Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-594-889/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-23
Bylos Nr.: e2A-594-889/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-42-3-01371-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Alvydas Žerlauskas, Milda Skersienė
Atsakovas: I. P., P. P.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Gargždų būstas“
Trečiasis asmuo: Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-594-889/2021Teisminio proceso Nr. 2-42-3-01371-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; (S) 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. P. (dabartinė pavardė – Š.) ir P. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gargždų būstas“ ieškinį atsakovams P. P. ir I. P., trečiajam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Gargždų būstas“ prašė teismo solidariai iš atsakovų P. P. ir I. P. priteisti 522,42 Eur skolos ir 19,73 Eur delspinigių, taip pat 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai procesinių dokumentų argumentai:

1.1. Ieškovė nurodė, kad yra gyvenamųjų namų administravimo paslaugas teikiantis juridinis asmuo. Atsakovai skolingi ieškovei už jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto – buto, (duomenys neskelbtini), išlaikymui tenkančias išlaidas: bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatacines išlaidas ir suteiktas komunalines paslaugas. Registrų centre nuo 2019 m. balandžio 8 d. įregistruota 2019 m. kovo 30 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, taigi ieškovė nustojo teikti administravimo paslaugas. Pasibaigus administravimui, administratorė perdavimo–priėmimo aktu perduoda daugiabučio namo savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyviams valdyti ir prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus ir nepanaudotas surinktas lėšas. Atsakovai privalomųjų kaupiamųjų lėšų ieškovei sumokėję nebuvo, todėl kaupiamosios lėšos jiems nėra grąžintinos.

1.2. Ieškovė nurodė, jog panaudojusi bendrai sukauptas gyventojų kaupiamąsias lėšas atliko konkrečius su administruojamu namu susijusius remonto ir pagerinimo darbus: 1) pakeitė laiptinės duris – bendros išlaidos sudaro 829 Eur, atsakovams proporcingai turimam butui tenkanti išlaidų suma sudaro 188,08 Eur; 2) įrengė 3 vnt. daugkartinio veikimo automatinius priešgaisrinės signalizacijos daviklius – bendros išlaidos sudaro 91,63 Eur (25,24 Eur/vnt.), atsakovams proporcingai turimam butui tenkanti išlaidų suma sudaro 8,79 Eur. Dūmų davikliai įrengti atsižvelgiant į objektyvią būtinybę, nes Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, pastaruoju metu fiksuojami dažni gaisrų bendrojo naudojimo patalpose atvejai. Administratorė privalo užtikrinti administruojamų namų saugumą. Atsakovai nemokėjo privalomųjų kaupiamųjų lėšų, todėl ieškovė šią dalį sumokėjo savo lėšomis. Taigi atsakovams susidarė 196,86 Eur dydžio įsiskolinimas už realiai panaudotas, tačiau nesumokėtas kaupiamąsias lėšas. Ieškovų įsiskolinimas iš viso sudaro 542,15 Eur: už administravimą – 108,42 Eur, už statinių techninę priežiūrą – 203,13 Eur, statinių techninės priežiūros darbų tarifas – 14,01 Eur, privalomosios kaupiamosios lėšos – 196,86 Eur ir 19,73 Eur delspinigių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų P. P. ir I. P. 451,03 Eur skolos, 15,14 Eur delspinigių, 5 procentų palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 466,17 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir po 228,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė ieškovui iš atsakovo P. P. 21,26 Eur skolos, 5 procentų palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 21,26 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Teismas nurodė, jog už administravimo paslaugas nemokėjo tik atsakovai ir dar vienų patalpų – kultūros namų – savininkai. Kitų 7 patalpų, kurioms taikomi mokesčiai, savininkai įsiskolinimų administratorei neturi. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad daugiabučio namo administravimo paslaugos buvo teikiamos. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo mokėti jiems priklausančio buto ar kitos patalpos išlaikymui tenkančius mokesčius. Reikalavimas dėl 108,42 Eur skolos už administravimo paslaugas priteisimo yra įrodytas ir pagrįstas.

2.2. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad savininkai 2016 m. lapkričio 23 d. susirinkime buvo informuoti apie administratorės teikiamas paslaugas, viešaisiais teisės aktais nustatytus mokėjimo už paslaugas (administravimą ir techninę priežiūrą) tarifus. Atsakovui į jo paklausimus buvo teikiama informacija ir atsakymai, pildomas statinio techninės priežiūros žurnalas, skiriami statinio techniniai prižiūrėtojai, sprendžiami įvairūs su namo administravimu susiję klausimai.

2.3. Statinio priežiūros žurnalo 1 puslapyje atliktas įrašas, kad žurnalas pradėtas pildyti 2015 m. gruodžio 14 d. Šiame įraše data akivaizdžiai taisyta iš 2016 m. į 2015 m. Statinio priežiūros žurnalo 11 puslapyje lentelės 1–8 eilučių įrašai susiję su laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio iki 2016 m. liepos, kada statinio techniniu prižiūrėtoju buvo paskirtas pastatų priežiūros inžinierius V. V.. Pirmasis 1 eilutės įrašas apie gyvenamojo namo apžiūrą akivaizdžiai taisytas. Visose 11 puslapyje esančios lentelės 1–8 eilutėse padaryti įrašai, datuojami kas mėnesį, atlikti tuo pačiu braižu ir ta pačia rašymo priemone. Ikiteisminio tyrimo pagal atsakovo P. P. ir kitų patalpų savininko E. V. skundą dėl galimo UAB „Gargždų būstas“ dokumentų klastojimo metu nustatyta, kad įrašus atliko ne paskirtas techninis prižiūrėtojas. Pirmasis gyventojų susirinkimas sušauktas tik 2016 m. spalio mėnesį, techniniu prižiūrėtoju paskyrus E. P.. Šios ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, visas abejones traktuojant silpnesniosios pusės – vartotojų – naudai, leidžia pagrįstai manyti, kad iki 2016 m. spalio mėnesio statinio techninė priežiūra buvo vykdoma labiau formaliai nei realiai. Tačiau vėliau nuo 2016 m. spalio mėnesio reguliariai atliekami periodiniai ir kasmetiniai patikrinimai, gyventojai informuojami apie nustatytus ir užfiksuotus defektus, deformacijas, šaukiami susirinkimai, savininkai informuojami apie atliktinus remonto darbus ir raginami juos atlikti.

2.4. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad statinio techninė priežiūra nuo 2016 m. spalio mėnesio buvo realiai vykdoma. Daugiabučių namų maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Mokestis už techninę priežiūrą apskaičiuotas pagal nustatytą metodiką ir renkamas vadovaujantis 2016, 2017 ir 2018 metų patvirtintais daugiabučio namo ūkiniais ir finansiniais planais, kurie nėra nuginčyti. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas prašomą priteisti už techninę priežiūrą sumą sumažino laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuota suma ir iš viso už techninę priežiūrą ieškovei iš atsakovų priteisė 167,01 Eur.

Atsiliepimas

2.5. Teismas nustatė, jog 2018 m. rugsėjo mėnesį už 829 Eur atlikti daugiabučio namo lauko durų gamybos ir montavimo darbai. Atsakovas neneigia, kad lauko durys įrengtos. Atsiliepimuose su šia ieškinio dalimi sutiko. Teismo posėdyje pakeitė poziciją ir nurodė, kad nebesutinka, nes durys nekokybiškos. Pirkimas buvo patvirtintas namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime išrinktos atstovės. Pretenzijos dėl kokybės turėtų būti reiškiamos gamintojui ir montuotojui – ne administratorei.

2.6. 2019 m. kovo mėnesį daugiabučio namo bendrosiose patalpose už 91,63 Eur įrengti trys daugkartinio veikimo automatiniai priešgaisrinės signalizacijos davikliai. Atsakovas neneigia, kad priešgaisrinės signalizacijos davikliai įrengti. Teismas konstatavo, kad už daviklių įrengimą sumokėtą sumą sudaro ne tik dūmų daviklio kaina, bet ir jo sumontavimo ir įrengimo kaina, taigi kaina yra protinga. Atsakovo argumentai, kad ieškovė neturėjo teisės, nesuderinusi su gyventojais, įrengti priešgaisrinių saugumo priemonių (dūmų daviklių), yra nepagrįsti.

2.7. Nurodytų argumentų pagrindu teismas pripažino, kad atsakovų butui (duomenys neskelbtini), tenkanti skola ieškovei sudaro 472,29 Eur: iš jų 108,42 Eur už administravimą, 167,01 Eur už statinių techninę priežiūrą (153 Eur + 14,01 Eur), 196,86 Eur privalomosios kaupiamosios lėšos.

Žemesnės instancijos teismas

2.8. Teismas nurodė, jog ginčo laikotarpiu butas atsakovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi šiam laikotarpiui tenkanti 451,03 Eur skola ir 15,14 Eur delspinigių suma ieškovei priteistina solidariai iš abiejų atsakovų. Likusi 21,26 Eur skolos dalis ieškovei priteistina iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Atsakovas P. P. pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Apeliantas pažymi, kad kita atsakovė I. Š. neturi atsakyti pagal šį ieškinį, nes po santuokos nutraukimo visas teises ir pareigas, susijusias su administruojamu turtu, perėmė atsakovas P. P..

3.2. Teismas priteisė visą sumą už administravimo paslaugų teikimą, tačiau nesigilino ir nenagrinėjo šios paslaugos sudėties ir teikimo gyventojams. Priimdamas sprendimą tik dėl dalies techninės priežiūros išlaidų priteisimo, teismas neįvertino administravimo tarifo sudėties, neatsižvelgė į faktinius duomenis, įrodymus, gautus ikiteisminio tyrimo metu, ir prokuroro išvadas. Įvertinus įrodymus, gyventojų parodymus, pirmojo susirinkimo datą (2016 m. lapkričio 22 d.), akivaizdu, kad jokios funkcijos iki šios datos nebuvo atliekamos.

3.3. Administravimo paslaugos per visą namo administravimo laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. visiškai nebuvo teikiamos, o vėliau nebuvo teikiamos tinkamai, kaip numatyta teisės aktuose. Gyventojai ne kartą prašė pateikti ataskaitas, kiek lėšų surinkta, kas už tai padaryta, bet ieškovė nė karto nepateikė gyventojams savo veiklos ataskaitos, ataskaitiniai susirinkimai kasmet organizuojami nebuvo, gyventojai nebuvo informuojami apie administratoriaus vykdytą veiklą, surinktą lėšų suma ir pan. Taip pat teismui nepateiktas namo bendrojo naudojimo objektų aprašas, ilgalaikis (2 ir daugiau metų) namo atnaujinimo planas, kuris yra privalomas ir esminis dokumentas nustatant kaupiamųjų lėšų, skirtų namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, dydį. Namo priežiūros ūkinis finansinis planas buvo rengtas, bet ne kasmet, kaip numatyta Administravimo nuostatuose. Teismas pažymėjo, kad buvo vykdomi balsavimai raštu, tačiau nepasisakė apie jų teisėtumą, netinkamą organizavimą. Taigi akivaizdu, kad ieškovė neatliko visų būtinų teisės aktuose nustatytų veiksmų ir funkcijų, neparengė visų privalomų parengti dokumentų, o ir su parengtais gyventojų nesupažindino. Teismas paviršutiniškai, neišsamiai išnagrinėjo bylą, neatsižvelgė į administravimo veiklos teisinį reglamentavimą, į ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, prokurorų išvadas, nevertino įrodymų visumos.

3.4. Atsakovas pažymi, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, kad techninės priežiūros tarifas, jo skaičiavimo metodika reglamentuota „Daugiabučio namo techninės priežiūros tarifo skaičiavimo metodikoje“ (patvirtintoje Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 537), neįvertino paties teisės akto turinio, neįsigilino į techninės priežiūros esmę, todėl prieštarauja savo išsakytiems teiginiams.

3.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad statinio apžiūros aktuose užfiksuoti defektai priskiriami prie darbų, kuriuos privaloma atlikti vykdant techninę priežiūrą ir kurie yra jau įskaičiuotini į techninės priežiūros tarifą, tačiau ieškovė, vykdydama techninę priežiūrą, jų neatliko. Ieškovė faktiškai neatliko jokių techninės priežiūros funkcijų iki 2017 m. pradžios, o vėliau funkcijas atliko labiau teoriškai, nes techninė priežiūra – tai ne tik Techninės priežiūros žurnalo pildymas, apžiūrų organizavimas, bet ir smulkių defektų šalinimas pagal „Daugiabučio namo techninės priežiūros tarifo skaičiavimo metodikos“ 4 priede patvirtintą Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašą.

3.6. Iš kaupiamųjų lėšų įrengtos lauko durys ne tik nekokybiškos, bet ir įrengtos pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką. Nebuvo atliktos visos procedūros, kurios reikalingos naudojant gyventojų kaupiamąsias lėšas. Teismui nepateiktas gyventojų protokolas, kad gyventojai pritarė durų įrengimui. Pagal Administravimo nuostatų 14.1.5 ir 14.2 punktus administratorė ne vėliau kaip prieš tris dienas iki planuojamų darbų privalėjo informuoti gyventojus apie numatomus darbus, jų kainą, lėšų šaltinius, atlikimo terminą. Tačiau gyventojai nebuvo informuoti apie pirkimų rezultatus, todėl prarado galimybę apginti savo interesus ir užtikrinti tinkamų jų pačių lėšų naudojimą.

3.7. Teismas, nesivadovaudamas jokiais teisės aktais, konstatavo, kad atsakovų argumentai, jog ieškovė neturėjo teisės be gyventojų suderinimo įrengti priešgaisrinių saugumo priemonių (dūmų daviklių), yra nepagrįsti. Kadangi dūmų daviklių įrengimo išlaidos nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o dūmų davikliai įrengti be gyventojų sprendimo, reikalavimas apmokėti šias išlaidas nepagrįstas, o dūmų davikliai įrengti iš gyventojų kaupiamųjų lėšų pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką.

Atsiliepimas

3.8. Atsakovas nurodo tikėjęsis, kad teismas, atsižvelgdamas į prokuroro išvadas ir motyvus sustabdyti ikiteisminį tyrimą, ieškovės pateiktus dokumentus, atsiliepimus, prokurorų išvadas, atliks teisinį vertinimą dėl dokumentų surašymo laiko ir pateiks išvadas, ar buvo sukelti teisiškai reikšmingi padariniai, reali žala ar grėsmė reikšmingoms asmeninėms ir visuomeninėms vertybėms, ir nustatęs nusikalstamos veikos požymius kreipsis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo. Tačiau teismas visiškai nevertino dokumentų surašymo laiko, tiesiog konstatavo, kad atitinkami dokumentai buvo parengti, paslaugos buvo suteiktos.

3.9. Teismas šioje byloje pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Šalies argumentai

4. Atsakovė I. P. (dabartinė pavardė – Š.) apeliaciniame skunde prašo netraukti jos į bylą solidaria atsakove, paliekant visą prievolę ieškovei asmenine atsakovo P. P. prievole; sustabdyti apeliacinio skundo nagrinėjimą, iki kol bus išspręstas klaidos ištaisymo klausimas Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo Nr. e2-36-904/2019. Pagrindiniai skundo argumentai:

Atsiliepimas

4.1. Atsakovė nurodo, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padarytas rašymo apsirikimas, dėl to į santuokos nutraukimo bylą buvo įtrauktas neteisingas kreditorius, tačiau tai negali pakeisti nei šios prievolės esmės, nei jos įvykdymo būdo. Pabrėžia, kad prievolę už buto administravimą pagal prievolės kilmę ir esmę asmeniškai prisiėmė P. P., kuris neginčija savo atsakomybės. Atsakovės nuomone, jos įtraukimas į šią bylą solidaria atsakove prieštarautų sprendimo santuokos nutraukimo byloje daliai dėl prievolės už buto administravimą.

4.2. Atsakovė teigia, jog pateikė teismui prašymą ištaisyti sprendime dėl santuokos nutraukimo padarytą rašymo apsirikimą, nurodant teisingą kreditorių. Šiuo metu yra sprendžiamas rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo klausimas, dėl to yra pagrindas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą.

4.3. Atsakovė ginčija teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimo. Nurodo, jog visos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ginčo dalyko – skolos dydžio, kurį ginčijo P. P., todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės nepriteistinas.

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo P. P. apeliacinį skundą, jame prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš atsakovo 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

5.1. Ieškovė pažymi, kad priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus šalių įrodymus, bylos nagrinėjimo metu teiktus paaiškinimus, ištyrė ir įvertino abiejų šalių pozicijas, pasisakė dėl kiekvieno atsakovo atsikirtimų argumento. Tai, kad atsakovo netenkina priimtas sprendimas, nereiškia, kad teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą.

5.2. Ieškovė teigia, jog apeliacinio skundo 2–5 lapuose išdėstyti argumentai nebuvo nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme, nei ieškovė, nei teismas šių argumentų nevertino, todėl jie negali būti ir apeliacijos nagrinėjimo dalykas.

5.3. Ieškovė nurodo, jog ji reikalavimą dėl skolos už administravimo paslaugas priteisimo pagrindė į bylą pateiktais įrodymais, o atsakovas neįrodė, kad ieškovė administravimo paslaugų neteikė.

5.4. Ieškovė pažymi, jog statinio techninė priežiūra – tai ne tik pavienių darbų atlikimas, kaip tai subjektyviai supranta atsakovas. Atsakovas itin siaurai supranta techninės priežiūros funkcijos atlikimą, o tai prieštarauja techninės priežiūros turiniui ir esmei. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė techninės priežiūros turinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

5.5. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neatliko jokių techninės priežiūros darbų iki 2017 metų pradžios, o vėliau atliko labiau teoriškai, yra ne tik nepagrįsti, bet ir aiškiai prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Ieškovė vykdė statinio techninę priežiūrą ir atliko jai teisės aktais numatytas pareigas.

5.6. Atsakovo pretenzijos dėl to, kad lauko durys įrengtos be gyventojų sutikimo, yra nepagrįstos, o pretenzijos dėl kokybės reiškiamos ne tam asmeniui. Be to, tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti kaupiamąsias lėšas, kurių atsakovas niekada nemokėjo.

5.7. Pasisakydama dėl priešgaisrinės signalizacijos daviklių įrengimo, ieškovė pažymi, kad šie davikliai įrengti atsižvelgiant į objektyvią būtinybę – siekį užtikrinti administruojamo namo saugumą, kadangi, remiantis Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, pastaruoju metu fiksuojami dažni gaisro atvejai bendrojo naudojimo patalpose. Aplinkybės, kad pagal apeliaciniame skunde nurodytus viešuosius teisės aktus dūmų davikliai nėra privalomai montuojami bendrojo naudojimo patalpose, šiuo atveju visiškai nereikšmingos. Administratorė, vykdydama savo veiklą, privalo užtikrinti administruojamų namų saugumą. Tokie darbai, kaip dūmų daviklių montavimas, siekiant užtikrinti saugumą bendrojo naudojimo patalpose, nėra planiniai, todėl ieškovė neturi gauti išankstinio namo gyventojų leidimo; šie darbai, kaip neplaniniai, bet būtini, nėra derinami su namo gyventojais ir nėra įtraukiami į ilgalaikį planą.

5.8. Ieškovė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo duomenys buvo vertinti tiek, kiek jie susiję su nagrinėjama byla. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo duomenis, sumažino ieškovei priteistinos sumos už statinio techninę priežiūrą dydį. Apelianto teiginiai dėl teismo padarytų pažeidimų vertinant bylos įrodymus yra nepagrįsti: niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą – tai yra teismo nepriklausomumo išraiška.

Atsiliepimas

6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės I. P. apeliacinį skundą, jame prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš atsakovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

6.1. Ieškovė nurodo, kad nėra jokio pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą, nes tenkinus atsakovės prašymą dėl klaidos ištaisymo būtų pakeista teismo sprendimo esmė, be to, tai, kad atsakovai neįtraukė ieškovės kaip kreditorės į santuokos nutraukimo bylą, negali būti laikoma tiesiog rašymo apsirikimu.

6.2. Ieškovės nuomone, atsakovė neteisingai aiškina teisės normas, susijusias su sutuoktinių prievolių vykdymu nutraukus santuoką. Ieškovė nebuvo įtraukta į santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą, todėl prievolės vykdymo klausimas nebuvo išspręstas, ir teismo sprendimas ieškovei neturi res judicata galios.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atsakovės I. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovo P. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus negaliojimo pagrindas, argumentai, susiję su absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimu, bus nurodyti tolesnėse nutarties dalyse.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

9. Atsakovė I. P. su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: prašymo dėl klaidos ištaisymo kopiją ir pažymą, išrašytą UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“, dėl skolos nebuvimo. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį bei jų reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos specifiką, tai, jog atsakovė teigia, kad reikia stabdyti šios bylos nagrinėjimą, iki kol bus išnagrinėtas klausimas dėl klaidos sprendime ištaisymo, nenustatęs šalies procesiniame elgesyje piktnaudžiavimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas visapusiško bylos išnagrinėjimo, priima ir prideda prie bylos atsakovės kartu su apeliaciniu skundu naujai pateiktus įrodymus.

10. Iš bylos medžiagos nustatytos tokios toliau nurodomos faktinės aplinkybės. Atsakovams P. P. ir I. P. 2012 m. birželio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iki 2019 m. vasario 14 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 45,95 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), su ¼ dalimi priklausinio tvarto ir 969/4531 dalimis žemės sklypo. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-36-904/2019, įsiteisėjusio 2019 m. vasario 14 d., pagrindu butas su priklausiniu ir žemės sklypo dalimi po santuokos nutraukimo nuo 2019 m. vasario 14 d. priklauso atsakovui P. P. asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė UAB ,,Gargždų būstas“ Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. AV-2579 buvo paskirta namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore ir iki 2019 m. balandžio 8 d. administravo šį namą.

11. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T11-537 nustatyta daugiabučio namo techninės priežiūros tarifo skaičiavimo metodika. Nustatytas bazinio namo kitose vietovėse (ne Gargžduose) techninės priežiūros tarifas – 0,345 Eur / 0,10 kv. m (be PVM) per mėnesį ir koeficientai pagal namo aukštų skaičių ir namo sienų konstrukcijų medžiagas ir namo naudojimo laiką. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. AV-2579 nustatytas bendrojo naudojimo objektų daugiabučiuose namuose administravimo tarifas – 0,05 (be PVM) už kv. m.

12. Atsakovų butui už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. apskaičiuota 522,42 Eur skola, kurią sudaro 108,42 Eur už administravimą, 203,13 Eur už statinių techninę priežiūrą ir 14,01 Eur statinių techninės priežiūros darbų tarifas, 196,86 Eur privalomosios kaupiamosios lėšos ir 19,73 Eur delspinigių. Už administravimą per visą laikotarpį taikytas 2,78 Eur tarifas (t. y. 0,05 Eur / kv. m be PVM). Už statinių techninę priežiūrą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. taikytas 5,57 Eur tarifas, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. – 5,54 Eur mokestis, susidedantis iš 0,87 Eur statinių techninės priežiūros ir 4,67 Eur statinių techninės priežiūros darbų tarifo. Privalomosios kaupiamosios lėšos nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. skaičiuotos po 2,30 Eur, nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. po 19,30 Eur, nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. po 10,11 Eur, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. po 2,30 Eur; savininkams sudarius jungtinės veiklos sutartį, patikslintame ieškinyje kaupiamosios lėšos perskaičiuotos, minusuojant 59,61 Eur. Atsakovai administravimo mokesčių visiškai nemokėjo. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama solidariai iš atsakovų priteisti skolą ir delspinigius.

Dėl skolos už administravimo paslaugas

13. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl skolos už administravimo paslaugas priteisimo, nurodė, jog ieškovė namo administratore paskirta administraciniu teisės aktu – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu, nustatančiu ir paslaugos tarifą. Atsakovas su atsiliepimu į pradinį ieškinį pateiktoje susirašinėjimo su ieškove medžiagoje ir procesiniuose dokumentuose neneigė administravimo paslaugų teikimo ginčo laikotarpiu ir su administravimo mokesčiu sutiko. Už administravimo paslaugas nemokėjo tik atsakovai ir dar vienų patalpų – kultūros namų – savininkai. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai: susirinkimų protokolai, skelbimų apie susirinkimus nuotraukos, daugiabučio namo priežiūros ūkiniai ir finansiniai planai, statinio apžiūros aktai, pirkimų dokumentai patvirtina, kad daugiabučio namo administravimo paslaugos buvo teikiamos. Teismas konstatavo, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo mokėti jiems priklausančio buto ar kitos patalpos išlaikymui tenkančius mokesčius, reikalavimas dėl 108,42 Eur skolos už administravimo paslaugas priteisimo yra įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

14. Atsakovas P. P. apeliaciniame skunde teigia, jog administravimo paslaugos per visą namo administravimo laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. visiškai nebuvo teikiamos, o vėliau nebuvo teikiamos tinkamai. Gyventojai ne kartą prašė pateikti ataskaitas, kiek lėšų surinkta, kas už tai padaryta, bet ieškovė nė karto nepateikė gyventojams savo veiklos ataskaitos, ataskaitiniai susirinkimai kasmet organizuojami nebuvo, gyventojai nebuvo informuojami apie administratoriaus vykdytą veiklą, surinktą lėšų suma ir pan. Taip pat teismui nepateiktas namo bendrojo naudojimo objektų aprašas, ilgalaikis (2 ir daugiau metų) namo atnaujinimo planas, kuris yra privalomas ir esminis dokumentas nustatant kaupiamųjų lėšų, skirtų namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, dydį. Namo priežiūros ūkinis finansinis planas buvo rengtas, bet ne kasmet, kaip numatyta Administravimo nuostatuose. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad buvo vykdomi balsavimai raštu, tačiau nepasisakė apie jų teisėtumą, netinkamą organizavimą. Taigi, atsakovo teigimu, akivaizdu, kad ieškovė neatliko visų būtinų teisės aktuose nustatytų veiksmų ir funkcijų, neparengė visų privalomų parengti dokumentų, o ir su parengtais gyventojų nesupažindino. Atsakovo nuomone, teismas paviršutiniškai, neišsamiai išnagrinėjo bylą, neatsižvelgė į administravimo veiklos teisinį reglamentavimą, į ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, prokurorų išvadas, nevertino įrodymų visumos. Kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už suteiktas administravimo paslaugas pagrįstumo.

15. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. Maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato savivaldybės taryba. Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.84 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis, 9 dalis, 4.136 straipsnio 2 dalis). Turto administratoriaus veikla, administruojant jam priskirtas bendrojo naudojimo patalpas, detaliai reglamentuota įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat ir vietos savivaldos institucijų priimtų lokalinių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kuriais administratorius įpareigotas atlikti visus veiksmus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų išsaugojimu, naudojimu ir priežiūra pagal jų tikslinę paskirtį, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra.

16. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius atlieka šias funkcijas: sudaro ir tvarko namo butų ir kitų patalpų ir jų savininkų (naudotojų) sąrašą pagal Registrų centro ir patalpų savininkų pateiktus duomenis; sudaro ir tvarko namo bendro naudojimo objektų aprašą; organizuoja namo techninę priežiūrą; rengia ilgalaikį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą; apskaičiuoja mėnesio kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia tvirtinti savininkams; rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšo vandens sistemų, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administravimu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus. Administratorius, vadovaudamasis nustatyta metodika, proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja už namo techninę priežiūrą pagal patalpų savininkų patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą (Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, 3, 4.1, 4.2, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6, 6.1, 8.2 punktai).

17. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl administravimo ir išlaidų atlyginimo, argumentuojant, kad ieškovė iki 2016 m. lapkričio 22 d. nesuteikė jokių administravimo paslaugų, o vėliau jas teikė netinkamai. Kolegija pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – susirinkimų protokolai, skelbimų apie susirinkimus nuotraukos, daugiabučio namo priežiūros ūkiniai ir finansiniai planai, statinio apžiūros aktai, pirkimų dokumentai – patvirtina, kad daugiabučio namo administravimo paslaugos buvo teikiamos. Iš atitinkamus faktus patvirtinančių įrodymų visumos negalima teigti, kad ieškovė neatliko jokių administravimo ir techninės priežiūros darbų. Būtų nepagrįsta teigti, jog, tik įvykdžius visus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose administratorei priskirtus administravimo darbus, jai atsirastų teisė į administravimo išlaidų atlyginimą. Administravimas turėtų būti apibrėžiamas kaip įpareigojimas atlikti visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Šioje byloje pateikta pakankamai įrodymų, jog administratorė administravimo paslaugas teikė (sudarinėjo ūkinius finansinius planus, statinio apžiūros aktus, šaukė gyventojų susirinkimus, organizavo būtinų remonto paslaugų pirkimus), todėl atsakovams kyla pareiga už jas sumokėti.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik tam tikro buto ar patalpos savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017).

19. Atkreiptinas dėmesys, jog, jei atsakovo netenkino teikiamų administravimo paslaugų kokybė, jis, kaip asmuo, atsakingas už bendrojo naudojimo objektų būklę, turėjo būti aktyvus ir kelti klausimus dėl netinkamai teikiamų paslaugų susirinkimuose arba per namo atstovę, kuri buvo išrinkta 2016 m. lapkričio 23 d. vykusio susirinkimo metu ir kuriai suteikta atstovauti patalpų savininkams, turint santykių su administratoriumi: stebėtojo teisėmis dalyvauti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų ir kitų paslaugų pirkimo, atliktų darbų priėmimo; balsuojant raštu ? balsų skaičiavimo komisijose, vykdant namo technines apžiūras, tikrinant šilumos, elektros energijos apskaitos, karšto vandens ir kitų matavimo prietaisų rodmenis (Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 16 punktas). Tačiau paties atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli: atsakovas su atsiliepimu į pradinį ieškinį pateiktame susirašinėjime su ieškove ir procesiniuose dokumentuose neneigė administravimo paslaugų teikimo ginčo laikotarpiu ir su administravimo mokesčiu sutiko; tik posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog pakeitė poziciją ir su administravimo išlaidomis nebesutinka, nes niekas nebuvo derinta, administratorė netinkamai vykdė savo pareigas.

20. Nustačius, jog ieškovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, o atsakovai –patalpų, esančių name, kuris iki 2019 m. balandžio 8 d. buvo pavestas administruoti ieškovei, savininkai, taigi turėjo pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, ieškovei pateikus pakankamai įrodymų dėl suteiktų administravimo paslaugų apimties, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 108,42 Eur skolos už suteiktas administravimo paslaugas priteisimo.

Dėl skolos už namo techninę priežiūrą

21. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat ginčija teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovų priteista 167,01 Eur skolos už namo techninę priežiūrą Atsakovas neneigia, jog nemokėjo už namo techninę priežiūrą. Laikosi pozicijos, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad statinio apžiūros aktuose užfiksuoti defektai priskiriami prie darbų, kuriuos privaloma atlikti vykdant techninę priežiūrą ir kurie yra jau įskaičiuotini į techninės priežiūros tarifą, tačiau ieškovė, vykdydama techninę priežiūrą, jų neatliko. Atsakovo teigimu, ieškovė faktiškai neatliko jokių techninės priežiūros funkcijų iki 2017 m. pradžios, o vėliau funkcijas atliko labiau teoriškai, nes techninė priežiūra – tai ne tik Techninės priežiūros žurnalo pildymas, apžiūrų organizavimas, bet ir smulkių defektų šalinimas pagal „Daugiabučio namo techninės priežiūros tarifo skaičiavimo metodikos“ 4 priede patvirtintą Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašą.

22. Pažymėtina, jog mokestis administratorei už techninę priežiūrą Nuostatų pagrindu buvo skaičiuojamas pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. T11-537 „Dėl Daugiabučio namo techninės priežiūros tarifo skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Nurodytame akte numatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra (eksploatavimas) – tai nuolatinis namo būklės stebėjimas ir vertinimas, pastato laikančių konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymas, defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, derinimas, parengimas šildymo sezonui, gaisrinės saugos palaikymas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintą Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašą (Metodikos 4 priedas). Metodikos 13 punkte buvo numatyta, jog techninės priežiūros tarifas apskaičiuojamas, atsižvelgiant į administravimo funkcijas, kurios numatytos Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose, ir vadovaujantis statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (Metodikos 13 punktas). Pažymėtina, kad STR 1.12.05:2010 yra netekęs galios, šiuo metu taikytinas Statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka.“ Metodikos 14 punkte nustatant statybos techninės priežiūros koeficiento skaičiavimo formulę numatyta, jog viena iš formulės sudedamųjų dalių yra K2 koeficientas – tai yra koeficientas, įvertinantis gyvenamo namo eksploatavimo laiką nuo eksploatavimo pradžios (4 priedas). Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos rajono savivaldybės 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T11-491 „Dėl Klaipėdos rajono daugiabučių namų maksimalių techninės priežiūros tarifų patvirtinimo“ buvo patvirtinti Klaipėdos rajono daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalūs techninės priežiūros tarifai, o Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. T11-537 „Dėl Daugiabučio namo techninės priežiūros tarifo skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 1 punktas pripažintas netekusiu galios. Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodika yra patvirtinta Aplinkos ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-354 „Dėl daugiabučių namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“.

23. Ieškovės, kaip administratorės, funkcijų vykdymo metu galiojo Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010, kurį vėliau pakeitė Statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 priede pateikiamas daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas, tarp kurių namo būklės nuolatinis stebėjimas (1.1.1. punktas), periodinių (sezoninių) apžiūrų organizavimas ir vykdymas (1.1.2. punktas), namo techninės priežiūros dokumentacijos tvarkymas ir saugojimas (1.1.3. punktas) ir kt. Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 12–31 punktuose taip pat numatyti konkretūs bendrieji statinių priežiūros reikalavimai, jiems keliami uždaviniai, kuriuos turi atlikti administratorius.

24. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, statinio techninė priežiūra – tai nėra pavienių konkrečių smulkių statinio remonto darbų atlikimas, kaip subjektyviai supranta atsakovas. Statinio techninė priežiūra – tai nuolatinis ir nepertraukiamas namo būklės stebėjimas ir vertinimas, pastato laikančiųjų konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymas, defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, derinimas, parengimas šildymo sezonui, gaisrinės saugos palaikymas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog administratoriaus funkcija nėra remontuoti ir / ar savo sąskaita gerinti daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės objektus. Administratorius atlieka administravimo funkcijas, susijusias su bendro naudojimo objektais, nustato gyvenamojo namo defektus, deformacijas ir gedimus, juos fiksuoja, nurodo daugiabučio namo savininkams atliktinus gyvenamojo namo remonto darbus. Tai nepašalina savininkų pareigos rūpintis ir išlaikyti savo nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir bendro naudojimo objektus. Tam, kad būtų galima atlikti remonto ir kitus darbus, yra reikalinga administruojamo namo gyventojų (savininkų) valia, jų dalyvavimas susirinkimuose, aptariant reikiamus atlikti darbus, lėšų tam kaupimas.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė ieškovės pateiktus įrodymus, susijusius su administratorėmis teiktomis namo techninės priežiūros paslaugomis, ir konstatavo, jog nuo 2016 m. spalio mėnesio buvo reguliariai atliekami periodiniai ir kasmetiniai patikrinimai, gyventojai informuojami apie nustatytus ir užfiksuotus defektus, deformacijas, šaukiami susirinkimai, savininkai informuojami apie atliktinus remonto darbus ir raginami juos atlikti. 2016 m. lapkričio 26 d. atlikta neeilinė apžiūra, fiksuota nepatenkinama priestato (kultūros namų), priklausančio D. V. ir E. V., stogo būklė, neigiamos pasekmės statiniui, aplinkai ir žmonėms keliama grėsmė. Taip pat užfiksuota problema dėl stogo ir vandens pratekėjimo į (duomenys neskelbtini), rekomenduota pakeisti dalį stogo, apskardinti dalį kraigo; nurodyta, kokius darbus reikalinga atlikti; 2018 m. vasario 12 d. sudaryta stogo dalies remonto sąmata už 1 168,09 Eur sumą, (duomenys neskelbtini) savininkė informuota, kad surinktų kaupiamųjų lėšų nepakanka stogo remontui. Kaip paaiškino ieškovės atstovas, jis bandė padėti spręsti kiauro stogo problemą, tačiau kiti gyventojai, į kurių butus vanduo nebėgo, nerodė jokio intereso, priešinosi bet kokiems mokesčiams. 2017 m. kovo 17 d. atlikta neeilinė apžiūra, surašytas statinio apžiūros aktas, fiksuota įlūžusi kultūros namų patalpų laikina stogo danga, įrengti įspėjamieji ženklai apie pavojų ir galimą griūtį, informuoti savo turtu nesirūpinantys ar nepakankamai besirūpinantys savininkai. Savininkai 2017 m. rugsėjo 21 d. raštu raginti imtis priemonių pašalinti statinio keliamą grėsmę žmonėms ir aplinkai. 2017 m. balandžio 7 d., 2018 m. kovo 29 d. atliktos kasmetinės statinio apžiūros, aktuose nurodyti defektai, deformacijos, gedimai ir pateiktos rekomendacijos darbų defektams pašalinti. Organizuotas ne vienas gyventojų susirinkimas dėl stogo dangos ir kitų klausimų. Ne kartą rekomenduota atnaujinti pažeistą stogo dangą. 2018 m. rugpjūčio 21 d. sumontuotos naujos lauko durys. 2019 m. kovo 20 d. bendrosiose patalpose įrengti automatiniai priešgaisrinės signalizacijos davikliai.

26. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00091-19 pagal atsakovo P. P. ir kitų patalpų savininko E. V. skundą dėl galimo UAB „Gargždų būstas“ dokumentų klastojimo metu surinktus duomenis ir visas abejones vertindamas silpnesniosios pusės – vartotojų – naudai, padarė išvadą, kad iki 2016 m. spalio mėnesio statinio techninė priežiūra buvo vykdoma labiau formaliai nei realiai.

27. Kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su vykdyta statinio technine priežiūra, turinį, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pateikti įrodymai pakankami teigti, kad statinio techninė priežiūra buvo realiai vykdoma, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatytas realių techninės priežiūros paslaugų teikimo pradžios momentas – 2016 m. spalio mėnuo – yra nepagrįstas. Skirtingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmasis gyventojų susirinkimas įvyko 2016 m. lapkričio 22 d., o 2016 m. lapkričio 26 d. atlikta neeilinė apžiūra, fiksuota nepatenkinama priestato (kultūros namų) stogo būklė, neigiamos pasekmės statiniui, aplinkai ir žmonėms keliama grėsmė; taip pat fiksuota problema dėl stogo ir vandens pratekėjimo į (duomenys neskelbtini), rekomenduota pakeisti dalį stogo, apskardinti dalį kraigo; nurodyta, kokius darbus reikalinga atlikti. Duomenys dėl techninės priežiūros funkcijų atlikimo iki nurodyto termino, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė ginčo statinio techninę priežiūrą atliko nuo 2016 m. lapkričio mėnesio pabaigos, kai buvo sušauktas gyventojų susirinkimas ir atlikta neeilinė apžiūra.

28. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, mokestis už techninę priežiūrą apskaičiuotas pagal jau minėtą Metodiką ir renkamas vadovaujantis 2016, 2017 ir 2018 metais patvirtintais daugiabučio namo ūkiniais ir finansiniais planais, kurie nėra nuginčyti ir / ar panaikinti. Gyventojams nederinant tarifų, taikytas bazinis techninės priežiūros tarifas. Pripažinus, jog statinio techninės priežiūros paslaugos realiai teiktos nuo 2016 m. lapkričio mėnesio, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl apskaičiuotos sumos už ieškovės vykdytą techninę priežiūrą keistina: ieškovei už techninę priežiūra priteistina suma mažintina už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. priskaičiuota 55,70 Eur suma (10 mėnesių po 5,57 Eur/mėn.) (203,13 – 55,70) iki 147,43 Eur. Iš viso už techninę priežiūrą (įskaitant 14,01 Eur statinių techninės priežiūros darbų tarifą) priteistina 161,44 Eur.

Dėl kaupiamųjų lėšų skolos

29. Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą kaip kaupiamųjų lėšų įsiskolinimą priteisti iš atsakovų jiems tekusią išlaidų dalį už daugiabučio namo lauko durų ir daugkartinio veikimo automatinių priešgaisrinės signalizacijos daviklių įrengimą. Ieškovė pateikė įrodymus, jog 2018 m. rugsėjo mėnesį už 829 Eur atlikti daugiabučio namo lauko durų gamybos ir montavimo darbai, atsakovams priklausiusiam butui tenkanti suma sudaro 188,08 Eur; 2019 m. kovo mėnesį daugiabučio namo bendrosiose patalpose už 91,63 Eur įrengti trys daugkartinio veikimo automatiniai priešgaisrinės signalizacijos davikliai, atsakovui priklausančiam butui tenkanti suma sudaro 8,79 Eur.

30. Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl šios skolos dalies priteisimo ir laikosi pozicijos, jog pakeistos įrengtos durys ne tik nekokybiškos, bet ir įrengtos pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką. Atsakovas nurodo, jog nebuvo atliktos visos procedūros, kurios reikalingos naudojant gyventojų kaupiamąsias lėšas. Teismui nepateiktas gyventojų protokolas, kad gyventojai pritarė durų įrengimui. Pagal Administravimo nuostatų 14.1.5 ir 14.2 punktus administratorė ne vėliau kaip prieš tris dienas iki planuojamų darbų privalėjo informuoti gyventojus apie numatomus darbus, jų kainą, lėšų šaltinius, atlikimo terminą. Tačiau gyventojai nebuvo informuoti apie pirkimų rezultatus, todėl prarado galimybę apginti savo interesus ir užtikrinti tinkamų jų pačių lėšų naudojimą. Kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

31. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas iki pat teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, jog sutinka su suma, mokėtina už duris. Posėdžio metu pakeitė poziciją ir nurodė, jog nebesutinka mokėti už durų įrengimą, nes nebuvo suderinta, kokios bus durys, be to, durys yra nekokybiškos. Iš esmės atsakovo argumentai dėl to, jog gyventojai nepritarė durų įrengimui ir nebuvo atliktos visos procedūros, kurios būtinos naudojant gyventojų kaupiamąsias lėšas, yra nauji argumentai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, jog atsakovas neneigė, jog nemokėjo privalomų mokėti kaupiamųjų lėšų. Kita vertus, iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2018 m. birželio 14 d. įvyko daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinis susirinkimas. Susirinkime dalyvavo 3 patalpų savininkai, tarp jų ir atsakovas P. P.. Susirinkimo dalyviai informuoti, kad iš sukauptų lėšų artimiausiu metu planuojama vykdyti pirkimo procedūras dėl laiptinės lauko durų atnaujinimo darbų, nurodyta, jog namo atstovė bus supažindinta su pirkimo rezultatais, taip pat pirkimų informacija bus paskelbta skelbimų lentoje. Nuspręsta, kad įvykdžius suplanuotą lauko durų pirkimą, bus paliktas bazinis privalomojo kaupimo lėšų tarifas. Namo atstovė, kaip ir buvo numatyta, buvo supažinta su pirkimo rezultatais: pasirašė 2018 m. liepos 13 d. tiekėjų apklausos pažymą, pagal kurią laimėjusiu pasiūlymu buvo pripažintas E. R. firmos „Elemūras“ pasiūlymas. Taigi atsakovo argumentai dėl netinkamo pirkimo procedūros organizavimo atmestini. Taip pat konstatuotina, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo poziciją, kad įrengtos lauko durys nekokybiškos. Pretenzijos dėl durų kokybės jų įrengimo metu nebuvo pareikštos. Vien dėl savo subjektyvios nuomonės dėl durų kokybės, nesant jokių objektyvių netinkamai atliktų darbų įrodymų, atsakovas negali atsisakyti vykdyti savo, kaip bendraturčio, pareigos prisidėti prie namo bendrųjų objektų priežiūros ir išlaikymo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimo dalį dėl kaupiamųjų lėšų skolos dalies už durų įrengimą priteisimo.

32. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas jokiais teisės aktais, konstatavo, kad atsakovų argumentai, jog ieškovė neturėjo teisės be gyventojų suderinimo įrengti priešgaisrinių saugumo priemonių (dūmų daviklių), yra nepagrįsti. Kadangi dūmų daviklių įrengimo išlaidos nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o dūmų davikliai įrengti be gyventojų sprendimo, reikalavimas apmokėti šias išlaidas nepagrįstas, o dūmų davikliai įrengti iš gyventojų kaupiamųjų lėšų pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką.

33. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Tai reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-137-684/2017).

34. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“, pagal kurio 11 punktą statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo ir statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Reglamento STR 1.07.03:2017 12–31 punktuose įtvirtinti bendrieji statinių priežiūros reikalavimai: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai; būtina prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita); būtina prižiūrėti, kad atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita); būtina prižiūrėti, kad laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis. Privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį; nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai; nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (STR 1.07.03:2017, 84 punktas).

35. Apeliantas teigia, kad pagal Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija), 88.5 punktą nėra privaloma įrengti dūmų daviklių bendrojo naudojimo patalpose. Kolegijos nuomone, atsakovas pernelyg siauriai aiškina privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą dūmų daviklių įrengimo aspektu. Tai, kad nurodytame teisė akte nėra numatytas privalomas dūmų daviklių įrengimas bendrojo naudojimo patalpose, savaime nereiškia, jog tokių daviklių įrengimas nėra susijęs su privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu. Namo administratorė, vykdydama savo funkcijas, privalo užtikrinti administruojamo namo saugumą. Kaip nurodo administratorė, priešgaisrinės signalizacijos daviklius įrengti ji nusprendė įvertinusi objektyvią būtinybę – siekį užtikrinti saugumą bendrojo naudojimo patalpose, sumažinti grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, ypač turint omenyje tą faktą, jog Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, pastaruoju metu fiksuojami dažni gaisro bendrojo naudojimo patalpose atvejai. Kolegija, įvertinusi tą faktą, jog ieškovės administruojamas namas yra senas (1920 m. metų statybos), taip pat atliktų darbų pobūdį ir tikslą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokie darbai, kaip dūmų daviklių įrengimas, yra būtini, siekiant užtikrinti saugų namo eksploatavimą. Nustačius, jog dūmų daviklių įrengimu iš esmės buvo užtikrintas privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimas, pareiga apmokėti įrengimo išlaidas nepriklauso nuo buto ir kitų patalpų savininko, taigi ir atsakovo, sutikimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 8,79 Eur privalomųjų kaupti lėšų įsiskolinimą už dūmų daviklių įrengimą.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

36. Apeliantas nurodo, kad teismas, dėstydamas faktines aplinkybes, visiškai neatsižvelgė nei į atsakovo teiktus paaiškinimus, nei į tai, kokius dokumentus pagal galiojančius teisės aktus administratorius privalo rengti, kaip su jais supažindinti, informuoti butų / patalpų savininkus, kaip atitinkamuose teisės aktuose reikalaujama rengti susirinkimus, kada ir kokiais būdais privaloma informuoti gyventojus, kaip privalo būti vykdoma apklausa raštu, ką teisės aktuose nustatyta tvarka privalo atlikti administratorius, teikdamas administravimo ir techninės priežiūros paslaugas. Atsakovo teigimu, teismas, dėstydamas faktines aplinkybes, nevertindamas parengtų dokumentų teisėtumo, teisingumo, tiesiog konstatavo, kad dokumentai buvo parengti, vadinasi, paslaugos atliktos, visai nesigilino į administratoriaus veiklos esmę, pagal teisės aktus privalomas atlikti funkcijas.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, mano, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus ir juos vertindamas, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

38. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus atsakovui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai. Kaip matyti iš sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų šalių argumentų, įvertino administratorės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, rėmėsi aktualia kasacinio teismo formuojama praktika, tyrė ir analizavo ne tik civilinės bylos duomenis, teismo posėdžio metu šalių teiktus paaiškinimus, bet ir ikiteisminio tyrimo institucijos priimtus nutarimus. Apeliacinio skundo teiginiai dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo yra abstraktūs ir nesudaro pagrindo konstatuoti tokių normų pažeidimą, todėl šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atsakovės I. P. apeliacinio skundo argumentų

39. Abu atsakovai laikėsi pozicijos, kad prievolė ieškovei po santuokos nutraukimo yra asmeninė atsakovo prievolė, todėl atsakovė P. P. neturėtų atsakyti pagal šį ieškinį.

40. Pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino šiuo atsakovų argumentus, konstatavęs, jog ieškovė nebuvo informuota apie santuokos nutraukimo bylą, informuota visai kita kreditorė – UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“, taigi ieškovė, kaip kreditorė, neturėjo galimybės įstoti į santuokos nutraukimo bylą. Teismo sprendimas, kuria nutraukta atsakovų santuoka, neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti byloje asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-5115-1025/2019, įsiteisėjusia 2019 m. liepos 18 d., atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Gargždų būstas“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, nes kreditorė UAB „Gargždų būstas“, pareikšdama ieškinį atsakovams P. P. ir I. P., pasirinko kitą pažeistų teisių gynimo būdą. Teismas nurodė, jog ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 14 d. butas, už kurį apskaičiuota skola ir delspinigiai, priklausė atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Už šį laikotarpį, remiantis ieškovės pateikta 2019 m. gegužės 23 d. pažyma, atsakovų butui apskaičiuota 451,03 Eur skolos ir visa 15,14 Eur delspinigių suma (nes delspinigiai skaičiuoti pagal skolos sumą ieškinio pateikimo teismui dieną, t. y. kol nebuvo pasibaigusi jungtinė nuosavybė). Taigi pirmosios instancijos teismas šias sumas ieškovei priteisė solidariai iš abiejų atsakovų; likusią skolos dalį – 21,26 Eur – ieškovei priteisė tik iš atsakovo. Kolegija teismo sprendimo dalį dėl solidariosios atsakomybės taikymo laiko visiškai teisėta ir pagrįsta.

41. Atsakovė, skųsdama šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nurodo, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padarytas rašymo apsirikimas, dėl to į santuokos nutraukimo bylą buvo įtrauktas neteisingas kreditorius, tačiau tai negali pakeisti nei šios prievolės esmės, nei jos įvykdymo būdo. Pabrėžia, kad prievolę už buto administravimą pagal prievolės kilmę ir esmę asmeniškai prisiėmė P. P., kuris neginčija savo atsakomybės. Atsakovės nuomone, jos įtraukimas į šią bylą solidaria atsakove prieštarautų sprendimo santuokos nutraukimo byloje daliai dėl prievolės už buto administravimą. Kolegija atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus. Šalių padaryta klaida, nurodant ne tą kreditorių, neatleidžia šalių nuo atsakomybės už prievoles kreditoriui, neįtrauktam į bylos nagrinėjimą. Akivaizdu, jog ieškovė UAB „Gargždų būstas“, atsakovams klaidingai nurodžius kreditorių dėl prievolės už namo administravimą, nebuvo informuota apie santuokos nutraukimo bylą, taigi neturėjo galimybės ginti savo, kaip kreditorės teisių, santuokos nutraukimo byloje.

42. CPK 266 straipsnyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismo sprendimas, būdamas individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, neturi veikti asmenų, nedalyvavusių nagrinėjant bylą, subjektinių teisių ir pareigų. Ši nuostata reiškia, kad tokiems asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi res judicata galios. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

43. Kreditorių teisių apsauga tik proceso atnaujinimo instituto pagrindu ne visada gali būti pakankama ir efektyvi, todėl neturėtų būti suabsoliutinama, nes šios teisės įgyvendinimas siejamas su gana griežtų procesinių terminų laikymusi. Iš Konstitucijos 30 straipsnio kylanti asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, ji negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti dirbtinai apsunkintas jos įgyvendinimas. Ši teisė yra procesinio pobūdžio garantija, suponuojanti asmens teisę į tinkamą (teisingą) procesą. Nagrinėjamoje byloje aktualu pažymėti, kad santuokos nutraukimo byloje nėra duomenų, jog sutuoktiniai būtų įvykdę CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punkto sąlygą pateikti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius, ir nurodymą, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis). Taigi teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria sutuoktiniai susitarė dėl byloje nedalyvaujančio asmens – kreditorės teisių ir pareigų, klaidingai nurodydami ne tą kreditorę, ir dėl to tikrajai prievolės kreditorei nebuvo tinkamai pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, neturi res judicata galios kreditorei ir neužkerta jai kelio kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, nes kreditorės ir skolininkų ginčas neišspręstas. Nagrinėjamu atveju kreditorė pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą: kreipėsi į teismą, prašydama solidariai iš atsakovų priteisti skolą už suteiktas paslaugas, taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo netaikyti solidariosios atsakomybės abiem skolininkams už laikotarpį, kai administruojamos patalpos priklausė skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

44. Atsakovė teigia, jog pateikė teismui prašymą ištaisyti sprendime dėl santuokos nutraukimo padarytą rašymo apsirikimą, nurodant teisingą kreditorių. Atsakovės teigimu, šiuo metu yra sprendžiamas rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo klausimas, dėl to yra pagrindas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-36-904/2019, atsakovės prašymą dėl klaidos sprendime ištaisymo atmetė, ši teismo nutartis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 25 d. Taigi klausimas dėl klaidos ištaisymo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl atsakovės nurodytas pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą nebeegzistuoja.

45. Nurodytų argumentų pagrindu atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl solidariosios atsakomybės taikymo paliktina nepakeista.

Dėl delspinigių priteisimo

46. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės reikalavimo priteisti patikslintame ieškinyje nurodytą delspinigių sumą pagrįstumą, nurodė, jog skola kreipimosi į teismą dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 16 d., pagal su patikslintu ieškiniu pateiktos 2019 m. gegužės 23 d. pažymos duomenis, sumažinus skolos už statinio techninę priežiūrą sumą ir neatsižvelgiant į pasibaigus administravimui atliktą kaupiamųjų lėšų perskaičiavimą, sudarė 420,52 Eur (470,65 Eur – 50,13 Eur). Fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos ir jų eksploatavimo išlaidų, ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius (Lietuvos Respublikos įstatymas dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas už 180 dienų ieškovei iš atsakovų priteisė 15,14 Eur delspinigių sumą. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus priteistos skolos už statinio techninę priežiūrą sumą, perskaičiuotina ir ieškovei priteistinų delspinigių suma, priteistiną sumą sumažinant iki 14,94 Eur ((470,65 – 55,70) x 0,02 proc. x 180 dienų).

Dėl bylos procesinės baigties

47. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklą, neteisingai nustatė datą, nuo kurios ieškovė realiai pradėjo teikti techninės priežiūros paslaugas, dėl to šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą – priteisė ieškovei iš atsakovų didesnį įsiskolinimą už techninės priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai, atsakovų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos visos skolos dydį iki 445,46 Eur, taip pat iki 14,94 Eur mažintina solidariai iš atsakovų priteistinų delspinigių suma; teismo sprendimo dalis dėl 21,26 Eur skolos dalies priteisimo asmeniškai iš atsakovo P. P. paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

48. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49. CPK 93 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 507,90 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinta 89 procentai ieškinio reikalavimų, taigi ieškovei iš atsakovų priteistina 452,03 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo, t. y. po 226,02 Eur iš kiekvieno atsakovo. Atsakovės argumentai, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš jos nepriteistinas, atmestini kaip nepagrįsti: atsakovė pagrįstai buvo įtraukta į bylą solidaria atsakove, taigi iš jos taip pat priteistinas bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimas.

50. Atsakovui P. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 221 Eur. Proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams, valstybei iš ieškovės priteistina 24,31 Eur atsakovui suteiktos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

51. Atsakovė ir trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

52. Pašto išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 15,10 Eur, taigi valstybei iš atsakovų priteistina 13,45 Eur pašto išlaidų atlyginimo, t. y. po 6,73 Eur iš kiekvieno atsakovo; iš ieškovės valstybei priteistina 1,66 Eur pašto išlaidų atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Atsakovai pateikė įrodymus, jog už apeliacinius skundus abu sumokėjo po 15 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus po 1 proc. apeliacinių skundų reikalavimų, atsakovams iš ieškovės priteistina po 0,15 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinius skundus (CPK 93 straipsnis).

54. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į I. P. apeliacinį skundą parengimą patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų, už atsiliepimo į P. P. apeliacinį skundą parengimą patyrė 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Tenkinus po 1 proc. atsakovų apeliacinių skundų reikalavimų, ieškovei iš atsakovės I. P. priteistina 198 Eur teisinės pagalbos išlaidų, parengiant atsiliepimą į šios atsakovės apeliacinį skundą, atlyginimo, o iš atsakovo P. P. priteistina 247,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, parengiant atsiliepimą į šio atsakovo apeliacinį skundą, atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų būstas“ solidariai iš atsakovų P. P. ir I. P. 445,46 Eur skolos, 14,94 Eur delspinigių, 5 procentų palūkanas, skaičiuojamos nuo priteistos 460,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir po 226,02 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo atlyginimo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų būstas“ iš atsakovo P. P. 21,26 Eur skolos, 5 procentų palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 21,26 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas“ 24,31 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) ir 1,66 Eur pašto išlaidų (įmokos kodas 5660) atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovų P. P. ir I. P. po 6,73 Eur pašto išlaidų atlyginimo (įmokos kodas 5660).“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų būstas“ iš atsakovės I. P. 198 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų būstas“ iš atsakovo P. P. 247,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti atsakovei I. P. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas“ 0,15 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Priteisti atsakovui P. P. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų būstas“ 0,15 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Teisėjai Marius DobrovolskisMilda SkersienėAlvydas Žerlauskas