- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-1010/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-01048-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Audronė Jarackaitė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- N. G.
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo draugijos „Motulės delnuos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-907-370/2012 pagal ieškovo draugijos „Motulės delnuos“ ieškinį atsakovei N. G. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo medžiagomis (ieškovas – paramą teikianti organizacija) atsakovės sklype atsakovui naudotis pastatyto namo savininko (stačiusi organizacija ar atsakovė).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) kaip į pagamintą naują daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 4.47 straipsnio 4 dalis).
Ieškovas - ribotos atsakomybės juridinis asmuo, asociacija, kuri teikia socialinę, dvasinę, finansinę bei kitą paramą daugiavaikėms šeimoms. 2010 m. rugpjūčio 5 d. valdybos posėdyje buvo nuspręsta teikti paramą daugiavaikei G. šeimai, auginančiai 7 vaikus. Su šeima ieškovas sutarė, kad gyvenamąjį namą draugija pastatys savo lėšomis ir pastangomis, o šeima galės neatlygintinai naudotis namu, kad jame gyvens visa G. šeima. Namą buvo nuspręsta statyti N. G. (atsakovei) ir M. P. (atsakovės motina) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Rietavo savivaldybės administracija 2010 m. spalio 8 d. išdavė statybos leidimą atsakovei statyti namą. Sąlygas projektavimui gavo ir už jas kaip ir už dalį statybinių medžiagų sumokėjo bei namo statybos projektą įgyvendino ieškovas, padedamas rėmėjų.
Kadangi statybos leidimas išduotas ir žemės sklypas įregistruotas atsakovės vardu, ieškovas negali įregistruoti namo nuosavybės teise bei pateisinti lėšų ir statybinių medžiagų panaudojimo. Be to, įregistravus namo nuosavybę atsakovės vardu, ieškovas neturėtų galimybės ateityje kontroliuoti, kad pastatas būtų naudojamas pagal paskirtį – užtikrinti šeimai ir šeimoje augantiems vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovė turi planų namą įkeisti bankui.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad nebuvo sutarta, jog ieškovui atsakovei teikiant paramą pastatyto namo nuosavybė bus įregistruota ieškovui. Atitinkamai 2011 m. spalio 1 d. sudaryta su atsakove panaudos sutarties dėl namo yra niekinė, nes ieškovui panaudos daiktas nepriklauso, be to, panaudos sutarties kopijos neatitinka originalo (originale nėra sutarties termino), pasirašė ją atsakovė skubotai, nepasikonsultavusi su teisininkais. Nepagrįsti teiginiai, kad atsakovė ketina namą įkeisti už paskolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį atmetė ir atsakovei N. G. iš ieškovo draugijos „Motulės delnuos“ priteisė 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė labdaros teisiniai santykiai (LR CK 6.476 straipsnis): ieškovas, labdaros teikėjas pagal įstatus, savanoriškai ir neatlygintinai įstatų ir įstatymo nustatytu tikslu ir būdais, t. y. atsakovės šeimos socialiniams poreikiams tenkinti, organizavo lėšų surinkimą ir namo statybos darbų atlikimą atsakovės šeimai – labdaros gavėjams (Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – LR LPĮ 2 straipsnio1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 9 straipsnio 1, 4 punktai).
Liudytojų parodymai, ieškovo paaiškinimai, rašytiniai įrodymai rodo ieškovo valią namą statyti ne sau, o trečiajam asmeniui – G. šeimai (LR CK 6.191 straipsnis), todėl ieškovas neįgijo į namą nuosavybės teisės CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, t.y. kaip naujai sukurto objekto. Labdaros apskaitos sunkumai ar mokestiniai klausimai neturi įtakos nuosavybės teisės pripažinimui.
Ieškovo 2010 m. rugpjūčio 5 d. valdybos posėdžio protokole neužsiminta, kad gyvenamąjį namą ieškovas statys sau įgyti nuosavybėn. Iš 2012 m. sausio 25 d. valdybos posėdžio protokolo išrašo akivaizdi 2010 m. rugpjūčio 5 d. posėdyje sprendimą priėmusių daugumos valdybos narių valia – namą statyti G. šeimai, o namo įteisinimas draugijos vardu klausimas nebuvo svarstytas.
Labdaros projekte dalyvavusi Z. V., draugijoje pasiūliusi statyti namą G. šeimai, patvirtino, kad namas turėjo atitekti ir būti įteisintas paramos gavėjams, buvo nutarta skirti paramą surinktais pinigais, statybos darbais. Namo projekto rengėjas ir statybos techninis prižiūrėtojas B. V. nurodė, jog jis supratęs, kad G. - užsakovė ir kad namas buvo statomas jai. Draugija numatė, kad, kai namas bus pastatytas, priduotas ir lėšos nurašytos, namas bus G. padovanotas. Liudytojas V. R. patvirtino, kad lėšas draugija rinko ir skyrė namo G. šeimai statybai, parama šiai šeimai buvo teikiama per draugiją. Liudytoja E. L. N. nurodė, kad draugija siūlė pastatyti karkasą ir atiduoti statybines medžiagas, tačiau atsakovė nesutiko, namas draugijai nereikalingas, draugijai tik reikia nurašyti lėšas. Ieškovės atstovė V. V. neneigė atsakovės teiginio, kad su ja buvo kalbėta dėl namo registracijos atsakovės vardu. Namo nuosavybę ieškovui savo vardu reikia įteisinti tikslu parodyti rėmėjams, kad lėšos neiššvaistytos, nebuvo sutarta, kieno namas bus nuosavybė, nes statybos turėjo vykti 10 metų. Ginčas kilo pasikeitus Lietuvos Respublikos statybos įstatymui, namo įteisinimas reikalingas lėšų nurašymo tikslu. Pinigus namui duoti tiesiogiai G. nesutiko rėmėjai.
Teismas nustatė, kad atskirų namo statybos ir įrengimo rangos darbų sutartyse užsakovu ir mokėtoju nurodyta ieškovė, sutarties objektą įvardijant bei nurodant jo priklausomybę atsakovei. Ginčo namas buvo statomas ne tik ieškovo lėšomis, medžiagomis ir darbu, bet ir tretiesiems asmenims teikiant ieškovui paramą. Kai kurie paramos teikėjai konkrečiai nurodė dalyko panaudojimo tvarką/paskirtį, kas laikytina ieškovo įsipareigojimu (LR CK 6.476 straipsnio 3, 4 dalis, LR LPĮ 8 straipsnis, 10 straipsnio 1 dalis, Finansų ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 350 patvirtintos Leistinų paramos gavėjo įsipareigojimų paramos teikėjui tvarkos 1 punktas). Atsakovės šeima savo lėšomis įsirengė krosnį, vandentiekį. Namas pastatytas atsakovei ir jos motinai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, žemės sklypo bendraturtės sutikimas statyti namą duotas atsakovei. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnį statybos darbus galima pradėti, tik turint vykdomosios valdžios, kompetentingos institucijos leidimą, statinio projektą bei teisėtai (nuosavybės teise ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais) naudojamą žemės sklypą. Ieškovas negali LR CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu įgyti nuosavybės teisės į svetimame žemės sklype pastatytą nekilnojamojo turto objektą be šio sklypo savininkų sutikimo.
Argumentas, kad atsakovei įsiregistravus nuosavybės teisę savo vardu, ieškovas negalės kontroliuoti labdaros naudojimo pagal paskirtį, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį ir pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ginčo namą. Teiginiai, kad atsakovė siekia įkeisti namą už paskolą neįrodyti. Be to, labdaros naudojimo ne pagal jos paskirtį klausimas gali būti sprendžiamas LR CK 6.467 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas Draugija „Motulės delnuos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Ieškovas, įvertinęs itin prastas atsakovės šeimos gyvenimo sąlygas, ėmėsi iniciatyvos atsakovės sklype, kurį atsakovei padovanojo jos motina, atsakovei bei jos šeimai pastatyti namą. Ieškovas parūpino statyboms medžiagas ir atliko organizacinius darbus.
2. Nepagrįsta tendencingai vertinant įrodymus padaryta teismo išvada, kad namas buvo statomas atsakovei. Ieškovas namą statė ne atsakovei, o tikslu pagerintos jos šeimos gyvenimo sąlygas.
3. Teismas sprendime remiasi 2013 m. sausio 25 d. protokolo išrašu, nors į bylą pateiktas tik 2012 m. sausio 5 d. protokolas, kuris yra niekinis nes draugijos susirinkimas vyko 2012 m. sausio 6d.
4. Namo teisinė registracija ieškovo vardu netrukdytų atsakovei juo naudotis, tik ji negalėtų namu disponuoti.
5. Teismas liudytojų parodymus, kad namas buvo statomas atsakovei naudotis tendencingai nepagrįstai vertino kaip įrodymus, kad buvo numatyta, jog atsakovė galės juo disponuoti. Atitinkamai nepagrįsta ir teismo išvada, kad bylos įrodymai nepalieka abejonių, jog namas buvo statytas atsakovei.
6. Ieškovo ateities planai nepakeičia lėšų, medžiagų ir atliktų darbų nuosavybės subjekto – tai ieškovo nuosavybė. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-226/2012).
7. Ieškovas siekia, kad namas atsakovei atitektų pagal dovanojimo su sąlyga sutartį, o tam namas pirmiausia turi būti registruojamas ieškovo vardu.
Atsiliepimas
Atsakovė N. G. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Teismas teisingas kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius (ieškovas – paramos davėjas, o atsakovė – gavėja). Ieškovo siekis buvo atsakovės šeimai, auginančiai 7 vaikus, pastatyti namą. Pats ieškovas patvirtino, kad su atsakovė dėl namo registracijos atsakovės vardu kalbėta.
2. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad namą įregistravus ieškovo vardu, atsakovei neiškils sunkumų dėl naudojimosi namu, nors įkeisti namo atsakovė neketina (šių teiginių ieškovas neįrodė).
3. Namas pastatytas atsakovės motinos dovanotame žemės sklype. Šį sklypą atsakovė gavo kaip dovaną, kad jame būtent atsakovės šeimai, ne bet kam būtų pastatytas namas.
4. Su atsakove nebuvo tartasi dėl to, kad namas bus ieškovo nuosavybė. Pagal LR CK 4.40 straipsnio 1 dalį žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant sklypo esantys statiniai, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitaip.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas – atliekant šį patikrinimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ar pirmosios instancijos teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, ar tinkamai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, ar priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 263 straipsnis, 320 straipsnis). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (LR CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Ieškovas, draugija ,,Motulės delnuos“, būdamas ribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu, kurio teisinė forma yra asociacija, 2010 m. rugpjūčio 5 d. valdybos posėdyje nusprendė teikti paramą G. šeimai, auginančiai 7 nepilnamečius vaikus – statyti gyvenamąjį namą pagal projektuotojo B. V. statybos projektą, pasitelkiant rėmėjus.
Rietavo savivaldybės administracija 2010 m. rugsėjo 23 d. atsakovei N. G. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą, o 2010 m. spalio 8 d. statybos leidimą. Atsakovės motina M. P. sutiko, kad namas būtų statomas ant jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, dėl to dalis sklypo 2011 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutartimi perleista atsakovei. Ant šio sklypo pastatytas gyvenamasis namas 2011 m. rugsėjo 15 d. aktu perduotas atsakovei.
Pirmosios instancijos teismas nepatenkino ieškovo, draugijos ,,Motulės delnuos“, ieškinio atsakovei N. G. dėl nuosavybės teisės pripažinimo į naujai sukurtą turtą – namą, esantį (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; 3K-3-107/2010; 3K-3-536/2010; 3K-3-282/2010; Teisingumo Teismo sprendimai bylose Hirvisaaari v. Finland no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288 p. 20 por. 691; ir kt.). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, nenustačiusi absoliučių skundžiamojo sprendimo negaliojimo pagrindų, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų ir akcentuoja, kad pagal LR CK 6.476 straipsnio 1 dalį auka (parama, labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tame tikram naudingam tikslui. Taigi, parama (labdara) iš esmės yra dovanojimo sutarties, pagal kurią viena šalis neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai, rūšis.
Nagrinėjamoje byloje atsakovei teikiamas turtas (statybinės medžiagos ir kt.) paslaugos (projektavimo, statybos ir kiti darbai) vadinami parama, tačiau iš LR LPĮ 6 ir 7 straipsnių analizės seka, kad atsakovės šeima gali būti tik labdaros gavėja – kaip šeima, kurios gaunamos pajamos negali patenkinti minimalių socialiai priimtinų poreikių, kurių mastą nustato savivaldybės (LR LPĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pagal šio įstatymo 7 straipsnį atsakovė ir jos šeima paramos gavėjais negali būti – paramos gavėjais gali būti juridiniai asmenys. Esant tokiam įstatyminiam reguliavimui laikytina, kad atsakovės šeimai teikiama labdara. LR LPĮ 9 straipsnis nustato, kad labdara teikiama 1) neatlygintinai perduodant pinigines lėšas ar bet kokį kitą turtą (įskaitant pagamintas arba įsigytas prekes), suteikiant paslaugas; 2) suteikiant turtą naudotis panaudos teise; 3) testamentu paliekant bet kokį turtą; 4) kitais būdais, kurių nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai bei tarptautinės sutartys. Byloje nustatyta, kad atsakovės šeimai buvo teikiamos statybinės medžiagos, projektavimo ir statybos darbų paslaugos. Kitokie labdaros teikimo būdai priimant sprendimus teikti labdarą ir ją vykdant šalių aptarti nebuvo, tik sukūrus naują daiktą -gyvenamąjį namą, ieškovas reikalauja į šį daiktą jam pripažinti nuosavybės teises. Teisėjų kolegija mano, kad ieškovo reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teisę į pastatytą namą nepagrįstas, kadangi LR LPĮ nenustato įsipareigojimų labdaros gavėjui, nesant tarpusavio sutarčių ar susitarimų tarp labdaros teikėjo ir gavėjo dėl teiktos labdaros kitokių panaudojimo būdų, kurių nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautinės sutartys. Iš kitos pusės ieškovas iki šiol įstatymais nustatyta tvarka kaip labdara teiktų statybinių medžiagų ir suteiktų paslaugų atsakovei nėra perdavęs, todėl juos perduodant galimi šalių įstatymams neprieštaraujantys susitarimai.
Kiti apeliacinio skundo motyvai nėra reikšmingi bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, ieškovui nepriteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.