagal šiuo metu esančią situaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu sprendimu nustatyta močiutės ir vaikaitės bendravimo tvarka nėra intensyvi, nepastovi, skirta užtikrinti susitikimus nors kelis kartus per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovams, esant teismo įpareigotiems pristatyti dukrą į susitikimus, gali tekti dėl to dėti pastangas ir siekti atitinkamai susiderinti darbo laiką, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovų galimi kilti nepatogumai neturi būti iškeliami aukščiau už nepilnamečio vaiko teisę ir teisėtą interesą susitikti ir bendrauti su močiute. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai, teigdami, kad dėl darbo pobūdžio jie neturi galimybės įgyvendinti teismo sprendimą, patys net nesiūlo jokios alternatyvos, kokiomis dienomis ir kokiu laiku ieškovė turėtų bendrauti su vaikaite. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir bet kuris suinteresuotas asmuo, pasikeitus aplinkybėms, gali dėl to kreiptis į teismą iš naujo.
32. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantai, teikdami argumentus dėl tariamo netinkamo ir paviršutiniško byloje esančių įrodymų įvertinimo, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
33. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis, teigia, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, todėl nepagrįstai iš atsakovų priteista visa ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.
34. Priešingai, nei nurodo apeliantai, kad ginčijamu sprendimu ieškovė neva negavo to, ko norėjo, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės reikalavimas leisti matytis ir bendrauti su vaikaite buvo patenkintas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikaite tvarka būtų pernelyg intensyvi, pagrįstai nustatė minimalią bendravimo tvarką, atitinkančią susiklosčiusią situaciją, siekiant po truputį, nesukeliant nepilnamečiam vaikui streso, atkurti santykį tarp ieškovės ir atsakovės. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas argumentuotai nurodė, kad ieškinys yra tenkinamas iš dalies, o spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pagrįstai, atsižvelgęs į pareikšto neturtinio pobūdžio reikalavimo esmę ir atsakovų poziciją, jog jie iš esmės kategoriškai nesutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti bendravimo tvarką, konstatavo, kad teismui nustačius tokią bendravimo tvarką, nepriklausomai nuo jos apimties, ieškovės reikalavimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste iš esmės yra tenkinamas.
35. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovų priteisė visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, nepažeisdamas nei materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymą, nei proceso teisės normų, susijusių su įrodinėjimo pareigos paskirstymu ir įrodymų vertinimu, ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovų apeliacinis skundas atmestas, todėl jiems nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
39. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (8.11 punktas), todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei V. V. iš atsakovų K. V. ir J. V. po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš kiekvieno atsakovo.