Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

S. C. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

E. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Žemesnės instancijos teismas

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. A. piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, apie civilinio ieškinio atlyginimą įpareigojant pranešti teismui.

1. A. A., S. Ž. ir S. C. nuteisti už tai, kad apgaule, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, veikdami bendrininkų grupėje kartu ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą savo ir kitų bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, 2021 m. kovo 31 d. apie 12.50 val. per socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ programėlę pasivadinęs vartotoju „(duomenys neskelbtini)“ A. A. pasiūlė S. C. nuvykti į „(duomenys neskelbitni)“ degalinę, adresu (duomenys neskelbtini), ir paimti kompiuterį „Apple Mac“, žinodamas, kad kompiuteris įgytas sukčiavimo būdu, t. y. S. Ž. ir kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys, suklaidino nukentėjusiąją D. Ž., atsiunčiant jai suklastotą D. R. vardu išduoto „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pavedimo kopiją ir tokiu būdu įgijo D. Ž. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Apple Mac“, 600,00 eurų vertės, po to 2021 m. kovo 30 d. apie 16.30 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų nurodymu, nukentėjusiosios D. Ž. paprašytas A. Š. perdavė nešiojamąjį kompiuterį „Apple Mac“ „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjui V. T., kuris, S. Ž. nurodymu, 2021 m. kovo 31 d. apie 14.30 val., „(duomenys neskelbtini) “ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė D. Ž. priklausantį kompiuterį „Apple Mac“ ten atvykusiam S. C., po to 2021 m. kovo 31 d. apie 15.00 val., A. A. pasiūlė S. C. įsigyti nešiojamąjį kompiuterį „Apple Mac“ už 200,00 eurų, tačiau S. C. nesutikus, A. A. nurodymu, S. C. 2021 m. kovo 31 d. apie 19.05 val., prie namo, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad yra vykdomas sukčiavimas, perdavė D. Ž. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Apple Mac“ ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą, 600,00 eurų vertės turtą.

Šiais veiksmais A. A., S. Ž. ir S. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, S. Ž. ir E. Ž. nuteisti už tai, kad apgaule, savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, o būtent, veikdami bendrininkų grupėje kartu ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, 2021 m. balandžio 17 d. apie 18.02 val., per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys susisiekė su nukentėjusiuoju M. M. ir susitarė dėl jo parduodamo dulkių siurblio roboto „Miele Scout Rx2“ pirkimo sąlygų, po ko tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys atsiuntė M. M. suklastotą D. R. vardu išduoto „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pavedimo kopiją, o S. Ž. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę užsakė pavežimo paslaugą, tokiu būdu bandydami įgyti M. M. priklausantį dulkių siurblį robotą „Miele Scout Rx2“, 380,00 eurų vertės, po to 2021 m. balandžio 17 d. 18.17 val., per socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ programėlę S. Ž., pasivadinęs vartotoju „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlė E. Ž. pirkti dulkių siurblį robotą „Miele Scout Rx2“ už 150,00 eurų, o E. Ž. sutikus ir 2021 m. balandžio 17 d. apie 19.30 val., „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjui A. A., S. Ž. nurodymu, nuvežus dulkių siurblį robotą „Miele Scout Rx2“ pavežimo užsakymo adresu Ašigalio g. 55, Kaunas, paimti siurblio roboto atėjo E. Ž., kuris žinodamas, kad yra vykdomas sukčiavimas, savo nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti svetimą, 380,00 eurų vertės, M. M. priklausantį turtą.

Šiais veiksmais S. Ž. ir E. Ž. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad nors S. C., E. Ž. ir A. A. savo kaltę neigė, byloje surinktų įrodymų pakanka argumentuotai spręsti, kad jie, veikdami bendrai, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimus S. Ž. ir E. Ž. atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenų visumą ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

Nuteistųjų S. Ž., S. C. (S. C.), E. Ž. ir A. A. apeliaciniai skundai atmetami.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, išnagrinėjusi nuteistųjų S. Ž., S. C., E. Ž. ir A. A. apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui šių proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad S. C. ir A. A. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteisti dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai jiems paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmes, S. Ž. pagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, E. Ž. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, bei jiems paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje tiesiogiai ištirtų įrodymų turinys, pateikti aiškūs ir išsamūs įrodymų vertinimo motyvai, dėl to negalima sutikti su apeliantų teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės neteisėtą sprendimą. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

10. S. Ž. apeliaciniu skundu yra nesutinkama su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, prašant jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba taikant BK 62 straipsnio nuostatas, paskirti nuteistajam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. S. C., E. Ž. ir A. A. apeliaciniuose skunduose ginčija apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą bei prašo jų atžvilgiu priimti išteisinamuosius nuosprendžius arba skirti švelnesnes bausmes, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to juose prašoma (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

11. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą, ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas.

12. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios priklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas apgaule įgyti svetimą turtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį yra tada, kai kaltininkas panaudoja apgaulę, siekdamas įgyti turtą ar turtinę teisę, tačiau turto ar turtinės teisės neįgyja dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

17. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstama veika buvo planuojama ir padaryta veikiant pagal tam tikrą schemą, kurioje kiekvienas bendrininkas turėjo jam priskirtą vaidmenį. A. A. vaidmuo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme pasireiškė aktyviu dalyvavimu, o būtent pasiūlymu S. C. įsigyti nešiojamąjį kompiuterį, aktyviu susirašinėjimu su minėtu asmeniu, prašymu paimti iš pavežėjo minėtą kompiuterį, taip pat pervesti iš anksto dalį pinigų, vėliau S. C. atsisakius kompiuterį pirkti, nurodymu perduoti kompiuterį kitam surastam asmeniui, taip pat telefono numerio perdavimu. Taigi, A. A. veiksmai padėjo nusikalstamos veikos bendrininkams apgaulės būdu gautą turtą užvaldyti bei juo disponuoti. Minėtas aplinkybes iš dalies patvirtina paties nuteistojo parodymai, kad jis pažinojo kitus nuteistuosius (S. Ž., su kuriuo tuo metu kartu atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, S. C., su kuriuo anksčiau buvo atlikęs bausmę tuose pačiuose pataisos namuose), kad S. Ž. paprašė pas jį parduoti nešiojamąjį kompiuterį, jis pasiūlė S. C. jį įsigyti, pastarajam iš pradžių sutikus, o vėliau persigalvojus, nurodė S. C. perduoti kompiuterį kitiems asmenims, perdavė jam telefono numerį, gautą iš S. Ž.. Šias aplinkybes iš esmės nurodė ir apylinkės teisme apklausti S. C. bei S. Ž.. Susirašinėjimo tarp A. A. ir S. C. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę analizė taip pat patvirtina, kad A. A., paskyroje pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę pasiūlė S. C. įsigyti kompiuterį, tarėsi dėl vietos, iš kurios reikia pasiimti kompiuterį, nurodė, kad reikia sumokėti 200,00 eurų ir jau šiandien reikia sumokėti 100,00 eurų, tačiau S. C. nesutiko iš karto sumokėti, nurodė, kad nerizikuos, kad kompiuteris „nečistas“, prašo pasiimti jį atgal, A. A. parašė, kad suras jam kitą, o šį kompiuterį reiks perduoti kitiems asmenims, kurie su juo susisieks. S. C. nurodė savo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Telefoninių pokalbių ir trumpųjų tekstinių pranešimų išklotinių analizė patvirtina, kad į S. C. telefono numerį skambino nenustatytas asmuo iš numerio Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastarasis nurodė adresą, kur reikia atvykti ir atvykęs asmuo pasiėmė kompiuterį. S. Ž. naudojamas telefonas (duomenys neskelbtini) trumpuoju tekstiniu pranešimu bendravo su telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. su asmeniu, kuriam S. C. nurodė adresą, kuriuo reikia atvykti pasiimti kompiuterį. Aplinkybę, kad S. Ž. naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė liudytoja K. K., kurios parodymais nustatyta, jog S. Ž. jai ne kartą skambino ir rašė trumpuosius tekstinius pranešimus, o jo telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, byloje esanti telefono numerių prisijungimų prie bazinių stočių analizė patvirtina, kad telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu taip pat jungėsi prie bazinės stoties, esančios arčiausiai (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos. (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos 2021 m. liepos 20 d. raštas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 30 d. iki 2021 m. kovo 31 d., nuteistasis A. A. nebuvo konvojuotas į kitas įstaigas ir bausmę atliko (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirojoje kolonijoje (duomenys neskelbtini) sektoriuje. Įstaigos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nuteistasis S. Ž. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2018 m. lapkričio 14 d., laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 30 d. ir 2021 m. kovo 31 d. nuteistasis S. Ž. nebuvo konvojuotas į kitas įstaigas (2 t., b. l. 93). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad platformos „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjui V. T. 2021 m. kovo 30 d. ir 2021 m. kovo 31 d. skambino ir iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi S. Ž. Iš telefonų išklotinių analizės duomenų matyti, kad tiek nukentėjusiajai D. Ž., tiek platformos „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui V. T. skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie bazinės stoties, esančios arčiausiai (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (2 t., b. l. 63–64, 66, 68–69). „(duomenys neskelbtini) “ platformos vairuotojo parodymai patvirtina, kad jis atvyko programėle nurodytu adresu, jam asmuo perdavė kompiuterį, kurį jis turėjo pristatyti taip pat programėlėje nurodytu adresu, tačiau adresas vėliau pasikeitė ir jis nesutiko vykti į kitą miestą, todėl sutarė kitą dieną susitikti degalinėje, kur atvyko S. C., sumokėjo jam 10,00 eurų ir pasėmė kompiuterį. S. C. liudytojas atpažino, kaip asmenį atvykusį į degalinę kompiuterio. Tiek nukentėjusioji D. Ž., tiek liudytojas A. Š. patvirtino, kad būdami įsitikinę, jog už kompiuterį pervesta 600,00 eurų perdavė jį telefonu nurodytam platformos „(duomenys neskelbtini) “ vairuotojui. Tačiau paaiškėjo, kad pavedimo kopija, kuri buvo atsiųsta į el. paštą buvo suklastota ir pinigai į nukentėjusiosios sąskaitą nepateko.

18. Visi aukščiau aptarti ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirti bei apeliacine tvarka dar kartą patikrinti ir įvertinti įrodymai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio normų, vidinio įsitikinimo formavimui atsižvelgė ir į tai, kad A. A. anksčiau buvo teistas už analogiškus nusikaltimus, t. y. sukčiavimus, o A. A. ir S. C. susirašinėjimų metu vartojami išsireiškimai „nečistas“ bei pasisakymai, kad nerizikuos, rodo, jog A. A. ne tik galėjo numanyti, jog jo pardavimui kitam asmeniui siūlomas nešiojamasis kompiuteris yra gautas nusikalstamu būdu, bet ir aiškiai tai suprato.

Žemesnės instancijos teismas

20. Visi nusikalstamos veikos bendrininkai atsako už bendrą nusikalstamą veiką, nors jie atliko tik dalį objektyviosios pusės požymių, tačiau apie tai žinojo ir suprato bei sąmoningai atliko konkrečius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, A. A. veiksmai skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

21. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir prašo jį išteisinti, nes šios nusikalstamos veikos nepadarė, nežinojo nei kieno buvo kaltinime minimas nešiojamas kompiuteris „Apple Mac“, nei kokiu būdu jis gautas, tikina, jog jei būtų žinojęs tikrai nebūtų jo ėmęs.

Žemesnės instancijos teismas

26. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio S. C. buvo nuteistas už tai, kad S. C. ir kitų kartu su juo veikusių asmenų (S. Ž. ir A. A., tuo metu atlikusių bausmę (duomenys neskelbtini) pataiso namuose-atvirojoje kolonijoje) ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmai buvo bendri ir suderinti, nukreipti į nukentėjusiosios D. Ž. turto (nešiojamojo kompiuterio) užvaldymą, todėl jie veikė kaip bendravykdytojai. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad S. C., susirašinėjo su kitu nuteistuoju A. A., tuo metu atlikusiu laisvės atėmimo bausmę, dėl nešiojamojo kompiuterio ir kitų daiktų įgijimo. Pastarasis nurodė S. C. nuvykti į degalinę ir iš platformos „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjo paimti kompiuterį, vėliau nesutikus už jį sumokėti 200,00 eurų, perduoti jį kitam atvykusiam asmeniui. S. C. nurodė savo telefono numerį ir susisiekus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, perdavė pastarajam nešiojamąjį kompiuterį. Iš „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje esančio susirašinėjimo tarp S. C. ir A. A. turinio matyti, kad S. C. suprato, kad kompiuteris įgytas neteisėtu būdu. Daiktų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurį 2021 m. balandžio 22 d. savanoriškai pateikė S. C., buvo rastas susirašinėjimas „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje su „(duomenys neskelbtini)“, kurio metu A. nurodo, kad jei nori pasilikti sau tą dėžę reikia 200, kad šiandien reikia 100, kad čia geras variantas, o S. klausia ar tiks penktadienį, atsakoma, kad reikia 100 šiandien, kad negali užtempti laiko, toliau S. rašo, kad kompiuteris „nečistas“, gali būti paieškomas, kad pagal IMEI gali atsekti, geriau atiduoti, kad dėl pora šimtų nerizikuos, nurodo (duomenys neskelbtini), tada „(duomenys neskelbtini)“ atrašo, kad jam pasuks, susitars kur susitikti (2 t., b. l. 26–28, 30–38). Tai neabejotinai rodo, kad tiek S. C., tiek ir A. A. aiškiai suprato, kad nešiojamas kompiuteris įgytas neteisėtu būdu, t. y. sukčiaujant. S. C. kartu su kitais bendrininkais dėjo pastangas ir suklastojo banko pavedimą, kurio pagrindu nukentėjusioji sutiko perduoti platformos „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjui kompiuterį, taip pat buvo naudojamasi „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjo paslaugomis, siekiant paimti kompiuterį iš nukentėjusiosios, tuomet dedamos pastangos paimti kompiuterį iš platformos „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjo, bendraujant su kitu nenustatytu asmeniu, siekiant jam perduoti sukčiavimo būdu įgytą kompiuterį. Tokiu būdu neteisėtos veikos įvykdymui ir tikslo pasiekimui – svetimo turto įgijimui, kiekvieno bendrininko vaidmens atlikimas buvo būtinas nusikalstamiems ketinimams pasiekti ir realizuoti. Pažymėtina, kad vykdytojo, kaip bendrininko, baudžiamosios atsakomybės ypatumas yra tas, kad jis atsako ne tik už savo paties betarpiškai atlikus veiksmus, kuriais realizuojami objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2020). Pažymėtina, kad apie nuteistojo kaltę sprendžiama ne vien tik iš jo subjektyvių parodymų, kaip jis suprato nusikalstamą veiką, tačiau būtina įvertinti ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, veiksmus, kuriuos atliko nuteistasis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad S. C. kaltę dėl įvykdyto sukčiavimo pagrindžia ne tik nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys, tarp kurių yra susirašinėjimų analizės, daiktų apžiūros duomenys, tačiau ir jo bei A. A. susirašinėjimo turinys, kai jis paėmęs iš pavežėjo nešiojamąjį kompiuterį, atsisako jį pasilikti sau ir nurodo, kad jis „nečistas“ ir todėl nerizikuos bei sutinka perduoti kitam asmeniui. Todėl vien aplinkybė, jog apeliantas ir kiti šiuo nuosprendžiu nuteisti bendrininkai nurodo, kad jie nieko nežinojo apie nešiojamojo kompiuterio kilmę, nepaneigia jo kaltės, kurią patvirtina kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme tinkamai įvertinti įrodymai, o jo veiksmai nulėmė nusikalstamų pasekmių atsiradimą bendrininkams galutinai užvaldant neteisėtu būdu gautą turtą. Sutiktina ir sau apylinkės teismo argumentais, kad nebuvo pagrindo vadovautis ir liudytojo M. D. parodymais, duotais apylinės teisme, kai jis nurodė, jog nei vienas iš nuteistųjų nežinojo apie jo vykdomus sukčiavimus, jis tik prašė S. Ž. padėti jam įgyti ir realizuoti nešiojamąjį kompiuterį. Šios liudytojo versijos nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Apylinkės teismas pagrįstai šio liudytojo parodymus vertino kritiškai, kaip siekį padėti kitiems nuteistiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juolab, kad M. D. taip ir nebuvo patrauktas kaltinamuoju šioje baudžiamojoje byloje, o ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, tačiau nesurinkus pakankamai duomenų jo kaltei pagrįsti, įtarimai jam taip ir nebuvo pareikšti.

Žemesnės instancijos teismas

30. Kaip matyti iš bylos duomenų apklausiamas apylinkės teismas E. Ž. nurodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ pirk-parduok skiltyje pamatė skelbimą, kad parduodamas siurblys-robotas, jam tiko kaina, todėl pradėjo susirašinėti su paskyra „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nežinojo kam priklauso minėta paskyra. S. Ž. anksčiau nepažinojo. Tačiau minėtų nuteistojo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Priešingai, kaip matyti iš bylos duomenų, S. Ž. naudojosi „(duomenys neskelbtini)“ paskyra „(duomenys neskelbtini)“, tai patvirtina liudytojos K. K. parodymai apie tai, kad ji bendravo su S. Ž. „(duomenys neskelbtini)“ žinutėmis, jis turėjo „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini) “. Liudytojas A. P. taip pat nurodė, kad paskyra, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, yra jo buvusio klasioko S. Ž.. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjo tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad siekiant nustatyti asmens duomenis, su kuriuo įtariamasis E. Ž. „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ platformoje bendravo su (duomenys neskelbtini) vartotoju „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo patalpinta ir minėto nenustatyto asmens fotonuotrauka, apie daiktus iš skelbimų, jų vertę, realizavimą ir nuvykimą paimti, buvo peržiūrėti PolisII informacinės sistemos duomenys, suvedus į paiešką S. Ž. asmens duomenis, matyti, kad fotonuotrauka „(duomenys neskelbtini)“ platformoje, vartotojo „(duomenys neskelbtini)“, ir fotonuotrauka PolisII informacinėje sistemoje, yra to paties asmens – S. Ž. (3 t., b. l. 132, b. l. 134–135). (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos raštas patvirtina, kad S. Ž. ir E. Ž. kartu atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tame pačiame sektoriuje (3 t., b. l. 90). „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje esančio susirašinėjimo turinys atskleidžia, kad S. Ž. su E. Ž. buvo pažįstami, dažnai bendravo, tarėsi dėl daiktų perpardavimo, atvežimo, kainų, sprendė ar pavyks panaudoti apgaulę ir pan. Susirašinėjimo metu naudojami posakiai „kojos K.“, taksi „dusmanas“, D. R. leido pagrįstai daryti išvadą, kad asmenys yra pažįstami ir tokiu būdu buvo tariamasi sukčiauti (3 t., b. l. 105–108). Nukentėjusysis M. M. apklausiamas parodė, kad atsiųstame banko pavedime nurodytų pinigų už robotą-siurblį taip ir negavo, tačiau kilus įtarimui, jis kartu su platformos „(duomenys neskelbtini)“ pavežėju, kuris turėjo iš jo paimti siurblį ir nuvežti pirkėjui, važiavo iki nurodyto adreso, kur jo daikto atėjo pasiimti E. Ž.. Iš telefono išklotinės analizės duomenų matyti, kad nukentėjusiajam M. M. skambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie bazinės stoties, esančios arčiausiai (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos, kur tuo metu laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo S. Ž. (3 t., b. l. 58-59). Nors apeliantas nurodo, kad S. Ž. patvirtino, jog iki veikos padarymo nepažinojo E. Ž. ir savo paskyra „(duomenys neskelbtini)“ nesinaudojo, ja naudojosi M. D., tačiau tokiais teiginiais teisėjų kolegija, kaip ir pagrįstai nustatė apylinkės teismas, neturi pagrindo tikėti. Pats S. Ž. patvirtino, kad įkėlė skelbimą dėl roboto-siurblio pardavimo, iš „(duomenys neskelbtini)“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“ bendravo su K. K.. Visi šie duomenys, kaip tai pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas patvirtina, kad E. Ž. dalyvauja sukčiavimo schemoje ir suprato, jog veikdamas bendrai su kitais asmenimis, kiekvienam bendrininkui atliekant tam tikrus veiksmus, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą.

31. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad nukentėjusysis esą taip pat patvirtino E. Ž. parodymus, kad jam draugas pasiūlė pirkti robotą-siurblį už 150,00 eurų ir apie jokią daromą nusikalstamą veiką jis nežinojo. Nors apklausimas apylinkės teisme nukentėjusysis ir nurodė, kad E. Ž. jam minėjo, kad draugas pasiūlė pirkti robotą-siurblį, tačiau ši aplinkybė, įvertinus kitus byloje surinktus duomenis, nepaneigia fakto, kad būtent E. Ž. žinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką, t. y. pasikėsinimą sukčiauti. Kaip matyti iš Daiktų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Apple Iphone 11“, asmens kratos metu paimtas iš E. Ž., „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje esantis surašinėjimo turinys su vartotoju, pasivadinusiu „(duomenys neskelbtini)“ (S. Ž.), atskleidžia, kad E. Ž. su minėtu asmeniu pažįstami jau kuris laikas, bendrauja aktyviai „Mac C?“ galimai atlieka laisvės atėmimo bausmę bei prašo perparduoti įvairios paskirties buities daiktus su kainomis, o E. Ž. užsakinėja, kokių buities daiktų jam reikėtų, kaip atvežti, ar yra kas paims, ar pavyks apgauti. Susirašinėjimo metu naudojami žodžiai „kojos K.“, taksi „dusmanas“, D. R. ir t.t.. Taip pat nustatyta, kad 2021 m. balandžio 17 d. 18.17 val., „(duomenys neskelbtini) “ parašo žinutę, ar nereikia tokio siurblio, atsiunčia siurblio atvaizdą iš (duomenys neskelbtini) portalo, matyti, kad tai siurblys robotas, pavadinimu „Miele Scout RX2“, 18.57 val. telefono naudotojas paklausia, kiek jis kainuoja, „(duomenys neskelbtini)“ atsako, kad skelbimuose virš 400,00 eurų. Nurodo, kad dabar yra K., pas dushma važinėjas, telefono naudotojas nurodo, kad siusk ta dushma pas mane (duomenys neskelbtini). Telefono naudotojas paklausia, koks jo pavadinimas, „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad Miel scourt rx2, tau 150,00 eurų (3 t., b. l. 105–108, 110–127). Tai neabejotinai rodo, kad tiek E. Ž., tiek ir S. Ž., priešingai nei tai pabrėžiama apeliaciniame skunde, žinojo, kad ketina sukčiavimo būdu įgyti robotą-siurblį ir dėl to vykdė atitinkamus veiksmus. Buvo dedamos pastangos surasti kam reikia roboto-siurblio, kviečiamas platformos „(duomenys neskelbtini) “ pavežėjas, kad nuvežtų minėtą robotą-siurblį kitam asmeniui, derinama su E. Ž. kur ir už kiek laiko susitikti su platformos „(duomenys neskelbtini) “ pavežėju, siekiant sukčiavimo būdu įgyti nukentėjusiajam priklausantį robotą-siurblį. Tokiu būdu pasikėsinimui įvykdyti neteisėtą veiką, t. y. pasikėsinti įgyti svetimą turtą, kiekvieno bendrininko vaidmens atlikimas buvo būtinas bendriems nusikalstamiems ketinimams pasiekti ir realizuoti. Kaip jau minėta, apie nuteistojo kaltę sprendžiama ne vien tik iš jo subjektyvių parodymų, kaip jis suprato nusikalstamą veiką, tačiau būtina įvertinti ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, veiksmus, kuriuos atliko nuteistasis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad E. Ž. kaltę dėl pasikėsinimo įvykdyti sukčiavimą pagrindžia ne tik nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys, tarp kurių yra susirašinėjimų analizės, daiktų apžiūros duomenys, tačiau ir E. Ž. bei S. Ž. aukščiau aptartas tarpusavio susirašinėjimo turinys. Todėl vien aplinkybė, jog apeliantas ir S. Ž. nurodo, kad jie nieko nežinojo apie pasikėsinimą sukčiavimo būdu įgyti robotą-siurblį, nepaneigia E. Ž. kaltės, kurią pilnai ir logiškai patvirtina kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme tinkamai įvertinti įrodymai. Nėra pagrindo vadovautis ir specialaus liudytojo M. D. parodymais, duotais apylinės teisme, kai jis nurodė, jog nei vienas iš nuteistųjų nežinojo apie jo vykdomus sukčiavimus, jis tik prašė S. Ž. padėti jam realizuoti siurblį-robotą, nesakė, iš kur gavo daiktus, nors S. Ž. ir domėjosi, ar daiktai nebuvo gauti nusikalstamu būdu. S. Ž. esą sutiko padėti be atlygio. Apylinkės teismas pagrįstai šio specialiojo liudytojo parodymus vertino kritiškai, kaip suinteresuotumą ir siekį padėti kitiems nuteistiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šiai išvadai pritaria ir teisėjų kolegija.

32. Atmetamas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad apylinkės teismas netinkamai interpretavo užfiksuotame susirašinėjime „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje esančias frazes, susirašinėjimuose nebuvo kalbama apie žmonių apgaudinėjimą, sukčiavimą, nėra nei vienos žinutės, kad apeliantas buvo informuotas apie tai, kad siurblys-robotas įgytas sukčiavimo būdu. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjo tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų duomenų, E. Ž. mobiliajame telefone „Iphone 12“ buvo rasti socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje susirašinėjimai su „(duomenys neskelbtini)“ vartotoju „(duomenys neskelbtini)“, kur susirašinėjama apie daiktus iš skelbimų, jų vertę, daiktų realizavimą ir nuvykimą paimti daiktų. Taip pat buvo rasta „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 5 d. rašyta žinutė apie tai, kad (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai „griovė kojas“, t. y. galimai sulaikinėjo sukčiavimo vykdytojus ir todėl reikia paimti ten likusius daiktus. Tačiau E. Ž. nurodė, kad negali padėti. Taip pat buvo rasti kiti susirašinėjimai su „(duomenys neskelbtini)“ vartotojais dėl galimo sukčiavimo, nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimo (2 t., b. l. 187–188, 198–199). Daiktų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną „Apple Iphone 11“, asmens kratos metu paimtą iš E. Ž., nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 17 d. 18.17 val., „(duomenys neskelbtini)“ parašo žinutę, ar nereikia tokio siurblio, atsiunčia siurblio atvaizdą iš (duomenys neskelbtini) portalo, matyti, kad tai siurblys robotas, pavadinimu „Miele Scout RX2“, toliau derinama įsigijimo kaina su E. Ž. ir atsiėmimo iš pavežėjo aplinkybės (3 t., b. l. 105–108). Nors minėtuose susirašinėjimuose ir nėra tiesiogiai vartojami žodžiai sukčiavimas, apgaulė, taip pat nėra tiesiogiai nurodoma, kad robotą siurblį siekiama įgyti sukčiavimo būdu, t. y. nusiunčiant nukentėjusiajam suklastotą banko pavedimo išrašą, tačiau teismo posėdyje ištirti nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, telefono numerių išklotinių analizė, duomenys apie E. Ž. ir S. Ž. intensyvų bendravimą, bausmės atlikimą kartu tuose pačiuose pataisos namuose, susirašinėjimų turinys, vertinant juos visų ištirtų duomenų kontekste, tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto pasikėsinimo padaryti sukčiavimą. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad E. Ž. kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinti duomenų pakanka ir jo veika teisingai kvalifikuota ir jis pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį.