Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-25 · Civilinė byla Nr. 2A-513-467/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-25
Bylos Nr.
2A-513-467/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01142-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
E. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-513-467/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01142-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3.; 2.4.2.5. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams E. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl neteisėto žemės sklypo dalies užvaldymo ir registracijos panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. J. 2017 m. balandžio 10 d. kreipėsi į teismą ieškiniu (pareiškimu), kurį 2017 m. rugsėjo 1 d. patikslino, ir prašė pripažinti negaliojančiais R. J. priklausančius 2014-05-28 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą, 2014-05-28 žemės sklypo kadastro duomenis, 2014-05-16 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 4182; patvirtinti parengtą 2016-09-12 UAB „Tiksli riba“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plano projektą; pripažinti negaliojančiais E. S. priklausančio 2012-10-29 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą, 2010-07-17 žemės sklypo kadastro duomenis Nr. 2, 2010-06-16 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 2; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 1982 m. jos vyras V. J., dirbdamas kolūkyje, gavo naudojimuisi gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais Vilniaus rajone, Kūlių kaime, Rukainių seniūnijoje. Jam taip pat buvo išskirtas 50 a dydžio žemės sklypas, ką patvirtina į bylą pateikti dokumentai - 1988-06-13 TSRS Finansų ministerijos mokestinis pranešimas Nr. 356 ir iš Vilniaus apskrities archyvo gauti dokumentai - asmeninė sąskaita Nr. 498, knyga Nr. 82 bei asmeninė sąskaita Nr. 356. Šio ploto – 50 a dydžio žemės sklypu jie ir naudojosi.

3. Ieškovės vyras V. J. 1992-07-24 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 445, kurioje nurodyta, kad pastatai yra žemės sklype, bet nenurodyta, kokio dydžio sklype. Kadangi žemės sklypas 50 arų dydžio nurodytas mokestiniame pranešime, tai ieškovė daro prielaidą, kad būtent 50 arų dydžio plotas priklausė V. J. ir būtent toks žemės sklypo plotas turėjo būti įrašytas pirkimo-pardavimo sutartyje.

4. Vilniaus apskrities viršininko 2002-05-20 sprendimu Nr. 41-12627 ieškovei buvo atkurta nuosavybė į žemę Trakelių ir Rukainių kaimuose Rukainių sen., Vilniaus rajone. Dalį žemės iš Rukainių ir Trakelių kaimų - 15 arų dydžio ieškovei buvo sutekta šalia vyro namo. Skiriant prie namo 15 arų dydžio grąžintos žemės dalį, buvo suformuotas žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). Formuojant minėtą žemės sklypą į 15 a žemės ploto dydį buvo įskaičiuoti ir lauko keliai, kas matyti iš 2002-06-07 pažymėjimo 9.2 punkto. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-05-20 sprendimo Nr. 41-12627 3 punkte pažymėta, kad servitutas taikomas nekilnojamajam turtui – 4,32 ha dydžio, tačiau ne 0,15 ha plotui, suteiktam namų valdos formavimui.

5. Atliekant ieškovės žemės sklypo geodezinius matavimus 2014 metais, individuali S. B. įmonė „Matininkas“, nesilaikydama abriso, ieškovei priklausantį žemės sklypą padidino iki 0,1770 kv.m ploto. Šį plotą išmatavo, įtraukdama į žemės plotą lauko kelius, atidavė ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį kaimyniniam žemės sklypo savininkui E. S.. Individuali S. B. įmonė „Matininkas“, nesilaikydama kelių apsaugos zonos, iš abiejų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų įtraukė į žemės sklypo plotą ir kelių apsaugos zonai priklausančius žemės plotus.

Šalies argumentai

6. Ieškovės teigimu, 2010-06-16 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte Nr. 2 ties punktu Nr. 4 yra ne jos parašas, todėl laiko, kad toks dokumentas turi būti pripažintas niekiniu ir panaikinta jo registracija.

7. Sudarytame 2014-05-28 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane grafoje „Su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2014-05-16 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte Nr. 4182, ir nustatytu plotu sutinku: žemės savininkas (naudotojas): R. J.“ yra ieškovės parašas, tačiau, ieškovės teigimu, šis parašas buvo išgautas ieškovės suklydimo būsenoje, nes tuo metu buvo užmuštas jos brolis, o vyras buvo ligoninėje, jo sveikatos būklė buvo sunki. Būtent per šias dienas ji buvo iškviesta į įmonę „Matininkas“ pasirašyti dokumentus. Net nepažiūrėjusi ir nepatikrinusi dokumentų, ji pasirašė ir išėjo.

8. Ieškovė parengto įmonės „Matininkas“ 2014-05-28 žemės sklypo plano nematė, kol neiškilo klausimas dėl tvoros aplink ieškovės žemės sklypą pastatymo. Tik tuo metu pastebėjo, kad plane neteisingai nustatyta kelių apsaugos zona, neišlaikyti atstumai nuo kelių ir planas sudarytas neteisingos konfigūracijos, sumažinant ieškovei priklausantį žemės sklypo plotą. Dėl neišlaikytų atstumų nuo kelių ieškovė negali pastatyti tvoros aplink savo žemės sklypą.

9. Kadangi ieškovė nesutiko su tuo, kad į jos žemės sklypo dydį būtų įskaityti keliai, priklausantys valstybei, ji 2015-10-29 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrių su prašymu patikrinti jos žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie neatitiko abrisui. Tačiau NŽT pranešė jai, kad matavimai atlikti teisingai, vadovaujantis atitinkamais teisės aktais. Nesutikdama su NŽT Vilniaus rajono skyriaus išvadomis, ieškovė pavedė UAB „Tiksli riba“ atlikti jos žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pateikti paaiškinimą dėl naujų kadastrinių matavimų. Prašant atlikti iš naujo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)matavimus, ieškovė pareiškė pageidavimus, kad kraštinės linijos ilgiai atitiktų abrise nustatytus linijos ilgius.

Šalies argumentai

10. Ieškovės teigimu, žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame E. S., esantis rūsys turi patekti į jos pradinį sklypą, paženklintą abrise. Dėl to, rengiant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)planą, buvo atsižvelgta į abriso išmatavimus. Suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)pagal abrisą dengia VĮ Registrų centre registruotą E. S. priklausantį žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdengiamas plotas lygus 405 kv.m. Į persidengiančią teritoriją patenka rūsys. Kadangi individualios S. B. įmonės „Matininkas“ 2014-05-28 sudarytas planas neatitinka abrisui, šis planas naikintinas, taip pat naikintinas ir žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. S., esančio Kūlių k., Rukainių sen., Vilniaus r., 2012-10-29 planas, sudarytas S. L. įmonės „Norneda“, nes jo dalis priklauso pagal abrisą R. J..

11. Be to, matininko S. B. IĮ „Matininkas“ sudarytas R. J. žemės sklypo planas neatitinka Kelių įstatymo 11, 12 straipsnių, nes pažeistos įstatymo normos dėl kelio apsaugos zonos išlaikymo. Šiuo klausimu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-04-08 nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-3-216-421/2016. Šiuo metu ieškovei pagal UAB „Tiksli riba“ sudarytą žemės sklypo planą priklauso E. S. žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalis - 405 kv.m ploto. Nors R. J. buvo suteiktas 1500 kv.m. sklypas namų valdai, tačiau po S. B. įmonės „Matininkas“ matavimo žemės sklypo plotas padidėjo iki 1770 kv.m., o pagal pirminį abrisą gaunamas 1902 kv. m. plotas. Taigi, darant R. J. žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsirado žemės sklypo ploto pagal abrisą trūkumai, dėl to R. J. į žemės sklypo plotą buvo įskaityta esamų aplink žemės sklypą kelių dalis.

Šalies argumentai

12. Atsakovas E. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė, kad jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje ir neturi atsakyti pagal ieškinio reikalavimus dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-05-28 plano pripažinimo negaliojančiu, kadangi minėtas žemės sklypo planas parengtas pačios ieškovės užsakymu. Pažymi, kad ieškovės brolis žuvo daug anksčiau, nei buvo pasirašoma ant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano, todėl ieškovė nebuvo tokios būklės, kad nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Be to, ieškovė, kaip sutarties šalis, turėjo būti atidi ir rūpestinga, domėtis savo pasirašomais dokumentais. Ieškovė pati pasirašė 2010-06-16 žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą Nr. 2, ką matė atsakovas, atsakovo sūnus ir aktą rengęs matininkas. Ieškovė ne kartą prašė matininką parodyti atsakovo žemės sklypo ribas, tik tuomet pasirašė ant žemės sklypo plano.

13. UAB „Tiksli riba“ atliko matavimus pagal ieškovės pageidavimus, susijusius su galimai blogai atliktais 2014 m. jos pačios žemės sklypo matavimais, todėl laiko, kad tai papildomai įrodo, jog jis nėra tinkamas atsakovas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015-06-19 atliko atsakovo žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir nustatė, kad žemės sklypo ribos nėra pažeistos. Patikrinime dalyvavo ir ieškovė, tačiau pasirašyti ant akto atsisakė.

Šalies argumentai

14. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė neįrodė, kad pasirašymo ant žemės sklypo paženklinimo aktų metu buvo tokios būsenos, kad nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Be to, ieškovė praleido ieškinio senaties – 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminą, todėl ieškinys ir šiuo pagrindu turėtų būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminus ginčyti atsakovo užregistruotų nuosavybės kadastrinių ribų planų ir aktų terminą - per 30 dienų nuo sužinojimo apie jų egzistavimą. Pati ieškovė nurodė, kad apie planus ir aktus jai buvo žinoma daug ankščiau nei 30 dienų iki ieškinio padavimo 2017-04-10. Ieškovė atnaujinti ieškinio senaties terminų neprašė, tik deklaratyviais teiginiais nurodė, kad turėtų būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, kadangi ieškinys nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas laikė, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminus.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė savo 17,70 arų sklypo plotą siekia ne sumažinti iki jai pirma buvusio paskirto ploto (15 arų), bet padidinti savo sklypą atsakovo sklypo sąskaita, kadangi jos teikiamas planas rodo, jog būtent ieškovės sklypas turi būti dabartinėje atsakovo žemėje. Ieškovė net neįrodinėja, ar tai yra teisėta, o preziumuoja savo plano ir abriso sąsają, kaip pagrindą turėti 19 arų, kas negali būti laikoma teise į didesnį žemės sklypo plotą nei į tą, kuris jai buvo suteiktas ir dabartiniu metu registruotas.

18. Teismas kritiškai vertino ieškovės paaiškinimus, neva ant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano jos parašas buvo padėtas esant suklydimo būsenoje. Teismas sprendė, kad ieškovė minėtų aplinkybių neįrodė. Be to, teismo vertinimu, ieškovė tik deklaratyviai nurodė, kad S. B. IĮ „Matininkas“ parengtas žemės sklypo planas prieštarauja Kelių įstatymo 11, 12 straipsniams, kadangi nenurodo, kokie konkrečiai pažeidimai buvo padaryti. Teismas rėmėsi ekspertizės išvada ir sprendė, kad būtent ieškovė pasirašė 2010-06-16 S. L. įmonės „Norneda“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1. Be to, nurodė, kad, netgi vizualiai įvertinus visus byloje esančius ieškovės parašus, abejoti ekspertize nėra pagrindo.

19. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad abiejų šalių žemės sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, su kuriais abi šalys sutiko, todėl nei jų plotai, nei jų ribos negali būti keičiami vadovaujantis vienos ieškovės iniciatyva ir nurodymu UAB „Tiksli riba“ suformuoto plano pagrindu. Pažymėjo, kad abrisas nėra tikslus sklypo ribų planas, kad tai yra vietovės planas, padarytas toje vietovėje pagal horizontalių geodezinių matavimų duomenis, todėl ieškovės abriso vertinimas aukščiau už esamus sprendimus dėl jai suteiktos žemės neturi teisinio ir teisėto pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Apeliaciniu skundu ieškovė R. J. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21. Apeliantės teigimu, žemės sklypo planai ir žemės sklypo ribų paženklinimo aktai nėra administracinio pobūdžio aktai, kuriems taikomas 30 dienų apskundimo terminas, todėl laiko, kad galioja bendrasis ieškinio senaties terminas. Todėl teismas ieškinio senatį taikė nepagrįstai, nes ieškovė ieškinio senaties termino nėra praleidusi.

22. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė brolio mirties liudijimą bei vyro 2014-04-11 epikrizę, kad įrodytų, jog apeliantė, pasirašydama ant žemės sklypo plano, buvo tokios būklės, kad negalėjo savo veiksmų suprasti ir valdyti. Teismas klaidingai nurodė, kad šios aplinkybės neatitinka tikrovės.

Šalies argumentai

23. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas ekspertizės išvada rėmėsi nepagrįstai, kadangi pagal ją žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 yra ieškovės parašas. Tačiau ieškovė ginčijo žemės sklypo ribų paženklinimo aktą Nr. 2, o ekspertizės metu nebuvo įmanoma nustatyti, ar ant ginčijamo akto (jo kopijos) pasirašė pati ieškovė. Apeliantė už ekspertizę sumokėjo didelius pinigus, o teismas nesugebėjo išreikalauti iš atsakovo E. S. akto Nr. 2 originalo. Teismas neatkreipė dėmesio, kad negali būti tuo pačiu metu ir dėl to paties žemės sklypo du su skirtinga numeracija aktai. Reiškia, kad vienas iš jų yra neteisėtas, o jais rėmėsi oficialios institucijos, tvirtinusios kadastrinius E. S. žemės sklypo dokumentus.

24. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė sprendime išvardintas įstatymo normas, dėl ko neatskleidė bylos esmės, neteisingai įvertino byloje esantį ieškovės žemės sklypo abrisą, kuris yra matuojamo taško aplinkinės situacijos bei jame esančių linijinių objektų schema. Abrisas yra oficialus dokumentas ir jis nereikalauja naujo įrodinėjimo dėl jo teisėtumo. Bendraatsakoviai bylos nagrinėjimo metu nepareiškė prašymų pripažinti ieškovės žemės sklypo abrisą niekiniu dokumentu. Pažymi, kad atsakovo E. S. žemės sklypas suformuotas taip pat laikantis abriso. Pirmosios instancijos teismas dėl neaiškių priežasčių savarankiškai nustatė pateiktą abrisą netinkamu įrodymu. Apeliantė nesutinka, kad to paties dokumento kopijos gali turėti skirtingus numerius.

Atsiliepimas

25. Atsakovas E. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ir argumentus vertino teisingai, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės reikalavimai neturi teisinio ir teisėto pagrindo, todėl negali būti tenkinami. Apeliantės pateikti įrodymai – brolio mirties liudijimas ir vyro epikrizė, negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys apeliantės sveikatos būseną 2014-05-28 dienai, kuomet ji neva nesuprato savo veiksmų, kadangi pateiktuose dokumentuose nurodyti skirtingi laikotarpiai. Apeliantas taip pat pritaria teismo vertinimui, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba, kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

27. Apeliantė R. J. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus – V. J. epikrizę (išrašą iš medicininių dokumentų) ir V. S. mirties liudijimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad šie įrodymai pateikti kartu su apeliaciniu skundu, su jais turėjo galimybę susipažinti ir susipažino kiti byloje dalyvaujantys asmenys, konstatuoja, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šiuos įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

28. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Ši byla nagrinėjama ieškovės R. J. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei R. J. priklauso 0.1770 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė, nors ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose teigia, kad egzistuoja netikslumai dėl jai priklausančio žemės sklypo ploto, tačiau VĮ Registrų centro įrašų ir kitų dokumentų, kurių pagrindu ieškovei įregistruotas 0,1770 ha žemės sklypo plotas, neginčija. Ieškovė nagrinėjamoje byloje prašė pripažinti negaliojančiais 2014-05-28 jai priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą bei 2014-05-16 žemės sklypų paženklinimo aktą Nr. 4182 tuo pagrindu, kad ji pasirašė ant minėto žemės sklypo paženklinimo akto, nesuprasdama savo veiksmų ir negalėdama jų valdyti dėl susiklosčiusios sunkios situacijos - jos brolio žūties ir vyro susirgimo sunkia liga. Kadangi pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino, iš esmės tais pačiais argumentais grindžiamas ir apeliacinis skundas.

29. Pagal CK 1.89 straipsnį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, be kita ko, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012).

30. Nagrinėjamu atveju prie aplinkybių, nulėmusių ieškovės valią, apeliantė priskiria jos brolio žūtį 2014-03-15 (mirties liudijimo duomenys) ir vyro susirgimą sunkia liga (epikrizės duomenimis hospitalizuotas 2014-02-18 – 2014-03-03). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka tiek su atsiliepimo į apeliacinį skundą, tiek su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, jog šie ieškovės teiginiai nėra pakankami įrodyti, kad ieškovė buvo tiek paveikta minėtų aplinkybių, jog negalėtų suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pažymėtina, kad duomenų apie pačios ieškovės sveikatos būklę minėtu laikotarpiu nėra pateikta. Tuo tarpu, kaip tvirtina bylos duomenys, ieškovė pati pasirinko matininkus, sandorį sudarė savo naudai ir interesais. Ant žemės sklypo kadastro duomenų 2014-05-28 akto Nr. 4182 pasirašė 2014-05-16, o žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo suderintos tik 2014-09-05, taigi, ieškovė turėjo pakankamai laiko domėtis žemės sklypo kadastrinių matavimų eiga ir rezultatais.

31. Kita vertus, kaip jau minėta, ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie savo faktinę fizinę ir emocinę būseną tuo metu, kai pasirašė ant kadastro duomenų 2014-05-28 akto. Teisėjų kolegija neatmeta ieškovės argumentų, jog ji galėjo būti prislėgta dėl savo vyro ligos ir/ar brolio žūties, tačiau šios aplinkybės, kurios laike yra ganėtinai nutolusios nuo ginčijamų aplinkybių, tikėtina, negalėjo lemti tokios ieškovės būsenos, kad ji visiškai nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Priešingų duomenų į bylą nėra pateikta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus pripažinti negaliojančiais R. J. priklausančius 2014-05-28 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) planą, 2014-05-28 žemės sklypo kadastro duomenis, 2014-05-16 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 4182, atmetė pagrįstai.

32. Ieškovė taip pat prašė pripažinti negaliojančiais atsakovui E. S. priklausančio 2012-10-29 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)planą, 2010-07-17 žemės sklypo kadastro duomenis Nr. 2, 2010-06-16 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 2 tuo pagrindu, kad ne ji (ieškovė) pasirašė ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 2. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, pasirėmęs teismo paskirtos ekspertizės išvada. Apeliantė iš esmės nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi civilinėje byloje atlikta ekspertize, kadangi ekspertizės metu buvo konstatuota, jog ant 2010-06-16 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1 pasirašė ieškovė, bet neįmanoma nustatyti, ar ieškovės parašas yra ant 2010-06-16 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 2. Apeliantės įsitikinimu, dvi to paties dokumento kopijos negali turėti skirtingų numerių.

33. Civilinėje byloje buvo atlikta teismo paskirta ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad 2010-06-16 S. L. įmonės „Norneda“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 pasirašė ieškovė R. J., t.y. parašas R. J. vardu nėra techniškai padirbtas, o yra įprastai pasirašytas rašaline rašymo priemone. Ekspertizės akte pažymėta, kad 2010-06-16 S. L. įmonės „Norneda“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 2 yra kopija, todėl negalima nustatyti, ar R. J. parašas šiame akte buvo padirbtas. Pirmosios instancijos teismas ekspertizės išvadas pripažino pagrįstomis ir jomis rėmėsi, konstatuodamas, kad ieškovės parašo autentiškumas aktuose nėra paneigtas.

34. Pažymėtina, kad civilinėje byloje yra pateikta atsakovo E. S. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro byla, kurioje yra pateiktas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2010-06-16 akto Nr. 1 originalus dokumentas. Atsakovė ginčija 2010-06-16 S. L. įmonės „Norneda“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 2, kurį yra pateikusi į bylą. Tačiau byloje nustatyta, kad ieškovės ginčijimas aktas Nr. 2 yra analogiško dokumento Nr. 1 kopija, t. y. byloje esantys akto originalas Nr. 1 ir kopija Nr. 2 pagal savo turinį yra identiški dokumentai. Taigi, tikėtina, kad akto numeracija skiriasi tik dėl to, kad jis buvo surašytas dviem egzemplioriais (taip nurodyta akto pastabose). Dėl to, nepriklausomai nuo to, kad aktai įvardijami Nr. 1 ir Nr. 2, jie turi vienodą teisinę galią dėl savo turinio.

35. Teismo ekspertizės akte patvirtinta, kad ieškovė pasirašė pati ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1, o nustatyti, ar akte Nr. 2 jos parašas yra padirbtas, nėra galimybės dėl to, kad tai yra kopija. Taigi, esant iš esmės dviem analogiškiems dokumentams, turintiems vienodą teisinę galią, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė išreiškė savo valią ir sutikimą dėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo. Ieškovė objektyvių įrodymų, paneigiančių tiek ekspertizės, tiek pirmosios instancijos teismo išvadas šiuo klausimu, nepateikė, t. y. ekspertizės išvadų nepaneigė, todėl nesivadovauti jomis nėra jokio pagrįsto pagrindo. Be to, teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas M. Š. nurodė, kad žemės sklypo planas buvo įregistruotas būtent originalaus dokumento - žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2010-06-16 akto Nr. 1 pagrindu, todėl šio akto kopija Nr. 2 iš esmės nėra teisiškai reikšminga, juo labiau, kad jos turinys nesiskiria nuo originalo.

36. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė patvirtinti 2016-09-12 UAB „Tiksli riba“ parengtą jos žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plano projektą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šis reikalavimas iš esmės yra išvestinis iš kitų ieškovės reikalavimų, todėl, atmetus ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiais 2010 m. atsakovo žemės sklypo planą ir žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, 2014 m. ieškovės žemės sklypo planą ir žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, nėra pagrindo tenkinti ir šio ieškinio reikalavimo.

37. Apeliaciniame skunde ieškovė daug reikšmės teikia jos žemės sklypo abrisui, laiko jį oficialiu dokumentu, nereikalaujančiu papildomo įrodinėjimo dėl jo teisėtumo. Mano, kad, atsižvelgiant į tai, kad bendraatsakoviai bylos nagrinėjimo metu nepareiškė prašymų pripažinti ieškovės žemės sklypo abrisą niekiniu dokumentu, teismas iš esmės privalėjo juo vadovautis besąlygiškai. Tačiau sutikti su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo, kadangi, kaip tvirtina bylos duomenys, tiek ieškovės, tiek atsakovo žemės sklypai buvo suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, su kuriais šalys sutiko, pasirašė ir, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto duomenų registre įstatymo nustatyta tvarka. Nors apeliantės minimas abrisas ir nėra niekinis dokumentas, tačiau jis negali paneigti vėliau sudarytų ir atitinkama tvarka įregistruotų matavimų pagrįstumo. Be to, abrisas negali būti laikomas oficialiu dokumentu CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi jis, nors ir sudarytas vyresn. inžinierės R. Š., tačiau tai nėra dokumentas, išduotas valstybės ar savivaldybių institucijos vardu. Jo pagrindu vėliau gali būti sudaromi ir tvirtinami kiti dokumentai, kas nagrinėjamu atveju ir buvo daroma ieškovės ginčijamais dokumentais. Taigi, vadovautis abrisu besąlygiškai (taip, kaip teigia apeliantė), negalima.

38. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovės pateiktame UAB „Tiksli riba“ parengtame žemės sklypo plano projekte, kuris parengtas ieškovės prašymu ir pagal jos žemės sklypo abrisą, neatsispinti žemės sklypo plotas (ieškinyje ieškovė kalba apie 0,19 ha plotą). Kaip jau buvo minėta, pagal byloje esančius oficialius duomenis ieškovei priklauso 0,1770 ha ploto žemės sklypas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant įgijimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010-01-04 nutartis civilinėje. byloje Nr.3K-3-6/2010 ir kt.).

39. Dar daugiau, iš ieškovės pateikto plano matyti, kad į ieškovės žemės sklypo ribas patektų atsakovui priklausantis rūsys, kurio nuosavybė nėra ginčijama. Pažymėtina, kad teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Akivaizdu, kad ieškovės pateiktas UAB „Tiksli riba“ parengtas žemės sklypo plano projektas šių reikalavimų neatitinka.

40. Kaip pažymi atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, ieškovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo patvirtini Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-08-27 sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-2922. Taigi, akivaizdu, kad ieškovei buvo žinoma apie jai priklausančio žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų patvirtinimą, kadangi ieškovė yra šio žemės sklypo savininkė ir jie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, įrašas galioja nuo 2014-09-05. Pažymėtina, kad ieškovei teises ir pareigas sukuria būtent minėtas 2014-08-27 sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-2922, o ne planas kaip pats toks savaime. Todėl ir ieškinio senatis taikytina atsižvelgiant į šio sprendimo priėmimo datą bei tai, kad minimas sprendimas yra administracinis aktas. Sprendimas nėra ginčijamas, nuginčytas ir galiojantis.

41. Atitinkamai atsakovui E. S. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012-06-29 sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-827, kuris taip pat yra galiojantis ir nenuginčytas. Taigi, ir šio administracinio akto bei jo pagrindą sudarančių ieškovės ginčijamų atsakovo žemės sklypo plano, ribų paženklinimo akto, kadastriniams matavimams nuginčyti taikytina ieškinio senatis.

42. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas atskirai ir dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

43. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

44. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės R. J. priteistinos 600 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą E. S. naudai (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. J. atsakovo E. S. naudai 600 EUR (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos Laima GerasičkinienėAlma UrbanavičienėRenata Volodko