- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-27
- Bylos Nr.
- e2YT-14335-433/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09814-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei teismo leidimo išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašo: 1) atnaujinti terminą palikimui priimti 2) išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnametės dukros J. G. vardu.
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja E. G. yra nepilnametės J. G., gimusios (duomenys neskelbtini), motina bei jos įstatyminė atstovė. (duomenys neskelbtini) mirė Justinos tėvas P. G.. P. G. mirė santuokoje, kitų vaikų, išskyrus J., neturėjo. P. G. mirus, atsirado paveldėjimas. Kadangi P. G. testamento sudaręs nebuvo, todėl jam mirus, atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Remiantis LR CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu paveldinta pagal įstatymą pirmosios eilės įpėdiniais lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Tokiu būdu, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą mirusiojo P. G. pirmos eilės įstatyminiu įpėdiniu yra jo dukra J. G.. Kadangi pastaroji tiek paveldėjimo atsiradimo momentu, tiek ir šiuo metu yra nepilnametė, dėl ko įgyvendinti savo civilinių teisių pati savarankiškai negali, todėl pareiškėja, būdama jos įstatymine atstove ir siekia užtikrinti dukros turtines teises. LR CK 2.7 straipsnio 1 dalis numato, kad už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. Šias savo teises jie įgyvendina turėdami išankstinį teismo leidimą – be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti arba atsisakyti priimti palikimą. Pareiškėjos žiniomis P. G. turtą sudaro Gyvybės draudimo ir pensijų fondo įmonės AVIVA pensijų sąskaitoje sukauptos lėšos - viso apie 3733,20 Eur bei VSDFV žinioje esanti neišmokėta 156,66 Eur dydžio ligos išmoka. Mirusysis turėjo ir neįvykdytų įsipareigojimų – remiantis antstolio Rimanto Vižainiškio 2021-10-11 sudarytuoju Paveldėjimo turto apyrašu palikėjo skolinėmis pareigomis nurodyti tokie įsiskolinimai: 1) 785,09 Eur dydžio įsiskolinimas UAB „SEB lizingas“ naudai pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C103426549; 2) 2,10 Eur dydžio įsiskolinimas AB „SEB bankas“ už banko paslaugas: 3) 405,41 Eur dydžio įsiskolinimas AB „Swedbank‘ pagal kreditinės kortelės sutartį Nr. 16-124244RK. Iš minėto turto apyrašo matyti, kad bendras mirusiojo P. G. neįvykdytų įsiskolinimų dydis yra 1017,53 Eur ir jis neviršija jam priklausiusio turto dydžio, kuris yra 3889,86 Eur. Todėl, remiantis šia aplinkybe bei siekdama užtikrinti savo dukros Justinos turtines teise į palikimo priėmimą, pareiškėja reiškia prašymą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vardu pagal apyrašą išdavimo. Pareiškėja nurodo, kad jai yra žinoma, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik konkrečiu paveldimu turtu, o ne paveldėto turto verte. Dėl šios priežasties pareiškėja mano, kad realizavus paveldėjimo teisę jos nepilnametės dukros J. G. turtiniai interesai nenukentės. LR CK 5.50 straipsni 3 dalis nurodo, kad priimti palikimą galima per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į tai, jog P. G. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), yra aišku, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti šiuo metu yra pasibaigęs. Nepaisant to, LR CK 5.57 straipsnyje nurodyta, kad nustatytąjį terminą palikimu priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja nurodo, kad būtinomis paveldėjimo procedūromis ji ėmė domėtis iš karto po sutuoktinio P. G. mirties. Šiuo klausimu ji kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, kur ją konsultavo ten dirbantys specialistais. Vadovaudamasi specialisto išaiškinimais pareiškėja surinko reikiamus dokumentus ir įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui priimti palikimą nesibaigus, kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą dėl leidimo gavimo. Tačiau, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir konstatavęs neatitikimą CPK reikalavimams, teismas jį tenkinti atsisakė (civilinė byla Nr. S2-7529-494/2021). Vėliau, įvertinusi teismo nutartyje nurodytus trūkumus, prašymą dėl teismo leidimo išdavimo pateikė pakartotinai. Tačiau ir šį kartą pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas (civilinė byla Nr. S2-10756-1115/2021). Supratusi, kad savo jėgomis šio klausimo išspręsti nepavyks, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos jai šioje byloje suteikimo. Taigi, būtent šis priežastys lėmė, kad įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas buvo praleistas. Visgi, įvertinus aplinkybę, kad įgyvendindama pareigą ginti savo nepilnamečio vaiko interesus pareiškėja buvo aktyvi, domėjosi visomis būtinomis atlikti procedūromis, rinko dokumentus bylai pradėti, o vėliau, gavusi neigiamą teismo atsakymą nedelsiant kreipėsi į Valstybė garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos jai suteikimo, remdamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, o taip pat ir prioritetinės nepilnamečio vaiko teisių apsaugos principu, šias priežastis prašo pripažinti svarbiomis ir terminą išduoti leidimą palikimu nepilnamečio vardu priimti atnaujinti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad VMI prie FM nėra užvestos paveldėjimo bylos dėl P. G. priklausiusio turto paveldėjimo pagal įstatymą. Mirusiojo palikimą sudaro 3733,20 Eur pensijų kaupimo sąskaitoje bei Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ministerijos žinioje esanti neišmokėta 156,66 dydžio ligos išmoka. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis P. G. Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neskolingas. Antstolių informacinės sistemos duomenimis VMI prie FM naudai nėra užvestų vykdomųjų bylų. Įstatymas nenumato konkrečių termino praleidimo priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta aplinkybių visuma, kuris asmeniui objektyviai sukliudė per įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą. Teismui įvertinus visus byloje esančius duomenis ir manant, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad E. G. prašymas dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal apyrašą išdavimo, būtų patenkintas. Prašo priimti byloje sprendimą teismo nuožiūra. .
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. G., kuris yra nepilnametės J. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Pareiškėja E. G., būdama nepilnametės J. G. įstatyminė atstovė, į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnametės dukros vardu per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Pareiškėja E. G. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su prašymu išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnametės J. G. vardu po jos tėvo P. G. mirties. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja, išnagrinėjusi E. G. prašymą, 2021 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė išduoti pareiškėjai E. G. teismo leidimą priimti nepilnametės J. G. vardu, nustačiusi, jog prašymas pateiktas su trūkumais (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinė byla Nr. S2-7529-494/2021). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja, išnagrinėjusi E. G. prašymą, 2021 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė išduoti pareiškėjai E. G. teismo leidimą priimti nepilnametės J. G. vardu, nustačiusi, jog prašymas pateiktas praleidus nustatytą terminą (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinė byla Nr. S2-10756-1115/2021). Nepilnametė J. G. yra pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Į Vilniaus rajono 7-ąjį notarų biurą dėl palikimo po sutuoktinio P. G. mirties priėmimo kreipėsi pareiškėja E. G.. Antstolis Rimantas Vižainiškis, Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės Jurgitos Šukienės 2021-09-20 vykdomojo pavedimo Nr. JŠ-10667 pagrindu 2021 m. spalio 11d. sudarė Paveldimo turto apyrašą vykdomojoje byloje Nr. 0128/21/01379.
Dėl termino atnaujinimo
Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). CK 5.60 straipsnyje reglamentuojama palikimo atsisakymo tvarka, t. y. įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti (atsisakyti priimti) nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą dėl palikimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad P. G. mirė (duomenys neskelbtini). Terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad nepilnametė J. G. yra mirusio P. G. dukra. Nepilnamečio vaiko J. G. motina E. G. yra jos atstovė pagal įstatymą (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko motina po palikėjo mirties nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu, t. y. neįgyvendino nepilnamečio vaiko teisių. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja E. G. net du kartus kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su prašymu išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnametės J. G. vardu po jos tėvo P. G. mirties. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja, išnagrinėjusi E. G. prašymą, 2021 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė išduoti pareiškėjai E. G. teismo leidimą priimti nepilnametės J. G. vardu, nustačiusi, jog prašymas pateiktas su trūkumais (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinė byla Nr. S2-7529-494/2021). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja, išnagrinėjusi E. G. prašymą, 2021 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė išduoti pareiškėjai E. G. teismo leidimą priimti nepilnametės J. G. vardu, nustačiusi, jog prašymas pateiktas praleidus nustatytą terminą (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinė byla Nr. S2-10756-1115/2021). Gavusi teismo neigiamus atsakymus, pareiškėja E. G. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydama suteikti jai teisinę pagalbą, tvarkant paveldėjimo reikalus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į paties nepilnamečio vaiko interesus, įvertinus tai, jog suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymui neprieštaravo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnis), pareiškėjos nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pakankamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 578 straipsnis). Pareiškėjai atnaujintas terminas palikimui nepilnamečio vardu priimti pratęstinas 3 mėnesių laikotarpiui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra pagrindo manyti, kad termino palikimui priimti (atsisakyti) atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, nes, kaip minėta, suinteresuotas asmuo VMI prie FM pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjos E. G. pareiškimui neprieštarauja.
Dėl teismo leidimo
Pareiškėja taip pat prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal turto apyrašą.
Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais.
Teismas, spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą pareiškėjai nepilnamečio vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko J. G. interesus bei atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, išduotinas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 5.52 straipsnio 2 dalis). Be to, pažymėtina, jog CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniais laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą. Aukščiau minėtą, jog antstolis Rimantas Vižainiškis, Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro 2021-09-20 vykdomojo pavedimo Nr. JŠ-10667 pagrindu 2021 m. spalio 11 yra sudaręs Paveldimo turto apyrašą vykdomojoje byloje Nr. 0128/21/01379.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578, 579-582 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjai E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą nepilnametės dukros J. G., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Leisti pareiškėjai E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros J. G., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pagal antstolio Rimanto Vižainiškio 2021 m. spalio 11 d. sudarytą Paveldimo turto apyrašą vykdomojoje byloje Nr. 0128/21/01379.
Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Kita nutarties dalis neskundžiama.