- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-07
- Bylos Nr.
- e2-148-1037/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01951-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- J. V., K. V.
- Advokatai
- Audrius Karpinskas
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ramintai Paulauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovams J. V. ir K. V. dėl bendravimo tvarkos su vaikaite nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo nustatyti ieškovės ir vaikaitės L. V., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovė bendrauja su vaikaite L. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdama vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.; kiekvienų lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.; švenčių dienomis: per Šv. Kalėdas gruodžio 26 d., pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.; švenčių dienomis per Šv. Velykas, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų antrą dieną - pirmadienį 10 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.; turi teisę du kartus per metus, tačiau ne ilgiau nei 14 dienų, mokyklinių atostogų metu pasiimti į savo namus arba išvykti atostogų iš Lietuvos su vaikaite L.. Ieškovė įsipareigoja konkrečią atostogų datą ir jų trukmę pranešti ne vėliau kaip prieš du mėnesius telefonu, SMS žinute. Nebendrauja su vaikaite L. kiekvienų metų pirmąjį birželio savaitgalį (Tėvo dieną) sekmadienį ir kiekvienų metų pirmąjį gegužės savaitgalį (Motinos dieną). Tokiu atveju bendrauja su vaikaite L., pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val. Turi teisę pasveikinti vaikaitę L. gimtadienio dieną arba po gimtadienio ir praleisti su vaikaite iki 2 val. Įsipareigoja apie konkrečią dieną ir laiką pranešti ne vėliau kaip prieš 14 dienų telefonu, SMS žinute. Turi teisę bendrauti su vaikaite L. telefonu ar kitų komunikacijos priemonių pagalba, o atsakovai įsipareigoja netrukdyti ir sudaryti galimybę ieškovei bendrauti su vaikaite L.. Jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką ieškovės dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės, bendravimas su vaikaite L. nebus galimas, atsakovai privalo informuoti ieškovę telefonu, SMS žinute. Negalėdama bendrauti su vaikaite L. pagal numatytą bendravimo tvarką, ieškovė privalo apie tai informuoti atsakovus telefonu, SMS žinute. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti vienas kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Prašo priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimo išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas K. V. yra ieškovės sūnus, o atsakovė J. V. yra K. V. sutuoktinė. K. V. ir J. V. augina nepilnametę dukrą L. V., kuri yra ieškovės vaikaitė, su kuria jos tėvai ieškovei neleidžia matytis. Ieškovė su sūnaus šeima kurį laiką gyveno kartu, ieškovei nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė ir atsakovai gyveno kartu, ieškovė nuolat ne tik bendravo su vaikaite L., tačiau ją prižiūrėjo bei rūpinosi ja, tarp jų užsimezgė artimas ir stiprus tarpusavio ryšys. Kadangi sūnui buvo reikalinga gyvenamojo namo remontui paskola, 2018 m. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą atsakovams, tikėdamasi, kad galės toliau gyventi tame name. Atsakovams nesilaikant žodinių iki gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo sudarytų susitarimų, norėdama išvengti konfliktų, išsikėlė iš gyvenamojo namo. Tačiau atsakovai vienasmeniškai nutarė nebeleisti ieškovei bendrauti su dukra L.. Paprašius pasimatyti su vaikaite, atsakovai net nereaguoja ir nesudaro jokios galimybės vaikaitei L. perduoti dovanas.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad su ieškinio reikalavimu nesutinka. Pažymi, kad gimus dukrai jie su ieškove kartu gyveno, tuo metu dar jai priklaususiame gyvenamajame name - (duomenys neskelbtini), tik apie 1 metus. Ieškovė gyveno vienoje, o atsakovų šeima kitoje to namo dalyje, bendravimas tarp jų buvo minimalus. Mažamete dukra kiekvieną dieną rūpinosi ir ją prižiūrėjo tik atsakovė J. V., o ieškovė su tuo metu dar kūdikystės amžiuje buvusiu vaiku realiai jokių ryšių nekūrė ir nepalaikė. Dėl šios priežasties per tokį trumpą laikotarpį, jokie artimi ryšiai tarp jų dukros ir ieškovės nebuvo ir nėra susiformavę. Mergaitei šiuo metu ieškovė yra iš esmės svetimas žmogus, ji tik žino apie jų giminystės ryšį, kad ji yra jos tėvo mama, tačiau jokio poreikio ir noro susitikti, bendrauti su ja niekada neišreiškė. Tokio poreikio iki šiol nebuvo pareiškusi net pati ieškovė, o visas jos dėmesys bei pokalbių su atsakovais objektas buvo ir iki šiol liko, tik jos noras gyventi atsakovams 2018 metais parduotoje sodyboje (duomenys neskelbtini). Dėl šių ieškovės interesų tarp jų iki šiol ir tęsiasi nuolatiniai nesutarimai. Atvykusi ji visiškai nesiteiravo ir nesidomėjo atsakovų mažamete dukra, jos sveikata, norais, pomėgiais ir pan., o kiekvieną kartą agresyviai reikalavo tik grąžinti jai, jos pačios parduotą, sodybą. Kiekvieną kartą įžeidėjo abu atsakovus, kėlė triukšmą. Į prašymus ir reikalavimus išvykti iš atsakovams priklausančio būsto ieškovė niekada nereaguodavo, dėl ko vos ne kiekvieną kartą būdavo kviečiami policijos pareigūnai. Paskutinįjį kartą, 2023 m. liepos mėnesį, ieškovei net buvo taikytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Daugiau nei 2 metus besitęsiantis toks ieškovės teroras, kiekvieno jos atvykimo pas juos metu, jų mažametei dukrai L. kelia didžiulį emocinį stresą. Dėl ieškovės elgesio atsakovų namuose mažametei per tokį laikotarpį jau yra susiformavusi ieškovės baimė (fobija). Kiekvieną kartą atvykus į jų namus ieškovei, mergaitė net slepiasi, dėl ko esamu metu net pokalbio su ja užmezgimas apie galimybę jai susitikti su neadekvačiai besielgiančia močiute, jų vertinimu, neatitiktų mažametės dukros interesų bei būtų žalingas jos psichologinei ir socialinei raidai. Realūs ieškovės ir atsakovų bei tuo pačiu jų mažametės dukros santykiai, jų ilgalaikio konflikto priežastys, atsakovų vertinimu, neadekvatus ir liudijantis apie turimas gilias psichologines problemas ieškovės elgesys, leidžia pagrįstai manyti, kad suteikus ieškovei galimybę susitikti ir bendrauti su jų mažamete dukra, net ženkliai mažesne nei prašoma ieškiniu apimtimi, gali itin neigiamai paveikti jos fizinę ir socialinę raidą, sukelti pavojų net jos fiziniam saugumui ir tuo pačiu nulemti itin skaudžias pasekmes, dėl ko tenkinti ieškovės reikalavimo nustatyti jos ir atsakovų mažametės dukros bendravimo tvarką nėra nei faktinių, nei teisinių pagrindų. Prašo priteisti iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė dublike nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė nustatyti 1 mėnesio pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovė bendrauja su vaikaite L. du kartus per savaitę po 1 val. (duomenys neskelbtini) krizių centro patalpose, dalyvaujant psichologui. Pasibaigus 1 mėnesio pereinamajam laikotarpiui prašo nustatyti sekantį 2 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovė bendrauja su vaikaite L.: kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdama vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.; kiekvienų lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 12 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą šeštadienį 16 val. Jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką ieškovės dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės, bendravimas su vaikaite L. nebus galimas, atsakovai privalo informuoti ieškovę telefonu, SMS žinute. Negalėdama bendrauti su vaikaite L. pagal numatytą bendravimo tvarką, ieškovė privalo apie tai informuoti atsakovus telefonu, SMS žinute. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Pasibaigus 3 mėnesių pereinamajam laikotarpiui prašo teismo nustatyti sekantį 3 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovė bendrauja su vaikaite L.: kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdama vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.; kiekvienų lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą šeštadienį 18 val. Jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką ieškovės dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės, bendravimas su vaikaite L. nebus galimas, atsakovai privalo informuoti ieškovę telefonu, SMS žinute. Negalėdama bendrauti su vaikaite L. pagal numatytą bendravimo tvarką, ieškovė privalo apie tai informuoti atsakovus telefonu, SMS žinute. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Pasibaigus 6 mėnesių pereinamajam laikotarpiui prašo nustatyti bendravimo tvarką su vaikaite L.: ieškovė bendrauja su vaikaite L. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdama vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.; kiekvienų lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.; švenčių dienomis: per Šv. Kalėdas gruodžio 26 d. pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.; per Šv. Velykas, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų antrą dieną - pirmadienį 10 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.; ieškovė turi teisę du kartus per metus, tačiau ne ilgiau nei 14 dienų, mokyklinių atostogų metu pasiimti į savo namus arba išvykti atostogų iš Lietuvos su vaikaite L.. Ieškovė įsipareigoja konkrečią atostogų datą ir jų trukmę pranešti ne vėliau kaip prieš du mėnesius telefonu, SMS žinute. Nebendrauja su vaikaite L. kiekvienų metų pirmąjį birželio savaitgalį (Tėvo dieną) sekmadienį ir kiekvienų metų pirmąjį gegužės savaitgalį (Motinos dieną). Tokiu atveju ieškovė bendrauja su vaikaite L., pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val. Ieškovė turi teisę pasveikinti vaikaitę L. gimtadienio dieną arba po gimtadienio ir praleisti su vaikaite iki 2 val. Įsipareigoja apie konkrečią dieną ir laiką pranešti ne vėliau kaip prieš 14 dienų telefonu, SMS žinute. Ieškovė turi teisę bendrauti su vaikaite L. telefonu ar kitų komunikacijos priemonių pagalba, o atsakovai įsipareigoja netrukdyti ir sudaryti galimybę ieškovei bendrauti su vaikaite L.. Jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką ieškovės dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės, bendravimas su vaikaite L. nebus galimas, atsakovai privalo informuoti ieškovę telefonu, SMS žinute. Negalėdama bendrauti su vaikaite L. pagal numatytą bendravimo tvarką, ieškovė privalo apie tai informuoti atsakovus telefonu, SMS žinute. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Atsiliepimas
Atsakovai triplike nurodė, kad palaiko savo atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją ir prašo ieškovės V. V. ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra atsakovo mama, o nepilnametis vaikas L., su kuria ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarką yra jos vaikaitė.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 3 dalis). Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia pareiga nustatyta abiem tėvams. CK 3.176 straipsnyje nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. birželio 3d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016).
Šis teisinis reguliavimas ir jo pagrindu suformuota teismų praktika suponuoja išvadą, kad leidimas tėvams vaikui bendrauti su artimais giminaičiais yra ne tėvų teisė ar privilegija, o pareiga, jeigu tai nekenkia vaiko interesams. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų atsakovų ir ieškovės santykiai buvo geri iki jie kartu gyveno ieškovės nuosavybės teise priklausančiame name. Atsakovams nupirkus iš ieškovės namą ir jai išsikrausčius, santykiai tarp šalių pašlijo, tapo konfliktiniai, todėl iš esmės nutrūko ieškovės ir jos vaikaitės santykiai. Vis dėlto išklausius mergaitės nuomonės dėl ginčo matyti, kad vaikas nėra nusistatęs prieš močiutę (ieškovę) jai iš atminties iškyla atitinkami konfliktinių santykių fragmentai tarp šalių, tačiau vaikas išreiškė norą bendrauti su ieškove. Kaip nurodė mergaitė, ji norėtų kartu su ieškove paspalvinti, pažaisti, pageidautų, kad močiutė padėtų jai susitvarkyti ir pan.
Įvertinus vaiko nuomonę ir bylos aplinkybių kontekstą konstatuotina, kad dėl šalių konfliktinių santykių vaikas savaime negali prarasti teisės pažinti ieškovę, kaip savo artimą giminaitę ir su ja bendrauti. Tokia teismo pozicija grindžiama prioritetinės vaiko teisių ir interesų visokeriopos apsaugos principu. Teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais lemia būtent nurodytas šeimos teisės principas, bet ne atsakovų kaip tėvų interesai ar ambicijos. Atsakovai siekė įrodyti, kad jų dukters bendravimas su ieškove kenktų mergaitės interesams dėl ieškovės asmeninių savybių, tuo tikslu liudytojais buvo apklausti A. V. ir E. J.. Vis dėlto šių liudytojų parodymai nepatvirtino, kad ieškovės bendravimas su mergaite kenktų vaiko interesams. Šių liudytojų parodymai patvirtino tik tarp šalių iškilusias šeimyninio pobūdžio problemas suponavusias konfliktinių santykių susiklostymą. Akcentuotina tai, kad tarp šalių susiklostę konfliktiniai santykiai negali eliminuoti vaiko teisės bendrauti su artimais giminaičiais, priešingai šalių vaiko intereso labui turi eliminuoti tokio pobūdžio santykius ir užtikrinti, kad jie neturėtų įtakos vaikui.
Taip pat atsakovė J. V. kaip vieną iš įrodymų, kad ieškovės bendravimas su vaikaite kenktų jos interesams nurodė incidentas, kuris prieš daugelį metų įvyko tarp jos biologinės dukters ir ieškovės. Teismo vertinimu, šis incidentas nėra susijęs su šia nagrinėjama byla ir neįrodo grėsmės L. V. interesams. Šiuo motyvu siekis uždrausti bendrauti ieškovei su vaikaite, taip eliminuojant vaiko teisę į artimus ryšius su giminaičiais praėjus daug metų po įvykio yra nepagrįstas, nes grindžiamas nepagrįstomis atsakovės baimėmis, o ne realia grėsme ieškovės anūkei. Taigi atsakovams neįrodžius, kad ieškovės bendravimas su jų dukra kenktų vaiko interesams, jų argumentai dėl draudimo vaikui bendrauti su ieškove atmestini kaip nepagrįsti ir pažeidžiantis vieną iš esminių vaiko teisių bendrauti su artimais giminaičiais.
Vis dėlto ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka su vaikaite yra pernelyg intensyvi iš esmės prilygstanti tėvų ir vaikų bendravimo tvarkai. Be to, prašoma nustatyti tvarka, įvertinus ieškovės ir vaikaitės tarpusavio ryšį, yra pernelyg intensyvi žvelgiant iš pereinamųjų bendravimo laikotarpių trukmės pozicijų ir pernelyg nukreipta į ateitį. Kaip teismo posėdžio metu nurodė apklausta teismo psichologė Rasa Mickuvienė, kuri padėjo išklausyti vaiko nuomonės, mergaitė rodo vaikišką smalsumą bendrauti su ieškove, tačiau vaikui ieškovė yra nepažįstamas žmogus, todėl yra būtina ieškovei su vaikaite užmegzti ryšį. Dėl šios priežasties ieškovė negali viena bendrauti su mergaite, atskiriant pastarąją nuo jai artimos aplinkos, todėl yra būtinas pereinamasis laikotarpis, kurio metu susitikimai turėtų vykti dalyvaujant ieškovei, vaikui ir vienam iš atsakovų. Tokio formato susitikimai turėtų vykti tiek, kiek būtina vaikui, kol jis išreikš norą vienas pabendrauti su ieškove. Akcentuotina tai, kad teismo posėdžio metu apklausta specialistė nurodė, kad susitikimai turėtų vykti vaikui saugioje aplinkoje, tačiau teismas įvertinęs šalių konfliktinių santykių pobūdį jų ambicijas ir atsakovų kategorišką atsisakymą taikiai sureguliuoti konfliktą, konstatuoja, jog susitikimai vaikui pažįstamoje aplinkoje, jo namuose dalyvaujant vien tik šalims yra neįmanomi. Dėl šios priežasties būtina institucinė pagalba, nes tarp artimų giminaičių yra susiklostę kriziniai santykiai kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gegužės 5 d. įsakyme „Dėl krizių centro veiklos organizavimo rekomendacijų patvirtinimo“. Esant tokio pobūdžio santykiams ryšį ieškovei su vaikaite atkurti, siekiant išvengti šalių nulemto konfliktinio bendravimo, gali padėti Krizių centro kompetentingi darbuotojai, kurie pagal minėtą teisės aktą, turi teikti socialines paslaugas esant krizinių santykių pobūdžiui. Teismo vertinimu, šie susitikimai ir turėtų vykti šios įstaigos patalpose vieną kartą per savaitę, vieną valandą dalyvaujant šalims arba vienai iš šalių, vaikui ir vienam iš centro kompetentingų darbuotojų užtikrinančio sklandų vaiko bendravimą su ieškove.
Šiuo metu neįmanoma nustatyti adaptyvaus periodo trukmės, nes neaišku kaip greitai vaikas užmegs santykį su ieškove, kada pajus saugumą. Tokį teismo įsitikinimą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta specialistė Rasa Mickuvienė. Teismo vertinimu, vaikui nepajutus saugumo ir neužmezgus santykio su ieškove ir nežinant kiek laiko užims tokios aplinkos sukūrimas, nustatyti detalesnę bendravimo tvarka su atitinkamasis laikotarpiais yra beprasmis ir netgi pažeidžiantis vaiko interesus. Dėl to teismas nustatydamas ieškovės bendravimo tvarką su ieškove nenustato konkretaus periodo, jis turėtų tęstis tiek, kiek būtina vaikui. Pasikeitus vaiko ir ieškovės santykiui šalys atsisakydamos asmeninių ambicijų ir vadovaudamosios sąmoningumo ir geriausių vaiko interesų principais gali susitarti dėl kitokios tvarkos nustatymo, o to nepadarius įvertinus susidariusią situaciją pakartotinai kreiptis į teismą dėl tolimesnės bendravimo tvarkos nustatymo atsižvelgiant į susiklosčiusių santykių ir jo nulemtą ryšio dinamiką.
Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir nustatytina, kad ieškovė turi teisę bendrauti su savo vaikaite L. V. kas antrą savaitę, vieną valandą (duomenys neskelbtini) krizių centre, adresu (duomenys neskelbtini). atsakovams užtikrinant vaiko pristatymą į šią įstaigą. Susitikimo laikas turi būti derinamas tarp šalių atsižvelgiant į centro darbo laiką ir vaiko dienotvarkę bei interesus atsakovams užtikrinant kas antrą savaitę dukters pristatymą į minėtą įstaigą nurodytos trukmės susitikimui, t. y. ne mažiau kaip du kartus per mėnesį.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste konstatuotina, kad ieškinio dalyką suponavo neturtinio pobūdžio reikalavimai ir tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies neįmanoma nustatyti kokiomis proporcijomis buvo tenkintas jos reikalavimas, o kuriuo atmestas. Dėl to būtina atsižvelgti į pareikšto reikalavimo esmę ir atsakovų poziciją. Pažymėtina, kad atsakovai nekvestionavo ieškovės prašomą nustatyti tvarką su jų dukra L. V., o iš esmės ir kategoriškai nesutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti bendravimo tvarką, todėl konstatuotina, kad teismui nustačius tokią bendravimo tvarką nepriklausomai nuo jos apimties, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovų priteistinos visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė patyrė 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų, advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad ieškovė V. V. bendrauja su savo vaikaite L. V. kas antrą savaitę (ne mažiau kaip du kartus per mėnesį), vieną valandą kiekvieno susitikimo metu, (duomenys neskelbtini) krizių centre, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovams J. V. ir K. V. užtikrinant vaiko pristatymą į šią įstaigą.
Kitą ieškininio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovų K. V. ir J. V. po 800 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. V. naudai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.