Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei, šalims nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teisme gautas ieškovo prašymas bylą nagrinėti ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant. Atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, teismui atsakovo neatvykimo priežastys nėra žinomos, prašymo atidėti teismo posėdį nebuvo gauta. Todėl teismas perėjęs į nagrinėjimą iš esmės, sprendė bylą išnagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

5. Byloje nustatyta, kad 2023-05-30 tarp UAB „BnP Finance“ ir R. T. sudaryta vartojimo kredito sutartis. Sutartimi ieškovas UAB „BnP Finance“ pasižadėjo suteikti atsakovui 300,00 Eur dydžio vartojimo kredito sumą, o atsakovas R. T. prisižadėjo grąžinti vartojimo kredito sumą lygią 594,36 Eur (300,00 Eur suteiktą vartojimo kreditą, 213,36 Eur palūkanas (39 proc. metinių palūkanų), 81,00 Eur sutarties sudarymo mokestį) pagal mokėjimo grafike nustatytą tvarką. UAB „BnP Finance“ tinkamai vykdė savo sutartines prievoles ir pervedė atsakovui R. T. 300,00 Eur vartojimo kredito sumą. R. T. tinkamai nevykdė savo sutartinių prievolių, todėl pradinis kreditorius 2024-01-03 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį.

6. Byloje nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo 2021-05-19 buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-05/01, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingų asmenų įsiskolinimus, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu. Duomenų apie tai, kad atsakovas įvykdė pradiniam kreditoriui ar ieškovui savo įsipareigojimus pagal Sutartį, byloje nepateikta.

7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu, be to, išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tarp jų – ir reikalavimo perleidimo sutartis, laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą.

8. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 56- 219/2016 20 punktą). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

9. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, darytina išvada, kad materialusis teisinis santykis, iš kurio kildinami reikalavimai atsakovui, kvalifikuotinas kaip sutartinės civilinės atsakomybės teisinis santykis. Taigi spręsdamas dėl šalių atsakomybės pagal Sutartį, nagrinėjamoje byloje Teismas vadovaujasi konkrečios Sutarties ir bendrosiomis civilinę bei sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK6.245–6.262 straipsniai). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK6.246 straipsnis, 6.256 straipsnis), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK6.248 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas nemokėjo įmokų numatyta tvarka (neteisėti veiksmai), o sutartis nutraukta dėl atsakovo padaryto esminio jos pažeidimo. Atsakovas neginčija susidariusio neįvykdytos prievolės dydžio. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas vertina, kad dėl sutarties nutraukimo ieškovas patyrė nuostolių.

10. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-585/2006).

11. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad sutarties nutraukimo dieną atsakovo įsiskolinimo suma sudarė 290,83 Eur negrąžinto kredito, ieškovo paskaičiuotų mokėtinų 54,28 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, 76,50 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitė, atsakovas ieškovo reikalavimo dydžio neginčija, ieškovui iš atsakovo priteisiama 290,83 Eur negrąžinto kredito, 54,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų bei 76,50 Eur sutarties sudarymo mokesčio.

12. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 139,73 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2024-01-03) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026-05-30). Šias negautas pajamas ieškovas apskaičiuoja tokia tvarka: iš mokėtino bendro palūkanų dydžio ieškovas atėmė atsakovo sumokėtą palūkanų sumą, taip pat atsakovo iki sutarties nutraukimo ieškovui nesumokėtas, prašomas priteisti palūkanas. Byloje nustatyta, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes jis įmokų pagal sutartyje numatytą mokėjimų grafiką nevykdė. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti jo negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievoles pagal sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai (mokėjęs įmokas pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką). Jei sutartis būtų atsakovo tinkamai vykdoma, per laikotarpį nuo 2024-01-03 iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. 2026-05-30, ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis gauti likusią atsakovo pagal šalių sutartą grafiką mokėtiną palūkanų sumą, t. y. 139,73 Eur. Išdėstytų motyvų pagrindu, ieškovui priteistina 139,73 Eur negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos.

13. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (561,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-09-19) iki teismo sprendimo, visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

14. Teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteistų sumų išdėstymo teismo iniciatyva (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad turi 15 bylų, iš kurių 14 bylų iš to paties pradinio kreditoriaus. Iš pridėtų prie atsiliepimo dokumentų, matyti, jog atsakovas turi ne vieną įsiskolinimą. Iš LITEKO duomenų, žinoma, jog atsakovo atžvilgiu ieškovas UAB „Legal Balance“ inicijavo 13 procesų (skiriasi tik prašomų priteisti sumų dydžiai). Atsakovas nurodo, jog ir kiti kreditoriai vykdo išieškojimus iš jo turto. Taigi teismas, įvertinęs turimus duomenis apie atsakovo finansinę būklę, aplinkybę, jog ginčo sutartis su atsakovu (vartotoju) nutraukta dėl to, jog šis negebėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų tinkamai, laiku, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad atsakovo turtinę padėtį galima laikyti sunkia, tuo tarpu ieškovas yra įmonė, generuojanti pajamas, todėl teismas vertina, jog yra pagrindas pripažinti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą, kadangi iš karto sumokėti visą priteistą skolos sumą (561,34 Eur) atsakovui būtų per didelė finansinė našta. Visgi, nepaisant skolų skaičiaus, atsakovo vykdomi pavedimai ieškovui po 10,00 Eur už kiekvieną įsiskolinimą akivaizdžiai neatitinka šalių pusiausvyros ir pažeidžia kreditoriaus interesus. Kita vertus, pradinis kreditorius turėtų prisiimti atsakomybę už sudaromas sutartis bei tikrinti vartotojų mokumą, įsivertinti asmens finansinę padėtį bei atsakovo sutarties tinkamo vykdymo galimybes. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius atsakovui kreditą suteikė, ir, įvertinęs jo mokumą, kredito grąžinimo grafiką sprendė sudaryti iki 2026 m. gegužės 30 d. Teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas aplinkybes, be kita ko ir tai, jog pradinis kreditorius nemanė, jog atsakovas kredito sutikimo metu pajėgs jį grąžinti anksčiau negu iki 2026 m. gegužės 30 d., sprendžia priteistų sumų mokėjimo įvykdymą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui. Kartu su paskutine įmoka turi būti sumokėtos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo vertinimu, toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas leidžia pagrįstai tikėtis, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitys, ieškovui nebus sukeltos neigiamos pasekmės, be to, šalių tarpusavio teisės ir pareigos nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingos ir nebus pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai, toks mokėjimo terminas atitinka šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo protingumo ir sąžiningumo principus.

15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nurodo, jog patyrė 264,00 Eur bylinėjimosi išlaidas – 22,00 Eur žyminio mokesčio ir 242,00 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 100 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovo ieškovui priteistina 264,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis).

16. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos kiekvienai šaliai, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl nėra priteistinos valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) negautų pajamų: 290,83 Eur negrąžinto kredito, 54,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 76,50 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 139,73 Eur negautų palūkanų pajamų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 561,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-09-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 264,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai priteistų sumų sumokėjimą dalimis 18 mėnesių laikotarpiui – 17 mėnesių mokant dalimis po 32,00 Eur, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisėjo šis sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, o paskutinį mėnesį padengiant visą likusį įsiskolinimą ir susidariusias procesines palūkanas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.