Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo antstolio Vaido Drungilo pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimo neįvykdymą, suinteresuoti asmenys – skolininkė O. K., išieškotojas R. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolis pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo spręsti baudos skyrimo skolininkei O. K. klausimą už Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 2 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-3140-304/2019 ir Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3140-304/2019, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, nevykdymą, atitinkamai pagal antstolio surašytą 2023 m. sausio 24 d. aktą apie teismo sprendimo neįvykdymą; baudą skirti išieškotojo R. L., naudai, baudos dydį nustatyti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo R. L., t. y. išieškotojas, į antstolį kreipėsi 2022 m. gruodžio 30 d., nes tai paskutinė darbo diena, kai galima pasitelkti antstolio ar kitų institucijų pagalbą. Mano, kad išieškotojas informavo skolininkę apie norą bendrauti su dukra per dukros atostogas, bet ir nesant pranešimo, išieškotojas buvo informavęs apie ketinimą atvykti gruodžio 30 d. Be to, teismai ne kartą konstatavo, kad šalys turi veikti vaiko interesais, bendradarbiauti ir bandyti rasti galimybę pabendrauti išieškotojui su dukra. Skolininkė nepateikė jokių duomenų, kad buvo su dukra suplanavusios išvykti, kad dukra turėjo kitokių planų. Buvo priekaištai iš skolininkės, kad išieškotojas susitinka su dukra tada, kada nori ir ne visada kaip nustatyta. Išieškotojas gyvena Norvegijoje ir kai atvyksta į Lietuvą, bando derinti bendravimą su dukra, todėl bendravimas apsunkintas. Teismo sprendimu nustatyta, kad išieškotojas gali bendrauti su dukra nuotoliniu būdu ryšio priemonėmis, tačiau toks bendravimas nevyksta. Dėl baudos dydžio palieka spręsti teismui, nesvarbu, ar bus paskirta po 5 eurus per dieną, ar vienkartinė 300 eurų bauda, svarbu kad būtų žinutė, jog išieškotojo interesai atstovaujami ir teismo sprendimas vykdomas. Nuo pat teismo sprendimo vykdymo pradžios, sprendimas nebuvo vykdomas. O. K. kaltė pasireiškia tuo, kad nėra vykdomas bendravimas su vaiku, nėra ieškoma kompromisinių variantų. Antstolis iki pat akto surašymo jokio pasiūlymo iš skolininkės, kaip gali būti vykdomas teismo sprendimas, nesulaukė.

Teismo posėdžio metu išieškotojo R. L. atstovas advokatas Dainius Žiedas palaikė antstolio Vaido Drungilo pareiškimą. Nurodė, jog nuo pat šalių skyrybų vyksta ginčas dėl bendravimo su vaiku ir tėvui niekaip nepavyksta pabendrauti su dukra pagal teismo nustatytą tvarką. Buvo inicijuotas ir baudos skyrimas. Tėvas kartą buvo susitikęs su dukra, bet mergaitė liepė ją parvežti į namus. Konkrečiu atveju 2023 m. gruodžio 21 d. R. L. informavo skolininkę, kad planuoja grįžti į Lietuvą ir nori susitikti su dukra. Atsakymas buvo „laišką gavau“, nors teismai buvo pasisakę, kad bendradarbiauti turi abi šalys. Skolininkė jokių pastangų dėl vaiko bendravimo su tėvu nededa, ir tai viena iš priežasčių, kodėl išieškotojui nepavyksta pabendrauti su dukra. R. L. pagal nustatytą tvarką tą dieną galėjo susitikti su vaiku, nes tai buvo lyginis savaitgalis, Nauji metai ir vaiko žiemos atostogų laikas. Jis 2023 m. gruodžio 21 d. skolininkei pranešė apie numatomą grįžimą ir tai, jog nori susitikti su dukra. Dėl termino, kada pranešti apie susitikimą, mano, kad reikia vertinti sistemiškai, sprendime numatyta, kad jei susitikti savaitgaliui, tai pagal 1 p. užtenka prieš dieną, jei per šventes ar atostogas, tai numato 7 p. ir 8 p., pranešti prieš 10 dienų. Skolininkė nenurodė, kad netinkamas pranešimo terminas, kad reikėjo dieną anksčiau ar vėliau, taip pat nenurodė, kad yra suplanavę išvykti ar panašiai. Išieškotojui R. L. atvykus su antstoliu 2023 m. gruodžio 30 d. pasimatyti su dukra, buvo pakankamas terminas pasiruošti, nes pranešta ne prieš dieną ar dvi, o prieš didesnį laikotarpį. Skolininkė jokių pastangų, kad įvyktų susitikimas nedėjo, ji motyvuoja, kad dukra nenori bendrauti su tėvu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam iš tėvų, kuris su vaiku gyvena, yra pareiga paruošti vaiką, paaiškinti vaikui, kad turi pasimatyti su tėčiu, pabendrauti. Vaikai daug ko nenori, tačiau tėvai paaiškina, kad reikia, tačiau tai iš skolininkės pusės nebuvo padaryta. Mano, kad antstolio pareiškimas pagrįstas ir teismas turėtų paskirti baudą skolininkei, kad teismo sprendimas, kuris privalomas visiems, būtų įgyvendintas. Dabar yra užvesta byla dėl tvarkos pakeitimo, byloje yra paskirta mediacija. Jo žiniomis, prieš dvi savaites įvyko mergaitės susitikimas su tėčiu. Kitas susitikimas atšauktas, nes vaikas norėjo eiti į draugės gimtadienį.

Teismo posėdžio metu skolininkės O. K. advokatas Romanas Lupeika su antstolio pareiškimu nesutiko. Paaiškino, kad antstolio pareigos ir funkcijos yra aptartos įstatymo ir reikia jų laikytis. Mano, kad antstolis netinkamai vykdo savo pareigas ir tenkina tik išieškotojo poreikius. Vaiko tėvai nesutaria tarpusavyje, specialiai komplikuojamas vaiko pasiėmimas – pvz. kai vaikas būna kaime pas O. K. mamą, tėvas nevažiuoja jos pasiimti, tada O. specialiai turi atsiprašyti iš darbo, kad perduoti bei priimti po pasimatymo su tėvu dukrą. Mergaitė yra paauglė, ji turi savo nuomonę, draugų ratą, poreikius ir nuomonę. Konfliktai su mergaitės mama bei patėviu, R. L. kreipimasis į „TV3 pagalbą“ formuoja nuomonę, kad O. K. yra siaubinga motina, neleidžianti bendrauti su dukra ir panašiai. Mokykloje dėl to prasidėjo patyčios, mergaitė ne kartą yra sakiusi, kad mama netrukdo susitikti su tėčiu. Jis, būdamas O. K. atstovas vykdymo procese, taip pat nėra informuojamas apie vykstančius procesus. Prieš naujus metus atvažiavęs antstolis su kamera filmavo situaciją, o kitą dieną pats tėvas, norėdamas susitikti su dukra, kviesdamas važiuoti su juo, ją filmuoja. buvo atvejai, kai jis, susitikimų metu įrašinėjo pokalbius su dukra. Bendrauja ne su vaiku, o klausinėja kaip gyvena motina. Tokia situacija mergaitei kelia stresą, mama veda vaiką pas gydytojus, vaikui sutriko mityba, krenta svoris, vaikas visiškai nenori bendrauti su tėvu. Ji užblokavo tėvą per socialinius tinklus. Motina kelis kartus per dieną prašo atblokuoti, dukra nesutinka. Pas psichologę apsilankyta 4-5 kartus, tačiau tai nepadeda. R. L. su antstoliu atvyko 2022 m. gruodžio 30 d. susitikti su vaiku, tačiau teismo sprendime numatyta kitaip. Teismo patvirtintoje bendravimo tvarkos 8 p. nėra tokio pranešimo prieš 10 dienų., 2022 m. gruodžio 30 d. nebuvo savaitgalis, nes buvo vaiko žiemos atostogos. Taigi, tėvas prieš 10 dienų nesusitarė su vaiko mama dėl bendravimo su dukra, tačiau neaišku, ko atvažiavo su antstoliu. O. K. skatina dukrą bendrauti su tėvu, tačiau mergaitė pati nenori. Ji informavo el. paštu antstolį ir vaikų teises, kad vaikas nenori susitikti su tėvu, tačiau antstolis nieko nedaro, o vaiko teisės išduoda raštą, kad O. jokių vaiko teisių nepažeidė. Pats R. L. ne kartą nustatytu laiku neatvyko bendrauti su vaiku, o paskambinus, pasako, jog yra išvykęs. O. K. daro viską, kad vaikas bendrautų su tėvu, specialistai, psichologai, niekas nenustatė, kad ji pažeidžia ar kažkaip įtakoja vaiką, kad vaikas nebendrautų su tėvu. Kiek jam žinoma, mediatorės pagalba prasidėjo po truputį tėčio bendravimas su dukra ryšio priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis Vaidas Drungilas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0047/21/00315 pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 2 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-3140-304/2019 dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo, kuriuo nustatyta R. L. bendravimo su dukra K. L., gim. (duomenys neskelbtini)., tvarka (vykd. b. l. 1-2). Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas 2021 m. kovo 12 d., pranešimas apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą ir patvarkymas–reikalavimas dėl įpareigojimo laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos išsiųsti išieškotojui ir skolininkei (vykd. b. l. 17-18, 19-21). R. L. 2022 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į antstolį Vaidą Drungilą, prašydamas dalyvauti kartu pasiimant dukrą gruodžio 30 d. 15 val. (vykd. b. l. 134, 135). Išieškotojas R. L. antstoliui pateikė informaciją, jog teismo sprendimas nebuvo vykdomas ir jis pagal nustatytą tėvo su vaiku bendravimo tvarką neturėjo galimybės bendrauti su dukra K. 2022 m. gruodžio 30 d., laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 31 d. 10.00 val. iki 2023 m. sausio 1 d. 19.00 val., taip pat žiemos atostogų metu iki 2023 m. sausio 8 d. Taip pat yra blokuojamas ir negali bendrauti ryšio priemonėmis. 2023 m. sausio 24 d. antstolis surašė aktą apie teismo sprendimo neįvykdymą, kuriame nurodyta, kad skolininkė O. K. teismo sprendimu būdama įpareigota išieškotojui R. L. leisti bendrauti ir susitikinėti su dukra K. L., 2022 m. gruodžio 30 d. (penktadienį) nuo 15.00 val., o taip pat 2022 m. gruodžio 31 d. nuo 10.00 val. iki 2023 m. sausio 1 d. 19.00 val., taipogi ir vaiko žiemos atostogų periodu iki 2023 m. sausio 8 d. nevykdė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 2 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-3140-304/2019 ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, o būtent neperdavė išieškotojui dukters ir tokiu būdu nesudarė sąlygų pasimatyti, pasiimti bei netrukdomai pasirinktoje vietoje jam bendrauti su dukra K. L. (vykd. b. l. 153). 2023 m. vasario 10 d. pareiškimu antstolis kreipėsi į teismą su prašymu taikyti teismo sprendimą neįvykdžiusiai skolininkei O. K. baudą (vykd. b. l. 154).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta nepilnamečio vaiko K. L. bendravimo su tėvu R. L. tvarka, nevykdymo, prašant skirti O. K. baudą už šio sprendimo nevykdymą 2022 m. gruodžio 30 d. (penktadienį) nuo 15.00 val., taip pat 2022 m. gruodžio 31 d. nuo 10.00 val. iki 2023 m. sausio 1 d. 19.00 val. ir vaiko žiemos atostogų periodu iki 2023 m. sausio 8 d.

Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586-587 straipsniai). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procese bauda už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą teismo skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai (CPK 771 straipsnis).

Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Taip pat svarbu pažymėti, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą (ne tik nustatant bendravimo tvarką, bet ir viso sprendimo vykdymo metu), turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Pažymėtina, jog bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra siejamas su prioritetiniais vaiko interesais – turėti teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas dažniausiai grindžiamas pasitikėjimu, abipusiu noru susitikti ir bendrauti, kad bendraudamas su vaiku tėvas (motina) realizuoja savo pareigą vaiką tinkamai auklėti, jam patarti, padėti spręsti gyvenimiškas situacijas, palaikyti normalius tarpusavio santykius, kad vaikas jaustų tėvo (motinos) palaikymą ir t.t.

Iš pateiktos vykdomosios bylos ir civilinės bylos medžiagos, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų atstovų paaiškinimų matyti, kad nagrinėjamu atveju tarp suinteresuotų asmenų O. K. ir R. L. yra susiklostę įtempti, ilgalaikiai konfliktiniai santykiai. Vaiko tėvai tarpusavyje nebendrauja, neretai konfliktuoja, apie šiuos konfliktus žino dukra, o tai prieštarauja vaiko interesams. Pažymėtina, kad tik abiejų tėvų pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnametės dukros interesai bei palaikomas normalus vaiko ir tėvo bendravimas, todėl tam būtinas tiek vaiko motinos O. K., tiek vaiko tėvo R. L. bendradarbiavimas.

Antstolis 2023 m. sausio 24 d. aktu apie teismo sprendimo nevykdymą Nr. S-23-47-3616 konstatavo, kad skolininkė O. K., teismo sprendimu būdama įpareigota išieškotojui leisti bendrauti ir susitikinėti su vaiku, 2022 m. gruodžio 30 d. (penktadienį) nuo 15.00 val., o taip pat 2022 m. gruodžio 31 d. nuo 10.00 val. iki 2023 m. sausio 1 d. 19.00 val., taipogi ir vaiko žiemos atostogų periodu iki 2023 m. sausio 8 d. nevykdė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 2 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-3140-304/2019 ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, o būtent neperdavė išieškotojui dukters ir tokiu būdu nesudarė sąlygų pasimatyti, pasiimti bei netrukdomai pasirinktoje vietoje jam bendrauti su dukra K. L..

Iš bylos medžiagos ir vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad išieškotojas R. L., turėdamas tikslą susitikti ir bendrauti su vaiku nuo 2022 m. gruodžio 31 d. 10.00 val., skolininkę informavo 2022 m. gruodžio 21 d. elektroniniu laišku. R. L. susitikti su dukra atvyko 2022 m. gruodžio 30 d. nuo 15 val. į dukros buvimo vietą(duomenys neskelbtini). Antstolis akte nurodė, kad tėvas atvyko lyginį savaitgalį, kuris tuo pačiu sutampa su porinių metų gruodžio 31 d. bei sekančių metų sausio 1 d., taip pat minėtos dienos sutampa su dukros žiemos atostogų laikotarpiu, todėl pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką turėjo teisę bendrauti ir susitikti su dukra. Sutiktina su antstoliu, kad 2022 m. gruodžio 30 d. (penktadienis) buvo metų lyginė 52 savaitė ir pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo 1 punktą išieškotojas turėtų teisę susitikti ir bendrauti su dukra, tačiau ši sąlyga dėl lyginių savaičių savaitgalių negalioja, nes iš pateikto „TAMO“ dienyno išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2023 m. sausio 6 d. vaiko ugdymo įstaigoje paskelbtos žiemos atostogos. Pagal minėto sprendimo 8 punktą, išieškotojas turi teisę praleisti laiką kartu su dukra K. jos mokslo metų rudens, žiemos ir pavasario periodų metu, atsižvelgiant į mokymosi įstaigos kasmet patvirtinamą atostogų periodą, tačiau apie ketinimą susitikti ir bendrauti su dukra K. jis privalo informuoti ieškovę elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip 10 dienų prieš numatomą bendravimą. Kaip matyti R. L. apie norą susitikti ir būti su dukra skolininkę informavo 2022 m. gruodžio 21 d., taigi, bendravimo su dukra pradžia – 2023 m. sausio 1 d. Tai patvirtina, kad skolininkė 2022 m. gruodžio 30 d. pareigos perduoti vaiką išieškotojui neturėjo.

Antstolio akte taip pat nurodyta, kad vaiko motina O. K. sprendimo nevykdė ir vaiko žiemos atostogų periodu iki 2023 m. sausio 8 d. Kaip minėta, žiemos atostogos vaiko ugdymo įstaigoje paskelbtos laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2023 m. sausio 6 d. Pagal sprendime nustatytą tvarką išieškotojas dėl bendravimo su vaiku atostogų laikotarpiu privalėjo susitarti su skolininke, jai apie tai pranešdamas nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš 10 dienų prieš numatomą bendravimą. Tėvo ir dukros bendravimas vyksta tik esant dukros K. valiai. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, išieškotojas skolininkę apie ketinimą susitikti su vaiku atostogų metu elektroniniu paštu informavo tik 2023 m. sausio 2 d. Iki tol išieškotojas R. L. nebuvo informavęs vaiko motinos apie ketinimą susitikti su dukra žiemos atostogų metu, nors apie dukters žiemos atostogų periodą jis žinojo, kadangi turi prieigą prie „TAMO“ dienyno. Teismas vertina ir itin svarbią aplinkybę – tai, kad vaiko tėvo bendravimas su dukra turi vykti esant dukros K. valiai. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad dukra nenorėjo tuo metu bendrauti su tėvu, o vaiko motina, teismo vertinimu, po suinteresuoto asmens R. L. atvykimo kartu su antstoliu bei kitą dieną, naudojant filmavimo įrenginius, negalėjo įtakoti paauglės dukters, kad ji vyktų su tėvu. Paauglystėje asmenybės raida, kaip žinia, prieštaringa ir kontroversiška, todėl tikėtina, kad matydama tokį tėvo elgesį, dukra galėjo atsisakyti su juo bendrauti. Atsižvelgiant į tai, kad išieškotojas R. L. tinkamai neįvykdė savo pareigos laiku informuoti O. K. apie ketinimą susitikti su dukra jos atostogų metu, taip pat nepasidomėjo dukros valia, darytina išvada, jog išieškotojas pagrįstos teisės susitikti ir bendrauti su vaiku žiemos atostogų metu neturėjo.

Bylos medžiaga patvirtinta, jog suinteresuotas asmuo R. L. pasimatyti su dukra ir ją pasiimti atvyko 2022 m. gruodžio 31 d. 10.00 val. iki 2023 m. sausio 1 d. 19.00 val. 2022 m. gruodžio 30 d. 9.22 val. suinteresuotas asmuo O. K. elektroniniu laišku informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyrių, kad dukra K. kategoriškai nenori praleisti savaitgalio su tėčiu, atsisako su juo važiuoti, prašo skubiai apklausti ir išsiaiškinti tikrąją priežastį. 2022 m. gruodžio 30 d. 9.42 val. siųstu elektroniniu laišku ji informavo ir antstolį apie tai, kad dukra K. kategoriškai atsisako praleisti laiką su išieškotoju. Nurodė, kad padaryti įtakos ji negali, todėl kreipėsi į Telšių vaiko teisių apsaugos skyrių. 2022 m. gruodžio 30 d. 14.43 val. elektroniniu laišku antstolis išaiškino įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą. Kaip matyti, antstolis buvo tinkamai informuotas apie K. L. atsisakymą praleisti laiką su tėvu. Iš 2023 m. vasario 6 d. rašto „Dėl 2023 m. sausio 5 d. vaiko situacijos vertinimo anketos“ matyti, kad buvo apklausta K. L., kuri išsamiai nurodė atsisakymo bendrauti su tėvu priežastis. Atvykus R. L., K. pati atsisakė važiuoti su juo. Pažymėtina, kad Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. vasario 6 d. rašte nurodyta, kad K., būdama 14 metų amžiaus, turi tvirtą ir aiškią nuomonę, kurią išsako ir nurodo konkrečias nenoro bendrauti su tėčiu priežastis – tėvo pokalbių įrašinėjimą, dukros vardo iškraipymą ir kt. Taip pat pažymėjo, kad vaiko bendravimas su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų yra ne vaiko pareiga, o teisė. Abi vykdymo proceso šalys – išieškotojas ir skolininkė – nurodo, jog vaiko bendravimas su tėvu realiai neįvyko dėl to, jog mergaitė atsisakė susitikti ir bendrauti su tėvu. Mergaitei atsisakius bendrauti ir susitikti su tėvu, vaiko motina O. K., teismo įsitikinimu, neužėmė pasyvios pozicijos, susiklosčiusią situaciją bandė spręsti valstybės institucijų pagalba.

Byloje duomenų, jog O. K. aktyviais, tyčiniais veiksmais, žodžiais būtų nuteikusi dukrą prieš tėvą, neleidusi ar trukdžiusi dukrai susitikti su tėvu, nėra. Priešingai, kaip matyti vaiko motina dėjo sąžiningas pastangas, siekdama, kad dukros ir tėvo bendravimas vyktų teismo sprendime nurodyta tvarka, tačiau šių pastangų nepakako vaiko ir tėvo kontaktui užmegzti. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal sprendimą, kurio nevykdymu yra kaltinama O. K., numatyta, kad tėvo ir dukros bendravimas vyksta tik esant dukros K. valiai, o kaip matyti iš bylos duomenų, pati K. atsisakė bendrauti su tėvu ir tokio atsisakymo priežastis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė ne tik tėvui, bet ir vaiko teisių specialistams.

Nors R. L. bendravimo su dukra tvarka patvirtinta teismo sprendimu, tačiau, vykdant teismo sprendimus, būtina atsižvelgti ne tik į besąlygišką ir formalų jų laikymąsi, bet ir į vaiko interesus bei gerovę, į tam tikras išimtines aplinkybes. Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką. Teismas pažymi, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas nuolat jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį.

Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaiko ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečio vaiko, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.

Pažymėtina, kad tinkamas tokios tvarkos įgyvendinimas yra susijęs su abiejų tėvų atitinkamu elgesiu (veikimu ir neveikimu). Įgyvendindami teismo procesiniais sprendimais nustatytas pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai, tačiau vaiko interesai yra prioritetiniai. Sprendžiant antstolio reiškiamą prašymą dėl baudos skyrimo, bylos duomenys vertintini atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, baudos skyrimas už teismo sprendimo nevykdymą šių principų neatitiktų bei tokios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nenustatė aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip tyčinis suinteresuoto asmens O. K. teismo sprendimo nevykdymas, sukeliantis CPK 771 straipsnyje numatytas pasekmes, todėl daro išvadą, kad skirti baudą suinteresuotam asmeniui O. K. už sprendimo nevykdymą nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuoti asmenys pateikė įrodymus apie jų patirtas išlaidas advokatų, atstovaujančių jų interesus, teikiamai teisinei pagalbai apmokėti – suinteresuotas asmuo R. L. patyrė 480 Eur, o suinteresuotas asmuo O. K. patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą pareiškimų dėl baudos skyrimo, nagrinėjimų vykdymo proceso metu.

Pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 593 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi, CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui, nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė minėtame straipsnyje buvo įtvirtinta 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte Nr. XIIP-3551 nurodyta, kad, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Lietuvos antstolių rūmų siūlymą, siūloma papildyti CPK 593 straipsnį, reglamentuojantį pareiškimų teismui nagrinėjimą vykdymo proceso metu, ir nustatyti, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nustatytus pareiškimus skolininko (priimtame įstatyme – vykdymo proceso šalių) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso, kuriuos nagrinėja teismas. Kai teismas netenkina tam tikrų antstolio prašymų vykdymo procese, nėra pagrįsta, kad skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos tokiose bylose būtų atlyginamos antstolio, kadangi pagal turinį tai yra vykdymo proceso klausimai, kuriuos privaloma spręsti teismo tvarka.

Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymo, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 31 punktas). Taigi aptariamos CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės esmė yra tai, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalims nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio (išskyrus atvejus, kai šis piktnaudžiauja teise, žr., pvz., nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, teisėjų kolegija nusprendė, kad šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Teismas pabrėžė, kad teisės doktrinoje taip pat pažymima, kad jei asmuo, gindamas savo teises vykdymo procese, patyrė bylinėjimosi išlaidų, galėtų būti sprendžiama dėl tokių išlaidų priteisimo iš asmens, dėl kurių veiksmų kilo ginčas ir tokios išlaidos buvo patirtos (R. J. ir kt. Vykdymo procesas: asmenų teisių ir pareigų balansas. Mykolo Romerio universitetas (2022), p. 153), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-111-421/2023).

Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys R. L. ir O. K. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų teisme, atlyginimą, ir pateikė išlaidas ir jų dydį patvirtinančius įrodymus: suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, jog patyrė 480 Eur bylinėjimosi išlaidas, o suinteresuotas asmuo O. K. pateikė įrodymus, jog patyrė 500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Netenkinus antstolio pareiškimo skirti baudą suinteresuotam asmeniui O. K., jos patirtos 500 Eur priteistinos iš suinteresuoto asmens R. L..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 593 straipsniais,

nutaria:

antstolio Vaido Drungilo pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui O. K. atmesti.

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. L. suinteresuotam asmeniui O. K. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.