Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Ž., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja R. U. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad ji paveldi J. Ž. palikimą kaip jo sutuoktinė. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo dėl klaidingo teisinių terminų supratimo, t. y. ji nežinojo, jog tam, kad priimtų palikimą ji turi laikytis terminų. Tačiau pareiškėja nuo palikimo atsiradimo momento rūpinosi palikimą sudarančiu turto ir jį išlaikė, taip išreikšdama valią priimti savo sutuoktinio palikimą.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad prašo praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavę informacijos apie J. Ž. palikimo perėjimą valstybei ir nepradėję jo palikimo priėmimo valstybės vardu procedūros.

Pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatytos termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinamas visiškai.

Mirties liudijimo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 9). Testamentų registro išrašas (e.b.l. 45-46) patvirtina, kad J. Ž. nepaliko testamento, todėl jam mirties dieną priklausantis turtas paveldimas pagal įstatymą. Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2023 m. sausio 17 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.1A-702 patvirtina, kad J. Ž. mirė būdamas santuokoje su pareiškėja R. U., taip pat turėjo vieną vaiką – V. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri įtraukta dalyvauti suinteresuotu asmeniu šioje civilinėje byloje. Palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, o palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi su pirmosios eilės įpėdiniais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 punktas, 5.13 straipsnis). Testamentų registro duomenimis J. Ž. palikimo įpėdiniai nepriėmė. Pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą J. Ž. palikimui priimti.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išaiškinta, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti teismas turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Paveldėjimo teisės yra garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog paveldėjimo teisės institutas kyla iš Konstitucijos; Konstitucija garantuoja paveldėjimo teisę, nes jos 23 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja R. U. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad viešajame registre J. Ž. palikimą sudarantis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas palikėjo ir jo sutuoktinės R. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (e.b.l. 15-17). Dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pareiškėja neatlikto palikimo priėmimo veiksmų, tačiau rūpinosi palikimą sudarančio turto – buto (duomenys neskelbtini), išlaikymu, mokesčių mokėjimu, kas liudija aktyvius pareiškėjos veiksmus, siekiant priimti sutuoktinio J. Ž. palikimą. Šią aplinkybę patvirtina teismų sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad teisme nebuvo iškelta civilinių bylų dėl adresu (duomenys neskelbtini), priskaičiuotų mokesčių priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad po J. Ž. mirties jo turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta, J. Ž. įpėdiniai nors ir neatliko juridinių palikimo priėmimo veiksmų, tačiau pareiškėja išlaikė palikimą sudarantį turtą. Palikimas taip pat neperėjo ir Lietuvos valstybės nuosavybėn. Todėl termino atnaujinimas pareiškėjai priimti palikimą, atsiradusį po J. Ž. mirties, nei vienam trečiajam asmeniui nesukeltų jokių neigiamų pasekmių ar padarinių, nebūtų sprendžiamas klausimas dėl jau paveldėto, Lietuvos valstybei perėjusio turto ar už realizuotą turtą gautų lėšų perdavimo. Atsisakius atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, būtų reikalinga atlikti palikimą sudarančio turto atidalijimo veiksmus, kadangi jis yra bendras su palikėją pergyvenusios sutuoktinės R. U. turtu. Tai apsunkintų racionalų naudojimąsi palikimą sudarančiu turtu, jo priežiūrą ir išlaikymą.

Esant tokioms aplinkybėms, termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis ir praleistas terminas pareiškėjai atnaujinamas.

Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš pareiškėjos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 578 straipsnio 1 dalimi teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos R. U. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjai R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Priteisti iš pareiškėjos R. U. valstybei 6,64 EUR (šešis eurus, šešiasdešimt keturis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Ši nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.