Kauno apygardos teismo nutartis

2022-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-576-1049/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-06-14Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-10-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-12
Bylos Nr.
1A-576-1049/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10640-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Audrius Meilutis
Nuteistasis
E. Ž., S. Ž., A. A., S. C.
Nukentėjusysis
D. Ž.
Kaltinamasis
S. C., A. A., S. Ž.
Advokatai
Ričardas Lilas, Rimantas Bučma, Regina Atkočaitienė, Elena Gylienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-576-1049/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10640-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.8.1; 1.1.8.9.2; 1.1.10.1;1.2.14.5.1;2.1.14; 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei,dalyvaujant prokurorui Audriui Armui,nuteistajam E. Ž., jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei,nuteistojo S. Ž. gynėjams advokatams Rimantui Bučmai, Vadimui Makušinui,nuteistojo A. A. gynėjui advokatui Ričardui Lilui,nuteistojo S. C. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. Ž., S. C. (S. C.), E. Ž. ir A. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir S. Ž. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

S. C. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

E. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir A. A. paskirta galutinė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusios D. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamųjų S. C., A. A. ir S. Ž. solidariai nukentėjusiosios D. Ž. naudai priteista 550,00 eurų turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš A. A., E. Ž. ir S. Ž. nepriteistos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. Ž. piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, apie civilinio ieškinio atlyginimą įpareigojant pranešti teismui.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. C. piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (leidžiant disponuoti šioje sąskaitoje esančiais 400,00 eurų per mėnesį), paliktas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, apie civilinio ieškinio atlyginimą įpareigojant pranešti teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. A. piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, apie civilinio ieškinio atlyginimą įpareigojant pranešti teismui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. A., S. Ž. ir S. C. nuteisti už tai, kad apgaule, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, veikdami bendrininkų grupėje kartu ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą savo ir kitų bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, 2021 m. kovo 31 d. apie 12.50 val. per socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ programėlę pasivadinęs vartotoju „(duomenys neskelbtini)“ A. A. pasiūlė S. C. nuvykti į „(duomenys neskelbitni)“ degalinę, adresu (duomenys neskelbtini), ir paimti kompiuterį „Apple Mac“, žinodamas, kad kompiuteris įgytas sukčiavimo būdu, t. y. S. Ž. ir kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys, suklaidino nukentėjusiąją D. Ž., atsiunčiant jai suklastotą D. R. vardu išduoto „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pavedimo kopiją ir tokiu būdu įgijo D. Ž. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Apple Mac“, 600,00 eurų vertės, po to 2021 m. kovo 30 d. apie 16.30 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų nurodymu, nukentėjusiosios D. Ž. paprašytas A. Š. perdavė nešiojamąjį kompiuterį „Apple Mac“ „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjui V. T., kuris, S. Ž. nurodymu, 2021 m. kovo 31 d. apie 14.30 val., „(duomenys neskelbtini) “ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė D. Ž. priklausantį kompiuterį „Apple Mac“ ten atvykusiam S. C., po to 2021 m. kovo 31 d. apie 15.00 val., A. A. pasiūlė S. C. įsigyti nešiojamąjį kompiuterį „Apple Mac“ už 200,00 eurų, tačiau S. C. nesutikus, A. A. nurodymu, S. C. 2021 m. kovo 31 d. apie 19.05 val., prie namo, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad yra vykdomas sukčiavimas, perdavė D. Ž. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Apple Mac“ ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą, 600,00 eurų vertės turtą.

Šiais veiksmais A. A., S. Ž. ir S. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, S. Ž. ir E. Ž. nuteisti už tai, kad apgaule, savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, o būtent, veikdami bendrininkų grupėje kartu ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, 2021 m. balandžio 17 d. apie 18.02 val., per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys susisiekė su nukentėjusiuoju M. M. ir susitarė dėl jo parduodamo dulkių siurblio roboto „Miele Scout Rx2“ pirkimo sąlygų, po ko tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys atsiuntė M. M. suklastotą D. R. vardu išduoto „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pavedimo kopiją, o S. Ž. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę užsakė pavežimo paslaugą, tokiu būdu bandydami įgyti M. M. priklausantį dulkių siurblį robotą „Miele Scout Rx2“, 380,00 eurų vertės, po to 2021 m. balandžio 17 d. 18.17 val., per socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ programėlę S. Ž., pasivadinęs vartotoju „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlė E. Ž. pirkti dulkių siurblį robotą „Miele Scout Rx2“ už 150,00 eurų, o E. Ž. sutikus ir 2021 m. balandžio 17 d. apie 19.30 val., „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjui A. A., S. Ž. nurodymu, nuvežus dulkių siurblį robotą „Miele Scout Rx2“ pavežimo užsakymo adresu Ašigalio g. 55, Kaunas, paimti siurblio roboto atėjo E. Ž., kuris žinodamas, kad yra vykdomas sukčiavimas, savo nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti svetimą, 380,00 eurų vertės, M. M. priklausantį turtą.

Šiais veiksmais S. Ž. ir E. Ž. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad nors S. C., E. Ž. ir A. A. savo kaltę neigė, byloje surinktų įrodymų pakanka argumentuotai spręsti, kad jie, veikdami bendrai, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimus S. Ž. ir E. Ž. atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenų visumą ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. Ž. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 14 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, taikant bausmės vykdymo atidėjimą arba sumažinti skirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę taikant švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės skyrimą.

4.1. Skunde nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme, motyvuojant, kad apylinkės teismas netinkamai taikė įstatyme nustatytas bausmės skyrimo taisykles, nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų, nors apeliantas ir nuteistas už du nesunkius nusikaltimus (vieną baigtą ir kitą pasikėsinimą padaryta) bei nemotyvavo savo sprendimo. Tokiu būdu buvo pažeistos apelianto teisės.

4.2. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nesvarstė ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, t. y. švelnesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės skyrimo apeliantui. Apylinkės teismas skundžiame nuosprendyje konstatavo, kad viena iš apelianto padarytų veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau nepagrįstai nepripažino, kad nuteistojo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis. Pažymima, kad tiek apeliantas, tiek ir kiti kaltinamieji A. A. bei S. C. nurodė, kad nesuprato, jog nešiojamas kompiuteris yra įgytas sukčiavimo būdu. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekantis nuteistasis M. D. jo paprašė perduoti nešiojamąjį kompiuterį, kuris jo teigimu buvo tvarkingas, o jis savo ruožtu paklausė kartu bausmę atliekančio A. A. ar kam nereikia kompiuterio, o šis teiravosi laisvėje buvusio S. C.. Tačiau neatsiradus pirkėjų, pirkėją surado M. D.. Pats M. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad visi nusikaltimai buvo jo inicijuoti, jis paprašė apelianto pagalbos realizuojant robotą-siurblį ir nešiojamąjį kompiuterį, tačiau apeliantas nežinojo šių daiktų kilmės. Teismas tinkamai neįvertino šios aplinkybės, kad M. D. iš esmės prisipažino, kad buvo minėtų veikų iniciatorius. Tuo tarpu būtent ši aplinkybė lemia apelianto antraeilio vaidmens nusikalstamos veikos padaryme pripažinimą ir sudaro pagrindą taikyti jo atžvilgiu BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. C. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 14 d. nuosprendį ir jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymo.

5.1. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė ir yra nepagrįstai nuteistas. Apylinkės teismo nuosprendis priimtas tinkamai nenustačius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir priimtas pažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apelianto teigimu jis norėjo įsigyti nešiojamąjį kompiuterį. Vieną dieną sulaukė per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę žinutės iš A. A.. Pastarąjį jis pažinojo, nes jie kartu atlikinėjo bausmę pataisos namuose. Jis žinojo, kad apeliantas ieško kompiuterio. A. A. pasakė, kad žino kas parduoda kompiuterį ir reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini), ir jį pasiimti. Jis nuvyko į degalinę ir iš pavežėjo paėmė kompiuterį bei gavo iš A. A. žinutę, kad turi už kompiuterį sumokėti 200,00 eurų. Jis nurodė A. A., kad kompiuteris jam yra per brangus, todėl jo atsisako ir paprašė jį pasiimti atgal. Netrukus atvyko kitas vyriškis ir paėmė kompiuterį. Jis nežinojo nei kieno tas kompiuteris, nei kokiu būdu jis gautas, jei būtų žinojęs tikrai nebūtų jo ėmęs.

5.2. Skunde teigiama, kad kiti nutiestieji – A. A., S. Ž. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nežinojo, jog kompiuteris įgytas sukčiavimo būdu. S. Ž. nurodė, kad kartu bausmę atliekantis M. D. prašė jo parduoti kompiuterį, patikino, kad jis yra tvarkingas. Tai patvirtino ir pats M. D., tačiau apylinkės teismas nesivadovavo šių asmenų parodymais ir laikė juos tik siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis turi būti ištirti visi tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.

6. Nuteistasis E. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 14 d. nuosprendį ir jį išteisinti, arba skirti nuteistajam švelnesnę bausmę.

6.1. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Apylinkės teismo konstatuotos aplinkybės, kad apeliantas, eidamas paimti siurblio, žinojo, kad yra vykdomas sukčiavimas, nėra pagrįstos. Nukentėjęs M. M. savo parodymuose teigė, kad nusprendęs parduoti siurblį atvažiavo su „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju adresu (duomenys neskelbtini), kur atėjo apeliantas ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. M. M. taip pat teigė, kad apeliantas jam nurodė, jog draugas pasiūlė pirkti robotą-siurblį už 150,00 eurų, kas tik patvirtina, kad jis nežinojo, jog yra vykdoma kokia nors nusikalstama veika. Kitas kaltinamasis S. Ž. taip pat teigė, kad apelianto nepažįsta ir nėra su juo bendravęs. Be to, S. Ž. pats nurodė, kad nei pats žinojo apie vykdomą sukčiavimą, nei informavo apeliantą apie tai. Nurodė, kad apie vykdomą sukčiavimą žinojo tik M. D., kuris prisipažino, jog jis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, kad visi nusikaltimai buvo padaryti jo iniciatyva.

6.2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas klaidingai interpretuoja ir rašytinius bylos įrodymus, t. y. daiktų apžiūros protokole užfiksuotus mobilaus ryšio telefone „Apple Iphone 11“ rastus susirašinėjimo duomenis. Klaidingai yra interpretuojami susirašinėjimo žodžiai „kojos K.“, taksi „dusmanas“, „D. R.“ ir t.t. Juos policijos pareigūnai šifruoja kaip klausimus „kaip atvežti“, „Ar yra kas paims“, „ar pavyks apgauti“. Tačiau užfiksuotame susirašinėjime „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje nebuvo kalbama apie žmonių apgaudinėjimą, sukčiavimą, nėra nei vienos žinutės, kad apeliantas buvo informuotas apie tai, kad siurblys-robotas įgytas sukčiavimo būdu. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta informacija apie rastus E. Ž. ir kito „(duomenys neskelbtini)“ vartotojo „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimus taip pat patvirtina, kad nuteistasis nėra linkęs sukčiauti, nes būtent tuose susirašinėjimuose ir užfiksuota, kad kai nuteistajam buvo pasiūlyta paimti sukčiavimo būdu įgytus daiktus, nes galimai buvo sulaikyti sukčiavimo vykdytojai, nuteistasis atsisakė tai padaryti ir nurodė, kad padėti niekuo negali. Šios aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad apeliantas nežinojo apie tai, kad robotas siurblys įgytas sukčiavimo būdu, nes jei būtų tai žinojęs būtų atsisakęs.

6.3. Skunde taip pat cituojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010, remiantis kuria apelianto veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, nes jis nežinojo, kad siurblys-robotas gautas sukčiavimo būdu, todėl netyčia siekė įgyti svetimą turtą apgaulės būdu. Tai patvirtino ir M. M., S. Ž. bei M. D. duodami parodymus apylinkės teisme. Be to, sulaikant apeliantą jo mobiliajame telefone nebuvo rasta jokių duomenų, leidžiančių spręsti, jog siurblys robotas buvo įgytas nusikalstamu būdu

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 14 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti, nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

7.1. Skunde pabrėžiama, kad apeliantas nepagrįstai yra nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes jokios nusikalstamos veikos jis nėra padaręs. Visas kaltinimas grindžiamas tik tuo, kad jis bendravo su jam pažįstamais žmonėmis, tačiau bendravimas nėra įstatymo uždrausta veika. Tai, kad jis padėjo vienam pažįstamam asmeniui iš kito pažįstamo asmens nusipirkti jam reikalinga daiktą taip pat nėra nusikaltimas. Aplinkybė, kad kompiuteris buvo įgytas sukčiavimo būdu, nuteistajam tapo žinoma gerokai vėliau, nei įvyko sandoris. Nagrinėjamu atveju apeliantui pareikštas kaltinimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais byloje esančiai duomenimis ir remiasi iš esmės tik prielaidomis. Vien tai, kad apeliantas bendravo su jam pažįstamasi asmenimis nepagrindžia to fakto, kad jis žinojo, jog yra vykdoma nusikalstama veika.

8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo S. Ž. gynėjas pritarė nuteistojo apeliaciniame skunde pareikštam reikalavimui skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba švelnesnę bausmę nei straipsnio sankcijoje numatyta, taip pat taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, ir jį pagrindžiantiems argumentams. Nuteistojo A. A. gynėjas pritarė pastarojo apeliaciniam skundui ir jame keliamam reikalavimui jį išteisinti nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos bei jį pagrindžiantiems motyvams. Nuteistojo S. C. gynėja prašė tenkinti jos ginamojo apeliacinį skundą ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis E. Ž. ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde keliamiems reikalavimams jį išteisinti arba skirti švelnesnę bausmę. Prokuroras prašė visų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų S. Ž., S. C. (S. C.), E. Ž. ir A. A. apeliaciniai skundai atmetami.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, išnagrinėjusi nuteistųjų S. Ž., S. C., E. Ž. ir A. A. apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui šių proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad S. C. ir A. A. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteisti dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai jiems paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmes, S. Ž. pagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, E. Ž. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, bei jiems paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje tiesiogiai ištirtų įrodymų turinys, pateikti aiškūs ir išsamūs įrodymų vertinimo motyvai, dėl to negalima sutikti su apeliantų teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės neteisėtą sprendimą. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

10. S. Ž. apeliaciniu skundu yra nesutinkama su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, prašant jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba taikant BK 62 straipsnio nuostatas, paskirti nuteistajam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. S. C., E. Ž. ir A. A. apeliaciniuose skunduose ginčija apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą bei prašo jų atžvilgiu priimti išteisinamuosius nuosprendžius arba skirti švelnesnes bausmes, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to juose prašoma (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

11. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą, ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas.

12. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios priklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas apgaule įgyti svetimą turtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį yra tada, kai kaltininkas panaudoja apgaulę, siekdamas įgyti turtą ar turtinę teisę, tačiau turto ar turtinės teisės neįgyja dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Dėl nuteistojo A. A. apeliacinio skundo

13. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir prašo jį išteisinti, nes nepadarė jokios nusikalstamos veikos, aplinkybę, kad kompiuteris buvo įgytas nusikalstamu būdu jis sužinojo tik jau po įvykusio sandorio. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundą, baudžiamosios bylos medžiagą ir apylinkės teismo nuosprendį, neturi teisinio pagrindo su tokiais apelianto skundo motyvais sutikti ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. A. nuteisimo. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais siekiama nuteistojo išteisinimo, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, todėl atmetami. Apelianto kaltę, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys.

14. A. A. nuteistas už tai, kad kartu su S. Ž. ir S. C., veikdami bendrininkų grupėje ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodami apgaulę, savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, t. y. D. Ž. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Apple Mac“.

15. Byloje nėra ginčo, kad S. Ž. ir kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys D. Ž. atsiuntė suklastotą D. R. vardu išduoto „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pavedimo kopiją, iš kurios matyti, kad į A. Š. sąskaitą neva buvo pervesi 600,00 eurų, taip suklaidino D. Ž.. 2021 m. kovo 30 d. apie 16.30 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų nurodymu, nukentėjusiosios D. Ž. paprašytas A. Š. perdavė nešiojamąjį kompiuterį „Apple Mac“ „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjui V. T., kuris, S. Ž. nurodymu 2021 m. kovo 31 d. apie 14.30 val., „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė minėtą kompiuterį ten atvykusiam S. C., po to 2021 m. kovo 31 d. apie 15.00 val., A. A. pasiūlė S. C. įsigyti nešiojamąjį kompiuterį „Apple Mac“ už 200,00 eurų, tačiau S. C. nesutikus, A. A. nurodymu, S. C. 2021 m. kovo 31 d. apie 19.05 val., prie namo, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad yra vykdomas sukčiavimas, perdavė D. Ž. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Apple Mac“ ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui.

16. Nors nuteistasis A. A. savo kaltę dėl įvykdyto sukčiavimo neigia ir nurodo, kad jis tik padėjo draugui parduoti kompiuterį, o tai, kad jis pažinojo kai kuriuos šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistus asmenis, nėra nusikalstami veiksmai, tačiau tokia nuteistojo versija, tiesėjų kolegijos nuomone, tėra jo gynybinė pozicija ir siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. A. A. kaltę byloje patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys, tarp kurių yra susirašinėjimų analizės, daiktų apžiūros duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

17. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstama veika buvo planuojama ir padaryta veikiant pagal tam tikrą schemą, kurioje kiekvienas bendrininkas turėjo jam priskirtą vaidmenį. A. A. vaidmuo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme pasireiškė aktyviu dalyvavimu, o būtent pasiūlymu S. C. įsigyti nešiojamąjį kompiuterį, aktyviu susirašinėjimu su minėtu asmeniu, prašymu paimti iš pavežėjo minėtą kompiuterį, taip pat pervesti iš anksto dalį pinigų, vėliau S. C. atsisakius kompiuterį pirkti, nurodymu perduoti kompiuterį kitam surastam asmeniui, taip pat telefono numerio perdavimu. Taigi, A. A. veiksmai padėjo nusikalstamos veikos bendrininkams apgaulės būdu gautą turtą užvaldyti bei juo disponuoti. Minėtas aplinkybes iš dalies patvirtina paties nuteistojo parodymai, kad jis pažinojo kitus nuteistuosius (S. Ž., su kuriuo tuo metu kartu atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, S. C., su kuriuo anksčiau buvo atlikęs bausmę tuose pačiuose pataisos namuose), kad S. Ž. paprašė pas jį parduoti nešiojamąjį kompiuterį, jis pasiūlė S. C. jį įsigyti, pastarajam iš pradžių sutikus, o vėliau persigalvojus, nurodė S. C. perduoti kompiuterį kitiems asmenims, perdavė jam telefono numerį, gautą iš S. Ž.. Šias aplinkybes iš esmės nurodė ir apylinkės teisme apklausti S. C. bei S. Ž.. Susirašinėjimo tarp A. A. ir S. C. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę analizė taip pat patvirtina, kad A. A., paskyroje pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę pasiūlė S. C. įsigyti kompiuterį, tarėsi dėl vietos, iš kurios reikia pasiimti kompiuterį, nurodė, kad reikia sumokėti 200,00 eurų ir jau šiandien reikia sumokėti 100,00 eurų, tačiau S. C. nesutiko iš karto sumokėti, nurodė, kad nerizikuos, kad kompiuteris „nečistas“, prašo pasiimti jį atgal, A. A. parašė, kad suras jam kitą, o šį kompiuterį reiks perduoti kitiems asmenims, kurie su juo susisieks. S. C. nurodė savo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Telefoninių pokalbių ir trumpųjų tekstinių pranešimų išklotinių analizė patvirtina, kad į S. C. telefono numerį skambino nenustatytas asmuo iš numerio Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastarasis nurodė adresą, kur reikia atvykti ir atvykęs asmuo pasiėmė kompiuterį. S. Ž. naudojamas telefonas (duomenys neskelbtini) trumpuoju tekstiniu pranešimu bendravo su telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. su asmeniu, kuriam S. C. nurodė adresą, kuriuo reikia atvykti pasiimti kompiuterį. Aplinkybę, kad S. Ž. naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė liudytoja K. K., kurios parodymais nustatyta, jog S. Ž. jai ne kartą skambino ir rašė trumpuosius tekstinius pranešimus, o jo telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, byloje esanti telefono numerių prisijungimų prie bazinių stočių analizė patvirtina, kad telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu taip pat jungėsi prie bazinės stoties, esančios arčiausiai (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos. (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos 2021 m. liepos 20 d. raštas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 30 d. iki 2021 m. kovo 31 d., nuteistasis A. A. nebuvo konvojuotas į kitas įstaigas ir bausmę atliko (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirojoje kolonijoje (duomenys neskelbtini) sektoriuje. Įstaigos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nuteistasis S. Ž. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2018 m. lapkričio 14 d., laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 30 d. ir 2021 m. kovo 31 d. nuteistasis S. Ž. nebuvo konvojuotas į kitas įstaigas (2 t., b. l. 93). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad platformos „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjui V. T. 2021 m. kovo 30 d. ir 2021 m. kovo 31 d. skambino ir iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi S. Ž. Iš telefonų išklotinių analizės duomenų matyti, kad tiek nukentėjusiajai D. Ž., tiek platformos „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui V. T. skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie bazinės stoties, esančios arčiausiai (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (2 t., b. l. 63–64, 66, 68–69). „(duomenys neskelbtini) “ platformos vairuotojo parodymai patvirtina, kad jis atvyko programėle nurodytu adresu, jam asmuo perdavė kompiuterį, kurį jis turėjo pristatyti taip pat programėlėje nurodytu adresu, tačiau adresas vėliau pasikeitė ir jis nesutiko vykti į kitą miestą, todėl sutarė kitą dieną susitikti degalinėje, kur atvyko S. C., sumokėjo jam 10,00 eurų ir pasėmė kompiuterį. S. C. liudytojas atpažino, kaip asmenį atvykusį į degalinę kompiuterio. Tiek nukentėjusioji D. Ž., tiek liudytojas A. Š. patvirtino, kad būdami įsitikinę, jog už kompiuterį pervesta 600,00 eurų perdavė jį telefonu nurodytam platformos „(duomenys neskelbtini) “ vairuotojui. Tačiau paaiškėjo, kad pavedimo kopija, kuri buvo atsiųsta į el. paštą buvo suklastota ir pinigai į nukentėjusiosios sąskaitą nepateko.

18. Visi aukščiau aptarti ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirti bei apeliacine tvarka dar kartą patikrinti ir įvertinti įrodymai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio normų, vidinio įsitikinimo formavimui atsižvelgė ir į tai, kad A. A. anksčiau buvo teistas už analogiškus nusikaltimus, t. y. sukčiavimus, o A. A. ir S. C. susirašinėjimų metu vartojami išsireiškimai „nečistas“ bei pasisakymai, kad nerizikuos, rodo, jog A. A. ne tik galėjo numanyti, jog jo pardavimui kitam asmeniui siūlomas nešiojamasis kompiuteris yra gautas nusikalstamu būdu, bet ir aiškiai tai suprato.

19. Apelianto teiginiai, kad vien tai, jog jis bendravo su jam pažįstamais asmenimis nepagrindžia to fakto, kad jis žinojo, jog yra vykdoma nusikalstama veika, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia tos aplinkybės, jog jis žinojo, kad siūlo kitam asmeniui įsigyti sukčiavimo būdu gautą nešiojamąjį kompiuterį, tuo labiau, kad S. Ž. įvykio metu atlikinėjo kartu su juo laisvės atėmimo bausmę ir neturėjo galimybės, būdamas laisvės atėmimo vietoje, teisėtu būdu turėti tokį kompiuterį. Ir nors nuteistasis teigia, kad byloje surinkti įrodymai buvo vertinami neobjektyviai ir iš esmės buvo remiamasi prielaidomis, tačiau šie skundo teiginiai yra deklaratyvūs, jų jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina. Apylinkės teismo betarpiškai ištirti įrodymai ir nustatytų aplinkybių visuma, neabejotinai patvirtina, kad A. A. suprato, jog veikdamas bendrai su kitais asmenimis, kiekvienam bendrininkui atliekant tam tikrus veiksmus, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

20. Visi nusikalstamos veikos bendrininkai atsako už bendrą nusikalstamą veiką, nors jie atliko tik dalį objektyviosios pusės požymių, tačiau apie tai žinojo ir suprato bei sąmoningai atliko konkrečius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, A. A. veiksmai skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuteistojo S. C. apeliacinio skundo

21. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir prašo jį išteisinti, nes šios nusikalstamos veikos nepadarė, nežinojo nei kieno buvo kaltinime minimas nešiojamas kompiuteris „Apple Mac“, nei kokiu būdu jis gautas, tikina, jog jei būtų žinojęs tikrai nebūtų jo ėmęs.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo S. C. skundą, baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apelianto skundo motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl S. C. nuteisimo. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais siekiama apelianto išteisinimo, yra deklaratyvūs ir iš esmės nepagrįsti, todėl atmetami. Apelianto kaltę, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neabejotinai patvirtina byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti bei įvertinti įrodymai.

23. Byloje nustatyta, kad platformos „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjas V. T., S. Ž. nurodymu 2021 m. kovo 31 d. apie 14.30 val., „(duomenys neskelbtini) “ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė kompiuterį ten atvykusiam S. C., po to 2021 m. kovo 31 d. apie 15.00 val., A. A. pasiūlė S. C. įsigyti nešiojamąjį kompiuterį „Apple Mac“ už 200,00 eurų, tačiau S. C. nesutikus, A. A. nurodymu, S. C. 2021 m. kovo 31 d. apie 19.05 val., prie namo, (duomenys neskelbtini), perdavė D. Ž. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Apple Mac“ ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui.

24. Tai, kad susirašinėjo su kitu nuteistuoju A. A. dėl kompiuterio įsigijimo ir, kad iš degalinės paėmė iš platformos „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjo minėtą kompiuterį bei jį A. A. nurodymu perdavė kitam asmeniui, neginčija ir pats apeliantas, tačiau, jo teigimu, tokius veiksmus atliko, nes ketino įsigyti minėtą kompiuterį, tačiau A. A. paprašius sumokėti 200,00 eurų už jį, persigalvojo, todėl perdavė jį kitam atvykusiam vyriškiui. Tikina, jog tos aplinkybės, kad minėtas kompiuteris gali būti įgytas sukčiavimo būdu, jis nežinojo. Vis dėlto, iš susirašinėjimo tarp nuteistojo A. A. ir S. C. matyti, jog A. A., „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę pasiūlė S. C. įsigyti kompiuterį, tarėsi dėl vietos, iš kurios reikia pasiimti kompiuterį, nurodė, kad reikia sumokėti 200,00 eurų ir jau tą pačią dieną reikia sumokėti 100,00 eurų, tačiau S. C. nesutiko iš karto mokėti pinigų, nurodė, kad nerizikuos, kad kompiuteris „nečistas“, prašo pasiimti jį atgal (2 t., b. l. 30–38). Taigi, apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistasis S. C. suprato, jog veikdamas bendrai su kitais asmenimis, kiekvienam bendrininkui atliekant tam tikrus veiksmus, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą. Aukščiau šioje nutartyje jau aptarti duomenys vertinant ir nuteistojo A. A. kaltės klausimą, tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina, kad S. C. realizavo atitinkamą ir jam kaltinime nurodytą dalį nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių, todėl pagrįstai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

25. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apelianto teiginiai, kad kiti nutiestieji A. A., S. Ž. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nežinojo, jog kompiuteris įgytas sukčiavimo būdu, tuo tarpu M. D. apklausiamas kaip liudytojas, taip pat patvirtino, kad kiti kaltinamieji nežinojo apie sukčiavimą. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad minėti A. A. ir S. Ž. bei M. D. parodymai tėra bendrininkų siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys, o apeliaciniuose skunduose teikiami paaiškinimai ir keliamos versijos nelogiškos ir praktiškai neįtikinamos, todėl vertinamos kaip gynybinio pobūdžio.

Žemesnės instancijos teismas

26. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio S. C. buvo nuteistas už tai, kad S. C. ir kitų kartu su juo veikusių asmenų (S. Ž. ir A. A., tuo metu atlikusių bausmę (duomenys neskelbtini) pataiso namuose-atvirojoje kolonijoje) ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmai buvo bendri ir suderinti, nukreipti į nukentėjusiosios D. Ž. turto (nešiojamojo kompiuterio) užvaldymą, todėl jie veikė kaip bendravykdytojai. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad S. C., susirašinėjo su kitu nuteistuoju A. A., tuo metu atlikusiu laisvės atėmimo bausmę, dėl nešiojamojo kompiuterio ir kitų daiktų įgijimo. Pastarasis nurodė S. C. nuvykti į degalinę ir iš platformos „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjo paimti kompiuterį, vėliau nesutikus už jį sumokėti 200,00 eurų, perduoti jį kitam atvykusiam asmeniui. S. C. nurodė savo telefono numerį ir susisiekus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, perdavė pastarajam nešiojamąjį kompiuterį. Iš „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje esančio susirašinėjimo tarp S. C. ir A. A. turinio matyti, kad S. C. suprato, kad kompiuteris įgytas neteisėtu būdu. Daiktų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurį 2021 m. balandžio 22 d. savanoriškai pateikė S. C., buvo rastas susirašinėjimas „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje su „(duomenys neskelbtini)“, kurio metu A. nurodo, kad jei nori pasilikti sau tą dėžę reikia 200, kad šiandien reikia 100, kad čia geras variantas, o S. klausia ar tiks penktadienį, atsakoma, kad reikia 100 šiandien, kad negali užtempti laiko, toliau S. rašo, kad kompiuteris „nečistas“, gali būti paieškomas, kad pagal IMEI gali atsekti, geriau atiduoti, kad dėl pora šimtų nerizikuos, nurodo (duomenys neskelbtini), tada „(duomenys neskelbtini)“ atrašo, kad jam pasuks, susitars kur susitikti (2 t., b. l. 26–28, 30–38). Tai neabejotinai rodo, kad tiek S. C., tiek ir A. A. aiškiai suprato, kad nešiojamas kompiuteris įgytas neteisėtu būdu, t. y. sukčiaujant. S. C. kartu su kitais bendrininkais dėjo pastangas ir suklastojo banko pavedimą, kurio pagrindu nukentėjusioji sutiko perduoti platformos „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjui kompiuterį, taip pat buvo naudojamasi „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjo paslaugomis, siekiant paimti kompiuterį iš nukentėjusiosios, tuomet dedamos pastangos paimti kompiuterį iš platformos „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjo, bendraujant su kitu nenustatytu asmeniu, siekiant jam perduoti sukčiavimo būdu įgytą kompiuterį. Tokiu būdu neteisėtos veikos įvykdymui ir tikslo pasiekimui – svetimo turto įgijimui, kiekvieno bendrininko vaidmens atlikimas buvo būtinas nusikalstamiems ketinimams pasiekti ir realizuoti. Pažymėtina, kad vykdytojo, kaip bendrininko, baudžiamosios atsakomybės ypatumas yra tas, kad jis atsako ne tik už savo paties betarpiškai atlikus veiksmus, kuriais realizuojami objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2020). Pažymėtina, kad apie nuteistojo kaltę sprendžiama ne vien tik iš jo subjektyvių parodymų, kaip jis suprato nusikalstamą veiką, tačiau būtina įvertinti ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, veiksmus, kuriuos atliko nuteistasis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad S. C. kaltę dėl įvykdyto sukčiavimo pagrindžia ne tik nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys, tarp kurių yra susirašinėjimų analizės, daiktų apžiūros duomenys, tačiau ir jo bei A. A. susirašinėjimo turinys, kai jis paėmęs iš pavežėjo nešiojamąjį kompiuterį, atsisako jį pasilikti sau ir nurodo, kad jis „nečistas“ ir todėl nerizikuos bei sutinka perduoti kitam asmeniui. Todėl vien aplinkybė, jog apeliantas ir kiti šiuo nuosprendžiu nuteisti bendrininkai nurodo, kad jie nieko nežinojo apie nešiojamojo kompiuterio kilmę, nepaneigia jo kaltės, kurią patvirtina kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme tinkamai įvertinti įrodymai, o jo veiksmai nulėmė nusikalstamų pasekmių atsiradimą bendrininkams galutinai užvaldant neteisėtu būdu gautą turtą. Sutiktina ir sau apylinkės teismo argumentais, kad nebuvo pagrindo vadovautis ir liudytojo M. D. parodymais, duotais apylinės teisme, kai jis nurodė, jog nei vienas iš nuteistųjų nežinojo apie jo vykdomus sukčiavimus, jis tik prašė S. Ž. padėti jam įgyti ir realizuoti nešiojamąjį kompiuterį. Šios liudytojo versijos nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Apylinkės teismas pagrįstai šio liudytojo parodymus vertino kritiškai, kaip siekį padėti kitiems nuteistiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juolab, kad M. D. taip ir nebuvo patrauktas kaltinamuoju šioje baudžiamojoje byloje, o ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, tačiau nesurinkus pakankamai duomenų jo kaltei pagrįsti, įtarimai jam taip ir nebuvo pareikšti.

Dėl nuteistojo E. Ž. apeliacinio skundo

27. Nuteistasis E. Ž. pateiktame skunde taip pat ginčija savo kaltę, nurodo, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė ir buvo nuteistas nepagrįstai. Pagrindinis nuteistojo argumentas yra tai, kad jis, eidamas paimti roboto-siurblio, nežinojo, kad yra vykdomas sukčiavimas. Tačiau šią versiją nuteistasis E. Ž. buvo pateikęs ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šią nuteistojo versiją, išsamiai pasisakė, o tam pritaria ir baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija. Nuteistasis E. Ž. apeliaciniame skunde nepateikia jokių naujų duomenų, kodėl ši jo pateikta versija paneigia jo kaltę, tik nurodo, kad apylinkės teismas klaidingai interpretavo daiktų apžiūros protokole užfiksuotus mobilaus ryšio telefone „Apple Iphone 11“ rastus susirašinėjimo duomenis, kuriuose nebuvo kalbama apie žmonių apgaudinėjimą, sukčiavimą, nėra nei vienos žinutės, kad apeliantas buvo informuotas apie tai, kad siurblys-robotas įgytas sukčiavimo būdu.

28. Skundžiamu nuosprendžiu E. Ž. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su S. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule, savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti svetimą 380,00 eurų vertės, M. M. priklausantį turtą. Byloje betarpiškai teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad per programėlę „(duomenys neskelbtini) “ ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys susisiekė su nukentėjusiuoju M. M. ir susitarė dėl jo parduodamo dulkių siurblio roboto „Miele Scout Rx2“ pirkimo, po ko, atsiuntė M. M. suklastotą D. R. vardu išduoto banko sąskaitos pavedimo kopiją, o S. Ž. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę užsakė pavežimo paslaugą ir per socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, pasivadinęs vartotoju „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlė E. Ž. pirkti dulkių siurblį robotą „Miele Scout Rx2“ už 150,00 eurų. Pastarajam sutikus, „Bolt“ pavežėjas A. A., S. Ž. nurodymu, nuvežė dulkių siurblį robotą „Miele Scout Rx2“ nurodytu adresu, kur jo atėjo pasiimti E. Ž., tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. E. Ž. kaltę, pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys, tarp kurių yra susirašinėjimų analizės, daiktų apžiūros duomenys.

29. Nors apeliantas savo kaltės nepripažino nei apylinkės teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą, motyvuodamas tuo, kad jis nežinojo, jog vykdomas sukčiavimas, o S. Ž. iki nusikalstamos veikos išvis nepažinojo, tačiau tokie E. Ž. teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

30. Kaip matyti iš bylos duomenų apklausiamas apylinkės teismas E. Ž. nurodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ pirk-parduok skiltyje pamatė skelbimą, kad parduodamas siurblys-robotas, jam tiko kaina, todėl pradėjo susirašinėti su paskyra „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nežinojo kam priklauso minėta paskyra. S. Ž. anksčiau nepažinojo. Tačiau minėtų nuteistojo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Priešingai, kaip matyti iš bylos duomenų, S. Ž. naudojosi „(duomenys neskelbtini)“ paskyra „(duomenys neskelbtini)“, tai patvirtina liudytojos K. K. parodymai apie tai, kad ji bendravo su S. Ž. „(duomenys neskelbtini)“ žinutėmis, jis turėjo „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini) “. Liudytojas A. P. taip pat nurodė, kad paskyra, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, yra jo buvusio klasioko S. Ž.. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjo tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad siekiant nustatyti asmens duomenis, su kuriuo įtariamasis E. Ž. „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ platformoje bendravo su (duomenys neskelbtini) vartotoju „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo patalpinta ir minėto nenustatyto asmens fotonuotrauka, apie daiktus iš skelbimų, jų vertę, realizavimą ir nuvykimą paimti, buvo peržiūrėti PolisII informacinės sistemos duomenys, suvedus į paiešką S. Ž. asmens duomenis, matyti, kad fotonuotrauka „(duomenys neskelbtini)“ platformoje, vartotojo „(duomenys neskelbtini)“, ir fotonuotrauka PolisII informacinėje sistemoje, yra to paties asmens – S. Ž. (3 t., b. l. 132, b. l. 134–135). (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos raštas patvirtina, kad S. Ž. ir E. Ž. kartu atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tame pačiame sektoriuje (3 t., b. l. 90). „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje esančio susirašinėjimo turinys atskleidžia, kad S. Ž. su E. Ž. buvo pažįstami, dažnai bendravo, tarėsi dėl daiktų perpardavimo, atvežimo, kainų, sprendė ar pavyks panaudoti apgaulę ir pan. Susirašinėjimo metu naudojami posakiai „kojos K.“, taksi „dusmanas“, D. R. leido pagrįstai daryti išvadą, kad asmenys yra pažįstami ir tokiu būdu buvo tariamasi sukčiauti (3 t., b. l. 105–108). Nukentėjusysis M. M. apklausiamas parodė, kad atsiųstame banko pavedime nurodytų pinigų už robotą-siurblį taip ir negavo, tačiau kilus įtarimui, jis kartu su platformos „(duomenys neskelbtini)“ pavežėju, kuris turėjo iš jo paimti siurblį ir nuvežti pirkėjui, važiavo iki nurodyto adreso, kur jo daikto atėjo pasiimti E. Ž.. Iš telefono išklotinės analizės duomenų matyti, kad nukentėjusiajam M. M. skambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie bazinės stoties, esančios arčiausiai (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos, kur tuo metu laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo S. Ž. (3 t., b. l. 58-59). Nors apeliantas nurodo, kad S. Ž. patvirtino, jog iki veikos padarymo nepažinojo E. Ž. ir savo paskyra „(duomenys neskelbtini)“ nesinaudojo, ja naudojosi M. D., tačiau tokiais teiginiais teisėjų kolegija, kaip ir pagrįstai nustatė apylinkės teismas, neturi pagrindo tikėti. Pats S. Ž. patvirtino, kad įkėlė skelbimą dėl roboto-siurblio pardavimo, iš „(duomenys neskelbtini)“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“ bendravo su K. K.. Visi šie duomenys, kaip tai pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas patvirtina, kad E. Ž. dalyvauja sukčiavimo schemoje ir suprato, jog veikdamas bendrai su kitais asmenimis, kiekvienam bendrininkui atliekant tam tikrus veiksmus, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą.

31. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad nukentėjusysis esą taip pat patvirtino E. Ž. parodymus, kad jam draugas pasiūlė pirkti robotą-siurblį už 150,00 eurų ir apie jokią daromą nusikalstamą veiką jis nežinojo. Nors apklausimas apylinkės teisme nukentėjusysis ir nurodė, kad E. Ž. jam minėjo, kad draugas pasiūlė pirkti robotą-siurblį, tačiau ši aplinkybė, įvertinus kitus byloje surinktus duomenis, nepaneigia fakto, kad būtent E. Ž. žinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką, t. y. pasikėsinimą sukčiauti. Kaip matyti iš Daiktų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Apple Iphone 11“, asmens kratos metu paimtas iš E. Ž., „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje esantis surašinėjimo turinys su vartotoju, pasivadinusiu „(duomenys neskelbtini)“ (S. Ž.), atskleidžia, kad E. Ž. su minėtu asmeniu pažįstami jau kuris laikas, bendrauja aktyviai „Mac C?“ galimai atlieka laisvės atėmimo bausmę bei prašo perparduoti įvairios paskirties buities daiktus su kainomis, o E. Ž. užsakinėja, kokių buities daiktų jam reikėtų, kaip atvežti, ar yra kas paims, ar pavyks apgauti. Susirašinėjimo metu naudojami žodžiai „kojos K.“, taksi „dusmanas“, D. R. ir t.t.. Taip pat nustatyta, kad 2021 m. balandžio 17 d. 18.17 val., „(duomenys neskelbtini) “ parašo žinutę, ar nereikia tokio siurblio, atsiunčia siurblio atvaizdą iš (duomenys neskelbtini) portalo, matyti, kad tai siurblys robotas, pavadinimu „Miele Scout RX2“, 18.57 val. telefono naudotojas paklausia, kiek jis kainuoja, „(duomenys neskelbtini)“ atsako, kad skelbimuose virš 400,00 eurų. Nurodo, kad dabar yra K., pas dushma važinėjas, telefono naudotojas nurodo, kad siusk ta dushma pas mane (duomenys neskelbtini). Telefono naudotojas paklausia, koks jo pavadinimas, „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad Miel scourt rx2, tau 150,00 eurų (3 t., b. l. 105–108, 110–127). Tai neabejotinai rodo, kad tiek E. Ž., tiek ir S. Ž., priešingai nei tai pabrėžiama apeliaciniame skunde, žinojo, kad ketina sukčiavimo būdu įgyti robotą-siurblį ir dėl to vykdė atitinkamus veiksmus. Buvo dedamos pastangos surasti kam reikia roboto-siurblio, kviečiamas platformos „(duomenys neskelbtini) “ pavežėjas, kad nuvežtų minėtą robotą-siurblį kitam asmeniui, derinama su E. Ž. kur ir už kiek laiko susitikti su platformos „(duomenys neskelbtini) “ pavežėju, siekiant sukčiavimo būdu įgyti nukentėjusiajam priklausantį robotą-siurblį. Tokiu būdu pasikėsinimui įvykdyti neteisėtą veiką, t. y. pasikėsinti įgyti svetimą turtą, kiekvieno bendrininko vaidmens atlikimas buvo būtinas bendriems nusikalstamiems ketinimams pasiekti ir realizuoti. Kaip jau minėta, apie nuteistojo kaltę sprendžiama ne vien tik iš jo subjektyvių parodymų, kaip jis suprato nusikalstamą veiką, tačiau būtina įvertinti ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, veiksmus, kuriuos atliko nuteistasis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad E. Ž. kaltę dėl pasikėsinimo įvykdyti sukčiavimą pagrindžia ne tik nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys, tarp kurių yra susirašinėjimų analizės, daiktų apžiūros duomenys, tačiau ir E. Ž. bei S. Ž. aukščiau aptartas tarpusavio susirašinėjimo turinys. Todėl vien aplinkybė, jog apeliantas ir S. Ž. nurodo, kad jie nieko nežinojo apie pasikėsinimą sukčiavimo būdu įgyti robotą-siurblį, nepaneigia E. Ž. kaltės, kurią pilnai ir logiškai patvirtina kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme tinkamai įvertinti įrodymai. Nėra pagrindo vadovautis ir specialaus liudytojo M. D. parodymais, duotais apylinės teisme, kai jis nurodė, jog nei vienas iš nuteistųjų nežinojo apie jo vykdomus sukčiavimus, jis tik prašė S. Ž. padėti jam realizuoti siurblį-robotą, nesakė, iš kur gavo daiktus, nors S. Ž. ir domėjosi, ar daiktai nebuvo gauti nusikalstamu būdu. S. Ž. esą sutiko padėti be atlygio. Apylinkės teismas pagrįstai šio specialiojo liudytojo parodymus vertino kritiškai, kaip suinteresuotumą ir siekį padėti kitiems nuteistiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šiai išvadai pritaria ir teisėjų kolegija.

32. Atmetamas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad apylinkės teismas netinkamai interpretavo užfiksuotame susirašinėjime „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje esančias frazes, susirašinėjimuose nebuvo kalbama apie žmonių apgaudinėjimą, sukčiavimą, nėra nei vienos žinutės, kad apeliantas buvo informuotas apie tai, kad siurblys-robotas įgytas sukčiavimo būdu. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjo tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų duomenų, E. Ž. mobiliajame telefone „Iphone 12“ buvo rasti socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje susirašinėjimai su „(duomenys neskelbtini)“ vartotoju „(duomenys neskelbtini)“, kur susirašinėjama apie daiktus iš skelbimų, jų vertę, daiktų realizavimą ir nuvykimą paimti daiktų. Taip pat buvo rasta „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 5 d. rašyta žinutė apie tai, kad (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai „griovė kojas“, t. y. galimai sulaikinėjo sukčiavimo vykdytojus ir todėl reikia paimti ten likusius daiktus. Tačiau E. Ž. nurodė, kad negali padėti. Taip pat buvo rasti kiti susirašinėjimai su „(duomenys neskelbtini)“ vartotojais dėl galimo sukčiavimo, nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimo (2 t., b. l. 187–188, 198–199). Daiktų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną „Apple Iphone 11“, asmens kratos metu paimtą iš E. Ž., nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 17 d. 18.17 val., „(duomenys neskelbtini)“ parašo žinutę, ar nereikia tokio siurblio, atsiunčia siurblio atvaizdą iš (duomenys neskelbtini) portalo, matyti, kad tai siurblys robotas, pavadinimu „Miele Scout RX2“, toliau derinama įsigijimo kaina su E. Ž. ir atsiėmimo iš pavežėjo aplinkybės (3 t., b. l. 105–108). Nors minėtuose susirašinėjimuose ir nėra tiesiogiai vartojami žodžiai sukčiavimas, apgaulė, taip pat nėra tiesiogiai nurodoma, kad robotą siurblį siekiama įgyti sukčiavimo būdu, t. y. nusiunčiant nukentėjusiajam suklastotą banko pavedimo išrašą, tačiau teismo posėdyje ištirti nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, telefono numerių išklotinių analizė, duomenys apie E. Ž. ir S. Ž. intensyvų bendravimą, bausmės atlikimą kartu tuose pačiuose pataisos namuose, susirašinėjimų turinys, vertinant juos visų ištirtų duomenų kontekste, tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto pasikėsinimo padaryti sukčiavimą. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad E. Ž. kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinti duomenų pakanka ir jo veika teisingai kvalifikuota ir jis pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį.

33. Nors apelianto teigimu, užfiksuotų susirašinėjimų turinys kaip tik pagrindžia, kad nėra linkęs sukčiauti, nes būtent tuose susirašinėjimuose ir užfiksuota, kad kai nuteistajam buvo pasiūlyta paimti sukčiavimo būdu įgytus daiktus, nes galimai buvo sulaikyti sukčiavimo vykdytojai, nuteistasis atsisakė tai padaryti ir nurodė, kad niekuo padėti negali, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas atsisakymas nei patvirtina, nei paneigia E. Ž. kaltės nagrinėjamu atveju pasikėsinant sukčiavimo būdu įgyti svetimą turtą. Apelianto akcentuojamas atsisakymas, tik rodo, kad susirašinėjime nurodytu konkrečiu atveju E. Ž. atsisakė padėti kitiems asmenims paimti sukčiavimo būdu įgytus daiktus. Tuo tarpu šiuo nuosprendžiu E. Ž. pripažintas kaltu dėl to, kad kartu su S. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule, savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti svetimą, 380,00 eurų vertės M. M. priklausantį turtą – robotą-siurblį.

34. Apeliaciniu skundu E. Ž. taip pat prašo skirti jam švelnesnę bausmę, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus dėl bausmės E. Ž. skyrimo bei iš esmės deklaratyvius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą, 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmės skyrimui aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

35. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, parinkdamas E. Ž. bausmės rūšį ir dydį, apylinkės teismas nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai) ir nei vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismas taip pat įvertino, kad buvo pasikėsinta padaryti vieną nesunkų tyčinį nesunkų nusikaltimą. Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertinta ir E. Ž. charakterizuojančios aplinkybės – ankstesni teistumai, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – vagystes (6 t., b. l. 18–21), jo baustumas administracine tvarka (6 t., b. l. 22–30) bei tai, kad nuteistasis niekur nedirba (6 t., b. l. 31), iš esmės charakterizuojamas neigiamai. Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis pasikėsino padaryti jam inkriminuojamą sukčiavimą, turėdamas neišnykusi teistumą, praeityje jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, todėl akivaizdu, kad E. Ž. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad E. Ž. nusikalto ne atsitiktinai, nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir visų bylos duomenų kontekste, įvertinus sąlyginai jauną nuteistojo amžių, tai, kad nebuvo padaryta žala, nes veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, darytina išvada, kad apylinkės teismo paskirta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, be jos vykdymo atidėjimo, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistojo S. Ž. apeliacinio skundo

36. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo ją sušvelninti, taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti paskirtos bausmės vykdymą arba remiantis BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatomis skirti nuteistajam švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Su tokiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

37. Atmetant nuteistojo S. Ž. skundą, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

37.1. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir nuteistojo S. Ž. apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra deklaratyvūs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu už nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, be jos vykdymo atidėjimo, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmės skyrimui aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kuri yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

39. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, parinkdamas S. Ž. bausmės rūšį ir dydį, apylinkės teismas nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai) ir nei vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir pasikėsinta padaryti vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertinta ir S. Ž. neigiamai charakterizuojančios aplinkybės – ankstesni teistumai, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei tapačius nusikaltimus – sukčiavimus (BK 182 straipsnis) (4 t., b. l. 78–88), tai, kad nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 75–77). Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, praeityje jam buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas, bauda), taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, todėl akivaizdu, kad S. Ž. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad S. Ž. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo tinkamai subendrintos taikant palankesnį nuteistajam bausmių bendrinimo būdą, t. y. bausmes iš dalies sudedant, bausmių bendrinimo taisyklės, numatytos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse buvo pritaikytos tinkamai.

40. Apeliantas skundu prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atskirai neaptarė BK 75 straipsnio taikymo galimybės, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu taikyti minėto BK straipsnio nuostatas ir S. Ž. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, kaip to prašoma apelianto skunde, nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas dėl to teisės taikymo klaidos nepadarė.

41. Sutiktina su nuteistojo S. Ž. apeliacinio skundo teiginiu, atkartojančiu BK nuostata, jog asmeniui nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba nedaugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų (BK 75 straipsnis), tačiau taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra teismo teisė, o ne pareiga, be to tam turi būti aiškios ir logiškai pagrindžiamos sąlygos. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokiu būdu, nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016). Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-457-677/2015, 2K-449-942/2016).

42. Nagrinėjamu atveju S. Ž. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą ir pasikėsino padaryti vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam buvo paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, nors tai galėtų būti formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau, kaip jau minėta, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir ar tam yra sąlygos. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų apeliantą iš esmės neigiamai charakterizuojančių aplinkybių jis iš esmės savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo netinkamų poelgių ir neieško to priežasčių, tačiau vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir apeliantui turėtų būti taikomas bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad praeityje, tai yra Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu S. Ž. jau buvo taikytas paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau po minėto nuosprendžio priėmimo praėjus kiek daugiau nei metams, jis buvo nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu už analogiškų nusikalstamų veikų įvykdymą – sukčiavimus. Taigi, sukčiavimus nuteistasis vykdo sistemingai ir akivaizdu, kad jų metu įgytos piniginės lėšos yra vienas iš šio asmens pragyvenimo šaltinių, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Juolab, kad šiuo nuosprendžiu jam inkriminuotas veikas nuteistasis padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kas suponuoja išvadą, kad net ir pačios griežčiausios laisvės atėmimo bausmės skyrimas nuteistojo elgesiui įtakos ilgesniam laikui nepadarė, neatgrasė jo nuo nusikalstamo elgesio. Išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė, todėl nei skirti švelnesnę nei terminuotas laisvės atėmimas bausmę, nei taikyti šios bausmės vykdymo atidėjimą sąlygų nėra.

43. Apeliaciniu skundu nuteistasis kelia ir BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, motyvuojant tuo, kad viena iš jam inkriminuotų veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kas atitinka BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą sąlygą, be to, jo vaidmuo darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas buvo antraeilis, kas atitinka BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą sąlygą, tačiau apylinkės teismas nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti ir su šiais apelianto teiginiais.

44. Pažymėtina, kad švelnesnės negu įstatymo nustatyta bausmės skyrimo sąlygas reglamentuoja BK 62 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu egzistuoja bent viena iš sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Šio straipsnio 2 dalies 3-4 punkte numatytos sąlygos – kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką. Apeliantas teisus teigdamas, kad viena iš jam inkriminuotų veikų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kas rodo, kad egzistuoja BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga, tačiau kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 2 dalimi, galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, be šioje dalyje numatytos sąlygos egzistavimo, turi būti nustatoma daugiau nei viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu šioje byloje, kaip jau buvo minėta, nėra nustatyta nei vienos S. Ž. atsakomybės lengvinančios aplinkybės. Tokių aplinkybių nėra nurodyta ir nuteistojo apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija nemato pagrindo taikyti apeliantui BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų ir skirti švelnesnę bausmę.

45. Šiame kontekste atmestini ir nuteistojo S. Ž. skundo argumentai, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino, kad jo vaidmuo darant sukčiavimą ir pasikėsinant padaryti kitą sukčiavimą buvo antraeilis. Pažymėtina, kad šiuos argumentus paneigia nusikalstamų veikų darymo metu atlikti aktyvūs S. Ž. veiksmai siunčiant suklastotus pavedimus nukentėjusiesiems, duodant nurodymus platformos „(duomenys neskelbtini) “ vairuotojui, siūlant kitiems asmenims pirkti sukčiavimo būdu įgytus daiktus. Nors apeliantas teigia, kad M. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad visi nusikaltimai buvo jo inicijuoti ir jis tik paprašė apelianto pagalbos realizuojant robotą-siurblį, ir nešiojamąjį kompiuterį, tačiau esą apeliantas nežinojo šių daiktų kilmės, kas lemia antraeilį S. Ž. vaidmenį, tačiau byloje surinkti įrodymai (telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos buvusių įvykių analizė, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, platformos „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjo paslaugų naudojimas, susirašinėjimas dėl kitų reikalingų prekių, tai, kad nuteistieji anksčiau atliko bausmes tuose pačiuose pataisos namuose ir kiti duomenys) patvirtina, kad visi bendrininkai suprato, jog veikia neteisėtai, bendrais veiksmais, o dar ir kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenims, savo ir kitų asmenų naudai, apgaulės būdu pasikėsino įgyti ir įgijo svetimą turtą. Tuo tarpu specialaus liudytojo M. D. parodymai pagrįstai apylinkės teismo buvo įvertinti kritiškai, kaip siekis padėti S. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybės, juolab, kad jo parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs byloje surinkti įrodymai.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek A. A., tiek S. C. ir E. Ž. apeliaciniuose skunduose pateikia savo subjektyvų samprotavimą dėl to, kaip jų nuomone, turėjo būti vertinami byloje esantys duomenys. Tuo tarpu BPK 20 straipsnis numato bylą nagrinėjančio teismo išskirtinę kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes. Atkreipiamas nuteistųjų dėmesys, kad vertinant byloje esančių duomenų ir byloje apklaustų asmenų parodymų patikimumą, pirmosios instancijos teismas juos lygino ir vertino su kitais byloje esančiais įrodymais, o ne atsietai nuo visos bylos medžiagos. Todėl, apeliacinius skundus nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė, tinkamai įvertino šioje byloje esančius įrodymus, motyvuotai nurodė, kuriais įrodymais yra grindžiamos teismo išvados, o kurie yra atmetami. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nuteistieji savo kaltę ginčija pateikdami deklaratyvius teiginius apie tai, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina jų kaltės, tačiau apeliaciniuose skunduose pateikiami samprotavimai yra subjektyvūs, selektyviai atsieti nuo visų faktinių aplinkybių, todėl neturi jokios reikšmės įrodymų vertinimui ir nesudaro pagrindo naikinti pagrįsto apylinkės teismo nuosprendžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. rugsėjo 13 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), ir patikslintą 2022 m. rugsėjo 21 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose prašoma priteisti valstybei iš S. Ž. 126,67 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjo advokato Rimanto Bučmos nuteistajam S. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme; 2022 m. rugsėjo 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš S. C. 143,33 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjos advokatės Reginos Atkočaitienės nuteistajam S. C. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme; 2022 m. rugsėjo 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš E. Ž. 160,00 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjos advokatės Elenos Gylienės nuteistajam E. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme; 2022 m. rugsėjo 12 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš A. A. 110,00 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjo advokato Ričardo Lilo nuteistajam A. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

48. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

49. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 14 d. nuosprendį apskundė nuteistieji S. Ž., S. C., E. Ž., A. A.. Apeliacinės instancijos teisme, nuteistieji patys gynėjų nepasirinko ir nepasikvietė, gynėjai jiems buvo paskirti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. Bylos duomenimis nuteistieji E. Ž., S. C. nedirba, pajamų iš darbinės veiklos negauna, nuteistasis S. Ž. vykdo individualią veiklą, tačiau duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra pateikta, nuteistasis A. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie nuteistųjų turimą turtą taip pat nėra pateikta. Taigi, byloje nesant duomenų apie nuteistųjų realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant ir į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, bei tai, kad minėtos išlaidos iš nuteistųjų nebuvo priteistos ir apylinkės teisme, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų S. Ž., S. C., E. Ž., A. A. nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų S. Ž., S. C., E. Ž. ir A. A. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų S. Ž., S. C., E. Ž. ir A. A. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisAudrius MeilutisJurga Vasiliauskienė