Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės pagal ieškovės J.Š. ieškinį atsakovui R.Š. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė J.Š. palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad priteistas 144,81 Eur išlaikymo dydis yra nepakankamas augančio bei specialių poreikių turinčio nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Vaikas turi sveikatos sutrikimų, ortopedinių, kardiologinių problemų, jam reikalinga psichologinė pagalba dėl turimų turi neurologinių problemų, diagnozuota trumparegystė. Atsakovas su vaiku bendrauja epizodiškai, atsakovas kas mėnesį moka po 110 Eur išlaikymo sumą, kuri yra dar mažesnė nei teismo sprendimu priteistas išlaikymas. Pažymėjo, kad ieškovė dirba darželyje (duomenys neskelbtini), turi butą, kurį pirko kartu su atsakovu imant kreditą, kurį moka atsakovas, turi dovanotą žemės sklypą, transporto priemonę, uždirba apie 400 Eur per mėnesį, gauna 50 Eur vaiko pinigus iš valstybės bei pajamas iš individualios veiklos, šių pajamų neužtenka, kad patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Be to, nuo 2012 metų praėjo septyneri metai, dėl euro įvedimo šalyje pasikeitė kainos, jos didėjo, todėl ieškovė taip pat patiria daugiau išlaidų. Atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje, turto neturi, yra susituokęs, vaikų neturi, gauna nuolatines pajamas, kurios sudaro apie 4900 Eur per mėnesį ir yra ženkliai didesnės nei ieškovės. Vaikas groja muzikos mokykloje, kurių užsiėmimams reikalingi muzikos instrumentai, kurie taip pat yra brangūs, vaikas lanko anglų kalbos, baseino stovyklas, per mėnesį ieškovė skiria apie 650 Eur vaiko išlaikymui ir jo užsiėmimams. Tai yra vienintelis ieškovės ir atsakovo vaikas, kitų išlaikytinų asmenų nei atsakovas, nei ieškovė neturi. Augant vaikui, jo poreikiai didėja, todėl yra pagrindas padidinti vaiko išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė V.Š. ieškovės reikalavimus palaikė, nurodė, kad ieškovė rūpinasi vaiku, jos turtinė padėtis praktiškai nepakito, atsakovo finansinė padėtis pastaruosius metus tik gerėjo. Ginčo byloje dėl ieškinio reikalavimo padidinti išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui nėra. Nors atsakovas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau ir CPK) 93 straipsnyje nustatyta tvarka atsakovas turi jas atlyginti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovas teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kuriame taip pat nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nesutinka su bylinėjimosi išlaidų apmokėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų R.Š., gimusį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp J.Š. (ikisantuokinė pavardė – Š.), ir R.Š., nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti sūnaus R.Š., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 Lt (144,81 Eur) periodines išmokas, jų mokėjimą pradedant nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., indeksuojant priteistą sumą kasmet LRV nustatyta tvarka, uzufrukto teisėmis nepilnamečio vaiko R.Š. lėšų tvarkytoja paskiriant J.Š.. Išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis pervedamas į J.Š. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu iš atsakovo priteistą 144,81 Eur (500 Lt) išlaikymą sūnui R.Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir padidinti išlaikymo sumą iki 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant LRV nustatyta tvarka.

Ieškovė kaip pagrindą pakeisti teismo sprendimu priteistą vaiko išlaikymo dydį nurodo padidėjusius vaiko poreikius bei vaiko sveikatos sutrikimus, išaugusį kainų lygį šalyje, pasikeitus nacionalinei valiutai, pasikeitusią (pagerėjusią) atsakovo turtinę padėtį, ir ieškovės turtinei padėčiai išlikus nepakitusiai. Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 600-690 Eur suma kiekvieną mėnesį, todėl atsakovo teismo sprendimo pagrindu teikiamas išlaikymas nebeatitinka vaiko poreikių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).

Nagrinėjamu atveju nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui, priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas (8 metai): šalių sūnui tuo metu buvo 3 metai, šiuo metu berniukui jau 11, todėl neabejotina, kad vaiko poreikiai yra iš esmės pasikeitę. t. y. padidėję, - visuotinai žinoma aplinkybė, jog vaikui augant, bręstant, mokantis vis vyresnėse klasėse mokykloje didėja jo poreikiai maistui, rūbams, higienos, mokymosi priemonėms, papildomiems užsiėmimas ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, taip pat į tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiam šalių sūnui, priėmimo, praėjo 8 metai, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus mokosi J.K. muzikos mokykloje (2016 m. rugpjūčio 31 d. mokymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Lanko anglų kalbos kursus (2019 m. gegužės 21 d. mokymų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų apie vaiko sveikatos būklę, epikrizių, ultragarso tyrimo, matyti, kad nepilnametis vaikas R.Š. turi sveikatos sutrikimų, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl jų gydymui, konsultavimuisi su specialistais, gydymo priemonėms yra reikalingos papildomos išlaidos. Nepilnamečiui vaikui paskirtas sanatorinis gydymas vaikų sanatorijose „(duomenys neskelbtini)“ (Druskininkuose) ir „(duomenys neskelbtini)“ (Palangoje). Laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2015 m. balandžio 3 d. vaikui buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (neįgaliojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), neįgalumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini)). Pagal gydytojų rekomendacijas jis lanko Klaipėdos baseiną (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo sutartis).

Ieškovė ieškinyje pateikė nepilnamečio sūnaus išlaikymo išlaidų paskaičiavimą, kurioje nurodyta, jog per mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga 689 Eur suma. Išlaidų paskaičiavimo detalizacijoje matyti, kad ieškovė vaiko išlaikymo bei jo ugdymo nuolatinėms išlaidoms, t. y. maistui skiria 150 Eur, maistui mokykloje – 40 Eur, higienos prekėms -15 Eur, drabužiams – 30 Eur, užsiėmimams baseine – 50 Eur, užsiėmimas muzikos mokykloje – 12 Eur, transporto išlaidoms – 30 Eur, komunaliniams patarnavimams – 62 Eur, mokyklinės prekėms – 15 Eur, vitaminams ir vaistams – 20 Eur, kirpyklai – 10 Eur, psichologo paslaugoms – 60 Eur, vaiko kaupiamajam gyvybės draudimas – 55 Eur, vaiko pramogoms – 35 Eur, iš viso 584 Eur per mėnesį. Kitos vaiko išlaikymo išlaidos, susijusias su jo ugdymu ir sveikatos priežiūra – vaiko stovykloms (anglų kalbos ir baseino), depozitas baseino užsiėmimams, priemonės baseinui, muzikos instrumentas, stalas mokymuisi, mokyklinė uniforma, stomatologas, ortopedinė avalynė, akių pratimai, sudaro 1264 Eur, t. y. 105 Eur per mėnesį. Ieškovė byloje pateikė išlaikymo išlaidų pagrindžiančius įrodymus sąskaitos išrašus apie ieškovei pervestas išmokas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; medicinos dokumentų išrašus apie vaiko sveikatos būklę; psichologės D.G. paslaugų vaikui suteikimo aktą ir individualios veiklos vykdymo pažymą; „Viena sąskaita“ archyvo išrašus apie buto išlaikymo mokesčių sumokėjimą 2019-2020 metais; muzikos instrumento vaikui pirkimo 2019 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymą; 2019 m. gegužės 20 d. mokėjimo nurodymą už vaiko anglų kalbos stovyklą; mokymų sutartį, sudarytą 2019 m. gegužės 21 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“; AB „(duomenys neskelbtini)“ kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties ataskaitą; draudimo įmokų mokėjimo istoriją bei kitus duomenis, patvirtinančius byloje nurodytas aplinkybes.

Atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį šalyje, pačios ieškovės ir atsakovo gaunamų pajamų dydį, susipažinus su ieškovės pateiktu sūnaus išlaikymo išlaidų paskaičiavimu, darytina išvada, jog ieškovės nurodomos išlaidos iš esmės yra laikomos pagrįstomis, nes kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos maistui, vaistams, vitaminams, mokyklinėms priemonėms, išlaidoms už komunalines paslaugas (vanduo, elektra, šildymas, dujos), būreliams, vaiko laisvalaikiui, ir kt. Be to, įvertintina ir tai, kad vaikas turi specialių poreikių, papildomos išlaidos reikalingos sveikatos problemoms spręsti, vaikui reikalinga ortopedinė avalynė, regėjimui gerinti lankosi pas optometrininką akių mankštai, lankymasis baseine ir kitos priemonės, būtinos sveikatos stiprinimui.

Pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) ½ etato Klaipėdos mokykloje-darželis „(duomenys neskelbtini)“ (2019 m. rugpjūčio 30 d. darbo sutartis). Uždirbamos pajamos per mėnesį sudaro 410 Eur (atskaičius mokesčius) (2019 m. rugsėjo mėn. atsiskaitymo lapelis, 2020 m. pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas išmokas). Taip pat pagal individualios veiklos pažymą ieškovė teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas ir gauna papildomas pajamas (individualios veikos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip matyti iš pateiktos metinės pajamų deklaracijos 2018 metais ieškovės pajamos iš individualios veiklos sudarė 2802 Eur, išlaidos – 1282,39 Eur, apmokestinamos pajamos – 1519,61 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovei dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriam įregistruota hipoteka. Minėtas turtas buvo įgytas gavus AB DNB Nord (dabar AB Luminor) banko kreditą, kurio likutis sudaro 49389,65 Eur (2007 m. liepos 25 d. Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat ieškovės vardu yra įregistruota 1/6 dalis miško paskirties žemės sklypo ir dovanotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). VĮ Regitra duomenimis ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė RENAULT MEGANE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje. Jis yra susituokęs, daugiau vaikų ar kitų išlaikytinų asmenų neturi. Atsakovas yra darbingo amžiaus (40 metų), darbingas (duomenų apie netektą darbingumą nėra). Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. atsakovas dirba Norvegijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ AS. Iš pateiktos 2017 m. lapkričio 1 d. darbo sutarties matyti, kad atsakovo metinis darbo užmokestis sudaro 490000 Norvegijos kronų, kas pagal valiutos ekvivalentą sudaro apie 49000 Eur per metus. Iš pateiktos 2019 m. gegužės 20 d. pažymoje apie gaunamas pajamas matyti, kad per metus atsakovui buvo išmokėta 196939,03 Norvegijos kronų, kas pagal valiutos ekvivalentą sudaro apie 19694 Eur (neatskaičius mokesčių), kas per mėnesį sudaro apie 4923,50 Eur (neatskaičius mokesčių). Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Akivaizdu, kad gaudamas ženkliai didesnes pajamas, atsakovas yra pajėgus didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovas išaugusių vaiko poreikio fakto nepaneigė, atsakovas sutinka, kad nepilnamečiui vaikui išlaikymas būtų padidintas, išlaikymo dydžio, t. y. 350 Eur, neginčijo, kitų konkrečių vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio atsakovas nenurodė, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingos išlaikymo sumos (CPK 178 straipsnis).

Taigi, teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į vaiko tėvo bei motinos turtinę padėtį, į tai, kad ieškovė viena augina nepilnametį sūnų R.Š., ieškovei tenka didžiausia nepilnamečio sūnaus rūpinimosi našta, vaiko turimus papildomus su sveikata susijusius poreikius, vaiko amžių, ekonominį kontekstą bei pragyvenimo lygio dinamiką, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo tenkinti ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko R.Š., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (CK 3.192, 3.201 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama, dėl to didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo teisme gautas 2019 m. spalio 17 d., todėl nuo šios datos ir priteistinas didesnis išlaikymas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkintinas, keistinas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui R.Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydis ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui R.Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui patiekimo dienos 2019 m. spalio 17 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise toliau lieka ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Atsakovas nurodė, kad nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus). Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 700 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Patenkinus ieškinį visiškai šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 55 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo ((350 Eur – 144,81 Eur (500 Lt) = 205,19 Eur), (205,19 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės J.Š. ieškinį tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R.Š. priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui R.Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo R.Š. išlaikymą nepilnamečiui vaikui R.Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2019 m. spalio 17 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J.Š. nepilnamečio vaiko R.Š., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R.Š. 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovei J.Š..

Priteisti iš atsakovo R.Š. 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.